Administracinė byla Nr. eAS-603-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04043-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Regionų administracinio teismo Kauno rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, (toliau – ir Nutarimas) <...> neatitinka tikrovės; 3) pripažinti, kad <...> nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 4) pripažinti veikiant tikslingai, tęstiniai organizuotam / grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu neleidžiant teisme apginti jo teisių <...> ir priteisti iš atsakovo už neadekvačią / destruktyvią / nepagarbią laikyseną, atsakomybės stoką bei nepagarbą / ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, etikos / moralės kodeksų / principų, priesaikos, valstybės, žmogaus 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 5) pripažinti teisėjo (780) elgseną <...> piktybišku savavaldžiavimu ir tikslingu / tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti atsakovą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą (ABTĮ 5–6 str.); 6) nesielgti <...> neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) vykdyme; 7) nustoti sąmoningai savivaliaujant pareiškėjui kenkti ir, vadovaujantis turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia) į objektyvų teismą, privalomai užtikrinti ją čia, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui, įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 8) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 ir 26 straipsnių nuostatas, kurios darbdavio elgsenoje akivaizdžiai skiriasi; 9) priimti akivaizdų faktą, kad net antrus metus nesugebate pripažinti neteisėtais – atstovo – Mažeikių RSA – įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, ikišiolinį nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovės atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) pergalės tiesą ir, įvykdyti teisingumą. Pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą.

Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas. Kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teismų, Konstitucinio Teismo veiklos (ABTĮ 18 str. 2 d.), teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teikia teismui daugybinius kartotinius skundus, nors teismas analogišką jo klausimą jau yra išsprendęs. Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, teismas nurodė, kad Regionų administraciniame teisme pagal analogiškus pareiškėjo skundus buvo užvesta daugybė bylų (pvz., Nr. eI2-21283-1102/2025;
Nr. eI2-21271-920/2025; Nr. eI2-20803-505/2025; Nr. eI2-20705-1029/2025), o pareiškėjas, tiek nesulaukęs prašymo priėmimo klausimo išsprendimo, tiek jį išsprendus ir prašymą atsisakius priimti, toliau dideliais kiekiais į EPP sistemą kelią tapačius skundus. Vien 2025 m. pareiškėjas Regionų administraciniam teismui yra pateikęs virš 1 100 skundų. Dėl šių priežasčių teismas laikė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą, todėl atsižvelgęs į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, į tai, kad pareiškėjui jau buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už pakartotinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skyrė 300 Eur dydžio baudą.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį ,,dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ir už pakartotinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirta 300 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, kadangi skundas yra susijęs su teisėjų veikla, tam tikrų aplinkybių pripažinimu, tačiau teismas tokių reikalavimų nenagrinėja. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas tiek nesulaukęs skundo priėmimo klausimo išsprendimo, tiek jį išsprendus ir skundą atsisakius priimti, toliau dideliais kiekiais teikia tapačius skundus, laikė, kad tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų veikla, taip pat pareiškėju siekiu pripažinti tam tikras faktines aplinkybes. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad nors rezoliucinėje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundą atsisako priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad skundas faktiškai atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo bauda už piktnaudžiavimą procesu paskirta už tai, kad pareiškėjas teikia tapataus pobūdžio skundo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nepaisant to, kad teismai tokio pobūdžio klausimus jau yra išsprendę. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo teikiamų tapačių skundų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas teikia daugelį skundų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nauji skundai teikiami nesulaukiant anksčiau teiktų tapačių skundų išnagrinėjimo klausimo išsprendimo ir nepaisant, kad išnagrinėjus skundo priėmimo klausimą, tokie skundai pripažįstami, kaip nenagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad pateikdamas skundą pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, todėl buvo pagrindas skirti baudą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Paskirta 300 Eur bauda teisėjų kolegijos vertinimu yra paskirta pagrįstai, atitinka protingumo ir proporcingumo principus.

Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1411-624/2025 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, pati savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018 ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime
Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį ir / ar pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Skirgailė Žalimienė