Civilinė byla Nr. e2-429-780/2016;

proceso Nr. 2-27-3-00335-2016-4;

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.6.1.2.4; 2.6.4; 2.6.4.4.3; 3.2.6.4

LAZDIJŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E   N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovui M. S. ir jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovei K. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui  Edgarui Karaliui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Daliai Kasiulionienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei K. B.,  

n  u  s  t  a  t  ė :

Teismo posėdžio metu patikslinęs ieškinio 1.3. punkto reikalavimą ieškovas prašo nustatyti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:

1.1. Tėvas bendrauja su dukra kiekvieną savaitę darbo dienomis  dvi dienas pasirinktinai nuo pirmadienio iki penktadienio, pasiimdamas dukrą ir iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas atgal tą pačią dieną iki 20.00 val. Apie planuojamą susitikimą su dukra M. S. bendravimo dienos išvakarėse iki 20.00 val. trumpąja žinute informuoja dukros motiną K. B. (kol vaiko motina gyvena užsienio valstybėje - N. M.).

1.2. Tėvas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.

1.3. Tėvas su dukra papildomai bendrauja kiekvienais metais po vieną savaitę (septynias kalendorines dienas) pavasario, rudens ir žiemos laikotarpiais bei vieną mėnesį (trisdešimt kalendorinių dienų) vasaros metu. Nesant galimybės su dukra bendrauti nepertraukiamai visą mėnesį vasaros metu, bendravimo laikas vasaros metu išskaidomas į du kartus po dvi savaites laiko. Tėvas pasiima dukrą bendravimo savaitės pirmadienį nuo 10.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo savaitės (vasaros metu paskutinę bendravimo mėnesio) dieną iki 20.00 val.

1.4. Tėvas savo eilinių atostogų metu turi teisę su dukra papildomai bendrauti dvi savaites savo atostogų laiko nepertraukiamai. Apie planuojamas savo atostogas ir bendravimo su dukra laikotarpį M. S. informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš  dvi savaites iki savo atostogų pradžios.

1.5. Tėvas švenčių dienomis su dukra bendrauja tokia tvarka:

• Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną nuo 10.00 val. ir grąžindamas paskutinę švenčių dieną  iki 20.00 val.
• Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą pirmadienį iki 20.00 val.
• Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.
• Iki vaiko motina K. B. gyvens užsienio valstybėje, tėvas kiekvienais metais bendrauja su dukra jos gimimo dieną (liepos 21 d.). Vaiko motinai grįžus nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, poriniais metais su dukra gimimo dieną bendrauja tėvas, neporiniais metais –  motina.
• Tėvas bendrauja su dukra savo gimimo dieną (liepos 17 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir pristatydamas dukrą atgal tą pačią dieną iki  20 val.

1.6. Vaiko motina (jai esant užsienyje nepilnametę G. S. prižiūrinti N. M.) įsipareigoja nedelsdama ryšio priemonėmis informuoti M. S. apie nepilnametės dukros G. S. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą.

1.7. Vaiko išvykimas į užsienį  turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. K. B. (jai esant užsienio valstybėje nepilnametę G. S. prižiūrinti N. M.) be raštiško M. S. sutikimo neturi teisės išvežti nepilnametės G. S. į kitą valstybę.

1.8. Vaiko tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie dukrą iš jos mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti ją darželyje ir mokykloje, vaiko motiną informavus, vaiką pasiimti iš šių įstaigų.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė nevykdo teismo patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygos dėl jo bendravimo su dukra ir riboja jo bendravimą su dukra, todėl būtina teismo sprendimu nustatyti detalią tvarką dėl jo maksimalaus bendravimo su vaiku. Jis paaiškino, kad po jų taikos sutarties sudarymo atsakovė trukdė jam bendrauti su dukra, neatsiliepdavo į jo skambučius ir neįsileisdavo į butą, kuriame dukra gyvena, o galiausiai pakeitė durų spyną ir jis negali patekti į savo butą pas savo dukrą be atsakovės ir jos motinos leidimo. Ieškovas patvirtino, kad šiuo metu jis gali nevaržomai ateiti pas dukrą ir bendrauti su ja bute, kuris priklauso jam ir atsakovei, tačiau atsakovė ir jos motina neleidžia jam išeiti pasivaikščioti iš buto su dukra vieniems, neleidžia dukters parsivežti į savo namus, kad dukra galėtų pabendrauti ir su jo tėvais. Jo motina jo dukrą G. S. iki bylos iškėlimo buvo mačiusi tik vieną kartą dukters gyvenamojoje vietoje, o bylos nagrinėjimo metu jis vieną kartą nusivedė dukrą pas tėvus į jų namus, kai jam buvo leista pasivaikščioti su dukra. Atsakovė gyvena ir dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžtai retai, todėl ieškovas teigia, kad jam kaip tėvui nereikia trukdyti dalyvauti vaiko auklėjime. Jis sutiko, kad dukrą laikinai prižiūrėtų atsakovės motina kol atsakovės dirbs užsienyje, bet toks susitarimas buvo trims mėnesiams. Tuo tarpu atsakovė užsienyje gyvena jau virš metų laiko. Jis nori bendrauti su dukra net tik bute, kuriame ji gyvena, bet ir už buto ribų, nori bendrauti su ja ir savo namuose, nori, kad dukra pažintų ir kitus senelius, kad bendrautų ir su jo broliu bei seserim. Bendrauti su dukra vien tik jos gyvenamojoje vietoje jis nenori, nes kartu gyvenanti vaiko senelė N. M. su juo dėl vaiko nesikalba, nesitaria, jį ignoruoja, reiškia jam priekaištus, o jis nenori šiuos nesutarimus spręsti vaiko akivaizdoje. Pasiėmęs dukrą iš jos gyvenamosios vietos ji sugebės pasirūpinti savo vaiku. Jis savo dukrą yra maudęs dar ligoninėje po jos gimimo, moka ją perrengti, sauskelnes visada keitė ir keičia dabar, žino ką jai duoti valgyti ir dukra kartu su juo pavalgo. Be to, jis rūpinosi savo 15 metų jaunesniu broliu kai šis buvo mažas, o su atsakove ir jos dukra iš pirmos santuokos kartu gyveno 5 metus iki dukters G. gimimo ir kartu augino atsakovės pirmąją dukrą. Jis žino apie savo dukros sveiktą, pats buvo gydymo įstaigoje ir gavo pažymą apie jos sveiktą. Ieškovas patvirtino, kad šiuo metu jis neturi teisės vairuoti, kuri jam atimta 4 metams už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau esant reikalui naudotis automobiliu jį pavežti galės jo šeimos nariai, ar sužadėtinė, kurie turi teisę vairuoti. Su dukra jis sutaria gerai, ji nori su juo bendrauti ir jo bendravimas su dukra jokios žalos jai negali padaryti.                 

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ji pripažįsta, kad ieškovas kaip tėvas turi dalyvauti vaiko auklėjime ir su juo bendrauti, tačiau nori, kad dukrą ieškovas iš vaiko aplinkos paimti galėtų tik tada kai ji aiškiai kalbės ir galės pati pasakyti ar nori su juo važiuoti, ar jai patinka ten, kur ieškovas ją vežasi, kai galės dukrai paskambinti ir jos pačios paklausti kaip jai sekasi su tėvu. Atsakovė teigia, kad iš pradžių su tokiomis sąlygomis sutiko ir pats ieškovas, o jo nuomonė pasikeitė tik jai išvykus dirbti į užsienį. Tik tuomet jis pareiškė norą išsivežti dukrą iš jos namų. Atsakovė mano, kad dabar galiojanti bendravimo tvarka ieškovui leidžia bendrauti su dukra tik jos gyvenamojoje vietoje, nes taip jie susitarė. Ji paaiškino, kad anksčiau ieškovui neatidarydavo durų, nes jis nepranešdavo apie atvykimą prieš 24 valandas. Tačiau dabar jos motina N. M. leidžia ieškovui ateiti ir be išankstinio pranešimo. Atsakovė patvirtino, kad durų spyną pakeitė ir ieškovas neturi rakto. Atsakovė pripažino, kad iš pradžių ribojo ieškovo galimybes ateiti pas dukrą iš pykčio dėl jo neištikimybės, nes jis išdavė ją su kita moterimi dar prieš dukros gimimą. Tačiau dabar ieškovas gali ateiti pas dukrą ir būti su ja kiek nori, bet jis pats atėjęs pas vaiką išbūna tik po 2-3 valandas. Be to, jam buvo siūloma išeiti su dukra pasivaikščioti į lauką, bet jis pats nenorėjo. Todėl ieškovo noras pasiimti dukrą iš jos namų tėra jo principai ir ambicijos. Atsakovė nežino ar dukra gali išbūti ilgiau nei valandą su ieškovu, nes jis nemoka pavalgydinti dukros, kuri yra nevalgi. Atsakovė nežino ar dažnesnis dukters bendravimas su tėvu gali pakenkti vaikui, tačiau ji nori, kad ieškovas dažniau bendrautų su dukra jos namuose ir bendravimas didėtų palaipsniui, o ne iš karto vežtųsi vaiką į svetimą aplinką. Atsakovė patvirtino, kad iki dukrai sueis 4 metai nenori išleisti dukros iš namų su ieškovu ilgesniam laikui. Be to, atsakovė nėra tikra ar ieškovas ir su dukra nesielgs taip pavojingai kaip elgėsi nepaklusdamas policijos reikalavimui sustoti, už ką jis yra nubaustas.   

Ieškinys tenkintinas.  

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta pagal teismo sprendimu patvirtintą tėvų taikos sutartį yra nustatyta su motina K. B.. Šia taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo netrukdyti tėvui M. S. bendrauti su dukra G. S., dalyvauti dukros auklėjime, išskyrus tuos atvejus, kai toks bendravimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko vystymuisi bei pasaulėžiūros formavimui, tačiau G. S. tėvui M. S. vaiko motina K. B. neleidžia pasiimti dukters iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su dukra ne jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė neįrodė, kad tėvo bendravimas su dukra daro žalą jų vaikui ir kenkia jo vystymuisi, auklėjimui bei pasaulėžiūros formavimuisi, todėl nėra pagrindo drausti ieškovui bendrauti su dukra ne jos gyvenamojoje vietoje ir riboti maksimalų tėvo bendravimą su vaiku. 

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais. 

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.S2-855-743/2014 buvo patvirtinta M. S. ir K. B. taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir  išlaikymo, kuria mažametės dukros G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. B., vaikui priteistas išlaikymas iš tėvo, o vaiko motina įsipareigoja netrukdyti tėvui M. S. bendrauti su dukra G. S., dalyvauti dukros auklėjime, išskyrus tuos atvejus, kai toks bendravimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko vystymuisi bei pasaulėžiūros formavimui, tačiau apie susitikimą su dukra tėvas M. S. turi pranešti motinai K. B. iš anksto, ne mažiau kaip prieš 24 val. iki planuojamo susitikimo.

Iš 2015-01-15 M. S. prašymo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad jis kreipėsi į šią instituciją ir nurodė, kad K. B. nevykdo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nutartie civilinėje byloje Nr.S2-855-743/2014 sąlygų ir neleidžia matytis su dukra.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-01-22 atsakyme M. S. nurodoma, kad K. B. buvo pakviesta pokalbio ir neneigė, jog nesudarė galimybių tėvui pasimatyti su dukra bei įsipareigojo sudaryti sąlygas dalyvauti tėvui dukros auklėjime, jeigu jis laiku mokės išlaikymą, lankys dukrą ne epizodiškai, o nuolat, užtikrins dukros teisę į privatumą.

Iš K. B. 2015-01-19 paaiškinimo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad ji nurodė nesutarimų su M. S. priežastis ir detaliai paaiškino kaip jis išdavė ją su kita moterimi, kaip nesirūpino šeima gimus dukrai.

Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-04 rašto, iš K. B. 2015-08-14 pranešimo dėl G. S. priežiūros, iš M. S. 2015-08-07 sutikimo dėl G. S. priežiūros matyti, kad išvykdama dirbti į užsienį K. B. prašė nustatyti šalių dukrai laikiną globą ir jų dukters laikinąją globėja paskirti atsakovės motiną N. M., tačiau tai nebuvo padaryta, o vaikas senelės N. M. priežiūrai buvo paliktas vaiko tėvui M. S. sutikus.       

Iš 2016-02-01 ir 2016-02-02 M. S. prašymų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad jis kreipėsi į šią instituciją prašydamas įpareigoti N. M. sudaryti sąlygas jo dukrai matytis su jo tėvais ir dukters seneliais bei sudaryti sąlygas jam leisti laiką su dukrą ne tik vaiko namuose, bet ir pasiimti su savimi. 

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-08 atsakyme M. S. nurodoma, kad skyriaus darbuotojams K. B. nurodė, jog nesutinka leisti pasiimti dukrą tėvui iš dukters namų, nes dukra yra per maža ir tai gali pažeisti jos interesus.

2016-07-29 teismo posėdžio metu ieškovo pateiktame kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai ir nuotraukos patvirtina, kad ieškovas du kartus negalėjo patekti į butą, kuriame gyvena jo dukra, taip pat patvirtina, kad jis su dukra bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje. Matomuose vaizdo įrašuose vaikas tėvo akivaizdoje jaučiasi gerai ir suvokia, kad šalia yra tėtis.

2016-09-30 teismo posėdžio metu ieškovo pateiktame kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad ieškovas nori išeiti į kiemą su savo dukra ir ši aiškiai išreiškia norą eiti su tėčiu, o ne su močiute. Vaizdo įraše matyti, kad tiek vaiko tėvas, tiek senelė klausia su kuo vaikas nori eiti į kiemą ir mergaitė ne vieną kartą patvirtina, kad nori eiti su tėčiu. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad vaiko senelė nenori leisti ieškovo su jo dukra į kiemą ir vaiko akivaizdoje reiškia tėvui pretenzijas dėl ankstesnio pasivaikščiojimo, vadina vaiko tėvą „chamu“.       

VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad butas, esantis Lazdijuse, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena šalių dukra, nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškovui ir atsakovei, o Kreditavimo sutartis Nr. K-2200-2008-14 patvirtina, kad jie abu yra gavę kreditą šiam butui pirki ir abu turi prievolę grąžinti kreditą. 

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus surašytas Šeimos aplankymo aktas patvirtina, kad ieškovo M. S. gyvenamosios vietos buities sąlygos yra geros, yra visi reikalingi baldai, namuose švaru ir tvarkinga.

Pažyma apie galiojančias administracines nuobaudas ir 2016-09-02 Kauno apygardos teismo nutartis patvirtina, kad M. S. yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 3 d., 1241 str. 8 d., 125 str., 130 str. 1 d. ir kartu su paskirta bauda jam atimta teisė vairuoti keturis metus du mėnesius.  

Byloje pateiktoje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-10 išvadoje nurodoma, kad tėvo teisės atsiranda nuo vaiko gimimo momento, todėl mažas vaiko amžius nėra pagrindas tėvui neleisti bendrauti su vaiku. Išvadoje nurodoma, kad nėra pagrindų, kurie leistų manyti, jog ieškovo bendravimas su dukra pažeistų jos interesus, todėl turi būti užtikrintos sąlygos ieškovui bendrauti su dukra. 

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasigenda geranoriškesnio ieškovo bendravimo su vaiką auginančia senele, tačiau patvirtino, kad ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas ir galimybė jam bendrauti su dukra ne jos namuose vaiko interesų nepažeis.

Liudytoja N. M. patvirtino, kad atsakovė yra jos dukra. Liudytoja parodė, kad 8 metus santykiai su ieškovu buvo geri, ji sutarė ir su jo tėvais, kaip motina labai norėjo gražios ieškovo ir atsakovės šeimos. Tačiau ieškovas pasikeitė kai išvyko dirbti į Norvegiją, nes atsirado daugiau pinigų, jis susirado kitą moterį, nutolo nuo šeimos. Ieškovas išdavė atsakovę su kita moterimi ir gyveno dvigubą gyvenimą kai atsakovė laukėsi jų dukters. Jos dukra labai dėl to išgyveno, dėl šeimos išsaugojimo bandė ieškoti pagalbos pas ieškovo tėvus, bet jie dėl to nieko nedarė. Į gimdymą ligoninėje ieškovas atvažiavo po išgertuvių, nesiskutęs, nuolat maigė telefoną. Gimus dukrai jis net nepasveikino atsakovės su šiuo įvykiu, buvo abejingas. Liudytoja teigia, kad jai buvo gėda dėl tokio ieškovo elgesio. Ieškovas naktimis buvo ligoninėje, bet dieną ji su dukra ir anūke likdavo viena. Ieškovo motina nepadėjo rūpintis anūke, nors dirba toje pačioje ligoninėje. Ieškovas dukters ir atsakovės iš ligoninės nepasiėmė ir pirmaisiais mėnesiais jomis nesirūpino. Iš ligoninės atsakovę su dukra pasiėmė liudytoja ir pirmus mėnesius išlaikė jas pati, mokėjo už butą. Dėl to ji turėjo uždaryti savo parduotuvę, o ieškovas dukra nesurūpino, jo nebuvo ištisom parom. Kai atsakovė negalėjo pragyventi, ji išvyko dirbti į užsienį. Liudytoja teigia, kad ieškovas su savo išdavyste visapusiškai sužlugdė tiek atsakovę, tiek ir ją. Kai atsakovė išvyko į užsienį liudytoja nuolat gyvena su jos dukra ir ja rūpinasi. Ieškovas pas dukrą lankydavosi nuolat, ji palikdavo juos vienus, jis užmigdydavo dukrą, kartais jam pavykdavo ją pavalgydinti. Bet būdamas su dukra ieškovas nuolat su kažkuo susirašinėjo telefonu, todėl jai nepatinka toks jo elgesys. Vieną kartą ieškovui būnant su dukra kitame kambaryje ji išgirdo vaiko klyksmą, o po to iš savo dukters sužinojo, kad ieškovas sugriebė dukrą, kuri vos neiškrito iš lovos. Liudytoja teigia, kad su šalių dukra praleidžia 24 valandas per parą, o ieškovas atėjęs pabūna po 2-3 valandas. Todėl ją piktina, kad jis nejaučia jai pagarbos ir padėkos, kad demonstruoja tik savo kaip tėvo ambicijas. Ji mano, kad ieškovas turi „nusižeminti“ ir pradėti su ja bendrauti normaliai, o ne „pasikėlęs“. Ieškovas pats nenorėjo vestis dukros pasivaikščioti į lauką, nors ji pati jam to taip pat nesiūlė, nes jis ją ignoruoja. Žino tik, kad atsakovė buvo siūliusi ieškovui vestis dukrą į šventę, bet jis atsisakė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė leido ieškovui vienai valandai išsivesti dukrą pasivaikščioti, todėl liudytoja patvirtino, kad juos išleido pasivaikščioti. Tačiau ieškovas užtruko dvi valandas, o kai ji sunerimusi jam skambino, ieškovas neatsiliepė. Todėl ji ieškovui pasakė, kad daugiau jo neleis su dukra į kiemą. Tą naktį mergaitė per miegus spiegė, buvo nerami. Po dviejų savaičių ieškovas vėl norėjo išsivesti dukrą pasivaikščioti, bet ji nenorėjo leisti, nes jis nesilaikė ankstesnio susitarimo. Anūkę išleido tik dėl to, kad ji pati pasakė, jog nori eiti su tėčiu. Liudytoja mano, kad ieškovas nebuvo geras tėvas nuo dukters gimimo, šiuo metu važinėja neturėdamas teisės vairuoti, todėl jam negalima leisti pasiimti vaiko į svetimą vaikui aplinką. Ieškovas nebendrauja su ja, dėl nieko nesitaria, nieko neklausia dėl mergaitės. Liudytoja teigia, kad ją piktina, kad ieškovas su dukra elgiasi tai, kaip nori jis pats. Ji mano, kad ieškovui rūpi tik jo, o ne dukros interesai. Liudytoja pripažino, kad ji pyksta ant ieškovo dėl jo pasikeitusio bendravimo su ja.        

Liudytoja I. M. patvirtino, kad atsakovė yra jos sesuo, o ji pati jau 12 metų gyvena užsienyje. Liudytoja parodė, kad į Lietuvą ji buvo grįžusi praėjus 2 savaitėms po G. S. gimimo ir savo seserį rado verkiančią, palūžusią. Tada sužinojo, kad ieškovas išdavė jos seserį ir savo dukrą su kita moterimi dar dukrai negimus. Gimus mergaitei ieškovas neteikė jai išlaikymo, o finansiškai seserį ir jos dukrą išlaikė ji. Tik praėjus trims mėnesiams ieškovas pradėjo teikti išlaikymą dukrai. Per ieškovą jos ir atsakovės mama turėjo išeiti iš darbo, kad galėtų padėti seseriai, o pastaroji turėjo išvykti į užsienį. Ieškovas sugriovė gyvenimą ir jos seseriai, ir jos mamai. Atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su dukra, bet ieškovas labiau domisi kitais dalykais, neišleidžia iš rankų telefono, o dukra nesidomi. Ieškovo tėvai anūke nesidomi ir mergaitė nepažįsta šių senelių. Todėl liudytoja nemano, kad mergaitę galima išvežti iš buto, kuriame ji augo, į svetimą aplinką. Ieškovas neaugino savo dukters nuo jos gimimo, nesupranta jos poreikių, higienos reikalavimų, nesupranta ką ji kalba. Išvežti mergaitę iš namų ieškovas turėtų tada, kai mergaitė pradės kalbėti. Tėvas turi pradėti bendravimą su dukra nuo mažų žingsnelių, o ne iš karto išvežti vaiką neturėdamas reikiamų socialinių įgūdžių. Liudytoja patvirtino, kad pati asmeniškai ieškovą pas dukrą matė tik vieną kartą. 

Liudytoja O. S. patvirtino, kad ieškovas yra jos sūnus. Ji parodė, kad ieškovo santykiai su atsakove yra blogi nuo jų dukros gimimo, tačiau savo dukra ieškovas visada rūpinosi. Jis lanko dukrą, remia pinigais, tačiau kai atsakovė išvyko į užsienį buto spyna buvo pakeista ir dabar kita močiutė sprendžia ar leisti ieškovui bendrauti su dukra ar ne. Ieškovas jai sako, kad jam neleidžiama parsivežti dukters į savo namus. Liudytoja patvirtino, kad anūkę buvo mačiusi tik vieną kartą, o bylos nagrinėjimo metu sūnus buvo atsivedęs ją vienai valandai į jos namus. Tuo metu anūkė gražiai bendravo su tėvu, jie žaidė, ėjo pas vištas. Ieškovas gyvena jos namuose, kur yra po tris kambarius kiekviename iš dviejų aukštų. Namuose ji gyvena su sutuoktiniu ir dviem sūnumis, todėl vietos yra daug ir anūkei yra atskiras kambarys, kuriame ji galės būti viešėdama pas ją.

Liudytoja B. M. patvirtino, kad ji yra ieškovo sužadėtinė. Ji parodė, kad su ieškovu pažįstami nuo 2016-02-14 ir šiuo metu gyvena kartu. Ieškovas jai sakė, kad turi dukrą ir jam sudėtinga su ja bendrauti, nes nesutaria su vaiko motina dėl dukros pasiėmimo ir išsivežimo iš dukters namų. Ieškovas pasakojo, kad atėjęs pas dukrą praleidžia su ja 3-4 valandas, bet negali išeiti su dukra į lauką, nes neleidžia vaiko močiutė. Liudytoja patvirtino, kad prieš kelias savaites matė ieškovą bendraujantį su savo dukra jo tėvų namų kieme. Mergaitė gražiai žaidė, neverkė, norėjo būti su tėčiu. Liudytoja patvirtino, kad žino, jog ieškovas neturi teisės vairuoti, bet ji turi vairuotojo pažymėjimą ir visada padės jam, jeigu jam reikės kur nors važiuoti.  

Sprendžiant šalių ginčą ir vertinant aukščiau aptartus įrodymus visų pirma atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai ir Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės abejonės, kad susiklosčiusioje situacijoje netikslinga nustatyti aiškią ir detalizuotą tėvo bendravimo su dukra tvarką, nes jos įgyvendinimas galimai ne visada sutaps su vaiko interesais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepaisant sudarytos ir teismo patvirtintos šalių taikos sutarties dėl bendravimo su jų vaiku tvarkos, abu tėvai nesutaria dėl tėvo bendravimo su dukra būdo, vietos ir tokio bendravimo intensyvumo. Nors atsakovė teigia leidžianti ieškovui neribotai bendrauti su dukra, tačiau tą ji leidžia daryti tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovė pripažįsta, kad neleidžia ieškovui dukros išsivežti iš namų ir nesutinka, kad jis dukrą pasiimtų į savo gyvenamąją vietą ilgesniam laikui. Tuo tarpu ieškovas nenori su dukra bendrauti vien tik jos gyvenamojoje vietoje, o nori tą daryti ir savo namuose ar kitose vietose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojanti pačių tėvų taikos sutartyje numatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka nenumato tokių apribojimų, kokius ieškovui taiko atsakovė. Taikos sutarties 4 punktas nenumato, kad ieškovas su dukra privalo bendrauti tik jos gyvenamojoje vietoje ir niekur kitur. Tačiau atsakovė paaiškino, kad šią taikos sutarties sąlygą ji traktuoja kitaip, nes susitarė su ieškovu tik dėl jo bendravimo su dukra vaiko namuose. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad į teismą dėl detalesnės bendravimo su dukra tvarkos kreipėsi todėl, kad nenori dukros pasiimti iš jos namų prieš atsakovės ir jos motinos valią ir tokiu būdu kenkti vaiko interesams.    

Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad šalims nesutariant ne tik dėl skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su dukra būdo ir intensyvumo, bet ir skirtingai traktuojant šiuo metu galiojančią teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, tokios tvarkos detalesnis reglamentavimas, teismo sprendimu nustatant nesutariančių tėvų tarpusavio teises ir pareigas, yra būtinas paties vaiko interesais, siekiant užtikrinti jo bendravimą su tėvu. Juk dėl tėvų tarpusavio ginčų labiausiai pažeidžiamos ne jų, o paties vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, jausti jų abiejų dėmesį, meilę ir rūpestį įvairiose gyvenimiškose situacijose ir įvairioje aplinkoje, o ne vien tik mažoje erdvėje, kurioje vaikas gyvena. Todėl aiškesnės ir detalesnės bendravimo tvarkos nustatymas, siekiant išvengti to, kad savo teisę bendrauti su dukra ne tik jos gyvenamojoje vietoje ieškovas pagal dabar galiojančią tvarką įgyvendintų nuolat konfliktuodamas su vaiko motina ir senele, yra būtinas atsižvelgiant į vaiko interesus. 

Sprendžiant kokią ieškovo bendravimo tvarką su dukra būtina nustatyti, pirmiausiai šalys supažindintinos kaip įstatymas reglamentuoja tėvų teises ir pareigas auklėjant savo vaiką ir bendraujant su juo. Įstatyme yra įtvirtinta, kad: tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams net ir tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis); tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis); vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis);  tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o atlikdami šias pareigas tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis); tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis); tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Be to, taikant šias įstatymo nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčų dėl vaikų teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad pirmiausiai turi būti paisoma vaiko interesų, o ne tėvų ar kitų giminaičių asmeninių norų. 

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reglamentavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar atskirai, ir nepriklausomai nuo to, ar tėvai tarpusavy sutaria dėl atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku, nepriklausomai nuo to, koks tėvų elgesys vienas kito atžvilgiu lėmė jų išsiskyrimą ir gyvenimą skyrium. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų ar kitų giminaičių norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti (atkurti jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-1176/2003, 3K-3-242/2005, 3K-3-444/2014).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bylose dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmiausiai pabrėžtina, kad skyrium nuo dukters gyvenantis ieškovas turi net tik įstatyme numatytą teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo dukra maksimaliai, ją auklėti, ugdyti, rūpintis jos visapusišku lavinimu, o atsakovė ne tik neturi teisės be pagrindo riboti maksimalaus ieškovo bendravimo su dukra, bet ir turi pareigą sudaryti ieškovui sąlygas ir galimybes tokiam maksimaliam bendravimui. Todėl atsižvelgiant į CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su savo vaiku prezumpciją, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo civiliniame procese taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), ne ieškovas turi įrodyti, kad jis turi teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra, neribojant vietos, būdo, sąlygų ir pan., o atsakovė turi įrodyti, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakenks jų dukros interesams. Prašydama atmesti ieškinį atsakovė turi įrodyti, kad tėvo bendravimas su dukra tėvo namuose ir jo aplinkoje traumuos vaiką psichologiškai, neatitiks dukros poreikių ir interesų, darys žalą vaiko raidai.

Šiuo atveju, įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas riboti ieškovo maksimalų bendravimą su dukra.

Vertinant atsakovės paaiškinimus ir jos motinos bei sesers parodymus visų pirma teismas pripažįsta, kad atsakovės ir jos motinos bei sesers nenoras leisti ieškovui pasiimti savo dukrą iš atsakovės namų ir leisti bendrauti su dukra kitoje aplinkoje yra pagrįstas daugiau nuoskaudomis dėl ieškovo elgesio su atsakove prieš gimstant jų dukrai ir iš karto po jos gimimo, o ne ieškovo sugebėjimu šiuo metu tinkamai pasirūpinti savo dukra pačiam, be vaiko motinos ar senelės pagalbos. Iš atsakovės paaiškinimų teisme ir jos 2015-01-19 paaiškinimų raštu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad ji jaučiasi įskaudinta ieškovo elgesiu kuomet jis paliko jų šeimą po dukros gimimo. Atsakovė pripažino, kad pradėjus gyventi skyrium nuo ieškovo ji iš pradžių ribojo ieškovo bendravimą su dukra būtent dėl pykčio už jo išdavystę. Atitinkamai ir vaiko senelės N. M. parodymų turinys bei emocijos, kurios apklausos metu jautėsi ir kurios aiškiai atsispindi teismo posėdžio garso įraše, labiau atspindi ne ieškovo tėvystės įgūdžius ir tariamą jų stoką, o liudytojos pyktį ant ieškovo ir jo tėvų, ypač motinos O. S., dėl to, kad ieškovas, kaip teigia liudytoja, „sugriovė atsakovės ir jos gyvenimą“, nepateisino liudytojos lūkesčių turėti gražią savo dukters (atsakovės) šeimą. Ši liudytoja pripažino, kad pyksta ant ieškovo dėl jo pasikeitusio bendravimo su ja, dėl nepagarbos ir nedėkingumo jai. Atsakovės sesers I. M. parodymai taip pat labiau atspindi jos pyktį ieškovui dėl to, kad jis išdavė su kita moterimi jos seserį (atsakovę), o ne ieškovo tėvystės įgūdžius. Pabrėžtina, kad ši liudytoja pripažino, jog senai gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta retai ir betarpiškai tik vieną kartą matė ieškovą pas savo dukrą. Todėl akivaizdu, kad visos jos nurodytos aplinkybės apie ieškovo bendravimą su dukra jai žinomos tik iš pačios atsakovės ir iš su vaiku gyvenančios senelės N. M.. Tai reiškia, kad tokie išvestiniai liudytojos I. M. parodymai nėra svarus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieškovo tėvystės įgūdžių stoką, nes ji apie tai sprendžia tik iš kitų artimų asmenų pasakojimų. 

Tačiau priimant sprendimą šioje byloje pabrėžtina, kad tokios atsakovės ir minėtų liudytojų emocijos ir jų santykiai su ieškovu negali paneigti ieškovo kaip tėvo teisės bendrauti su savo dukra maksimaliai ir spręsti ieškovui dėl dukters auklėjimo savo, o ne vaiko senelės ar kitų giminaičių nuožiūra. Tai, kad ieškovas vienaip ar kitaip elgėsi su atsakove praeityje, ir tai kaip tą vertina pati atsakovė ir jos artimi giminaičiai, nereiškia, kad jis negali nekliudomai bendrauti su savo dukra ir tinkamai vykdyti savo tėvo pareigas gyvendamas atskirai nuo vaiko ir jo motinos. Atsakovė ir jos motina nepagrįstai šioje byloje akcentuoja ieškovo elgesį praeityje ir jo pasirinkimą gyventi su kita moterimi, nes ginčo dalykas yra ieškovo bendravimo su dukra tvarka, o ne tėvų tarpusavio santykiai. Praeityje buvę vaiko tėvų tarpusavio santykiai, ir net šiuo metu esantys santykiai, negali būti kliūtimi vaikui bendrauti su tėvu, nes svarbiausia yra tėvo bendravimas su dukra, o ne tėvų ir kitų suaugusiųjų tarpusavio bendravimas. Minėtas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek pačius tėvus, tiek ir jų ginčus nagrinėjantį teismą atsiriboti nuo tėvų tarpusavio nesutarimų ir nuoskaudų ir nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką užtikrinti vaiko teisę į maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų.       

Nors atsakovė nuogąstauja, kad pasiimdamas iš jos dukrą į savo namus ir leisdamas su ja laiką vienas, be vaiko mamos ar senelės šalia, ieškovas pažeis dukters interesus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius nuogąstavimus atsakovė nepateikė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad bendraudamas su dukra ieškovas būtų kada nors pakenkęs jai, nepasirūpinęs jos poreikiais, aplaidžiai vykdęs savo tėvo pareigas. Priešingai, liudytoja N. M. patvirtino, kad ieškovas dukrą ir užmigdo, ir kartais jam pavyksta pavalgydinti dukrą, o ši su ieškovu nori bendrauti. Ieškovo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose jis matomas bendraujantis su savo dukra, patvirtina, kad vaikas su tėvu jaučiasi saugus ir bendrauti nori, netgi aiškiai išreiškia norą eiti į kiemą ne su močiute, o su tėčiu. Tai rodo vaiko emocinį ryšį su tėvu ir tai, kad su juo vaikas jaučiasi saugus.

Nors atsakovė ir jos motina teigia, kad ieškovas nežino ką vaikas mėgsta valgyti ir nemokės jo pavalgydinti, o vaikas svetimoje aplinkoje jausis nesaugus, tačiau tai nėra pakankami argumentai riboti ieškovo bendravimą su dukra. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas dukrą, kuriai jau du metai ir du mėnesiai, lanko nuolat ir su ja ne tik bendrauja, bet ir ją pamaitina, užmigdo, mato kokį maistą jo dukrai gamina ją prižiūrinti senelė. Be to, ieškovas su dukra bylos nagrinėjimo metu jau lankėsi savo tėvų namuose ir jo dukra žino kad, turi ir kitus senelius. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad pakankamai subrendęs ir nuo vaiko auklėjimo niekada nenusišalinęs ieškovas nesugebėtų savo dukros pamaitinti, aprengti, užmigdyti, su ja bendrauti ir jai visokeriopai padėti savarankiškai, be vaiko motinos ar senelės N. M. pagalbos. Kita vertus, atsakovės argumentas, kad ieškovui negalima patikėti dukters savarankiškai prižiūrėti ir bendrauti su ja už vaiko gyvenamosios vietos ribų, nes nežinoma ar jam sklandžiai pavyks tai padaryti, yra iš esmės neteisingas atsakovės požiūris į šio ginčo sprendimą, nes tėvystės įgūdžiai žmogui yra ne suteikiami, o išsiugdomi vaiko auklėjimo ir rūpinimosi juo procese. Nebandydamas daryti to, ko anksčiau nedarė, neturėdamas galimybės mokytis iš savo klaidų, jeigu jų padarytų, ieškovas niekada ir negalėtų išsiugdyti geresnių savo vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo įgūdžių, negalėtų jų tobulinti. Todėl atsakovės deklaruojamas noras, kad ieškovas daugiau bendrautų su dukra ir būtų geras tėvas ir tuo pačiu nenoras neleisti jiems bendrauti ten kur ieškovas gyvena, leidžia laisvalaikį, lankosi ar nori lankytis su dukra, yra tarpusavyje nesuderinami. Net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia atsakovė, ieškovo turimas dukters norų, poreikių ir pomėgių supratimas nėra tokio pat lygmens kaip atsakovės ar vaiko senelės, tai nereiškia, kad ieškovas neturi teisės pradėti daugiau rūpintis dukra savarankiškai, nereiškia, kad vaikui negalima leisti bendrauti su kitais jo giminaičiais nei jis bendravo iki šiol. Priešingu atveju, remiantis atsakovės argumentacija, ieškovas artimiausiu laiku negalės pasiimti dukros į savo namus ilgesniam laikui, kas reiškia, kad jis neturės progos geriau pažinti savo vaiką, jo poreikius ir išmokti juos patenkinti bei užtikrinti pats, o vaikas ir toliau turės galimybę bendrauti tik su giminaičiai iš motinos pusės. Tačiau remiantis tokiais motyvais ir vien tik subjektyviomis abejonėmis dėl ieškovo gebėjimo pasirūpinti savo dukra, jo teisė bendrauti su vaiku negali būti ribojama, nes tėvų teisės ir pareigos savo vaikams atsiranda nuo vaiko gimimo, o ne nuo to momento kol kas nors nusprendžia, kad tėvui jau galima patikėti vaiką jo paties atsakomybei. Jeigu tėvui su dukra nebus leidžiama nevaržomai bendrauti ir tėvo aplinkoje, tai jų ryšys gali tik silpnėti ir vėliau jį atkurti bus dar sunkiau. Be to, tėvams gyvenant skyrium vaikas neišvengiamai turės bendrauti skirtingose aplinkose, kuriose gyvena jo tėvai, todėl vienas vaiko tėvas neturi kito gyvenamosios aplinkos traktuoti kaip svetimos vaikui, nes tai visiškai neatitinka vaiko interesų. Net jeigu skyrium gyvenančio tėvo aplinkoje vaikui iš pradžių ir bus neįprasta, tai nereiškia, kad jis ten negali būti ir, kad jis nepripras bei neprisitaikys. Vaiko gebėjimas būti skirtingose aplinkose, bendrauti su skirtingais žmonėmis, ir juo labiau giminaičiais, turi būti skatinamas, o ne ribojamas, nes tai yra dalis vaiko savarankiškumo, jo komunikabilumo ir jo socialinių įgūdžių ugdymo. Tik tuo atveju, kai nustatoma, kad kurioje nors aplinkoje vaikui yra ar gali būti nesaugu, kad jo interesams gali būti pakenkta, vaiko buvimas tokioje aplinkoje gali būti ribojamas. Tačiau, kaip minėta, tokių duomenų šioje byloje nėra, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dukros buvimas tėvo namuose ir bendravimas su tėvu jo aplinkoje galėtų daryti kokią nors žalą jų dukrai, kenkti jos vystymuisi, ugdymui, asmenybės formavimuisi.

Pažymėtina, kad atsakovės ir vaiko senelės, su kuria šalių dukra gyvena šiuo metu, noras, kad ieškovas su dukra bendrautų tik jos gyvenamojoje vietoje, kurioje tarp vaiko tėvo ir vaiko senelės atsiranda emocinė įtampa ir tarpusavio priešiškumas, visiškai nesuderinamas su vaiko interesais. Tai galima matyti 2016-09-30 teismo posėdžio metu ieškovo pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota kaip vaiko senelė, jau po to kai vaikas aiškiai išreiškė norą eiti į kiemą su tėčiu, nenori leisti ieškovo su dukra į kiemą ir vaiko akivaizdoje reiškia tėvui pretenzijas dėl ankstesnio pasivaikščiojimo, nepagarbiai vadina vaiko tėvą „chamu“ vaikui girdint. Tokia situacija patvirtina, kad ne tik ieškovui sunku bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, bet ir pačiam vaikui daroma neigiama įtaka, kai jis mato dėl jo nesutariančius artimiausius žmones. Tėvams, o šiuo atveju ir tėvui bei vaiką faktiškai auginančiai senelei, nesutariant dėl ieškovo bendravimo su dukra būdo, vietos ir trukmės, vaikas turi būti kaip galima labiau apsaugotas nuo suaugusiųjų tarpusavio priešiškumo ir nesutarimų. Būtent dėl to ir reikia nustatyti galimybę ieškovui bendrauti su savo dukra tokioje aplinkoje, kurioje nėra įtampos ir priešiškai prieš tėvą nusiteikusių vaiko giminaičių tuo metu, kai vaikas bendrauja su tėvu. Tą padaryti geriausiai galima būtent leidžiant ieškovui pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir praleisti tam tikrą laiką su dukra dviese.

Sprendžiant šį ginčą lemiamos reikšmės negali turėti ir atsakovės argumentas, kad jų su ieškovu dukra dar negali kalbėti ir pasakyti ar nori važiuoti pas ieškovą, negali kiekvienu momentu, kai tik atsakovė pageidauja, telefonu pasakyti ar jai patinka būnant pas tėtį. Kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant vaiko norus sprendžiant su vaikais susijusius klausimus turi būti vertinama visų bylai svarbių aplinkybių visuma ir vaiko nuomonė yra tik viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką vienam iš tėvų net ir tuo atveju, kai vaikas išreiškia aiškų nenorą bendrauti su tėvų (motina), jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o vien tik vaiko prieštaravimas. Todėl atsakovės argumentas, kad dar neaišku kokį norą pareikštų dukra dėl jos bendravimo su tėvu, jeigu galėtų kalbėti, savaime negali būti pagrindas ieškovo ieškinį atmesti. Šioje byloje svarbiausia nustatyti ar šalių dukros bendravimas su ieškovu pastarojo namuose ir jo aplinkoje atitinka vaiko interesus, o ne tai ar bendrauti su tėvu sutiktų pati šalių dukra, jeigu galėtų kalbėti. Kai vaikas dėl savo amžiaus iš viso dar negali kalbėti ir negali būti išklausomas, jo noras bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) gali būti nustatomas ir kitais būdais bei įrodymais. Šiuo atveju ieškovo pateikti vaizdo įrašai ir nebuvimas jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie prieštarautų šiems įrašams, leidžia spręsti, kad šalių dukra nori bendrauti su tėvu, tą išreiškia savo elgesiu ir pirmaisiais tariamais žodžiais, kuriais gali įvardinti jos šeimos narius. Tai reiškia, kad vaiko bendravimas su tėvu šiuo atveju atitinka vaiko interesus ir nėra žalingas vaikui. Todėl šalių dukros negalėjimas pasakyti mamai ar ji nori išvažiuoti pas tėtį negali būti lemiamu argumentu nenustatyti ieškovo prašomos bendravimo tvarkos šiuo metu, o atidėti šį klausimą kol vaikui sueis 4 metai, kaip to prašo atsakovė. Kaip minėta, vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo, o ne nuo kokių nors kitų aplinkybių, sąlygų ar atitinkamo vaiko amžiaus. Todėl nei tai, kad teismas negali išklausyti vaiko, nei tai, kad vaiko motina negali tiesiogiai iš vaiko išgirsti jo nuomonės dėl bendravimo su tėvu, negali būti pagrindu riboti tėvo bendravimą su vaiku, kai nėra jokių įrodymų, kad tai gali pakenkti vaiko interesams.

Atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai, susiję su ieškovo neteiktu išlaikymu pirmaisiais mėnesiais po dukros gimimo, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, nes atsakovė pripažįsta, kad šiuo metu išlaikymą dukrai ieškovas teikia ir įsiskolinimo nėra. Kita vertus net ir išlaikymo neteikimas ar nereguliarus teikimas negali būti pagrindas drausti tėvui bendrauti su vaiku, nes turtinių tėvo pareigų vaikui nevykdymas nepanaikina asmeninių neturtinių tėvo teisių ir pareigų bendrauti su vaiku. Be to, vienam iš tėvų nevykdant savo pareigos išlaikyti vaiką, kitas vaiko tėvas dėl to neįgyja teisės nevykdyti savo pareigos nekliudyti bendrauti su vaiku skyrium gyvenančiam tėvui ir dalyvauti jį auklėjant.

Atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai, susiję su ieškovo administracine nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą taip pat nėra pagrindas atmesti ieškinį, nes ieškovo padarytas pažeidimas nesusijęs su jo tėvystės pareigų vykdymu. Tai, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles važiuodamas automobiliu vienas visiškai nereiškia, kad jis gali tą daryti veždamasis ir savo dukrą. Kiekvienas protingas žmogus veždamas kitus, o juo labiau savo vaikus, elgiasi kitaip nei važiuodamas vienas. Be to, iš padarytų pažeidimų ir klaidų paprastai žmonės yra linkę pasimokyti, o juo labiau kai suvokia, kad ateityje tokių pažeidimų darymas gali liesti ir jų šeimos narius, ypač vaikus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas kada nors nesaugiai būtų vežęs automobiliu savo dukrą ir sukėlęs jai grėsmę, todėl nėra jokio pagrindo iš vieno padaryto teisės pažeidimo daryti išvadą, kad ieškovas galėtų padaryti tokių pažeidimų daugiau tuo metu kai bus su savo dukra ir taip sukelti jai grėsmę. Pagaliau ieškovui ketveriems metams yra atimta teisė vairuoti, todėl jo galimybės tą daryti yra teisiškai apribotos.

Tenkinant ieškovo reikalavimą nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką pažymėtina, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Todėl priimant sprendimą teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu ieškovo patikslintą reikalavimą, numatytą 1.3. punkte, ir siekdamas kaip galima tiksliau apibrėžti ieškovo bendravimo tvarką su dukra patikslina ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, kad ji nekeltų diskusijų ir nesutarimų tarp šalių ją įgyvendinant.

Teismas pripažįsta, kad ieškinio reikalavimai, numatyti 1.1. ir 1.2. punktuose atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia tėvų interesų, nes ieškovas neprašo leisti bendrauti su dukra daugiau už vaiko motiną nei darbo dienomis nei savaitgaliais. Šiuo atveju jo prašomas bendravimo su dukra laikas darbo dienomis yra kur kas trumpesnis nei lieka motinai, o savaitgaliais tėvai galės bendrauti beveik vienodai laiko (kas antrą savaitgalį), juo labiau, kad skaičiuojant valandomis vaikas su motina praleis dar ir daugiau laiko nei su tėvu. Tačiau patikslintinas 1.1. punkte numatytas ieškovo įspėjimo apie būsimą bendravimą darbo dienomis su dukra laikas, nes su vaiku gyvenančiai motinai (jai esant užsienyje N. M.) reikia kuo anksčiau sužinot apie sekančią dieną vyksiantį tėvo ir dukros bendravimą ne vaiko namuose ir turėti laiko pasiruošti vaiko perdavimui bei suspėti sutvarkyti su vaiku susijusius reikalus. Todėl ieškovo nurodomas įspėjimo laikas – „bendravimo dienos išvakarėse iki 20.00 val.“, keistinas, patikslinant laiką iki 15.00 val.

Ieškinio 1.3 punktas patikslintinas atsižvelgiant į paties ieškovo prašymą, todėl jo papildomo bendravimo su dukra tvarka visais metų laikas nustatytina nepriklausomai nuo dukros ikimokyklinio amžiaus ir mokyklinio amžiaus. Šiame punkte prašomas skirti ieškovui bendravimo su dukra laikas po vieną savaitę pavasarį, rudenį ir žiemą bei vieną mėnesį vasaros laiku yra tris kartus mažesnis nei atitinkamais metų laikais liekantis bendravimo su dukra laikas motinai, todėl toks reikalavimas nepažeidžia nei vaiko nei motinos interesų. Tačiau teismas papildomai nustato prieš kiek laiko ieškovas apie numatomą savo bendravimo su dukra laikotarpį turi pranešti dukros motinai, nes ieškinyje ieškovas to nenurodė, o toks neapibrėžtumas gali sukelti šalių ginčus dėl šios tvarkos įgyvendinimo. Be to, savalaikis motinos sužinojimas apie būsimą dukros ir tėvo ilgalaikį bendravimą ne vaiko namuose užtikrins ir motinos bendravimo su dukra tinkamą planavimą.  

Ieškinio reikalavimai, numatyti 1.4. ir 1.5. punktuose iš esmės atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia tėvų interesų, nes ieškovas siekia lygiomis teisėmis ir vienodai laiko kaip ir atsakovė bendrauti su dukra savo atostogų metu ir nurodytų švenčių metu. Tačiau teismas sprendžia, kad pagrindines metų šventes - Šv. Kūčių dieną ir dvi Šv. Kalėdų dienas vaikas kiekvienais metais atitinkamomis dalimis turėtų praleisti su abiem tėvais, o ne laukti galimybės šias šventes su vienu iš tėvų praleisti tik kas antrus metus. Kadangi šios šventės trunka tris dienas iš eilės, tai teisingiausia ir protingiausia nustatyti, kad vienais metais dvi iš šių dienų vaikas praleidžia su vienu iš tėvų, o trečią - su kitu, o kitais metais atvirkščiai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šie metai yra poriniai, kas reiškia, kad teismo sprendimo įsiteisėjimo dar šiais metais atveju šalių dukra didžiąsias metų šventes jau turėtų praleisti ieškovo namuose, kuriuose dar nėra nakvojusi, ieškovo siūloma bendravimo tvarka pakeistina, nustatant jam teisę bendrauti švenčių dienomis su dukra neporiniais metais, kad vaikas šiais metais galėtų tik adaptuotis tėvo namuose, o ne iš karto praleistų daug laiko jam mažiau pažįstamoje aplinkoje. Taip pat papildomai patikslintinas laikas kada ieškovas dukrą pasiima ir kad grąžina motinai švenčių dienomis.

Ieškinio reikalavimai, numatyti 1.6. - 1.8. punktuose taip pat atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia tėvų interesų, nes juose įtvirtinamos lygios tėvų teisės auklėjant jų dukrą, gaunant vienas iš kito informaciją apie savo vaiką ir sprendžiant dėl jo gyvenamosios vietos keitimo ateityje.                 

Galiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003). Todėl nustačius ieškovo siūlomą jo bendravimo su dukra tvarką tiek jis, tiek atsakovė galės bet kada pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo, jeigu bet kuris iš tėvų nesilaikys šios tvarkos arba jeigu ją įgyvendinant bus daroma žala vaikui, bus pažeidžiami jo interesai. Tai reiškia, kad atsakovė turės galimybę įsitikinti ieškovo gebėjimais tinkamai rūpintis jų dukra savarankiškai ir turės visas galimybes reikalauti pakeisti tokią bendravimo tvarką, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovo bendravimas su dukra pagal šioje byloje nustatytą bendravimo tvarką daro žalą jų dukrai.  Taip pat pabrėžtina, kad įgyvendinant teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką abu tėvai turi pareigą elgtis protingai, sąžiningai ir teisingai ir tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos ne tik bendru sutarimu, bet ir tais atvejais, kai tai reikalinga vaiko interesams apsaugoti (pavyzdžiui vaiko ligos atvejais ar kitais nuo šalių valios nepriklausančiais atvejais).  

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl patenkinus ieškinį ir sprendimą priėmus ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidas jis turi teisę prisiteisti iš atsakovės.

Ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41,55 EUR žyminis mokestis ir mokestis už šios įmokos priėmimą, kurį patvirtina su ieškiniu pateiktas AB „Lietuvos paštas“ kvitas; 400 EUR išlaidos už advokatės teisines parengiant ieškinį, kurias patvirtina advokatės pateiktas pinigų priėmimo kvitas; 300 EUR už advokatės atstovavimą trejuose teismo posėdžiuose, kurias patvirtina advokatės pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 741,55 Eur (41,55 EUR + 400 Eur + 300Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė surašė ieškinį, teikė ieškovui patarimus ir atstovavo jį trejuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso užtruko 5 val. 51 min., pripažintina, kad 400 EUR dydžio ieškovo advokatei sumokėtas honoraras už ieškinio parengimą ir 300 EUR honoraras už atstovavimą teisme neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus“ dydžio 8.2. ir 8.19. punktuose numatytų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesni nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną dydį. Todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra visiškai adekvačios advokatės suteiktoms paslaugoms ir kartu sužyminčiu mokesčiu priteistinos iš atsakovės.

Valstybei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyto minimalaus priteistino dydžio.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teisėjas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, pagal kurią:

1.1. Tėvas bendrauja su dukra kiekvieną savaitę darbo dienomis  dvi dienas pasirinktinai nuo pirmadienio iki penktadienio, pasiimdamas dukrą ir iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas atgal tą pačią dieną iki 20.00 val. Apie planuojamą susitikimą su dukra M. S. bendravimo dienos išvakarėse iki 15.00 val. trumpąja žinute informuoja dukros motiną K. B. (kol vaiko motina gyvena užsienio valstybėje - N. M.).

1.2. Tėvas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.

1.3. Tėvas su dukra papildomai bendrauja kiekvienais metais po vieną savaitę (septynias kalendorines dienas) pavasario, rudens ir žiemos laikotarpiais bei vieną mėnesį (trisdešimt kalendorinių dienų) vasaros metu. Nesant galimybės su dukra bendrauti nepertraukiamai visą mėnesį vasaros metu, bendravimo laikas vasaros metu išskaidomas į du kartus po dvi savaites laiko. Tėvas pasiima dukrą bendravimo savaitės pirmą dieną nuo 17.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo savaitės (vasaros metu paskutinę bendravimo mėnesio) dieną iki 20.00 val. Apie šiame punkte nurodytą numatomą savo bendravimo su dukra laikotarpį M. S. praneša dukros motinai K. B. (kol vaiko motina gyvena užsienio valstybėje - N. M.) ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki pirmos bendravimo su dukra dienos. 

1.4. Tėvas savo eilinių atostogų metu turi teisę su dukra papildomai bendrauti dvi savaites savo atostogų laiko nepertraukiamai. Apie planuojamas savo atostogas ir bendravimo su dukra laikotarpį M. S. informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš  dvi savaites iki savo atostogų pradžios. Tėvas pasiima dukrą pirmą bendravimo dieną nuo 17.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val.

1.5. Tėvas švenčių dienomis su dukra bendrauja tokia tvarka:

• Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o poriniais metais su dukra praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną nuo 10.00 val. ir grąžindamas paskutinę švenčių dieną  iki 20.00 val.
• Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą pirmadienį iki 20.00 val.
• Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.
• Iki vaiko motina K. B. gyvens užsienio valstybėje, tėvas kiekvienais metais bendrauja su dukra jos gimimo dieną (liepos 21 d.). Vaiko motinai grįžus nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, poriniais metais su dukra gimimo dieną bendrauja tėvas, neporiniais metais –  motina. Dukros gimimo dieną tėvas paima ją iš dukters gyvenamosios vietos atsižvelgdamas į vaiko užimtumą mokslo ar kitose užklasinio ugdymo įstaigose ir grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.
• Tėvas bendrauja su dukra savo gimimo dieną (liepos 17 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokslo ar kitose užklasinio ugdymo įstaigose ir pristatydamas dukrą atgal tą pačią dieną iki  20 val.

1.6. Vaiko motina (jai esant užsienyje nepilnametę G. S. prižiūrinti N. M.) įpareigojama nedelsdama ryšio priemonėmis informuoti M. S. apie nepilnametės dukros G. S. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą.

1.7. Vaiko išvykimas į užsienį  turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. K. B. (jai esant užsienio valstybėje nepilnametę G. S. prižiūrinti N. M.) be raštiško M. S. sutikimo neturi teisės išvežti nepilnametės G. S. į kitą valstybę.

1.8. Vaiko tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie dukrą iš jos mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti ją darželyje ir mokykloje, vaiko motiną informavus, vaiką pasiimti iš šių įstaigų.

Priteisti ieškovui M. S. iš atsakovės K. B. 741,55 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 55 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas               Ramūnas Šarka