Civilinė byla Nr. e3K-3-22-313/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14173-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.1; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų B. R. B. bei V. F. ir D. F. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bankroto pripažinimą tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą bei procesinių dokumentų įteikimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja UAB „Belor“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu dėl buvusių vadovų B. R. B., V. F. bei D. F. neteisėtų veiksmų; 2) apriboti suinteresuotų asmenų teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; 3) išduoti pareiškėjai UAB „Belor“ teismo liudijimą apie teisę gauti rašytinę informaciją iš Antstolių informacinės sistemos tvarkytojo valstybės įmonės Registrų centro ir (ar) asociacijos Lietuvos antstolių rūmų apie visas suinteresuotų asmenų atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pripažino atsakovės LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu, apribojo buvusių juridinio asmens vadovų B. R. B., V. F. ir D. F. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
4. Teismas konstatavo, kad nors, įmonės balanso duomenimis, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. jos įsipareigojimai neviršijo turto, tačiau įmonė 2016 m. pabaigoje turėjo finansinių sunkumų, realiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tokia jos būklė atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punkte nustatytus nemokumo kriterijus.
5. Teismas nurodė, kad įmonės vadovai sudarė ekonomiškai nenaudingus turto perleidimo, skolinimo ir pardavimo sandorius su susijusiais asmenimis ir pažeidė kreditorių interesus. Įmonės vadovų sprendimas ignoruoti jos nemokumą ilgą laiką ir nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrindas pripažinti LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu.
6. Atsižvelgdamas į tai, jog LUAB „Baltkalis“ darbuotojai G. V. nebuvo išmokėta 12 440 Eur su darbo santykiais susijusi suma, kuri buvo priteista Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. DGKS-805 ir kuri buvo išieškoma nuo 2019 m. balandžio 15 d., t. y. kai bendrovė jau buvo nemoki ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, teismas nusprendė, jog tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.
7. Buvę LUAB „Baltkalis“ vadovai nesilaikė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o tai apsunkino kreditorių teisinę padėtį, todėl teismas nusprendė taikyti buvusiems bendrovės vadovams įstatyme nustatytą apribojimą trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį pakeitė iš dalies ir apribojo D. F. teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog LUAB ,,Baltkalis“ nemoki tapo 2016 m. pabaigoje. Nuo 2016 m. iki 2019 m. bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nepaisant to, kad bendrovė gavo pelną, nuo 2016 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kiekvienais metais augo. Duomenų apie debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimo realumą, t. y. duomenų, pagrindžiančių, kad buvo imtasi veiksmų įsiskolinimams išieškoti, nepateikta. Bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. susidarę įmonės įsiskolinimai taip ir nebuvo apmokėti iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir bendrovė tapo nemoki 2016 m. pabaigoje.
10. Spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad LUAB „Baltkalis“ jau 2016 m. pabaigoje buvo nemoki, o tolimesnė jos finansinė padėtis nuolat blogėjo. Vien tai, kad teismas rėmėsi 2021 m. teismų priimtais sprendimais dėl skolų, kurios susidarė 2016 m., neturi esminės reikšmės, nes skolos susidarė 2016 m. Įmonė 2016 m. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, o vadovai, tai žinodami, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip apsunkindami ne tik jos finansines galimybes, bet ir kreditorių galimybes ateityje atgauti skolas.
11. Spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. atliko mokėjimus už BUAB ,,Arvi fertis“, o įgytas reikalavimo teises įskaitė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pagal pareiškėjos ieškinį dėl LUAB ,,Baltkalis“ atliktų 14 256 918,90 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymų teisėtumo pagrįstumo pripažino LUAB ,,Baltkalis“ ir BUAB ,,Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Įskaitymo sandoris pats savaime nėra laikomas neteisėtu sandoriu, tačiau Vilniaus apygardos teismas civilinėje Nr. e2-1141-467/2020 pripažino bendrovės ir BUAB ,,Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius negaliojančiais. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad atlikdamos įskaitymo sandorius šalys turėjo žinoti aplinkybę, jog BUAB ,,Arvi fertis“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir jie gali pažeisti kitų sąžiningų kreditorių interesus.
12. Įskaitymo sandorių sudarymas su bendrove, kuri buvo susijusi su nemokia įmone, neatsižvelgiant į tai, kad tokie sandoriai gali pažeisti kitų kreditorių interesus, neatitinka sąžiningos bei protingos verslo praktikos, todėl jis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip sąmoningas siekis pabloginti LUAB ,,Baltkalis“ bei jos kreditorių finansinę padėtį.
13. Aplinkybė, kad išimtinė kompetencija priimti sprendimus dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo yra priskiriama akcininkams, niekaip nepaneigia bendrovės vadovo pareigos elgtis sąžiningai, protingai, t. y. veikti išimtinai jos interesais ir užtikrinti konkurencingą bendrovės, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Remiantis LUAB ,,Baltkalis“ Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. 50/AP-(1.4)-09, susirinkimas buvo sušauktas bendrovės generalinio direktoriaus B. R. B. iniciatyva ir sprendimu, o 3-iuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta dividendams išmokėti skirti grynojo pelno dalį, kurios dydis 622 294 Eur.
14. LUAB „Baltkalis“ jau 2016 m. pabaigoje turėjo finansinių sunkumų, taigi, jos vadovo veiksmai, kai visuotinio akcininkų susirinkimo metu jos akcininkams neatskleidžiama visa reikšminga informacija, susijusi su realia bendrovės finansine padėtimi, negali būti vertinami kaip geriausiai atitinkantys bendrovės interesus. Argumentai, kad 2015 m. dividendų išmokėjimas už 2014 m. negalėjo būti vertinamas, nes bendrovė tuo metu gavo pelną, taip pat kad teismas neištyrė, kada ir kokiems asmenims dividendai buvo išmokėti pagal 2017 m. gegužės 31 d. susirinkimo metu priimtą akcininkų sprendimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įmonės dalyvių nesąžiningumo ir kreditorių interesų pažeidimo. Aplinkybė, kad teismas įvertino laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d., tik patvirtina ydingą bendrovės praktiką, mokant dividendus, nors bendrovė turėjo neįvykdytų finansinių įsiskolinimų. Taip pat aplinkybė, kad teismas neįvertino, kokiems konkretiems asmenims dividendai buvo išmokėti pagal 2017 m. gegužės 31 d. susirinkimo metu priimtą akcininkų sprendimą, neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju esminė aplinkybė, rodanti, jog vadovas veikė ne bendrovės interesais, yra tai, kad įmonei esant nemokiai buvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus.
15. Teismas tyčinio bankroto požymiu pripažino ir sprendimą parduoti 100 proc. ribotos atsakomybės bendrovės ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – M. V. F. už 3 500 000 Rusijos rublių (50 606 Eur). Remiantis akcininkų visuotinio susirinkimo 2018 m. liepos 7 d. protokolu Nr. 24, sprendimas parduoti bendrovės ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui buvo priimtas per visuotinį akcininkų susirinkimą, vykusį 2018 m. liepos 7 d. Susirinkimo metu įmonės interesams atstovavo jos vadovas V. F., į kurio vadovaujamos bendrovės ,,Baltijos Agroverslo Projektai“ sąskaitą buvo pervedamos sandorio pagrindu gautos lėšos.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ribotos atsakomybės bendrovės ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalies pardavimo trečiajam asmeniui sandoris formaliai sumažino bendrovės įsipareigojimų dydį, tačiau atsižvelgiant į tai, jog visos gautos lėšos buvo panaudotos būtent atsiskaitymams su susijusia įmone, kuriai vadovavo tas pats asmuo, galima daryti išvadą, jog sandoriu buvo siekiama bent iš dalies patenkinti su bendrove susijusios įmonės interesus, o ne pagerinti bendrovės būklę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks sandoris neatitinka sąžiningumo kriterijų ir pažeidžia kitų kreditorių interesus.
17. Spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto prezumpcijos, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
18. Nagrinėdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nustatytos teisės eiti juridinio asmens vadovo ir (ar) kolegialaus organo nario pareigas apribojimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina akivaizdų atsakovų aplaidumą ir (ar) sąmoningą pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą.
19. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti D. F. skirtą sankciją. Nors D. F., kaip ir ankstesni bendrovės vadovai, neįvykdė pareigos laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, jo vadovavimo laikotarpis buvo trumpiausias ir savo veiksmais D. F. nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai. D. F. vadovavimo įmonei laikotarpiu įsigaliojo JANĮ, kurio 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė apribojimą sumažinti iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei išvadoms, apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti D. F. pritaikytos poveikio priemonės – apribojimo asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas arba būti kolegialaus valdymo organo nariu – terminą, sutrumpindamas jį iki vienerių metų.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
20. Trečiasis asmuo B. R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Teismai, kvalifikuodami B. R. B. veiksmus sudarant įskaitymo sandorius kaip tyčinius, pažeidė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įmonės 2017 m. rugsėjo 30 d. – 2018 m. sausio 25 d. atlikti mokėjimai už UAB „Arvi fertis“ ir 14 256 918,90 Eur sumos priešpriešinių reikalavimų įskaitymai, kurie civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 buvo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu kaip pažeidžiantys UAB „Arvi fertis“ (ne LUAB „Baltkalis“) interesus, neatitinka sąžiningos bei protingos verslo praktikos.
20.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pripažino LUAB „Baltkalis“ bei UAB „Arvi fertis“ atliktus 14 256 918,90 Eur sumos tarpusavio reikalavimų įskaitymus laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. negaliojančiais. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021. Nors B. R. B. šios teismo nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, nes B. R. B. jokiu statusu minėtoje byloje nedalyvavo, šioje byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia B. R. B. nesąžiningų veiksmų ir nerodo tyčinio bankroto veiksmų požymių.
20.3. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ir pripažino, kad LUAB „Baltkalis“ atliko 14 256 918,90 Eur dydžio reikalavimo teisės įskaitymą į UAB „Arvi fertis“ tokio paties dydžio reikalavimą LUAB „Baltkalis“, trečiasis asmuo šių sandorių nesudarinėjo, o įmonės buhalterė, kuri ir pasirašinėjo nurodytus sandorius, jokio trečiojo asmens išduoto įgaliojimo veikti įmonės vardu neturėjo. Kita vertus, dėl šių įskaitymų buvo įvykdyta net 14 256 918,90 Eur dydžio piniginė prievolė UAB „Arvi fertis“, kuri, kaip vėliau konstatavo teismas, buvo nemoki, atžvilgiu. Taigi, dėl atliktų įskaitymų LUAB „Baltkalis“ įsipareigojimai sumažėjo 14 256 918,90 Eur. Žinoma, atlikus minėtą įskaitymą 14 256 918,90 Eur sumažėjo ir įmonės turto vertė. Tačiau šis turto vertės sumažėjimas buvo tik nominalus, nes, kaip pripažino Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime, atliekant įskaitymus UAB „Arvi fertis“ buvo nemoki. Vadinasi, minėtos skolos ar bent jos dalies iš UAB „Arvi fertis“ atgavimas buvo ir yra abejotinas, taigi iš esmės beviltiškas.
20.4. Be to, teismai, konstatuodami, kad LUAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ įskaitymai reiškia nesąžiningus įmonės vadovo veiksmus, nukreiptus į įmonės nemokumą, pažeidė CK 6.140 straipsnį, kuris leido atlikti įskaitymus.
20.5. Teismai netinkamai pritaikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą prezumpciją, konstatuodami, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad priešpriešinių prievolių atsiradimą tarp LUAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ lėmė šių įmonių bendradarbiavimas tiekiant viena kitai prekes. LUAB „Baltkalis“ tiekė UAB „Arvi fertis“ žaliavas NPK trąšų gamybai, o už tai išimtine teise įsigydavo pagamintas trąšas ir parduodavo jas savo klientams. Taigi, tarp šalių vyko leidžiamas atsiskaitymas už parduodamas ir įsigyjamas prekes. Nėra jokio pagrindo tokių atsiskaitymų vertinti kaip pažeidžiančių atsiskaitymų su LUAB „Baltkalis“ kreditoriais eiliškumą, nes tokiu būdu buvo vykdomi einamieji mokėjimai, o ne atsiskaitoma su kreditoriumi. Galiausiai, teismai visiškai nevertino ir nepasisakė, kokia galėjo būti LUAB „Baltkalis“ kreditorių reikalavimų apimtis tuo atveju, jeigu tokio bendradarbiavimo tarp šalių nebūtų buvę.
20.6. Teismai, kvalifikuodami B. R. B. veiksmus, sušaukiant akcininkų susirinkimus ir išmokant įmonės akcininkams dividendus, kaip tyčinius (nesąžiningus), pažeidė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir vadovo (akcininko) kompetenciją reglamentuojančias teisės normas.
20.7. Priimti sprendimus dėl dividendų išmokėjimo yra išimtinė bendrovės akcininko kompetencija, todėl teismai dividendų išmokėjimą, kuris nepriklausė nuo B. R. B. valios, nepagrįstai kvalifikavo kaip nesąžiningus (tyčinius) veiksmus, kuriais B. R. B. siekė įmonės nemokumo. Teismai B. R. B. veiksmus, kaip turinčius tyčinio bankroto požymių, kildino iš įmonės akcininkų priimtų sprendimų paskirstyti šios bendrovės pelną ir išmokėti dividendus. Šiuos sprendimus priėmė įmonės akcininkai. Trečiasis asmuo, kaip įmonės vadovas, dėl šios bendrovės pelno paskirstymo jokių sprendimų nepriėmė ir negalėjo priimti. Nešaukti eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų jis taip pat negalėjo, nes kitaip būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalį.
20.8. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus ir dokumentų įteikimą dalyvaujančiam byloje asmeniui, tokiu būdu paneigdami trečiojo asmens teisę į teisminę gynybą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimai apie nagrinėjamą bylą B. R. B. buvo siunčiami kelis kartus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau pranešimų B. R. B. negavo. Todėl jis apie pareiškėjos prašymą ir bylos nagrinėjimą nežinojo ir negalėjo pasirūpinti savo teismine gynyba. Trečiojo asmens informavimo pareigą pirmosios instancijos teismas vykdė formaliai, ypač atsižvelgiant į tai, kokio dydžio neigiamas pasekmes ši byla jam sukelia. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad įteikti dokumentų tokiu būdu trečiajam asmeniui nepavyksta, galėjo tokius dokumentus įteikti jo darbovietės adresu. Remiantis viešai prieinama informacija, B. R. B. yra kelių juridinių asmenų vadovas, tačiau pranešimai apie nagrinėjamą bylą nebuvo siunčiami jo darbovietės adresu.
21. Suinteresuotas asmuo UAB „Belor“ atsiliepime į B. R. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki nuo 2016 m. Šios aplinkybės trečiasis asmuo neginčija. Trečiasis asmuo žinojo, kad UAB „Arvi fertis“ negalės atsiskaityti už tiekiamą produkciją, nepažeisdama savo kreditorių teisių, t. y. buvo suvokiama, kad vienintelis būdas, kaip atitinkamas kontrahentas gali atsiskaityti su LUAB „Baltkalis“, yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Trečiasis asmuo, pasirinkdamas sandorių su nemokiu susijusiu asmeniu sudarymą ir atlikdamas iš tokių sandorių kilusių reikalavimų įskaitymą, sąmoningai neveikė kaip rūpestingas ir protingas vadovas.
21.2. Byloje tyčinio bankroto požymiu pripažinta ir tai, kad 2017 m. gegužės 31 d. vykusio eilinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas LUAB „Baltkalis“ akcininkų sprendimas išmokėti 622 294 Eur dividendų iš 2016 m. LUAB „Baltkalis“ grynojo pelno. Susirinkimas buvo sušauktas būtent trečiojo asmens sprendimu. Būtent trečiasis asmuo pristatė LUAB „Baltkalis“ 2016 metų veiklos rezultatus ir parengė 2016 metų LUAB „Baltkalis“ finansinę atskaitomybę. LUAB „Baltkalis“ finansinėje atskaitomybėje nurodyta įmonės padėtis neatitiko tikrovės ir įmonė buvo nemoki jau 2016 m. pabaigoje. Taigi, trečiasis asmuo pateikė akcininkų susirinkimui objektyviais duomenimis nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią LUAB „Baltkalis“ finansinę atskaitomybę.
21.3. Trečiasis asmuo neginčija aplinkybės, kad teismo procesiniai dokumentai jo gyvenamosios vietos adresu jam buvo įteikti laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tačiau nurodo, kad teismas nepagrįstai nesiėmė pastangų papildomai įteikti procesinius dokumentus jam ir jo darbovietei. Tokia pozicija neatitinka įstatymų leidėjo, aiškiai nurodžiusio, kad CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindais atliktas procesinių dokumentų įteikimas yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, valios.
22. Kasaciniu skundu tretieji asmenys V. F. ir D. F. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – UAB „Belor“ pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Teismai, vertindami bendrovės nemokumo momentą, pažeidė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje yra aiškinama, kad tol, kol ginčas nėra išspręstas, skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki jau 2016 m. pabaigoje, išimtinai rėmėsi tik viešai prieinamais finansinės atskaitomybės dokumentais bei pareiškėjos pateikta informacija.
22.2. Nustatant įmonės įsipareigojimų ir jos turto vertės santykį, teisinę reikšmę turi tik pradelsti įmonės įsipareigojimai. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsipareigojimai, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taip pat, nustatant įmonės nemokumo momentą, reikia įvertinti įmonės turimo turto tikrąją (rinkos) vertę, o ne tiesiog balanse nurodytą turto vertę.
22.3. Teismai nepagrįstai bendrovės turimo turto mastą lygino su visomis jos mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais, o ne su pradelstais įsipareigojimais. Teismas nenustatė jokių ilgalaikių finansinių sunkumų, sistemingo neatsiskaitymo su kreditoriais. Priešingai, teismo išvados dėl UAB „Baltkalis“ nemokumo 2016 m. ir neteisingos įmonės finansinės padėties bei dirbtinai padidintos turto vertės prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir kitoms patvirtintoms aplinkybėms, kurių teismas nevertino ir nenurodė. Surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Baltkalis“ nemoki tapo tik 2020 m., o ne 2016 m.
22.4. Teismas, nustatydamas nemokumo momentą, nevertino ir to, kad LUAB „Baltkalis“ turto ir įsipareigojimų rodikliai 2016–2019 m. kito labai nedaug, o tai patvirtina, kad įmonės turto ir įsipareigojimų santykis taip pat nekito tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog bendrovė tyčia buvo priversta prie bankroto. LUAB „Baltkalis“ 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 21 254 613 Eur vertės turto, o 2019 m. gruodžio 31 d. jo buvo 20 649 190 Eur vertės. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 16 560 522 Eur, o 2019 m. gruodžio 31 d. – 17 613 392 Eur.
22.5. Teismas nevertino ir to, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. dar nebuvo ir galutinio teismo sprendimo, kuriuo panaikinti tarpusavio įskaitymo aktai tarp LUAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“, pagal kuriuos UAB „Baltkalis“ grįžo 14 256 918,90 Eur reikalavimo teisė į UAB „Arvi fertis“ ir atitinkamai UAB „Arvi fertis“ grįžo 14 256 918,90 Eur reikalavimo teisė į UAB „Baltkalis“. Taigi ši suma negalėjo atspindėti nei turto, nei įsipareigojimų, nes nei tokio turto, nei įsipareigojimų nebuvo. Galutinis sprendimas dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, tačiau įvertinus tai, kad buvo panaikintas tik tarpusavio įskaitymas su nemokia UAB „Arvi fertis“, LUAB „Baltkalis“ mokumas nepasikeitė, nes LUAB „Baltkalis“, kaip ir UAB „Belor“, nebūtų patenkinusi savo interesų iš UAB „Arvi fertis”, o jeigu UAB „Arvi fertis“ būtų dengusi LUAB „Baltkalis“ reikalavimą, tuomet būtų buvę pažeisti UAB „Belor“ interesai ir tai jau būtų kito galimo tyčinio bankroto byla.
22.6. Ginčo atveju teismai tyčinį bankrotą grindė sandoriais, kurių dalis net nebuvo ginčijami (bendrovės „Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimas), kiti buvo ginčijami, bet teismo pripažinti teisėtais (reikalavimo teisės į UAB „Arvi fertis“ perleidimas), dar vieni pripažinti negaliojančiais, tačiau niekaip nepakeitė bendrovės finansinės padėties. Nors šie sandoriai niekaip nepablogino įmonės finansinės padėties, teismas jų sudarymą pripažino tyčinio bankroto požymiais.
22.7. Teismas konstatavo, kad LUAB „Baltkalis“ esant nemokiai jau 2016 m. bendrovės vadovai sąmoningai dar labiau blogino bendrovės padėtį, nes nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir sudarė daugybę ekonomiškai nenaudingų ir bendrovės padėtį iš esmės bloginančių sandorių. Tokia išvada nepagrįsta, nes teismai neteisingai konstatavo įmonės nemokumą 2016 m. ir niekaip nepagrindė, kad sudaryti sandoriai ekonomiškai nenaudingi ir dar labiau iš esmės pablogino įmonės padėtį.
22.8. Skundžiamose nutartyse teismai V. F. ir D. F. veiksmus, turinčius tyčinio bankroto požymių, kildino iš UAB „Baltkalis“ priimto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo. Sprendimą parduoti ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad Kalij“ akcijas priėmė LUAB „Baltkalis“ akcininkai. Todėl suinteresuotas asmuo V. F., kaip buvęs bendrovės vadovas, nėra atsakingas už akcininkų priimtus sprendimus. Suinteresuotas asmuo V. F. akcijų pirkimo–pardavimo sandorio nepasirašė. Suinteresuotas asmuo D. F. ne tik kad nežinojo apie šį sandorį, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, įgaliojimų pasirašyti sutartį nesuteikė, negana to, nepriėmė ir sprendimo, kam lėšas pagal sudaromą dalies pirkimo–pardavimo sutartį pervesti. Nesuprantama, kokių įrodymų pagrindu buvo sprendžiama, kad suinteresuotas asmuo D. F. apie šį sandorį žinojo dar iki to momento, kai jis 2020 m. vasario 17 d. pasirašė atsiskaitymų pažymą, kuria tik patvirtino atsiskaitymo pagal sandorį faktą.
22.9. Vienas iš motyvų, kuriuo teismas grindė skundžiamą nutartį, buvo tas, kad tretieji asmenys V. F. ir D. F. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, taip pažeisdami įmonės kreditorių interesus. Tačiau teismas nepagrindė, kodėl suinteresuotų asmenų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo reikšmingas skiriant vieną griežčiausių ir išimtinių nemokumo teisėje įtvirtintų sankcijų vadovui – apribojimą tam tikrą laiką eiti vadovaujamas pareigas. Vien formalus argumentas, kad į teismą dėl bankroto bylos LUAB „Baltkalis“ kreipėsi ne įmonės vadovas, o kitas subjektas, konkrečiai nenurodant ir nepagrindžiant neigiamos šios aplinkybės reikšmės, nėra ir negali būti pagrindas taikyti JANĮ nustatytą ribojimą. Taip pat teismas, taikydamas sankciją buvusiems vadovams (V. F. ir D. F.), iš esmės nurodė tik vienintelį sandorį – bendrovės „Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimą (dėl kurio sprendimą priėmė akcininkai, o ne vadovai).
23. Suinteresuotas asmuo UAB „Belor“ atsiliepime į V. F. ir D. F. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Tretieji asmens nurodo, kad teismai tyčinį bankrotą grindė sandoriais, kurie net nebuvo ginčijami teisme, kiti buvo ginčijami, bet teismo buvo pripažinti teisėtais, dar vieni pripažinti negaliojančiais, tačiau niekaip nepablogino UAB „Baltkalis“ padėties. ĮBĮ 20 straipsnis nereikalauja, kad sandoris, kuriuo grindžiamas tyčinio bankroto faktas, teismo sprendimu būtų pripažintas negaliojančiu.
23.2. 2019 m. vasario 8 d. LUAB „Baltkalis“ generalinio direktoriaus pareigas einantis V. F. sudarė dar vieną ekonomiškai nenaudingą LUAB „Baltkalis“ sandorį – perleido tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“. Reikalavimo teisės įgijėja UAB „Biovasto investicijos“, būdama naujai įkurta įmonė, už reikalavimo teisės perleidimą neatsiskaitė. Tretieji asmenys nepagrindė sudarytos paskolos sutarties ekonominio naudingumo.
23.3. Teismai nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki jau 2016 m. pabaigoje, t. y. kelti bankroto bylą buvo pavėluota 4 metus. Byloje nustatytas akivaizdus trečiųjų asmenų aplaidumas ir (ar) sąmoningas pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas. Todėl trečiųjų asmenų teiginiai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos buvo taikomos formaliai, nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
24. Šiuo metu juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuoja JANĮ. Remiantis JANĮ 152 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus 2 straipsnio 19 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 34 straipsnio 4 dalį, 36 straipsnio 2 dalį, III dalies V skyrių (išskyrus 142 straipsnio 1, 3, 6, 9 ir 11 punktus, 145 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 147 straipsnio 1 ir 4 dalis, 148 ir 149 straipsnius) ir 155–163 straipsnius. Nors įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikymo išimtis JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas valdymo organų veiksmais, atliktais dar iki JANĮ įsigaliojimo, todėl LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ galiojusį reglamentavimą.
25. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
26. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
27. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.
28. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
29. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).
30. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).
31. Nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimą, kai įmonei esant nemokiai įmonės valdymo organai toliau vykdo įmonės veiką ir atlieka veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį, tai gali būti pagrindas taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį, net jei įmonė ir dirbo pelningai, tačiau buvo sudaromi įmonei nuostolingi sandoriai, įmonės turtinė padėtis pastebimai toliau blogėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 40 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, jie taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).
33. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ 2016 m. pabaigoje buvo nemoki, o jos finansinė padėtis blogėjo iki bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi iškelta LUAB „Baltkalis“ bankroto byla pagal įmonės kreditorių pareiškimus. Teismai nusprendė, kad buvę LUAB „Baltkalis“ vadovai B. R. B., V. F., D. F. privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ją atlikti vengė ir į teismą nesikreipė. Tokie trečiųjų asmenų veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.
34. Tretieji asmenys V. F. ir D. F. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, nustatydami, jog LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki jau 2016 m. pabaigoje, išimtinai rėmėsi tik viešai prieinamais finansinės atskaitomybės dokumentais bei pareiškėjos pateikta informacija. Teismai nepagrįstai bendrovės turėtą turtą vertino su visomis jos mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais, o ne su pradelstais įsipareigojimais. Bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių ilgalaikių finansinių sunkumų, sistemingo neatsiskaitymo su kreditoriais. Trečiųjų asmenų teigimu, UAB „Baltkalis“ nemoki tapo tik 2020 m., o ne 2016 m. Be to, UAB „Baltkalis“ vykdė įsipareigojimus valstybei, per 2016 m. gavo 1 244 588 Eur grynojo pelno.
35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Baltkalis“, balanso duomenimis, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 21 254 613 Eur vertės turto, o įmonės mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudarė 16 560 552 Eur suma, todėl teismas nusprendė, kad ši situacija nerodo įmonės nemokumo, nes, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, konstatuojant juridinio asmens nemokumą, būtina įvertinti, ar įsiskolinimai yra pradelsti. Tačiau teismas UAB „Baltkalis“ nemokumą nustatė remdamasis duomenimis apie įmonės įsipareigojimus, kurie paaiškėjo vėliau iškėlus įmonės bankroto bylą. Teismas įmonės nemokumą 2016 m. siejo su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021 nustatyta aplinkybe, jog bendrovė 2015 m. rugsėjo 22 d. sutarties Nr. ARVI/1586 ir 2016 m. sausio 22 d. sutarties ARVI/1606 pagrindu skolinga RAB ,,Arvi NPK“ 1 903 000 Eur (ši skola perleista RAB ,,Driada M“). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1788-852/2021 patvirtintas 8 974 053,05 Eur kreditorės I. G. K. finansinis reikalavimas, atsiradęs kaip bendrovės skola už 2016 metais pristatytas prekes (pradinė kreditorė ta pati – RAB ,,Arvi NPK“). LUAB „Baltkalis“ bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas kreditoriaus „Vertiqal AG“ 1 432 309,48 Eur finansinis reikalavimas, kuris atsirado kaip skola už prekes, pristatytas 2016 m. kovo mėn.
36. Byloje taip pat nustatytos tokios aplinkybės, susijusios su LUAB „Baltkalis“ finansiniais įsipareigojimais ir jos turimu turtu:
36.1. iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad 2017 metais bendrovė turėjo 19 730 607 Eur vertės turto, o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus tais metais sudarė 15 653 379 Eur. Iš bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog bendrovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš viso gavo 5431 Eur grynojo pelno;
36.2. bendrovė 2018–2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi, todėl, remiantis bankroto byloje esančiais duomenimis – bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. balansu, kuriame pateikti ir praėjusių metų, t. y. 2018 metų, duomenys, nustatyta, kad bendrovė 2018 metais turėjo 18 531 196 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas – 881 539 Eur; trumpalaikis – 17 647 104 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) – 11 843 066 Eur); bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 14 454 628 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 14 454 628 Eur; bendrovė 2018 metais gavo 434 865 Eur grynojo pelno;
36.3. bendrovė 2019 m. turėjo 20 649 190 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas – 4 677 367 Eur; trumpalaikis – 15 971 052 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) – 15 571 527 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 17 613 392 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 17 613 392 Eur; bendrovė gavo 1 040 770 Eur grynąjį pelną.
37. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nurodytų aplinkybių reikšmės sprendžiant dėl LUAB „Baltkalis“ nemokumo 2016 m. pabaigoje, nurodė, kad LUAB „Baltkalis“ nuo 2016 metų iki 2019 metų mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nepaisant to, kad bendrovė gavo pelną, nuo 2016 metų bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kiekvienais metais augo.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad teismai išvadą, jog įmonė „Baltkalis“ jau 2016 m. pabaigoje buvo nemoki, padarė neįvertinę pirmiau nurodytų įrodymų ir nepašalinę trečiųjų asmenų (buvusių įmonės vadovų) nurodytų prieštaravimų dėl įmonės turėto turto ir skolų santykio, jų atsiradimo aplinkybių ir kt.
39. Minėta, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jei įrodoma, kad įmonės valdymo organai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai. Įmonės nemokumas nustatomas remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią turi būti nustatytas neatsiskaitymas su įmonės kreditoriais ir pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolos, neatlikti darbai ir kt.) santykis su į jos balansą įrašyto turto verte. Esminę reikšmę tokiu atveju turi būtent pradelstų įmonės įsipareigojimų vertinimas.
40. Nagrinėjamu atveju ginčą nagrinėję teismai nenustatė, koks buvo LUAB „Baltkalis“ pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašytos turto vertės santykis. Vien tai, kad teismai nustatė, jog kai kurios įmonės skolos galimai atsirado 2016 m., savaime nepagrindžia, kad įmonė tuo metu jau buvo nemoki. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, turi būti vertinami būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai. Todėl bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo sąvoką ir nesiaiškino, ar įmonė jau nuo 2016 m. turėjo rimtų finansinių sunkumų.
41. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis nustatytais duomenimis, įmonės turto ir įsipareigojimų pokytis savaime nepagrindžia, kad įmonės vykdyta ūkinė komercinė veikla buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga. Bylą nagrinėję teismai iš esmės nevertino trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, kad LUAB „Baltkalis“ veikla 2016–2019 m. buvo pelninga, nes įmonė per 2016 m. gavo 1 244 588,00 Eur grynojo pelno, 2017 m. – 5431 Eur grynojo pelno, 2018 m. – 434 865 Eur grynojo pelno, 2019 m. – 1 040 770 Eur grynojo pelno.
42. Taip pat teismai neįvertino realios UAB „Baltkalis“ turto vertės. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įmonės finansinė padėtis realiai neatitiko balanse nurodytos turto vertės dėl dirbtinai padidintos įmonės turto vertės, nes 2018 m. gegužės mėnesį UAB „Baltkalis“ pardavė esminę turto dalį sudarančius 32 prekinius geležinkelio vagonus į metalo laužą, nors iki tol šį turtą buvo įtraukusi į apskaitą kaip didelės vertės turtą. Tokia teismo išvada laikytina tik prielaida, nes nenustatyta, kokia buvo minėto turto reali vertė ir už kiek jis buvo parduotas. Be to, remiantis vien šia aplinkybe, negalima daryti išvados, kad visa įmonės turto vertė buvo dirbtinai padidinta.
43. Sprendžiant dėl LUAB „Baltkalis“ nemokumo, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, ar įmonė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, ar turėjo tik laikinų mokumo sunkumų. Šiuo atveju reikšmingomis laikytinos aplinkybės ir dėl teismų vertintų kreditorių reikalavimų, ar patys kreditoriai reikalavo iš įmonės vykdyti įsipareigojimus, ar dėl konkrečių reikalavimų vykdymo (jų pagrįstumo) tarp įmonės ir kreditorių buvo kilę ginčų.
44. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 78 punktas).
45. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai netinkamai vertino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį ir nenustatė, kad LUAB „Baltkalis“ valdymo organams 2016 m. pabaigoje kilo pareiga, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi bylą nagrinėję teismai neatskleidė esminių aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumo pradžios nustatymu, ir tai yra pagrindas išvadai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog LUAB „Baltkalis“ bankrotas yra tyčinis, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
46. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
47. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas).
48. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).
49. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad įvairūs nuo 2016 m. LUAB „Baltkalis“ sudaryti sandoriai buvo įmonei ekonomiškai nenaudingi, didino jos nemokumą:
49.1. Teismai nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. atliko mokėjimus už UAB „Arvi fertis“ ir tokiu būdu įgytas reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“ dėl tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendros sumos, sudarančios 14 256 918,90 Eur, įskaitė į priešpriešinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pripažino negaliojančiais UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius actio Pauliana pagrindu ir panaikino UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje teismai nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ veikė bendrai suderintais veiksmais, ir buvo konstatuotas LUAB „Baltkalis“ nesąžiningumas. Teismas konstatavo, kad įskaitymo sandorių šalys (atsakovai) turėjo žinoti apie aplinkybę, kad BUAB „Arvi fertis“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir kad įskaitymo sandoriai galėtų pažeisti kitų sąžiningų kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įskaitymo sandorių sudarymas su bendrove, kuri buvo susijusi su nemokia įmone, neatsižvelgiant į tai, kad tokie sandoriai gali pažeisti kitų kreditorių interesus, neatitinka sąžiningos bei protingos verslo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip sąmoningas siekis pabloginti LUAB ,,Baltkalis“ bei jos kreditorių finansinę padėtį.
49.2. UAB „Baltkalis“ 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą V. F. vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors, V. F. teigimu, pinigai realiai nebuvo perduoti UAB „Marijampolės Arvi“, o paskolos sutartimi metų pabaigoje buvo tik buhalteriškai fiksuotas skolos likutis, tačiau net ir tokiu atveju toks įmonės vadovo sprendimas negali būti laikomas ekonomiškai pagrįstu, nes tokiu sprendimu buvo atidėtas skolos grąžinimas, nepaisant to, kad pati UAB „Baltkalis“ nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog bendrovė atidėjo skolų mokėjimo terminą, nors pati turėjo pradelstų įsiskolinimų, leidžia teigti, kad šis sandoris negali būti vertinamas kaip ekonomiškai naudingas bendrovei.
49.3. LUAB „Baltkalis“ 2019 m. vasario 8 d. perleido tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas su susijusiu asmeniui, bendrovei esant nemokiai, neatitinka sąžiningos ir protingos verslo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip sąmoningas siekis pabloginti ir taip prastą bendrovės finansinę padėtį.
49.4. UAB „Baltkalis“, atstovaujama V. F., pardavė 100 procentų ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – M. V. F. – už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą. Dėl sandorio buvo nuspręsta tuo metu, kai įmonė buvo nemoki ir jos turtui buvo taikomas areštas (laikinosios apsaugos priemonės). Gautos lėšos už parduotą turtą 2020 m. pradžioje buvo pervestos UAB „Baltijos Agroverslo Projektai“, kurios vadovu buvo V. F.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos gautos lėšos buvo panaudotos būtent atsiskaitymams su susijusia įmone, kuriai vadovavo tas pats asmuo, todėl šiuo sandoriu buvo siekiama bent iš dalies patenkinti su bendrove susijusios įmonės interesus, o ne pagerinti bendrovės būklę.
50. Įvertinęs minėtas sandorių sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nurodomi paskolos suteikimo, reikalavimo teisių perleidimo ir akcijų pardavimo sandoriai su susijusiomis įmonėmis, kuriose tuo pat metu vadovo pareigas ėjo V. F., buvo sudaryti 2018–2019 metais, t. y. laikotarpiu, kai bendrovė, pagal byloje nustatytas aplinkybes, jau buvo nemoki, todėl yra pagrindas spręsti, kad sudaryti sandoriai pagal jų apimtį turėjo esminę įtaką bendrovės tolesnei veiklai ir neigiamai paveikė bendrovės galimybes tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
51. Tretieji asmenys V. F. ir D. F. kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai nepagrįstai tyčinio bankroto požymiu pripažino 2018 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Marijampolės Arvi“ ir LUAB „Baltkalis“ sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią LUAB „Baltkalis“ suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą susijusiam asmeniui – V. F. vadovaujamai UAB ,,Marijampolės Arvi“. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad nors formaliai šis sandoris buvo pavadintas kaip paskolos sutartis, tačiau savo esme neatitiko paskolos santykių, nes pinigai nebuvo perduoti, paskolos sutartis buvo pasirašoma kiekvienų metų pabaigoje fiksuojant UAB „Marijampolės Arvi“ skolą, nes tarp įmonių vyko nuolatiniai prekių pirkimo–pardavimo santykiai.
52. Tretieji asmenys V. F. ir D. F. kasaciniame skunde teigia, kad 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kuria LUAB „Baltkalis“ perleido susijusiam asmeniui UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“, yra teisėta, nes teismai, kitose bylose vertindami šį sandorį, jį pripažino teisėtu.
53. Tretieji asmenys V. F. ir D. F. kasaciniame skunde teigia, kad sandoris, kuriuo LUAB „Baltkalis“ pardavė 100 proc. ribotos atsakomybės bendrovės ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – M. V. F. – už 3 500 000 Rusijos rublių (50 606 Eur), nelaikytinas rodančiu tyčinį įmonės bankrotą. Jų teigimu, šis sandoris neturėjo esminės ekonominės reikšmės įmonės finansinei padėčiai, be to, už akcijas buvo gauti pinigai, ekvivalentinis turtas, dėl to turto vertė niekaip nepasikeitė. Kreditoriai ar nemokumo administratorius šio sandorio neginčijo.
54. Trečiasis asmuo B. R. B. kasaciniame skunde argumentuoja, kad nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pripažino, kad LUAB „Baltkalis“ atliko 14 256 918,90 Eur dydžio reikalavimo teisės įskaitymą į UAB „Arvi fertis“ tokio paties dydžio reikalavimą LUAB „Baltkalis“, trečiasis asmuo šių sandorių nesudarinėjo, o įmonės buhalterė, kuri ir pasirašinėjo nurodytus sandorius, jokio trečiojo asmens išduoto įgaliojimo veikti įmonės vardu neturėjo. Kita vertus, dėl šių įskaitymų buvo įvykdyta net 14 256 918,90 Eur dydžio piniginė prievolė UAB „Arvi fertis“, kuri vėliau tapo nemoki, atžvilgiu. Taigi, dėl atliktų įskaitymų LUAB „Baltkalis“ įsipareigojimai sumažėjo 14 256 918,90 Eur. Tačiau šis turto vertės sumažėjimas buvo tik nominalus, nes, kaip pripažino Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime, atliekant įskaitymus UAB „Arvi fertis“ buvo nemoki.
55. Remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti tyčinio bankroto požymiai yra siejami su įmonės nemokumu (nemokios įmonės nemokumo didinimu). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įmonės nemokumo pradžios momentą, nėra pagrindo spręsti, kad nurodyti sandoriai savaime lėmė įmonės nemokumą ar prisidėjo prie nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimo ar kreditorių interesų pažeidimo. Minėtų teismų vertintų LUAB „Baltkalis“ sandorių ekonomiškumo vertinimas iš esmės priklauso nuo to, kada įmonė tapo nemoki, todėl, tinkamai neišsprendus klausimo dėl įmonės nemokumo momento, negalima padaryti ir išvados dėl šių sandorių kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad minėti įmonės sudaryti sandoriai galimai neatitiko nurodyto sąžiningos ir protingos verslo praktikos kriterijaus, savaime nerodo, kad sudaryti sandoriai yra tyčinio bankroto požymis. Sprendžiant, ar pareiškėjos nurodyti sandoriai atitinka tyčinio bankroto požymius, turi būti nustatyta, ar jie pažeidė kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
57. Taip pat trečiasis asmuo B. R. B. kasaciniame skunde teigia, kad 2017 m. UAB „Baltkalis“ akcininkų susirinkimo sprendimas išmokėti dividendus negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad priimti sprendimus dėl dividendų išmokėjimo yra išimtinė bendrovės akcininkų kompetencija, todėl teismai dividendų išmokėjimą, kuris nepriklausė nuo B. R. B. valios, nepagrįstai kvalifikavo kaip nesąžiningus (tyčinius) veiksmus, kuriais B. R. B. siekė įmonės nemokumo. Be to, teismai neįvertino, kad sprendimai išmokėti dividendus buvo priimami eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, akcininkams tvirtinant atitinkamų metų finansines ataskaitas ir susipažinus su finansinėmis ataskaitomis, kurios buvo patvirtintos auditoriaus.
58. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įmonės vadovo R. B. B. veiksmus dėl minėto sprendimo išmokėti dividendus, nurodė, kad, remiantis Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. 50/AP-(1.4)-09, susirinkimas buvo sušauktas bendrovės generalinio direktoriaus B. R. B. iniciatyva ir sprendimu, o 3-iuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta dividendams išmokėti skirti grynojo pelno dalį, kurios dydis 622 294 Eur. Taip pat teismas nurodė, kad LUAB „Baltkalis“ jau 2016 metų pabaigoje turėjo finansinių sunkumų, taigi, bendrovės vadovo veiksmai, kai susirinkimo metu jos akcininkams neatskleidžiama visa reikšminga informacija, susijusi su realia bendrovės finansine padėtimi, negali būti vertinami kaip geriausiai atitinkantys bendrovės interesus.
59. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino aplinkybes dėl LUAB „Baltkalis“ dividendų išmokėjimo kaip tyčinio bankroto požymio.
60. ABĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) 20 straipsnio 1 dalies 10 punktas reglamentavo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius).
61. Remdamasi nurodytomis ABĮ teisės normomis, teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad ginčą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog LUAB „Baltkalis“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas paskirstyti bendrovės pelną savaime gali būti laikomas veiksmu, atitinkančiu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.
62. Tačiau, remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 9 punktu, bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams. Tai reiškia, kad įmonės vadovas turėjo atskleisti įmonės akcininkams reikalingą informaciją priimant sprendimą dėl dividendų išmokėjimo. Nustačius, kad įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, sąmoningai slėpė nuo akcininkų reikšmingą informaciją ar pateikė ją neteisingai, taip siekdamas sukelti įmonės nemokumą, tai galėtų būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis.
63. Ginčą nagrinėję teismai nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ vadovas, sušaukdamas visuotinį akcininkų susirinkimą, turėjo žinoti apie įmonės nemokumą ir galimai neatskleidė visos informacijos įmonės akcininkams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė gali turėti įtakos sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau teismai, vertindami šią aplinkybę kaip tyčinio bankroto požymį, turėtų nustatyti, ar LUAB „Baltkalis“ vadovas, sušaukdamas visuotinį akcininkų susirinkimą, iš tiesų žinojo apie įmonės nemokumą, tačiau tokią informaciją siekė nuslėpti nuo įmonės akcininkų. Be to, tinkamai neišsprendus klausimo dėl LUAB „Baltkalis“ nemokumo momento, negalima tinkamai išspręsti ir klausimo dėl šio tyčinio bankroto požymio.
64. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, nenustačius teismų vertintų sandorių įtakos LUAB „Baltkalis“ nemokumui ir (ar) jo kreditorių interesams, yra pagrindas pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai neišnagrinėjo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam tyčinio bankroto požymiui nustatyti reikšmingų aplinkybių. Konkrečiai teismai nenustatė, ar vertinti sandoriai nulėmė įmonės nemokumą ir (ar) pažeidė kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šias aplinkybes turi išnagrinėti ginčą iš naujo nagrinėsiantis teismas.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
65. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
66. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ darbuotojai G. V. nebuvo laiku išmokėta 12 440 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios buvo priteistos pagal Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. DGKS-805 ir kurios iš UAB „Baltkalis“ buvo priverstinai išieškomos nuo 2019 m. balandžio 15 d. Tokios su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojai buvo išieškomos, kai įmonė buvo nemoki ir vykdė atsiskaitymo operacijas su kitais kreditoriais, taip pat disponavo lėšomis, gautomis už parduotas „Kaliningrad Kalij“ akcijas. Teismai nusprendė, kad šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją.
67. Tretieji asmenys V. F. ir D. F. kasaciniame skunde nurodo, kad vien tik neatsiskaitymo su darbuotoju faktas negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto prezumpcija. Jų teigimu, bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino neatsiskaitymo priežasčių, pateiktų paaiškinimų, jog su įmonės darbuotoja G. V. buvo neatsiskaityta ne dėl to, kad buvo siekiama išvengti vykdyti įsipareigojimą kreditorei, ką paneigia faktas, jog bendrovė pati pripažino esanti skolinga darbuotojai, o dėl to, kad UAB „Baltkalis“ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo to padaryti.
68. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai neįvertino trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių dėl neatsiskaitymą su įmonės darbuotoja galimai nulėmusių aplinkybių – dėl įmonei taikytų apribojimų. Be to, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymiui reikšmingas yra įmonės nemokumo momentas, nes tik įmonei esant nemokiai ir jai neatsiskaičius laiku su darbuotojais, kai vykdomi kiti atsiskaitymai, pagal įstatymą preziumuojamas tyčinis bankrotas. Todėl bylą iš naujo nagrinėsiantys teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su neatsiskaitymu su įmonės darbuotoja, atsižvelgdami į įmonės nemokumo momentą.
Dėl vadovo teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo
69. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose reglamentuojama, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti ar veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą.
70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LUAB „Baltkalis“ vadovų B. R. B., V. F. ir D. F. veiksmai dėl laiku neinicijuoto įmonės bankroto proceso ir tyčinį bankrotą lėmusių sandorių sudarymo yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sankciją, ir apribojo visų trijų buvusių įmonės vadovų teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
71. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sankcijų taikymo, tačiau pakeitė D. F. skirtą sankciją ir apribojo jam teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens valdymo organo pareigas arba būti kolegialaus valdymo organo nariu iki vienerių metų, nes jo vadovavimo laikotarpis buvo trumpiausias ir savo veiksmais D. F. nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai.
72. Kasaciniame skunde tretieji asmenys V. F. ir D. F. nurodo, kad sankcija buvusiems įmonės vadovams apskritai negalėjo būti taikoma, nes LUAB „Baltkalis“ tapo nemoki tik 2020 m. Be to, teismai plačiau nevertino, kodėl trečiųjų asmenų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo reikšmingas taikant tokią giežtą sankciją. Teismas, taikydamas sankciją buvusiems vadovams (V. F. ir D. F.), iš esmės nurodė tik vienintelį sandorį – „Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimą (sprendimą, kurį priėmė akcininkai, o ne vadovai), tačiau šia aplinkybe remtis teismas neturėjo teisės. Be to, teismas nevertino, kad D. F. vadovavo įmonei, kai nuo 2020 m. buvo įvestas karantinas, todėl nebuvo galimybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė tyčiniam bankrotui konstatuoti reikšmingų aplinkybių, šiuo metu nėra pagrindo spręsti dėl JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo buvusiems įmonės vadovams taikymo. Todėl ginčą iš naujo nagrinėsiantis teismas, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnyje 2–3 dalyse nurodytų tyčinio bankroto požymių, turėtų atitinkamai spręsti klausimą dėl JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos taikymo.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo
74. Byloje keliamas klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo teisėtumo ir teisės būti išklausytam.
75. Trečiasis asmuo B. R. B. kasaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pranešimus apie nagrinėjamą bylą jam siuntė kelis kartus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pranešimų B. R. B. negavo. Todėl apie pareiškėjos prašymą ir bylos nagrinėjimą nežinojo ir negalėjo pasirūpinti teismine gynyba. Be to, trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tokiu atveju procesinius dokumentus siųsti jo darbovietės adresu, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija suinteresuoto asmens argumentus dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atmeta kaip nepagrįstus.
76. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
77. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus jam siuntė kelis kartus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Toks procesinių dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nepateikė duomenų apie netinkamą procesinių dokumentų įteikimą. Atitinkamai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui ir kitais įstatyme nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
78. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai teisingai išsprendė klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui B. R. B., todėl trečiojo asmens kasacinis skundas dėl šios dalies atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
79. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė ir neišnagrinėjo ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį – ir perduoti klausimą dėl LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi nustatyti, kada UAB „Baltkalis“ tapo nemoki, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, ar vertinti įmonės sudaryti sandoriai nulėmė įmonės nemokumą ir dėl kokių priežasčių nebuvo atsiskaityta su įmonės darbuotoja. Atitinkamai teismai turi spręsti ir dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos taikymo.
80. Pareiškėja UAB „Belor“ pateikė prašymą priteisti 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) už atsiliepimo į B. R. B. kasacinį skundą parengimą ir 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) už atsiliepimo į V. F. ir D. F. kasacinį skundą parengimą atlyginimo. Tretieji asmenys V. F. ir D. F. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos UAB „Belor“ po 1210 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
81. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra išspręstas, klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas, o turės būti išspręstas bylą nagrinėjant iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Algirdas Taminskas