Civilinė byla Nr.e2-414-407/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01063-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-483-260/2018, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ 2018 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Golden capital“; administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Golden capital“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Kreditorė UAB „Kulpės slėnis“ pateikė teismui skundą dėl BUAB „Golden capital“ 2018 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo prašydama: 1) panaikinti 2018 m. spalio 12 d. BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ 2018 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimui pateiktas BUAB „Golden capital“ finansinės atskaitomybės rinkinys už 2016 m.; 2) panaikinus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, įpareigoti bankroto administratorę parengti tikslų ir teisingą bei teisės aktų nuostatas atitinkantį finansinės atskaitomybės rinkinį už 2016 m., įvertinant finansinio turto vertės sumažėjimą, tame tarpe ir BUAB „Nevėžio vingis“ akcijų vertės sumažėjimą ir turimo reikalavimo tikėtiną atgauti sumą.
3. Nurodė, kad patvirtintas finansinės atskaitomybės rinkinys už 2016 m. parengtas neteisingai, pažeidžiant finansinės atskaitomybės sudarymą reglamentuojančius teisės aktus ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1112-798/2018. Bankroto administratorė nepatikslino finansinio turto vertės dydžio ir neapskaičiavo už tą turtą realiai tikėtinos atgauti sumos; bankrutuojančios įmonės finansinis turtas liko absoliučiai nepakitęs nuo 2017 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkime patvirtintos finansinės atskaitomybės, kurią patvirtinantis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nurodant, jog būtent finansinio turto vertė privalo būti įvertinta, atsižvelgiant į realiai tikėtiną atgauti sumą už šį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė; priteisė iš pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ BUAB „Golden capital“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nenustatė procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų.
6. Teismas nustatė, kad BUAB „Golden capital“ kreditorių 2017 m. lapkričio 14 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtintas bankroto administratorės parengtas 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinys, panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuria apeliacinės instancijos teismas perdavė BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimus dėl 2016 m. finansinio turto vertės dydžio nustatymo ir bankroto administratorės įpareigojimo patikslinti 2016 m. finansinio turto vertės dydį bei apskaičiuoti už tą turtą realiai tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinus balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo.
7. Teismas nesutiko su kreditore UAB „Kulpės slėnis“, kad finansinės atskaitomybės rinkinys už 2016 m. sudarytas pažeidžiant ginčą šiuo klausimu jau sprendusio Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, nes ja apeliacinės instancijos teismas neįpareigojo administratorės tikslinti įmonės 2016 m. finansinio turto dydį. 2018 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimas patvirtino administratorės parengtą 2016 m. finansinę atskaitomybę ir neįpareigojo administratorės patikslinti 2016 m. finansinio turto vertės dydį bei apskaičiuoti už tą turtą realiai tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinus balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo, nes tai susiję su papildomomis bankrutavusios įmonės išlaidomis.
8. Teismas pripažino, kad 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinį kreditoriai susirinkime patvirtino pagrįstai, nutarimas neprieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), kitų įstatymų normoms, atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, kadangi leidžia neeikvoti bankrutuojančios įmonės lėšų sudėtingiems turto vertinimams, kas labiau atitinka daugumos kreditorių interesus; neatliekant sudėtingų turto vertinimų, reikalingų ir reikšmingų tik ataskaitai, bus greičiau pasiektas bankroto įstatymo nustatytas tikslas – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus.
9. Netenkindamas skundo teismas atsižvelgė ir į tai, kad daugumos kreditorių pozicija sutampa su bankroto administratorės pozicija, jog lėšų atlikti turto vertės sumažėjimo įvertinimą įmonėje nėra, o jei ir būtų, tokias lėšas, tikslingiau skirti kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, o ne retrospektyvinei turto vertei nustatinėti, kuri iš esmės neturi jokios įtakos kreditorių interesams.
10. Suinteresuoto asmens D. P. (D. P.) prašymo skirti pareiškėjai UAB „Kulpės slėnis“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas netenkino nenustatęs, kad pareiškėja šioje byloje teikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Kreditorė UAB „Kulpės slėnis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, įpareigojant BUAB „Golden capital“ bankroto administratorę įvertinti viso finansinio turto (įskaitant bankrutuojančios UAB „Nevėžio vingis“ akcijas ir kreditorinius reikalavimus) vertės sumažėjimą ir pripažinti nuostolį dėl tokio vertės sumažėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Patvirtinta finansinė atskaitomybė už 2016 m. prieštarauja 18-ojo Verslo apskaitos standarto 55, 57 punktų nuostatoms, nes dalis finansinio turto, t. y. bankrutuojančios įmonės įsigytų vertybinių popierių vertė, nebuvo įvertinta, atsižvelgiant į prielaidas dėl jos sumažėjimo, atitinkamai, nebuvo pripažintas nuostolis dėl vertės sumažėjimo.
11.2 Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kokius klausimus turi išspręsti kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju, kreditorių susirinkime nebuvo išspręstas klausimas dėl bankroto administratorės įpareigojimo patikslinti 2016 m. finansinio turto vertės dydį bei apskaičiuoti už tą turtą realiai tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinus balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Finansinis turtas, priešingai nei nustatyta minėtuose teisės aktuose bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, liko nepakitęs, nors egzistuoja prielaidos (UAB „Nevėžio vingis“ bankrotas) finansinio turto vertės sumažėjimui bei nuostolio pripažinimui dėl vertės sumažėjimo (nuvertinimai buvo atlikti balanso skiltyje „Per vienerius metus gautinos sumos“ esančiam turtui). Ne tik UAB „Nevėžio vingis“ turimi vertybiniai popieriai, kaip finansinis turtas, nebuvo nuvertintas, bet ir reikalavimo teisė į UAB „Nevėžio vingis“ (gautina suma), nors šis debitorinis reikalavimas nuo kitų (kurie buvo nuvertinti) skiriasi tik tuo, kad yra atvaizduotas balanso skiltyje „finansinis turtas“, o „ne per vienerius metus gautinos sumos“, nors būtent finansinio turto vertę Lietuvos apeliacinis teismas ir įpareigojo koreguoti.
11.3 Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 26 punktą, nes šiame punkte aiškiai yra nurodoma apie nekilnojamojo ar kilnojamojo (o ne finansinio) turto rinkos vertės nustatymą. Gautinų sumų vertės sumažėjimui nustatyti bankroto administratorei neprireikė pasitelkti kompetentingų asmenų, jog šie atliktų vertės nustatymo testus, todėl nesuprantama, kodėl tokios pačios procedūros atlikimui, t. y. finansinio turto (vertybinių popierių ir reikalavimo teisės iš UAB „Nevėžio vingis“) vertės sumažėjimo įvertinimui, bankroto administratorei prireikė papildomų žinių ir papildomų finansinio turto vertės sumažėjimo nustatymo testų.
11.4 Bankroto administratorei kyla visos su finansinių atskaitomybių rengimu susijusios pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant finansinę atskaitomybę parengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir taip, jog turtas joje būtų atspindėtas tikrai ir teisingai (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 5 straipsnio 1 dalis). Vien tik faktas, kad dauguma bankrutuojančios įmonės kreditorių, neįsigilinę į finansinių atskaitomybių rengimo principus ar galimai būdami suinteresuoti neteisingos finansinės atskaitomybės parengimu, tvirtina teisės aktų reikalavimų neatitinkančias bankrutuojančios įmonės finansines atskaitomybes, neatleidžia bankroto administratorės nuo pareigos ir atsakomybės parengti finansinę atskaitomybę taip, jog joje turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai būtų atspindėti tikrai ir teisingai bei finansinė atskaitomybė atitiktų visus jai keliamus VAS ir kitų teisės aktų reikalavimus.
12. Kreditorius D. P. (D. P.) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; skirti apeliantei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant BUAB „Golden capital“ arba mažesnę baudą, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį, baudos paskirtį ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1 Pirmosios instancijos teisme ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo išspręstas teisingai, nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
12.2 Neteisėtas, sisteminio pobūdžio apeliantės elgesys teikiant nepagrįstus skundus, neatitinka kreditorių turimų pareigų bankroto procese – rūpintis bankroto proceso skatinimu, elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų padaryta žala bankrutuojančiai įmonei ir kitiems jos kreditoriams. Už esmingai pažeidžiamus bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, visų kreditorių teisėtus lūkesčius kuo greičiau gauti bent dalinį savo finansinių reikalavimų patenkinimą, apeliantei skirtina maksimali bauda.
13. Kreditorius J. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad teigdama, jog patvirtintoje atskaitomybėje už 2016 m. įmonės finansinis turtas apskaitomas netinkama verte, apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė nei vieno įrodymo dėl kitokios turto vertės. Taip pat kreditorė neįrodė, kad finansinė atskaitomybė neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.
14. Atsakovė BUAB „Golden capital“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditorės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Apeliantė klaidingai aiškina ir interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir įpareigojimus. Ginčijamas 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinys buvo sudarytas vadovaujantis minėtoje nutartyje nustatytais įpareigojimais, t. y. pervertinti BUAB „Golden capital“ finansinį turtą – debitorines skolas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad kito įmonės finansinio turto pervertinti nereikia, nes apeliantei, kvestionavusiai 2016 m. balanse nurodytas turto vertes, teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad yra būtina keisti nusistovėjusią atsakovės apskaitos politiką, o tokios pareigos UAB „Kulpės slėnis“ neįvykdė.
14.2 Nauja BUAB „Golden capital“ 2016 m. finansinė atskaitomybė paruošta pervertinant debitorines skolas (per vienerius metus gautinis sumos), kurios buvo tikslinamos vadovaujantis atsargumo ir konservatyvumo principais, t. y. nesant objektyvių duomenų dėl galimybės grąžinti skolą, skolos grąžinimo galimybės buvo vertinamos minimaliai. Detalūs pervertinimo skaičiai matosi aiškinamajame rašte.
14.3 Šiuo metu visas bankrutavusios įmonės turtas jau yra parduotas, bankroto procedūros yra iš esmės baigtos, galėtų būtų sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, tačiau dėl kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ keliamų ginčų, nepagrįstų ir nesusijusių su kreditorių reikalavimų tenkinimu reikalavimų, akivaizdžiai nepagrįstų skundų, vilkinamas bankroto procesas, kreditorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti įmonės 2016 m. finansinę atskaitomybę panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2018 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1112-798/2018; 2018 m. spalio 26 d. UAB „Kulpės slėnis“ skundą dėl UAB „Golden capital“ 2018 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo (su priedais); 2018 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-483-260/2018 (dabar eB2-203-260/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktos nutartys nėra įrodymai, o skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo jau yra byloje, sprendžia, kad pakartotinis jo priėmimas nėra tikslingas, todėl su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų nepriima.
Dėl ginčo esmės
18. Ginčo dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo pažeidimų nebuvimo nėra, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
19. Pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ (apeliantės) skundą atmetė nenustatęs, kad ginčijamas nutarimas dėl BUAB „Golden capital“ 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinio patvirtinimo prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia kreditorių interesus. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi motyvuoja tuo, kad patvirtinta finansinė atskaitomybė už 2016 m., bei ją patvirtinęs skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o teismas netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams.
20. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte nustatyta, kad administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas.
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigos rengti ir teikti kreditorių susirinkimui finansines ataskaitas (jų rinkinius) yra nurodęs, kad bankroto administratorius neturi pareigos teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio pagal ĮFAĮ ir Verslo apskaitos standartus, o turi pareigą teikti tik jį sudarančias konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015). Atsižvelgiant į tai, atmestini, kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl kreditorių susirinkimui pateiktos 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinio neatitikimo įstatymų (18-ojo Verslo apskaitos standarto) reikalavimams.
22. Kreditoriams susipažinus su pateiktomis finansinėmis ataskaitomis gali kilti abejonių dėl pateiktų finansinių ataskaitų turinio, jose nurodytų duomenų teisingumo (pagrįstumo). Ar tokios abejonės gali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti pateiktas finansines ataskaitas, turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo galimybes šias abejones pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015). Tik tuo atveju, kai iš finansinių ataskaitų turinio neįmanoma būtų nustatyti konkrečių duomenų atsiradimo pagrindo, dydžio ar kiltų kitų pagrįstų abejonių dėl jose pateiktų duomenų pagrįstumo (teisingumo) ir jeigu kreditoriai imtųsi ĮBĮ nustatytų priemonių trūkstamai informacijai iš administratoriaus gauti ar turimai informacijai patikslinti, o šis atsisakytų ją pateikti (patikslinti), kreditorių susirinkimo sprendimas atsisakyti tvirtinti pateiktas finansines ataskaitas galėtų būti pripažįstamas pagrįstu. Šiuo atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi perdavė BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimus dėl 2016 m. finansinio turto vertės dydžio nustatymo ir įpareigojimo BUAB „Golden capital“ bankroto administratorių patikslinti 2016 m. finansinio turto vertės dydį bei apskaičiuoti už tą turtą realiai tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinus balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Bylos duomenimis, bankroto administratorė be atskiro kreditorių įpareigojimo, atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teismo argumentus, patikslino 2016 m. finansinę atskaitomybę pervertinusi debitorines skolas ir pateikė kreditorių susirinkimui patvirtinti. Apeliantė nenurodo, kad jai nepakako duomenų finansinės atskaitomybės tvirtinimui, kad neprieinama informacija apie bankrutuojančios įmonės finansinį turtą, ar administratorė tokios informacijos neteikia. Iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų turinio spręstina, kad ji siekia, jog bankrutavusios įmonės finansinis turtas ataskaitoje būtų atspindėtas jos norimu būdu, tačiau nenurodo, kokią įtaką tai turi bankroto proceso eigai ir pagrindiniam bankroto tikslui – kuo operatyvesniam kreditorių interesų patenkinimui.
23. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimas skundžiamu nutarimu pagrįstai patvirtino jam pateiktą BUAB „Golden capital“ 2016 m. finansinę atskaitomybę, o pirmosios instancijos teismas nenustatė tokio nutarimo prieštaravimo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Aptarti bei kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė, pateikdama skundą dėl ginčijamo kreditorių nutarimo, o po to ir atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl kreditoriaus D. P. prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkina.
25. Atsakovės BUAB „Golden capital“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes nepateikti tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis