Administracinė byla Nr. eI2-1839-484/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01206-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjui E. V.,
atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2D-(12.162E) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir atsakovė ar Ministerija) iš naujo išnagrinėti advokato E. V. 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ministerija, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21R-823 (AG-759/07-2021), pakartotinai išnagrinėjo advokato E. V. prašymą ir pakartotinai atsisakė advokatui E. V. pateikti prašomą informaciją.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašymą pateikti informaciją (toliau – Prašymas) Ministerijai pateikė atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Agrokoncernas grūdai“ (toliau – ir Bendrovė). Prašyme nurodė, jog 2021 m. birželio 21 d. Ministerija viešai kvietė į birželio 22 d. vyksiančią spaudos konferenciją, nurodant, jog renginio metu ministras K. N. pakomentuos AB „Jonavos grūdai“ atlikto teisinio audito išvadas ir informuos apie planuojamus žingsnius. Pranešime buvo pažymėta, jog 70 proc. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Jonavos grūdai“ (toliau – AB „Jonavos grūdai“) akcijų valdo valstybė, apie 25 proc. priklauso UAB „Agrokoncernas grūdai“ ir kitiems smulkiems akcininkams. Ministerijoje 2021 m. birželio 22 d. vyko spaudos konferencija, kurios metu ministras K. N., be kita ko, nurodė: „<...> „Jonavos grūdai“ yra strateginė įmonė, jos vienas iš akcininkų yra „Agrokoncerno grūdai“, Agrokoncerno grupei priklausanti įmonė ir ką mes pamatėme per šitą auditą, pamatėme kelis dalykus, be neūkiškumo, <...>, kitas dalykas yra išskirtinai šitam mažajam akcininkui sudaryta rinkodara. Turint mintyje, kad valstybė moka ir už maisto rezervo pasaugojimą, kas sudarytų 1 proc. grūdų visoje apyvartoje, neatmesčiau tokios sąsajos, kad tai gali būti dalinai dotuojama privataus verslo veikla <...>“. Spaudos konferencijoje ministras informavo, kad dėl valstybei padarytos žalos Ministerija ruošiasi kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Atsakant į žurnalistės klausimą, apie kokią žalą kalbama, K. N. atsakė: „apie 700 tūkstančių“. Tą pačią dieną Ministerija išplatino pranešimą „Dėl lėšų švaistymo atleidžiamas valstybės grūdų rezervą saugančios įmonės vadovas“, kuriame buvo cituojami ministro teiginiai: „Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams“. Nurodo, kad pranešime, išskiriant pastraipą antrašte „Nustatė piktnaudžiavimo atvejų“, buvo teigiama, jog „Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės. Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara. Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.“ Po šių teiginių buvo cituojamas ministras: „Kainodara, kai už didesnio grūdų kiekio priėmimą ir saugojimą taikomi mažesni įkainiai, yra suprantama ir pagrįsta. Tačiau vienodi kainodaros principai turi būti taikomi visiems paslaugų pirkėjams, o akcininkas negali piktnaudžiauti savo padėtimi bendrovėje iš esmės mažindamas kitų akcininkų, taigi, ir valstybės, pelną”.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad tokiais teiginiais visuomenei buvo pateikta žinia, esą UAB „Agrokoncernas grūdai“, piktnaudžiaudama akcininko teisėmis, pusvelčiui gauna AB „Jonavos grūdai“ paslaugas ir tokiu būdu padarė didžiulę žalą AB „Jonavos grūdai“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad ministras K. N. paskleidė būtent tokias žinias, patvirtino gausūs pranešimai žiniasklaidoje. Taip portalas www.diena.lt, 2021 m. birželio 22 d. pateikdamas informaciją apie įvykusią spaudos konferenciją, nurodė: „Auditas nustatė, kad „Jonavos grūdai“ suteikė išskirtines grūdų saugojimo sąlygas „Agrokoncerno grūdams“.
Pareiškėjo teigimu, paskleista informacija, esą UAB „Agrokoncerno grūdai“ veikė nesąžiningai ir neteisėtai – pelnėsi valstybės sąskaita bei padarė žalą valstybei, neatitiko tikrovės, todėl, atstovaudamas UAB „Agrokoncerno grūdai“ ir vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, paprašė, kad Ministerija pateiktų teisinio audito išvadą (ar ataskaitą), kuri buvo pristatyta 2021 m. birželio 22 d. ministro K. N. spaudos konferencijoje ir kuria vadovavosi ministras ir žiniasklaidos priemonės. Pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą tuo atveju, jeigu prašomame pateikti dokumente yra nurodoma nevieša informacija (įskaitant, bet neapsiribojant, susijusi su trečiaisiais asmenimis).
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Prašymą motyvavo – paaiškino, jog nuo informacijos apie UAB „Agrokoncerno grūdai“ paskleidimo praėjo daugiau nei du mėnesiai, tačiau Bendrovė iki šiol nebuvo gavusi jokių užklausų iš kompetentingų institucijų ar pan. Jokie užklausimai dėl ūkinių santykių su AB „Jonavos grūdai“ Bendrovei nebuvo pateikti ir anksčiau, t. y. atliekant teisinį auditą, atitinkamai UAB „Agrokoncerno grūdai“ neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų ir duomenų, o galiausiai Bendrovė buvo viešai apkaltinta neva atlikusi neteisėtus ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Bendrovė nebuvo supažindinta su teisiniu auditu, kurio duomenimis vadovaujantis buvo paskleista tikrovės neatitinti informacija apie Bendrovę, nors tokia informacija buvo viešai paskleista.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis juridinis asmuo, kurio reputacijai neteisėtais veiksmais padaroma žala, turi teisę gintis atitinkamomis priemonėmis (įskaitant, reikalaujant paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją). Tačiau Bendrovė, neturėdama audito išvadų, kurias viešai spaudos konferencijoje aptarė ministras ir kurios buvo prieinamos žiniasklaidos atstovams, negali spręsti, ar ministras bei atitinkamos žiniasklaidos priemonės tikrovės neatitinkančius duomenis išsigalvojo, ar turėjo pagrindą susidaryti nuomonę, esą Bendrovė piktnaudžiavo akcininko teisėmis ir pan.
Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas pateikė duomenis, įrodančius prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatas pateikė Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo ir išsamiai paaiškino priežastis, dėl kurių klientui (UAB „Agrokoncerno grūdai“) teikiant paslaugas reikalinga informacija.
Pareiškėjo tvirtinimu, advokato Prašyme buvo nurodytas ir faktinis, ir teisinis pagrindas gauti atitinkamą informaciją. Pareiškėjo teigimu, Ministerija visiškai nepasisakė dėl Prašyme išdėstytų motyvų ir nenurodė pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis atsisakyta pateikti informaciją advokatui, įgyvendinančiam Advokatūros įstatyme įtvirtintas nuostatas.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Ministerija, atsisakydama suteikti prašomą informaciją, apsiribojo Akcinių bendrovių įstatymo ir AB „Jonavos grūdai“ lokalinių teisės aktų analize bei abstrakčiai išaiškino, kokia informacija laikytina komercine (gamybine) paslaptimi ir kokiais atvejais ji pateikiama tretiesiems asmenims ir pan.
Pareiškėjo nuomone, Ministerijos pateikti išaiškinimai ir teisės aktų analizė niekaip nepagrindžia atsisakymo pateikti prašomą informaciją advokatui, pateikusiam motyvuotą prašymą vadovaujantis Advokatūros įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Sprendime neįvertinta ir aplinkybė, kad Prašymo teikėjas yra advokatas, kuriam teisės aktuose nustatyta tvarka taikomi ir nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai advokatas įsipareigojo užtikrinti prašomos pateikti informacijos konfidencialumą (tuo atveju, jeigu dokumente yra nurodoma nevieša informacija).
Pareiškėjo tvirtinimu, Ministerijos priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Sprendimas neatitinka ir išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei objektyvumo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnio 5, 8 ir 9 punktuose.
Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 3 straipsnį akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, ir kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Ministerija yra viena iš AB „Jonavos grūdai“ akcininkų, kuri įgyvendina valstybei (70,13 proc.) nuosavybės teise priklausančių AB „Jonavos grūdai“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, kurios yra įtvirtintos ABĮ 15 ir 16 straipsniuose. Ministerijai, kaip viešajam juridiniam asmeniu, daugiau teisių, nei numatyta minėtuose ABĮ straipsniuose, nėra suteikta.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Ministerija yra išlaikoma iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės fondų lėšų. Atsakovės tvirtinimu, auditai ar kitos paslaugos, kurios reikalingos Ministerijai įgyvendinti valstybės turtines ar neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pagal ABĮ 18 straipsnį, akcininkas turi teisę gauti informaciją raštu jos pareikalavęs iš bendrovės, o bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.
Atsakovė, atsiliepime nurodo, kad Ministerija, atsižvelgdama į Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15 punktą ir siekdama užtikrinti, kad valstybės valdoma įmonė siektų įgyvendinti valstybės siekiamus tikslus valstybės valdomoje įmonėje ir keliamus lūkesčius valstybės valdomai įmonei bei užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą, inicijavo AB „Jonavos grūdai“ veiklos teisinio patikrinimo paslaugų pirkimą.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad AB „Jonavos grūdai“ valdyba 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 6 patvirtino AB „Jonavos grūdai“ komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo taisykles ir komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašą, kuriame nustatė, kad AB „Jonavos grūdai“ komercine (gamybine) paslaptimi laikoma AB „Jonavos grūdai“ vidaus dokumentai, veiklos prognozės ir planai, rezultatai, verslo strategijos, duomenų bazės, komercinių ir kitų sutarčių (kontraktų, derybų) sąlygos, informacija apie įmonės taikomus kainodaros būdus partneriams bei kita išvardyta informacija. Minėtu protokolu patvirtintose taisyklėse tai pat numatyta, kad asmenys, atsakingi už informacijos išsaugojimą, minėtą informaciją gali atskleisti ir (ar) pateikti valstybės ar savivaldybės institucijoms bei tretiesiems asmenims, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdantiems savo funkcijas ir turintiems teisę gauti tokią informaciją, tik iš anksto tai suderinę su Bendrovės direktoriumi ir gavę jo sutikimą.
Atsakovės tvirtinimu, Ministerija, kaip akcininkė, ne tik pasinaudojo teise gauti informaciją, bet ir įsipareigojo užtikrinti pateiktos informacijos konfidencialumą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims. Atsakovės teigimu, advokatų profesinės bendrijos WINT law firm teisinio AB „Jonavos grūdai“ patikrinimo Ataskaita yra konfidenciali ir skirta tik klientui, šiuo atveju Ministerijai.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Advokatų profesinė bendrija WINT law firm Ataskaitoje pažymėjo, kad bet kurie asmenys, išskyrus klientą, kurie gauna Ataskaitos (arba jos dalies) projektą arba kopiją arba su WINT aptaria šią Ataskaitą (arba jos dalį) ar su ja susijusį klausimą, daro tai pripažindami ir sutikdami, kad jie negali remtis Ataskaita jokiu tikslu. Ministerija informavo pareiškėją, kad Ataskaita yra konfidenciali ir susijusi su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, ir tretiesiems asmenims ji nebus teikiama. Taip pat pažymėjo, kad pati Ataskaita žiniasklaidos atstovams nebuvo pateikta.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad su Ataskaita buvo supažindinta tiek AB „Jonavos grūdai“ valdyba, tiek jos vadovybė.
Atsakovės tvirtinimu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra numatytos advokato teisės, kuriomis advokatas gali vadovautis ir gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų. Tačiau, atsakovės nuomone, šios teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos, kai prašoma informacija yra konfidenciali ir susijusi su AB Jonavos grūdai“ komercine (gamybine) paslaptimi.
Atsakovės teigimu, Ministerijos 2022 m. vasario 18 d. raštas Nr. 2D-515 (12.162E) „Dėl pateikto prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas teismo posėdyje skundą prašė patenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisakymo pateikti pareiškėjui advokatui E. V. prašomą informaciją, įforminto 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2D-(12.162E) „Dėl pateikto prašymo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas advokatas E. V., atstovaudamas UAB „Agrokoncerno grūdai“, 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu pateikti teisinio audito išvadą / ataskaitą dėl AB „Jonavos grūdai“ veiklos 2017–2020 m. (toliau – Ataskaita), kuri buvo pristatyta 2021 m. birželio 22 ministro K. N. spaudos konferencijoje. Kartu su Prašymu advokatas pateikė Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo kopiją.
Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo advokato E. V. Prašymą, 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 3JA-275 (8.14E) informavo pareiškėją, kad Žemės ūkio ministerijos užsakymu advokatų profesinė bendrija WINT law firm įvertino AB „Jonavos grūdai“ veiklos, sudarytų sandorių ir priimtų sprendimų teisėtumą ir pateikė ribotos apimties teisinio AB „Jonavos grūdai“ patikrinimo ataskaitą dėl AB „Jonavos grūdai“ veiklos 2017-2020 m., kuri yra konfidenciali ir skirta tik klientui, šiuo atveju Žemės ūkio ministerijai, todėl tretiesiems asmenims ji neteikiama. Ministerija atsakyme taip pat pažymėjo, kad tiek AB „Jonavos grūdai“ valdyba, tiek jos vadovybė su šia Ataskaita buvo supažindintos.
Pareiškėjas advokatas E. V., nesutikdamas su Ministerijos 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 3JA-275 (8.14E) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 21R-823 (AG-759/07-2021) įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo advokato E. V. 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą.
Ministerija, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21R-823 (AG-759/07-2021), pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Prašymą ir 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2D-(12.162E) „Dėl pateikto prašymo“ pareiškėjui advokatui E. V. pateikti prašomą Ataskaitą atsisakė.
Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo Prašymą, 2022 m. vasario 18 d. rašte Nr. 2D-(12.162E) „Dėl pateikto prašymo“ pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, ir kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad Ministerija yra vienas iš AB „Jonavos grūdai“ akcininkų, kuris įgyvendina valstybei (70,13 proc.) nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, kurios, kaip ir visiems akcininkams, bendrai išvardytos ABĮ 15 ir 16 straipsniuose, ir daugiau teisių nei numatyta minėtuose ABĮ straipsniuose jam, kaip viešajam juridiniam asmeniui, nėra suteikta.
Ministerija taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad Ministerija yra išlaikoma iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės fondų lėšų, tai auditai ar kitos paslaugos, kurios reikalingos Ministerijai įgyvendinti valstybės turtines ar neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Ministerija atsakyme taip pat pažymėjo, kad pagal ABĮ 18 straipsnį, akcininkas turi teisę gauti informaciją raštu jos pareikalavęs iš bendrovės, o bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.
Ministerija pareiškėją informavo, kad Ministerija, atsižvelgdama į Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15 punktą ir siekdama užtikrinti, kad valstybės valdoma įmonė siektų įgyvendinti valstybės siekiamus tikslus valstybės valdomoje įmonėje ir keliamus lūkesčius valstybės valdomai įmonei bei užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą, inicijavo AB „Jonavos grūdai“ veiklos teisinio patikrinimo paslaugų pirkimą.
Ministerija atsakyme pažymėjo, kad AB „Jonavos grūdai“ valdyba 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 6 patvirtino AB „Jonavos grūdai“ komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo taisykles ir komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašą, kuriame nustatė, kad AB „Jonavos grūdai“ komercine (gamybine) paslaptimi laikoma AB „Jonavos grūdai“ vidaus dokumentai, veiklos prognozės ir planai, rezultatai, verslo strategijos, duomenų bazės, komercinių ir kitų sutarčių (kontraktų, derybų) sąlygos, informacija apie įmonės taikomus kainodaros būdus partneriams bei kita išvardyta informacija. Minėtu protokolu patvirtintose taisyklėse tai pat numatyta, kad asmenys, atsakingi už informacijos išsaugojimą, minėtą informaciją gali atskleisti ir (ar) pateikti valstybės ar savivaldybės institucijoms bei tretiesiems asmenims, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdantiems savo funkcijas ir turintiems teisę gauti tokią informaciją, tik iš anksto tai suderinę su AB „Jonavos grūdai“ direktoriumi ir gavę jo sutikimą. Informavo, kad Ministerija, kaip akcininkas, šiuo atveju pasinaudojo teise gauti informaciją (ABĮ 18 straipsnis) ir taip įsipareigojo užtikrinti pateiktos informacijos konfidencialumą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad advokatų profesinės bendrijos WINT law firm teisinio AB „Jonavos grūdai“ patikrinimo Ataskaita yra konfidenciali ir skirta tik klientui, šiuo atveju Ministerijai.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (2017 m, gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-879 redakcija).
Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu ir, kad šie valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomi duomenys yra surinkti, tvarkomi vykdant viešąjį administravimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).
Pagal VAĮ 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 straipsnio 20 dalis).
Taigi, nagrinėjamojoje byloje yra svarbi aplinkybė, ar Ministerija, atsisakydama pareiškėjui advokatui E. V. suteikti prašomą informaciją, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, ar kaip AB „Jonavos grūdai“ akcijų valdytoja, vadovaudamasi ABĮ nuostatomis.
Akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. CK 1.102 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kito, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymo nustatytas teises.
Viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja ABĮ (ABĮ 161, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Ši teisė yra pagalbinė, aptarnaujanti teisė, kuri padeda naudotis kitomis akcininkų teisėmis. Akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę bei ginti kitas akcininko turtines ir neturtines teises.
Byloje ginčo, jog Ministerija yra AB „Jonavos grūdai“ akcijų (70,13 proc.) valdytoja ir kad Ministerija įgyvendina valstybei (70,13 proc.) nuosavybės teise priklausančių AB „Jonavos grūdai“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, kurios yra įtvirtintos ABĮ 15 ir 16 straipsniuose, nėra. Šias akcijas Ministerija valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato, kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu – dukterinė bendrovė). Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas.
Visų valstybės valdomų įmonių valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių, įskaitant ir valstybei atstovaujančias institucijas bei VšĮ Valdymo koordinavimo centrą, teises ir pareigas, susijusias su valstybės valdomų įmonių ir dukterinių bendrovių valdymu, nustato Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Tvarkos aprašas).
Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą (2018 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 602 redakcija) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia ir tais atvejais, kai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad valstybės valdoma įmonė siektų įgyvendinti valstybės siekiamus tikslus valstybės valdomoje įmonėje ir keliamus lūkesčius valstybės valdomai įmonei bei užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą.
Byloje pripažįstama aplinkybė, jog pareiškėjas advokatas E. V. į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi su prašymu pateikti informaciją, susijusią su AB „Jonavos grūdai“ veikla, kurią Ministerija gavo įgyvendindama valstybei (70,13 proc.) nuosavybės teise priklausančių AB „Jonavos grūdai“ akcijų valdymą.
Bendrovių akcininkų turtinių ir neturtinių teisių gynimas reglamentuojamas Civilinio kodekso normomis. Tokiu būdu keliamas ginčas yra susijęs ne su atsisakymu suteikti informaciją pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, o su akcininko neturtine teise gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir kito akcininko teise šią informaciją pateikti (ABĮ 18 straipsnis).
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Žemės ūkio ministerijos užsakymu advokatų profesinė bendrija WINT law firm įvertino AB „Jonavos grūdai“ veiklos, sudarytų sandorių ir priimtų sprendimų teisėtumą ir pateikė ribotos apimties teisinio AB „Jonavos grūdai“ patikrinimo ataskaitą dėl AB „Jonavos grūdai“ veiklos 2017-2020 m. Šį užsakymą Ministerija atliko įgyvendindama valstybei (70,13 proc.) nuosavybės teise priklausančių AB „Jonavos grūdai“ akcijų valdymą, o ne atlikdama viešąjį administravimą.
Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, ir kad šie valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomi duomenys yra surinkti, tvarkomi vykdant viešąjį administravimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomus duomenis Ministerija surinko ir tvarko ne vykdydama viešąjį administravimą, o veikdama pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Tokiu būdu pareiškėjo prašomi duomenys, informacija, nepatenka į Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reguliavimo sritį. Pagal Žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 706 redakcija), Ministerijai nėra nustatyta pareiga rinkti ir tvarkyti advokato prašomus duomenis ir juos teikti tretiesiems asmenims.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ministerija, atsisakydama pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatų nepažeidė. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas advokatas E. V., skųsdamas vieno iš bendrovės akcininko atsisakymą suteikti informaciją, iš esmės kelia ginčą dėl akcinės bendrovės vidaus valdymo, t. y. dėl civilinių teisinių santykių. Tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) (teismingumo kolegijos nutartis (2011 m. spalio 20 d. nutartis).
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė
Fausta Vitkienė