Civilinė byla Nr. 2-888/2010

Procesinio sprendimo kategorija 122.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Renavita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskiruosius skundus civilinėje byloje Nr. B2-2087-173/2010 pagal UAB „Sedonita“ ieškinį atsakovui UAB „Techneta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi bankroto administratorių UAB „Renavita“ ir jo įgaliotą asmenį Rimantą Gagą įpareigojo perduoti UAB „Techneta“ visą šios įmonės turtą, t.y. įmonės dokumentus, antspaudą, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį administratorius perėmė iš UAB „Techneta“ vykdydamas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto administratorius UAB „Renavita“ ir D. B. dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašė minėtą nutartį panaikinti.

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti D. B. ir UAB „Renavita“ atskiruosius skundus ir nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Ši nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Renavita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, apelianto atskirąjį skundą priimti ir perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo datos ir kolegijos paskyrimo klausimą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad vertinant Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį akivaizdu, kad teismas sukūrė tiesiogines teises ir pareigas apeliantui, kuris nebuvo įtrauktas į ginčą dėl tokių faktinių aplinkybių nustatymo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą.  Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektu, nes ji neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Atskiruoju skundu, kurį teismas atsisakė priimti, apeliantas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria teismas bankroto administratorių UAB „Renavita“ ir jo įgaliotą asmenį Rimantą Gagą įpareigojo perduoti UAB „Techneta“ visą šios įmonės turtą, kurį administratorius perėmė iš UAB „Techneta“ vykdydamas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla.

Vadovaujantis CPK 334 straipsnio pirmąja dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais, tai yra 1) CPK numatytais atvejais; bei 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria administratorius įpareigotas atsakovui grąžinti jo turtą, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir CPK nėra numatyta jos apskundimo galimybė. 

Kadangi, kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, yra neskundžiama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Todėl nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį.

Kolegija pažymi, kad nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartyje pasisakė dėl jo teisių ir pareigų, nes šio apeliacinio proceso objektas yra Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties pagrįstumo nenagrinėja.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                                   Marytė Mitkuvienė

                                                                                   Egidijus Žironas