Administracinio nusižengimo byla Nr. II-332-753/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00446-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1.; 1.5.7.; 6.1.; 6.2.; 6.5.; 6.6.; 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 28 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant T. D., E. J.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. D., jo atstovui advokatui A. T.., Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-169-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-169-2022 R. D. nubaustas už tai, kad R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent: 2021 m. rugsėjo 16 d. esant darbo sutarties požymiams leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti t. y. vykti darbdavio nurodymu į komandiruotę (duomenys neskelbtini)  V. G., K. M. ir S. Č., neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui (pranešimas Sodros teritoriniam skyriui pateiktas 2021 m. rugsėjo 17 d.), taip pat nesudarius rašytinės darbo sutarties su S. Č.. Nustatyta, kad darbdavys nesilaikė DK 36 straipsnio 3 dalies nustatytos darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo tvarkos, t. y. įspėjo darbuotojus V. G., K. M., S. Č. (toliau - darbuotojai) apie būsimą atleidimą ir atleido iš darbo tą pačią dieną – 2021 m. rugsėjo 20 d. Darbdavys netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitą nepažymėdamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtų darbuotojų darbo (komandiruotės) laiko, tuo pažeidžiant DK 120 straipsnio 1 dalį. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus 2021 m. rugsėjo mėn. minėtų darbuotojų atlyginimo žiniaraščius bei atlyginimo lapelius, nustatyta, kad darbuotojams nebuvo priskaičiuotas bei sumokėtas darbo užmokestis už darbo laiką (vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis), tuo pažeidžiant DK 107 straipsnio 2 dalį, taip pat nustatyta, kad minėtiems darbuotojams nebuvo priskaičiuoti ir sumokėti dienpinigiai už darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, tuo pažeidžiant DK 107 straipsnio 3 dalį. Pažeidimai nustatyti atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą iš gautų paaiškinimų bei dokumentų. Tokiu būdu R. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Institucijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-169-2022, R. D. už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 500,00 Eur bauda, už nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 300,00 Eur bauda, už nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 400,00 Eur bauda, už nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 400,00 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 500,00 Eur bauda.

        2022 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas pareiškėjo R. D. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-169-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

        Skunde pareiškėjas nurodo, kad R. D. neginčija fakto, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinė įstaiga informaciją gavo 2021 m. rugsėjo 17 d. apie įdarbintus asmenis. Itin svarbi aplinkybė, kad šiuo atveju VSDFV teritoriniam skyriui pateikta informacija apie tai, kad darbuotojai yra įdarbinti nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. R. D. sudaręs darbo sutartis nedelsiant apie tai pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, kuri R. D. žiniomis, ėmėsi veiksmų pateikti atitinkamus pranešimus VSDFV, kurie ir buvo teikti. Kadangi R. D. nebuvo nieko pranešta apie nepateiktus pranešimus apie darbuotojų įdarbinimą ar iškilusias problemas teikiant pranešimus, R. D. net neįtarė, kad dėl darbuotojų įdarbinimo nėra pranešta VSDFV. (duomenys neskelbtini) išgirdus iš darbuotojų, kad jie nėra įdarbinti, pareiškėjas nedelsiant susiekė su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, kuri, patikrinusi pranešimus, pasakė, kad mato, jog pranešimai nenuėję ir tai atsitiko dėl galimų sistemos sutrikimų. Pranešimai nedelsiant dar kartą buvo pateikti. Pabrėžtina, kad teikiant pakartotinai pranešimus nebuvo atliekamas joks Institucijos patikrinimas, dar nebuvo kilę ginčų su darbuotojais. Buvo veikiama tiesiog sąžiningai, pateikiant teisingą informaciją. Taip pat yra svarbu įvertinti, kad, teikiant pranešimus VSDFV apie darbuotojų įdarbinimą, sudaryta galimybė pateikti pranešimus nurodant ir atgalinę datą. Pareiškėjas sutinka, kad šiuo atveju galėjo pasireikšti neatsargumo kaltės forma. Tačiau ir administracinių nusižengimų bylose yra taikomas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principas.

        Pareiškėjo nuomone, įvertinus visas faktines aplinkybes šiuo konkrečiu atveju, formalus darbuotojo parašo nebuvimas darbo sutartyje nesudaro pagrindo pripažinti, kad nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Pabrėžtina, kad sutarties turinys darbuotojui S. Č. buvo žinomas, jis sutiko su darbo sutarties sąlygomis ir vyko į komandiruotę. Pati darbo sutartis yra rašytinė. S. Č. tik neturėjo techninės galimybės išsispausdinti ir atsiųsti savo pasirašytą sutarties variantą. Esant šioms aplinkybėms, yra neteisinga ir nesąžininga konstatuoti, kad nesudaryta rašytinė darbo sutartis. Pareiškėjo manymu, pripažinti esamą atvejį nelegaliu darbuotojų darbu yra visiškai socialiai neteisinga, vertintina kaip neproporcinga poveikio priemonė teisės pažeidimui. Taip pat, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimu buvo pripažinta, kad darbuotojai savavališkai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, nors jiems buvo uždrausta bei, kad užfiksuoti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. Todėl šiuo atveju R. D. atsakomybėn traukiamas už pažeidimus, kurių atžvilgiu jau yra priimti sprendimai, todėl tai vertintina kaip pakartotinis atsakomybės taikymas, t. y. dvigubas nubaudimas, ką draudžia galiojantys teisės aktai (non bis in idem). R. D. nubaustas ir už tai, kad nesilaikė imperatyvios DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatytos darbuotojų įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo ir jų atleidimo tvarkos, nes įspėjo darbuotojus apie būsimą atleidimą ir atleido iš darbo tą pačią dieną – 2021 m. rugsėjo 20 d. Pačiuose įspėjimuose darbuotojams buvo nurodyta, kad atleidimo data yra 2021 m. rugsėjo 24 d. R. D. pasirašė šiuos įspėjimus. Kodėl buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė atleido darbuotojus tą pačią įspėjimų surašymo dieną, R. D. negali paaiškinti. R. D. nurodė atleisti darbuotojus nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. Tačiau, atsižvelgiant į kontekstą, t.y., kad darbuotojai patys buvo išvykę, į darbą nėjo, atleidimo data nesukėlė jokių pasekmių niekam. Net, jei ir būtų atleidimo data 2021 m. rugsėjo 24 d., darbuotojams būtų fiksuojamos pravaikštos. Įvertinant visas išdėstytas aplinkybes, darbo santykių pabaigos kontekstą, laikytina, kad egzistuoja aplinkybės, kurios sudaro pagrindą R. D. padarytus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, nesukėlusius neigiamų pasekmių nei darbuotojams, nei kitiems asmenims. Visi pateikti duomenys rodo, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos direktorius nesiekė savo veiksmais pagerinti įmonės finansinę padėtį ir nuslėpti mokesčius, ar pasinaudoti neva nelegaliai įdarbintais asmenimis.

        Atsiliepime į R. D. skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriuje atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, iš byloje esančių dokumentų bei paaiškinimų nustatyta, kad V. G., K. M. ir S. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nurodymu vyko į komandiruotę 2021 m. rugsėjo 16 d. (vadovaujantis DK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas laikomas darbo laiku). R. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. rugsėjo 16 d. leido Įmonėje dirbti, t. y. vykti darbdavio nurodymu į komandiruotę (duomenys neskelbtini) darbuotojams neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui taip pat nesudarius rašytinės darbo sutarties su S. Č.. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog su S. Č. nebuvo tinkamai pasirašyta darbo sutartis ir apie jo darbo pradžią nebuvo pranešta Sodrai, buvo pagrindas S. Č. atsisakyti faktiškai pradėti darbą. VSDFV (Sodra) duomenimis pranešimas apie minėtų darbuotojų įdarbinimą Įmonėje nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. pateiktas 2021 m. rugsėjo 17 d. 10:29 val. (VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. (7.15E) DV_S-84907). Už šį pažeidimą taikyta administracinė atsakomybė atsakingam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. D. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. D. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Informaciją apie darbuotojo priėmimą į darbą vadovas gali pasitikrinti SODRA informacinėje sistemoje https://draudejai.sodra.lt/sodra-login/. Pažymėtina, kad pareigos perduoti informaciją apie darbuotojų darbo santykių būklę perdavimas kitam asmeniui, teikiančiam tokio pobūdžio paslaugas, neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos kontroliuoti, ar paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai.

        Taip pat pažymėtina, kad nepakankama įmonės darbo organizavimo kontrolė niekaip nepašalina darbdavio atstovo atsakomybės už nelegalų darbą. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl įmonės direktoriaus R. D. neveikimo (neužtikrino ir nekontroliavo, kad S. Č. pradėtų darbą tik sudarius su juo darbo sutartį ir pranešus apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, V. G., K. M. pradėtų darbą tik pranešus apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui) buvo pažeisti imperatyvūs DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, t. y. buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

        VDI priimtu Nutarimu konstatuota, kad R. D. pažeidė imperatyvius DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, o būtent: neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės darbuotojams būtų priskaičiuotas bei sumokėtas darbo užmokestis už darbo laiką ir dienpinigiai jų komandiruotės metu (nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.), padarė ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Taip pat konstatuota, kad netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitą ir pažeidė imperatyvias DK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, o būtent: neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojų 2021 m. rugsėjo 16 d. vykimas įmonės automobiliu į komandiruotę į (duomenys neskelbtini), darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų pažymėtas kaip komandiruotė bei nurodytas vykimo į komandiruotę laikas, padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. VDI teritoriniai skyriai atlieka inspektavimus, nustato darbo teisės aktų pažeidimus bei taiko administracinio poveikio priemones. Taigi darbo ginčų komisija išsprendė individualų darbo ginčą, tačiau netaikė administracinės atsakomybės poveikio priemonės ir juo labiau neskyrė baudos, todėl R. D. nebuvo dvigubai baustas bei nebuvo pažeistas non bis in idem principas. VDI priimtu Nutarimu konstatuota, kad R. D. pažeidė imperatyvią, DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbuotojų įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo ir jų atleidimo tvarką, o būtent: įspėjo darbuotojus V. G., K. M. ir S. Č. apie būsimą atleidimą ir atleido iš darbo tą pačią dieną – 2021 m. rugsėjo 20 d. Tokiais veiksmais R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Akcentuotina, kad pareigos perduoti informaciją apie darbuotojų darbo santykių būklę perdavimas kitam asmeniui, teikiančiam tokio pobūdžio paslaugas, neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos kontroliuoti, ar paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. VDI įsitikinimu, nelegalus darbas yra priskiriamas prie sunkiausių ir pavojingiausių darbo teisės pažeidimų, kadangi asmenys dirba neturėdami jokių socialinių garantijų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys, todėl šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taip pat paaiškino, kad buvo pranešta Sodrai nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, pranešimus Sodrai teikia kita įmonė, kuri tvarko buhalteriją. R. D. supranta, kad kaip įmonės vadovas turi užtikrinti tinkamą dokumentų pateikimą Sodrai, bet buvo pateikta buhalterinei įmonei. Buhalterinė įmonė turėjo pateikti duomenis Sodrai, tačiau strigo Sodros sistema ir kai darbuotojai pranešė, kad nebuvo pateikti duomenys, iškart buvo imtasi priemonių ir dokumentai buvo perduoti Sodrai. Niekas tyčia nenorėjo nelegalaus darbo, tiesiog netyčia gavosi sistemos klaida. Dėl S. Č. parašo nebuvimo darbo sutartyje – buvo bendrauta su pačiu S. Č., jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pats R. D. darbo reikalais vyko į (duomenys neskelbtini) ir keletas dienų prieš buvo susitikta su S. Č., viskas aptarta, S. Č. žinojo visą situaciją. Visus duomenis tvarkė V. G., kuris matė darbo sutarties tekstą, kuris buvo identiškas S. Č. darbo sutarčiai, tik pareigos buvo skirtingos nurodytos. Buvo sutarta, kad prieš išvykstant S. Č. atvyks pasirašyti, tačiau gavosi kitaip, įvyko žmogiška klaida. Dėl atleidimo – pagal medžiagą matyti, kad darbuotojai įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau nesinorėjo veltis į didesnius ginčus ir nesinorėjo atleisti pagal pravaikštas, todėl atleidimas buvo įformintas, kaip bandomojo laikotarpio neišbuvimas, kadangi darbuotojai atvyko į komandiruotę ir sekančią dieną patys pasišalino įmonės transporto priemone. 2021 m. rugsėjo mėnesį buhalterinius duomenis tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rašytinę sutartį. Apie trijų darbuotojų įdarbinimą informavo buhalterinę įmonę elektroniniu paštu. Darbuotojai darbą turėjo pradėti 2021 m. rugsėjo 16 d. Dažnai pasitaiko atvejų kai pateikiami duomenys Sodrai, tačiau sekančią dieną patikrinus, matoma, kad duomenys nebuvo perduoti. Darbuotojams atvykus į komandiruotę, darbuotojai susitiko su vadovu ryte ir pranešė, kad jie nėra Sodroje įdarbinti. Paskambinus į buhalteriją, 15 minučių bėgyje buvo sutvarkytas nesklandumas. S. Č. buvo žinomas darbo sutarties tekstas, V. G. supažindino S. Č. su darbo sutarties tekstu ir atsiuntė S. Č. asmens duomenis. Iki bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, R. D. nebuvo žinoma, kad darbuotojai buvo atleisti ankščiau nei nurodyta įspėjime. Įmonės atleidimo dokumentus tvarko buhalterinė įmonė pagal įgaliojimą. Nesikreipė raštu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl susiklosčiusios situacijos ir paaiškinimų neprašė, buvo bendrauta žodžiu. 

        Institucijos atstovė D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikia bus organizuojama tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, pažeidimai gali būti padaryti ir neesant tyčiai, aktyviais veiksmais, neatsargumu, tyčia. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Pareigos perduoti informaciją apie darbo teisinių santykių būklę kitam asmeniui teikiančiam tokio pobūdžio paslaugas, neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos kontroliuoti, ar paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu vadovas atsakingas už tinkamą įmonės darbo administravimą. Nepakankama teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Pagal DK darbo sutartis turi būti rašytinė, dviem egzemplioriais pasirašyta, vienas egzempliorius darbdaviui, kitas darbuotojui, tačiau šiuo atveju nebuvo tai užtikrinta. Nepateikus, nesudarius tinkamai darbo sutarties, negali leisti darbuotojui dirbti, šiuo atveju vykti į komandiruotę. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą R. D. nepripažino pažeidimų faktų, dėl faktinių aplinkybių pripažinimo, nenurodyta.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. Institucijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-169-2022 nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, kadangi būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2021 m. rugsėjo 16 d. esant darbo sutarties požymiams leido Įmonėje dirbti t. y. vykti darbdavio nurodymu į komandiruotę (duomenys neskelbtini) V. G., K. M. ir S. Č., neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui (pranešimas Sodros teritoriniam skyriui pateiktas 2021 m. rugsėjo 17 d.), taip pat nesudarius rašytinės darbo sutarties su S. Č.. Nustatyta, kad darbdavys nesilaikė DK nustatytos darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo tvarkos, t. y. įspėjo darbuotojus V. G., K. M., S. Č. apie būsimą atleidimą ir atleido iš darbo tą pačią dieną – 2021 m. rugsėjo 20 d. Darbdavys netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitą nepažymėdamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtų darbuotojų darbo (komandiruotės) laiko. Pagal Įmonės pateiktus 2021 m. rugsėjo mėn. minėtų darbuotojų atlyginimo žiniaraščius bei atlyginimo lapelius, nustatyta, kad darbuotojams nebuvo priskaičiuotas bei sumokėtas darbo užmokestis už darbo laiką, taip pat nustatyta, kad minėtiems darbuotojams nebuvo priskaičiuoti ir sumokėti dienpinigiai už darbo Įmonėje laikotarpį.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegalus darbas yra tuomet, kai dirbama kito asmens naudai, atlygintinai, darbdaviui nesudarant darbo sutarties raštu ir nepranešus Sodrai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo buvimą, taip pat būtina nustatyti, kad buvo dirbama paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir susitarus dėl atlyginimo.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

ANK 99 straipsnio 1 dalis numato, kad DK, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui 2021 m. lapkričio 26 d. buvo pateiktas raštas iš Vilniaus darbo ginčų komisijos, kuriuo prašoma inicijuoti administracinį patikrinimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, kuriuos galimai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama darbuotojų įdarbinimo, komandiravimo, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio bei dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. V. G., K. M. ir S. Č. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Bylų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė apie darbuotojų įdarbinimą nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Sodrai pranešė atbuline data tik 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. kai jie jau buvo nuvykę į komandiruotės paskirties vietą (duomenys neskelbtini), nesudarė rašytinės darbo sutarties su S. Č., neapskaitė darbuotojų vykimo į komandiruotę laiko ir už jį nepriskaičiavo ir neišmokėjo darbo užmokesčio bei dienpinigių, prieš išvykstant į komandiruotę nė vienam darbuotojui neišmokėjo dienpinigių avanso (b. l. 15). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu sąrašu nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – R. D. (b. l. 57). Iš darbo sutarčių nustatyta, kad darbo sutartyje sudarytoje su S. Č., nėra S. Č. parašo (b. l. 44-48). 2021 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu dėl įmonės darbuotojų komandiruotės, S. Č., V. G., K. M., buvo komandiruoti į (duomenys neskelbtini) atlikti darbus pagal 2020-12-30 ir 21/01/11 dienos sutartis (b. l. 51). VSDFV Kauno skyriaus pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė pranešimą apie apdraustųjų V. G., K. M. ir S. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 41). Iš nelegalaus darbo tyrimo akto nustatyta, kad tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti trys asmenys, dirbę nesudarę darbo sutarties arba nepranešta VSDFV, arba nustatyta tvarka neįregistruota individualioji veikla (b. l. 12-13). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įspėjimu, pranešta S. Č., kad sudaryta darbo sutartis nutraukiama 2021 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 49-50). Pagal integraciją su VSDFV informacine sistema matyti, kad darbo teisiniai santykiai su S. Č., V. G., K. M. buvo nutraukti 2021 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 16). VDI Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 21-22 d. sprendimais nustatyta, kad S. Č. nebuvo tinkamai įdarbintas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su darbuotojais už kelionės laiką, komandiruotę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos dėl darbuotojų atleidimo įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo (b. l. 18-24, 25-31, 32-38). Iš pateiktos 2021 m. sausio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB“ (duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinės apskaitos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, teikti ataskaitas ir pranešimus (b. l. 92-93). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 9 paaiškinime nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. turėjo būti pranešta Sodrai dėl darbuotojų įdarbinimo nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė Sodrai, tačiau dėl sistemos klaidų pranešimas nebuvo patvirtintas. 2021 m. rugsėjo 17 d. ryte paskambinus R. D. ir pasiteiravus ar Sodrai pranešta apie darbuotojų įdarbinimą, pamatė, kad sistemoje įdarbinimo pranešimai nebuvo patvirtinti, todėl iškart pateikė juos pakartotinai. Dėl galimai neteisingo informavimo interpretavimo, su darbuotojais darbo teisiniai santykiai nutraukti 2021 m. rugsėjo 20 d., o ne 2021 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 98). Taigi, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D. leido darbuotojams vykti į komandiruotę, neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią būtų tinkamai pranešta Sodros teritoriniam skyriui, nesudarė rašytinės darbo sutartie su S. Č., nesilaikė nustatytos darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo tvarkos, netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitą bei nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas daro užmokestis už darbo laiką. 

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad su S. Č. bendravo, S. Č. buvo žinomas darbo sutarties tekstas, jis sutiko su darbo sutartimi ir vyko į komandiruotę. Nurodė, kad apie darbuotojų darbo pradžią Sodrą turėjo informuoti apskaitą vykdanti įmonė, tačiau dėl Sodros sistemos sutrikimų nebuvo Sodra tinkamai informuota apie darbuotojų darbo pradžią. Taip pat nurodė, kad R. D. nėra žinoma, kodėl apskaitą vykdanti įmonė atleido darbuotojus tą pačią dieną kaip ir buvo pasirašytas įspėjimas, tačiau atleidimo data nesukėlė jokių pasekmių niekam. R. D. pažeidimus įvardija kaip žmogiškas klaidas ir pabrėžia, kad už visą apskaitą atsakinga apskaitą vykdanti įmonė pagal sudarytą sutartį.  

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninės bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Jis taip pat atsako už bendrovės veiklos organizavimą (12 dalis). Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl administracinė atsakomybė taikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. D..

Savo skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog VDI darbo ginčų komisija jau išnagrinėjo klausimus dėl darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio ir netinkamo darbo laiko apskaitos vedimo ir priėmė atitinkamus sprendimus. Darbo ginčų komisijos sprendimais darbuotojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu minėti klausimai yra galutinai išspręsti. Todėl šiuo atveju R. D. atsakomybėn traukiamas už pažeidimus, kurių atžvilgiu jau yra sprendimai priimti, todėl tai vertinama kaip pakartotinis atsakomybės taikymas, t. y. dvigubas nubaudimas, ką draudžia galiojantys teisės aktai.

DK 18 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso ir kitų darbo teisės normų vykdymą pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos institucijos. DK 216 ir 217 straipsniuose nustatyta, kad darbo ginčų komisijos kompetencija yra nagrinėti darbo ginčus dėl teisės. Taigi, darbo ginčų komisija sprendžia individualius darbo ginčus dėl teisės ir netaiko administracinės atsakomybės poveikio priemonių, neskiria baudų. Todėl, R. D. užtraukta administracinė atsakomybė nėra pakartotinis atsakomybės taikymas, t. y. nepažeidžiamas non bis in idem principas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninės bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Jis taip pat atsako už bendrovės veiklos organizavimą (12 dalis). Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai

Konstatuotina, kad R. D. atlikdamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens, įmonės direktoriaus, funkcijas, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido S. Č. dirbti nepasirašius darbo sutarties ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, t. y. leido nelegaliai dirbti šios įmonės naudai. Tokiais savo veiksmais R. D. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kuris bylos ne teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai laikytas visiškai įrodytu.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. DK 111 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Todėl konstatuotina, kad R. D. atlikdamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens, įmonės direktoriaus, funkcijas, įspėjo darbuotojus V. G., K. M. ir S. Č. apie būsimą atleidimą ir atleido iš darbo tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d. Tokiais savo veiksmais R. D. pažeidė DK 36 straipsnio 3 dalies reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, kuris bylos ne teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai laikytas visiškai įrodytu.

Konstatuotina, kad R. D. atlikdamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens, įmonės direktoriaus, funkcijas, neužtikrino ir nekontroliavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams būtų priskaičiuotas bei išmokėtas darbo užmokestis už darbo laiką ir dienpinigiai jų komandiruotės metu. Tokiais savo veiksmais R. D. pažeidė DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, kuris bylos ne teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai laikytas visiškai įrodytu.

Konstatuotina, kad R. D. atlikdamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens, įmonės direktoriaus, funkcijas, neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojų vykimas įmonės transporto priemone į komandiruotę (duomenys neskelbtini), darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų pažymėtas kaip komandiruotė bei nurodytas vykimo į komandiruotę laikas. Tokiais savo veiksmais R. D. pažeidė DK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 120 straipsnio 1 dalies reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje, kuris bylos ne teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai laikytas visiškai įrodytu.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas, vertindamas skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos dydį, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, kaltės rūšį ir formą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertintina ir tai, kad pareiškėjas savo kaltę nagrinėjant bylą teisme iš esmės pripažino, galimus pažeidimus apibūdino kaip formalaus pobūdžio dėl žmogiškos klaidos, pareiškėjas administracine tvarka nebaustas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-169-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir R. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 1 500,00 Eur dydžio baudą mažinti iki 1 100,00 Eur, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 300,00 Eur dydžio baudą mažinti iki 250,00 Eur, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 400,00 Eur dydžio baudą mažinti iki 350,00 Eur, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 400,00 Eur dydžio baudą mažinti iki 350,00 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskiriama galutinė administracinė nuobauda – 1 100,00 Eur. Teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-169-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir R. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1 100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) baudą, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. D. paskirti galutinę 1 100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto) baudą.

Išaiškinti R. D., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB Medicinos bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, mokėjimo kodą ROIK (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), grąžinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                Rasa Balsevičienė