Civilinė byla Nr. 2YT-10517-1079/2021

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00592-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir M. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas  

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. B. mirties, 2018 m. kovo 29 d., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. B., su kuria, iki jos mirties, gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais priklausė jo motinai asmeninės nuosavybės teise. Po motinos mirties jis liko gyventi tuose pačiuose namuose, ėmė rūpintis namų priežiūra, mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas. Visus mokėjimus po motinos mirties vykdė motinos vardu. Pareiškėjo motina J. B. testamentu visą turtą, priklausantį jai jos mirties dieną, paliko pareiškėjo sūnui, savo anūkui M. L. Tai žinodamas pareiškėjas per trijų mėnesių terminą į notarą nesikreipė. M. L. pas notarą priimti mirusios močiutės palikimą atsisakė, taip atsirado jam teisinės prielaidos priimti mirusios motinos palikimą. 

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, patvirtinus dokumentų gavimą.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. L. ir J. L., po vėlesnės santuokos – (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 3-4); byloje esantis J. B. mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5); J. B. mirė našlė (b. l. 28); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas J. L. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 8); Valstybės įmonės Registrų centro, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklausė J. B. (b. l. 12); byloje esantis (duomenys neskelbtini) notarės liudijimas patvirtina, kad mirus J. B. dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruota J. B. palikimo priėmimo faktų (b. l. 6); (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo M. L. pareiškimu pas notarę, pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. B., palikimo laike trijų mėnesių nepriėmė ir pretenzijų į jį neturi (b. l. 7); pareiškėjo pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjas po J. B. mirties mokėjo jos vardu už elektrą, kitas vietines rinkliavas (b. l. 13-17).

Pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldėti po motinos mirties likusį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra palikėjos J. B. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas J. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki pat motinos mirties gyveno kartu jai priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi tame pačiame name, kuriame iki tol gyveno kartu su motina, rūpinosi gyvenamuoju namu ir jame esančiu turtu kaip savo, mokėjo mokesčius. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo už komunalines paslaugas sąskaitų ir kvitų kopijos, patvirtina, kad po pareiškėjo motinos J. B. mirties, pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektros energiją, Joniškio rajono savivaldybės administracijai vietinę rinkliavą. Pareiškėjo sūnus M. L., kuris pasak pareiškėjo, yra testamentinis įpėdinis, palikimo nėra priėmęs ir į jį nepretenduoja. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, juo rūpinasi, išlaiko, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas taip pat įrodo, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jo motinos mirties likusį turtą kaip savo.

Šios aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. L. faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs mirusios motinos J. B. palikimą. 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo J. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                                                                  Sigita Rozgaitė