Administracinė byla Nr. eI2-548-386/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02079-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 7.9; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. N. ir jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei
2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-129 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo J. N.“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 25 d. prašymą.
Teigia, kad Sprendimu nuspręsta nemokėti pareiškėjai negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos už 2016 m. sausio 25 d. mirusią mamą – V. N., nes 2019 m. balandžio 25 d. prašymas dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau – Kompensavimo įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą – prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Paaiškina, kad Skyriaus 2016 m. vasario 10 d. pažymoje apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. KA-PZ2-276 nurodyta 126,65 € dydžio pareiškėjos motinai neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma. Šią pažymą bei pareiškimą apie palikimo, kurį sudarė butas ir kompensuojamoji senatvės pensijos suma, priėmimą pateikė Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M., kuri 2016 m. gegužės 10 d. minėtai sumai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pagal minėtą liudijimą Skyrius išmokėjo pareiškėjai 126,65 € dydžio kompensuojamąją senatvės pensijos sumą.
Teigia, kad 2019 m. balandžio 22 d. ar 23d. atsitiktinai – iš nekilnojamojo turto agento, padėjusio parduoti paveldėtą ir pirkti naują butą, sužinojo, kad jos ieško notarė V. M., kuri telefonu paaiškino, jog tarp dokumentų rado paveldėjimo teisės liudijimą, kurį pareiškėja turi pasiimti. 2019 m. balandžio 25 d. atvykus pas notarę, ji išdavė jos paruoštą 2016 m. gruodžio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame buvo nurodyta, jog paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro kompensuojamosios senatvės pensijos (dirbusiam) suma – 3 108,65 €. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 25 d., Skyriui pateikė prašymą išmokėti jai 3 108,65 € sumą kartu su 2016 m. gruodžio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimu, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Iki to laiko apie tai, jog pareiškėjos motinai priklausė 3 108,65 € senatvės pensijos kompensacija, pareiškėja nežinojo. Skundo teismui rengimo metu, t. y., 2019 m. spalio 3 d. apsilankiusi Skyriuje sužinojo, jog Skyrius apie mirusiai motinai 3 108,65 € neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamąją dalį pranešė tiesiogiai Klaipėdos miesto 9-ajam notaro biurui, išsiųsdamas 2016 m. birželio 27 d. pažymą apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. PE_PZ2-l583, tačiau notarė V. M., remdamasi šia pažyma ir 2016 m. gruodžio 31 d. parengusi papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, dvejus metus ir 4 mėnesius pareiškėjos niekaip neinformavo.
Mano, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais ) ir teisės aktų normomis. Kompensavimo įstatymas neegzistuoja, o Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nenustato, kad senatvės pensijos kompensuojamoji suma nemokama, jeigu dėl mirusiajam senatvės pensijos kompensuojamosios sumos buvo kreiptasi po 2018 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad dėl anksčiau minėtų aplinkybių iki 2018 m. gruodžio 31 d. prašymo išmokėti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą ji pateikti negalėjo. Skyriaus 2016 m. vasario 10 d. pažymoje apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. KA-PZ2-276 apie kompensuojamąją senatvės pensijos 3 108,65 € sumą nepažymėta, nors Kompensavimo įstatymas buvo priimtas daugiau kaip prieš 7 mėnesius iki šios pažymos, todėl mano, kad prašymo laiku Skyriui nepateikė dėl Skyriaus kaltės. Sprendimas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 daliai, kadangi pareiškėja priėmusi palikimą, t. y. kompensuojamąją senatvės pensijos 126,65 € sumą, automatiškai priėmė ir kitą palikimo dalį – kompensuojamąją senatvės pensijos 3 108,65 € dalį.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog Sprendime aiškiai nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas, t. y. prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015, analogiškai turėtų būti aiškinama ir Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, t. y. nustatytas 2018 m. gruodžio 31 d. terminas iki kada galima kreiptis dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos yra naikinamasis terminas, kurio teismas negali atnaujinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai registruotu laišku buvo išsiųstas Skyriaus 2016 m. liepos 14 d. raštas Nr. (10.1) SI-36764, kuriuo pranešta apie tai, kad į Klaipėdos miesto 9-ąjį notaro biurą yra išsiųsta pažyma apie mirusiajai V. N. neišmokėtas išmokas (dirbusiam). Į skyriaus 2016 m. vasario 10 d. pažymą apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. PE_PZ2-276 3 108,65 € V. N. kompensuojamoji senatvės pensijos suma (dirbusiam) nebuvo įtraukta, nes Skyriaus sprendimas dėl V. N. kompensuojamosios senatvės pensijos 3 108,65 € apskaičiavimo Nr. PE_SP16-10038 buvo priimtas 2016 m. gegužės 19 d. Mano, kad pareiškėja prašymą dėl 3 108,65 € sumos išmokėjimo Skyriui pateikė pasibaigus Kompensavimo įstatyme nustatytam terminui, todėl nepagrįstai reiškia pretenzijas Skyriui, o ne notarei, kuri, kaip nurodo pareiškėja, apie 2016 m. gruodžio 31 d. parengtą paveldėjimo teisės liudijimą net dvejus metus ir 4 mėnesius jos neinformavo.
Pareiškėja ar jos atstovas skundą prašo tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėja paaiškino, kad Skyriaus paštu siųsto 2016 m. liepos 14 d. rašto ji negavo, nes pardavusi motinos butą gyveno kitu adresu.
Atsakovo atstovė palaiko atsiliepimą ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-129 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo J. N.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Skyriaus įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 25 d. prašymą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Skundžiamu Sprendimu nuspręsta pareiškėjai J. N. nemokėti negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos už V. N., mirties data 2016 m. sausio 25 d., nes neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatų, t. y. 2019 m. balandžio 25 d. prašymas, reg. Nr. KA_PR3-5685, dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo pateiktas praleidus Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Skundžiamame sprendime, be kita ko, aiškiai nurodyta, jog vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymu (Kompensavimo įstatymas). Taigi pareiškėjos skundo argumentai, kad toks įstatymas neegzistuoja, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendime aiškiai nurodyti tiek Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, tiek objektyvūs duomenys (faktais) bei motyvai.
Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos: 1) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija); 2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinės pensijos). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 3 asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.
Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d.; jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu pareiškėja yra tinkamas asmuo gauti mirusiajai priklausiusią senatvės pensijos dalį, kurios dydis yra 3 108,65 €. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad, siekdama atgauti paminėtą senatvės pensijos dalį, pareiškėja kreipėsi į Skyrių 2019 m. balandžio 25 d. prašymu, t. y. prašymą, kurio padavimas pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, yra viena iš būtinų sąlygų atgauti mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį. Nagrinėjamo ginčo esmė yra aplinkybė, kad pareiškėjos prašymas buvo paduotas 2019 m. balandžio 25 d., o ne iki 2018 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje.
Kompensavimo įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, jog dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo po 2018 m. gruodžio 31 d. apskritai nebegalima kreiptis. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Analizuojant Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį matyti, jog asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį (tiems, kurie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d.) arba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos (tiems, kurie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Kompensavimo įstatyme nėra jokių nuorodų apie galimybę mokėti paminėtas sumas pagal kitu laikotarpiu, nepatenkančiu į nurodytas ribas, pateiktus prašymus. Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Tai, teismo manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamų prašymų dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo pateikimo viršutinė riba laike yra 2018 m. gruodžio 31 d.
Įstatyme nesant įtvirtintos galimybės išmokėti senatvės pensijos kompensuojamąsias sumas pagal prašymą, pateiktą po 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovas, priimdamas pareiškėjos pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydamas įgaliojimus). Taigi, senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų mokėjimas Kompensavimo įstatymo taikymo prasme be jokių išlygų yra nutraukiamas nuo 2019 m. sausio 1 d. Toks ginčo teisinių santykių reglamentavimas laike suponuoja išvadą, kad pagal savo prigimtį nurodytas terminas (2018 m. gruodžio 31 d.) yra naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad Kompensavimo įstatymas nenustato, jog senatvės pensijos kompensuojamoji suma nemokama, jeigu dėl mirusiajam senatvės pensijos kompensuojamosios sumos buvo kreiptasi po 2018 m. gruodžio 31 d., laikytini nepagrįstais.
Teismas konstatuoja, kad remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo konstatuoti Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimams individualiam administraciniam aktui. Teismas nenustatė, kad Sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad atsakovė būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiami sprendimai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje numatytų skundžiamų teisės aktų (jų dalių) panaikinimo pagrindų. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą Sprendimą ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja susiklosčiusių aplinkybių, t. y. jog ji praleido Kompensavimo įstatyme nustatytą terminą (2018 m. gruodžio 31 d.), priežastimi nurodo Skyriaus bei Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Be to, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi, jei pareiškėja mano, kad ji neteko galimybės gauti senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokos dėl Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M., jos atstovo ar šio notaro biuro darbuotojų kaltų veiksmų, ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas 2020 m. sausio 29 d. gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34)PT-618 apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.
Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, spręstinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas jos naudai, todėl valstybei nepriteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Lietuvos valstybei.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Aušrelė Mažrimienė