Administracinė byla Nr. A-2374-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00398-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 14.3; 14.5; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. O. ir S. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. O. ir S. O. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“ ir J. O. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai K. O. ir S. O. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 2D-4822(16.2) „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo“ (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. atsakymą Nr. (8.6)-D3-0-402-516 „Dėl pasiūlymo“.

Pareiškėjai nurodė, kad jie kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių pakeitimo, kadangi Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises. Palangos miesto savivaldybės administracija nusprendė neatsižvelgti į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus ir 2015 m. vasario 11 d. atsakyme Nr. (8.6)-D3-0-4O2-516 nurodė nesutikimo su pasiūlymais priežastis. Minėtą atsakymą pareiškėjai apskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius), kuris 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2D-4822(16.2) pareiškėjų skundo netenkino.

Paaiškino, kad pareiškėjas S. O. nuosavybės teise valdo pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 20Klž) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 23Klž), o pareiškėjas K. O. ir J. O. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 22Klž), ir pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 21Klž), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Minimas nekilnojamasis turtas stovi teritorijoje, kuriai įtakos turi rengiamas Detalusis planas, todėl, pareiškėjų nuomone, Palangos miesto savivaldybės administracija privalėjo atsižvelgti į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus. Pareiškėjams nebuvo pateiktos motyvuotos priežastys, dėl kurių pareiškėjų pasiūlymai buvo netenkinti. Detaliuoju planu yra didinamas esamas sklypas, o Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tai vykdoma nesant galimybių suformuoti atskirą sklypą. Palangos miesto savivaldybės taryba 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtino Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotose teritorijose nustatyta tvarka neteko galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos, plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Pareiškėjų teigimu, nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1503/2010 buvo nagrinėjami šioje teritorijoje paveldėtos žemės grąžinimo klausimai, todėl minėta byla niekaip nėra susijusi su rengiamu Detaliuoju planu. Pareiškėjų nuomone, įtraukus į formuojamą sklypą privačias žaidimų aikšteles, atsiranda sąlygos teisminiams ginčams tarp valstybės ir aikštelių savininkų, turint tikslą tą teritoriją privatizuoti ir apsunkinti patekimą prie kultūros paveldo objektų gyventojams ir poilsiautojams. Pažymėjo, kad pareiškėjams taip pat nebuvo paaiškintos servitutų panaikino priežastys.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Detalusis planas rengiamas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusia iki 2013 m. gruodžio 31 d. Inspekcijos Klaipėdos skyrius išnagrinėjo pateiktą pareiškėjų skundą ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 2D-4822(16.2) motyvavo, nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Išnagrinėjus pareiškėjų skundą, nustatyta, kad planavimo organizatorius pareiškėjams pateikė motyvuotus atsakymus dėl sklypo didinimo, servitutų ir dėl sklypo Nr. 4 paskirties. Dėl sklypo didinimo pareiškėjams buvo atsakyta, kad teisės aktai nenumato maksimalaus formuojamo žemės sklypo dydžio. Dėl sklypo Nr. 4 paskirties nurodyta, kad planavimo organizatorius detaliai atsakė į pareiškėjų pasiūlyme dėstomus klausimus dėl formuojamo sklypo paskirties, nurodydamas naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 4 paskirtį, žemės naudojimo būdą ir numatomą veiklą. Teigė, kad Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja įstatymams, kitoms teisės aktų nuostatoms ar kitiems parengtiems bendriesiems ar specialiesiems planams, todėl pareiškėjų pasiūlymo motyvai dėl sklypo Nr. 4 yra nepagrįsti. Pareiškėjams taip pat buvo atsakyta, kad atsisakyta kelio servituto, kadangi Detaliuoju planu suformuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas, numatant privažiavimą ir priėjimą prie pareiškėjų skunde minimų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje. Planavimo organizatorius 2015 m. vasario 11 d. atsakyme Nr. (8.6)-D3-0-402-516 pareiškėjams į jų teikiamus pasiūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių atsakė motyvuotai, todėl Inspekcijos Klaipėdos skyrius, nustatęs, kad planavimo organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais motyvuotai atsakė į pareiškėjų pasiūlymus, pateikė teisėtą ir pagrįstą atsakymą pareiškėjams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundo netenkinti.

UAB sveikatos centras „Energetikas“ nurodė, kad pareiškėjų skunde išdėstyti motyvai dėl neleistino žemės sklypo didinimo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato maksimalaus formuojamo žemės sklypo dydžio. Planavimo organizatorius pareiškėjams išsamiai nurodė Detaliojo plano sprendinius, neprieštaraujančius teisės aktams, nurodydamas naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 4 paskirtį, žemės naudojimo būdą, numatomą veiklą. Pažymėjo, kad kelio servituto buvo atsisakyta, kadangi Detaliuoju planu suformuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas, numatant privažiavimą ir priėjimą prie pareiškėjų skunde minimų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, todėl pareiškėjų skunde dėstomi argumentai dėl neteisėtai naikinamo kelio servituto, tokiu būdu suvaržant nekilnojamojo turto savininkų teises patekti prie savo turto, yra nepagrįsti. Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės aktai nenumato planavimo organizatoriui pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, dėl kokių priežasčių jų pasiūlymai atmetami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad visi išsamūs motyvai yra išdėstyti pareiškėjams siųstame 2015 m. vasario 11 d. atsakyme Nr. (8.6)-D3-0-402-516.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-12777 nusprendė rengti teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą, t. y. dar iki įsigaliojant naujajai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai. Todėl turi būti taikoma Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d. Įvertinęs Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymo bei Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad juose pareiškėjams buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į jų pateiktus pasiūlymus, nurodyta, dėl kokių priežasčių jų pasiūlymai atmetami. Todėl šie atsakymai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl būtinumo motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis. Aplinkybė, kad pareiškėjams atsakymas buvo pateiktas vėliau negu per 20 darbo dienų, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeista procedūra (taisyklės), turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei atsakymo pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjams priklauso poilsio pastatai, esantys greta teritorijos, kuriai yra rengiamas Detalusis planas, teismas pripažino, jog pareiškėjai turi įstatymų nustatytas teises ir saugomus interesus tik tuo aspektu, kiek tai liečia privažiavimo klausimą prie pareiškėjams priklausančių poilsio pastatų, todėl teismas sprendime pasisakė tik šiuo klausimu. Kadangi Detaliuoju planu žemės sklypo didinimo ir jo paskirties klausimai nedaro tiesioginio poveikio pareiškėjų teisėms (įstatymų saugomiems interesams) bei pareigoms, teismas šių klausimų neanalizavo.

Teismas nustatė, kad rengiamu Detaliuoju planu nėra numatytas kelio servitutas, tačiau Detaliuoju planu yra suformuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas Nr. 6, numatantis privažiavimą ir priėjimą prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomų poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje. Todėl Detaliajame plane kelio servituto nenumatymas nesuvaržo pareiškėjų teisių, nes Detaliuoju planu numatoma privažiavimo ir priėjimo prie pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto galimybė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad rengiamu Detaliuoju planu nėra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir įstatymais saugomi interesai. Todėl nėra pagrindo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus atsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Kadangi Inspekcijos Klaipėdos skyriaus atsakymas atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, teismas pripažino, kad nėra pagrindo jo panaikinti.

III.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 2D-4822(16.2) ir perduoti Inspekcijos Klaipėdos skyriui skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodė, kad viešo susipažinimo metu Detaliojo plano sprendiniai buvo eksponuojami savivaldybės patalpose, su sprendiniais buvo galima susipažinti tik vietoje, t. y galimybė atidžiai išnagrinėti ir detaliai susipažinti su aktu buvo apribota. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad, ruošiantis bylos nagrinėjimui teisme, kai su skundžiamu Detaliuoju planu buvo galimybė susipažinti detaliau ir patikrinti Detaliojo plano sprendinių atitikimą teisės normoms, buvo rasta daugiau pažeidimų, nei nurodyta Palangos miesto savivaldybės administracijai teiktuose siūlymuose. Pareiškėjai pabrėžia, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius visiškai nenagrinėjo pareiškėjų skundo, o atsakė remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymu, t. y. Inspekcijos Klaipėdos skyrius atliko formalią procedūrą – pateikė atsakymą, visiškai nevertindamas pareiškėjų skunde išdėstytų aplinkybių atsižvelgiant į Detaliojo plano medžiagą. Vadovautis 1976 metų Palangos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu ir jį laikyti Detaliojo plano atraminiu tašku nėra jokio teisinio pagrindo. Teisė ginčyti teisės aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali garantuoti UAB sveikatos centro „Energetikas“ pirmenybės teisės į ginčo sklypą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo šios aplinkybės ir dėl jos nepasisakė. Teismas nenagrinėjo pareiškėjų skunde ir bylos nagrinėjimo metu išsakytos aplinkybės, kad nei Palangos miesto savivaldybės administracija, nei Inspekcijos Klaipėdos skyrius visiškai nepasisakė, kokiu tikslu Detaliajame plane buvo pažymėta teritorija, išeinanti už detaliojo planavimo ribų, ir įvardinta kaip nuolatiniam naudojimui suteikto žemės sklypo riba stovyklai „Energetikas“, kuri buvo pažymėta vadovaujantis jau anksčiau minėtu 1976 metų aktu. UAB sveikatos centras „Energetikas“, vadovaudamasis 1976 metų negaliojančiu administraciniu aktu, pasižymėjo Detaliajame plane „istorinę“ ribą, kad ateityje galėtų pareikšti pretenziją. Detaliojo plano, kuriame pažymėta, kad nuolatiniam naudojimui suteiktas žemės sklypas stovyklai „Energetikas“, patvirtinimas užprogramuoja ginčą ateityje ir nekilnojamojo turto savininkų (duomenys neskelbtini), Palangoje, teisių pažeidimą. Inspekcijos Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjų skundą neturint Detaliojo plano medžiagos, negalėjo nustatyti, ar planuojamo privažiavimo dalis patenka į pajūrio juostą ar ne, todėl jo atsakymas, kad privažiavimas yra ne pajūrio juostoje, nėra pagrįstas. Pareiškėjai pažymi, kad, kaip matyti Detaliajame plane, didiname sklype Nr. 1, už naikinamos sklypo ribos, jokių statinių nėra, todėl formuoti UAB sveikatos centrui „Energetikas“ šį žemės sklypą ir ateityje jį nuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisinio pagrindo. Jei minėtas sklypas nebūtų didinamas, tuomet nebūtų jokio tikslo naikinti esamą ribą. Kaip matyti iš Detaliojo plano, galimybė formuoti naują žemės sklypą buvo, tačiau Detaliuoju planu yra didinamas jau esamas UAB sveikatos centro „Energetikas“ sklypas, užkertant galimybę kitiems asmenims šią teritoriją išsinuomoti.

Pareiškėjai nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime detaliau pasisakė tik dėl Detaliuoju planu numatomo servituto, tačiau dėl formuojamo sklypo dydžio, dėl detaliojo planavimo už Detaliojo plano ribų, kitų tiek teismui, tiek Inspekcijos Klaipėdos skyriui nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė. Todėl teismas bylą nagrinėjo formaliai – iš esmės vadovavosi įstatymo nuostata, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius privalėjo pateikti motyvuotą sprendimą, tačiau netyrė, ar iš tiesų Inspekcijos Klaipėdos skyriaus priimtas buvo pagrįstas įstatymo nuostatomis ir ar Detaliojo plano sprendiniai iš tiesų atitinka teisės aktus. Nors teismas dėstomojoje dalyje išvardijo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, tačiau konstatuojamoje dalyje visiškai netyrė jų pagrįstumo ir bylą išnagrinėjo atsižvelgdamas išimtinai į UAB sveikatos centro „Energetikas“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius nustatė, jog nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius pareiškėjams atsakė motyvuotai. Pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo 3 dalyje nustatyta, jog, statant naują namą, jam skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai namų statybai, ar suformuoti nauji sklypai namų statybai, kuriuose nenurodytas užstatymo tipas. Todėl šiuo atveju pareiškėjų nurodomi motyvai dėl neleistino žemės sklypo didinimo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato maksimalaus formuojamo žemės sklypo dydžio. Pareiškėjų argumentai dėl sklypo Nr. 4 yra taip pat nepagrįsti, nes planavimo organizatorius pareiškėjams išsamiai nurodė Detaliojo plano sprendinius, kurie neprieštarauja teisės aktams. Planavimo organizatorius atsakyme nurodė, kad plane suformavo inžinerinės infrastruktūros sklypą, užtikrinantį privažiavimo ir priėjimo būtinybę. Todėl pareiškėjų skunde dėstomi argumentai dėl neteisėtai naikinamo kelio servituto, taip suvaržant nekilnojamojo turto savininkų teises patekti prie savo turto, yra nepagrįsti. Inspekcijos Klaipėdos skyrius nevertino Detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams viso Detaliojo plano apimtyje, nes ši procedūra bus atliekama tuomet, kai minėtas Detalusis planas bus pateiktas tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai apeliuojant į tai, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius netyrė jų skundo ir neanalizavo Detaliojo plano sprendinių iš esmės, yra nagrinėjamoje byloje nereikšmingi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB sveikatos centras „Energetikas“ nurodo, kad pareiškėjai netinkamai supranta šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai siekia šias ribas išplėsti, t. y. ginčija Detaliojo plano sprendinius, nors šioje administracinėje byloje ginčas yra kilęs tik dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka patikrintas Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl pareiškėjų pateiktų neprivalomo pobūdžio pastabų (pateiktų Detaliojo plano viešojo svarstymo stadijoje) atmetimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė išsamius ir motyvuotus argumentus dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Inspekcijos Klaipėdos skyriaus veiksmų atitikimo Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno argumento, kuris paneigtų teismo sprendimo išvadas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Inspekcijos Klaipėdos skyriaus veiksmų teisėtumo, nenurodė nei vienos aplinkybės, nepateikė jokių įrodymų, kad detaliojo planavimo organizatorius ar Inspekcijos Klaipėdos skyrius būtų neįvykdęs Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų motyvuotai atsakyti dėl pasiūlymu atmetimo. UAB sveikatos centras „Energetikas“ pabrėžia, kad pareiškėjams tiesiogines teises ir pareigas sukuria ne ginčijamas Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas, kuriuo faktiškai atmesti pareiškėjų pasiūlymai dėl Detaliojo plano sprendinių. Todėl teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų apeliacinis skundas būtų patenkintas, iš esmės jokių teisių ar pareigų nepakeistų, nepanaikintų ar nesukurtų, kadangi minėtas sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjų pasiūlymai dėl Detaliojo plano, liktų galioti net ir tokiu atveju.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, kad, jei UAB sveikatos centras „Energetikas“ neturėtų teisių į formuojamą sklypą, nebūtų buvusi suteikta teisė ginčyti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Pajūrio juosta netrukdo įrenginėti susisiekimo ir kitos infrastruktūros, nes tai neatsiejamai susiję su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu. Kurorto apsaugos zona taip pat nebuvo kliūtis infrastruktūrai įrengti. Pareiškėjai reiškia pretenzijas dėl formuojamo sklypo dydžio, nors ginčijama teritorija nėra niekaip susijusi su pareiškėjais. Pažymi, kad parengtą Detalųjį planą Palangos teritorijų planavimo komisijoje dar tik turės derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 2D-4822(16.2) (I t. b. l. 8–9) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai su pasiūlymais kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijos prie žemės sklypo(duomenys neskelbtini) , Palangoje, detaliojo plano sprendinių pakeitimo, kadangi, pareiškėjų nuomone, minėto Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia jų nuosavybės teises (I t. b. l. 14–15).

Palangos miesto savivaldybės administracija nusprendė netenkinti pareiškėjų pateiktų pasiūlymų, pateikdama 2015 m. vasario 11 d. atsakymą Nr. (8.6)-D3-0-4O2-516 (I t., b. l. 12-13).

Pareiškėjai atsakymą dėl pasiūlymų atmetimo apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (I t., b. l. 10-11).

Inspekcijos Klaipėdos skyrius minėtu ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjų skundą, pripažindama, kad Palangos miesto savivaldybės administracijas atsakymas pareiškėjams dėl jų pateiktų pasiūlymų atmetimo yra motyvuotas. 

Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioja nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, pakeista 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-407 (šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Tačiau 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-12777 nusprendė rengti teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detalųjį planą (I t., b. l. 74).

Kadangi ginčo detalusis planas buvo pradėtas rengti iki 2014 m. sausio 1 d., todėl, nagrinėjant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nuostatomis.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-500 redakcija) nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija), planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjų skundo atmetimo atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) reikalavimus. Palangos miesto savivaldybės administracija įvertino visus pareiškėjų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, o juos atmesdama, atsakymą tinkamai motyvavo ir argumentavo, dėl ko pareiškėjų pasiūlymai nėra tenkinami. Inspekcijos Klaipėdos skyrius pareiškėjų skundą dėl pasiūlymų teritorijų planavimo dokumentui atmetimo išnagrinėjo ir priėmė argumentuotą 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 2D-4822(16.2), kuriame nurodė, jog planavimo organizatorius motyvuotai atmetė pareiškėjų pasiūlymus. Įvertinusi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 11 d. atsakymo Nr. (8.6)-D3-0-4O2-516, kuriuo buvo atmesti pareiškėjų pasiūlymai, turinį ir ginčijamo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas, turinį, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad šiuose administraciniuose aktuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Nenustatyta, kad vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo sprendimą. Nors sprendimą dėl pareiškėjų 2015 m. kovo 2 d. skundo Inspekcijos Klaipėdos skyrius priėmė pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) nustatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra esminis procedūros pažeidimas ir nėra pagrindas panaikinti atsakovo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 2D-4822(16.2).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė bei, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priėjo pagrįstą išvadą, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra tik ginčijamo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir tam tikrų rengiamo ginčo detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie teismo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjant šį ginčą, nes rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės dėl ginčo detaliojo plano konkrečių sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo yra perteklinės ir neturi prejudicinės reikšmės, taip pat teisėjų kolegija nevertina pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių dėl konkrečių rengiamo ginčo detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo.

Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjų suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 2D-4822(16.2), neteisingai aiškino Teritorijų planavimo įstatymo normas.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (2012 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 redakcija) numatyta, kad pasiūlymas – visuomenės nuomonės pareiškimas dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos pateikimo ar pakeitimo. Šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) nustatyta, kad visuomenė – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies (2012 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 redakcija), 2 straipsnio 55 dalies (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), 32 straipsnio 2 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) nuostatas būtent visuomenė, t. y. bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gali teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Teisė teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, taip pat teisė kreiptis į teismą dėl sprendimų, kuriais netenkinami pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento, negali būti siejama su rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įtaka asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Tačiau tai, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išdėstytos šiai bylai nereikšmingos aplinkybės dėl ginčo detaliojo plano konkrečių sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo bei neteisingai buvo apibrėžta pareiškėjų teisės ginti teisme savo pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus apimtis, nėra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą. 

Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad viešo susipažinimo metu detaliojo plano sprendiniai buvo eksponuojami savivaldybės patalpose, su sprendiniais buvo galima susipažinti tik vietoje, t. y galimybė atidžiai išnagrinėti ir detaliai susipažinti su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu buvo apribota.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016).

Minėtus argumentus dėl apribojimo susipažinti su ginčo detaliojo plano sprendiniais pareiškėjai nurodė tik apeliaciniame skunde. Šios aplinkybės skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nebuvo nurodytos. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjų argumentų dėl apribojimo susipažinti su rengiamo detaliojo plano sprendiniais negali vertinti apeliacinio proceso stadijoje.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 2D-4822(16.2) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų K. O. ir S. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė