Civilinė byla Nr. 2A-89-395/2010
Pirmosios instancijos teismo
teisėja Ramunė Kuzmienė
Procesinio sprendimo kategorija:
30.10;124.4;121.18;121.21;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. vasario
17 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko,
kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės,
Algimanto Kukalio,
sekretoriaujant Daivai Danylienei,
dalyvaujant ieškovei G.
M., jos atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei,
atsakovui B. M., jo
atstovams R. A. ir advokatui Antanui Pliaugai, viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.
M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23
d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-74-572/2009 pagal ieškovės G. M. ieškinio pareiškimą atsakovui B. M. dėl
teisės nustatyta tvarka gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą
statybai be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo B. M. priešieškinį ieškovei G. M. dėl
naudojimosi tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje - Alytaus
apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus
miesto žemėtvarkos skyrius.
Teisėjų
kolegija,
n u s t a t ė :
Atsakovas B. M. 2008 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su prašymu
atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1484/2007, kurioje Alytaus rajono
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu (t.1, b. l.134-135) ieškovės G. M. ieškinys tenkintas iš dalies ir nustatyta 0,0899 ha
žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre Nr.
11/2465, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: G. M. paskirta naudotis 272 kv.m. ir 81 kv.m. sklypo dalimis
2006-08-08 A. T. firmos „Altida“ naudojimosi tvarkos projekte pažymėtomis
indeksu 1 ir 47 kv.m. bendro naudojimosi žeme, pažymėta indeksu 1-2; B. M. paskirta naudotis 337 kv.m. (282 kv.m. ir 55 kv.m.),
115 kv.m. sklypo dalimis, „Atidos“ projekte pažymėtomis indeksais 2 ir 47 kv.m.
ploto bendro naudojimo žeme, pažymėta indeksu 1-2. Ieškinio reikalavimas dėl
naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis atmestas, likusi ieškinio dalis – dėl
teisės gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai be
atsakovo leidimo palikta nenagrinėta.
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi procesą civilinėje byloje Nr.
2-1484-90/2008 atnaujino CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. paaiškėjus
esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo
metu ir šios aplinkybės susijusios su naudojimosi žemės sklypu tvarkos
nustatymu - Alytaus apskritis viršininko administracijai iškėlus civilinę bylą
dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo.
Atnaujinus
procesą byloje priimtas atsakovo priešieškinys (t.2, b.l. 2-4), kuriuo prašoma
nustatyti 0,0899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo
turto registre Nr. 11/2465, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi
tvarką pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. A. V. individualios
įmonės paruoštą ginčo žemės sklypo namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo
projektą: B. M. paskirti pagal pateikiamą planą žemės
sklypo dalį, plane pažymėtą indeksais A1 ir A2, o plane pažymėtas žemės sklypo
dalis indeksu B, B1, B2 paskirti naudotis G. M., žemės
sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu C1 ir C2 paskirti bendram naudojimui B. M. ir G. M..
Alytaus
rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu Alytaus rajono
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeitė, ieškinį atmetė,
priešieškinį patenkino. Teismas nustatė 0,0899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 11/2465, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), registruotų nuosavybės teise G. M. ir B. M. vardu pagal 2008 m. rugpjūčio 08 d. A.
V. individualios įmonės paruoštą ginčo žemės sklypo namų valdos naudojimosi
tvarkos nustatymo projektą – naudojimosi tvarką sekančiai: B.
M. paskyrė žemės sklypo dalis plane pažymėtas indeksais A1 ir A2 (453
kv.m.), o plane pažymėtas žemės sklypo dalis indeksais B, B1, B2 (354 kv.m.)
paskyrė naudotis ieškovei G. M., žemės sklypo dalis plane
pažymėtas indeksais C1 ir C2 (92 kv.m.) paskyrė bendram naudojimui ieškovei G. M. ir atsakovui B. M.. Teismas
priteisė iš ieškovės G. M. 244 Lt žyminio mokesčio, 1700
Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 708 Lt už geodezinio plano paruošimą
atsakovui B. M. bei 44,15 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad CK 1.2 str. įtvirtinti civilinių teisinių santykių
apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, todėl jau esamos
tvarkos keitimas be svarbių priežasčių ir teisinio pagrindo yra šių principų
pažeidimas. Nustačius, kad 1992-10-28 naudojimosi tvarka buvo nustatyta 0,0894
ha žemei, kai viso sklypo plotas buvo 0,0899 ha, neaišku kas naudojasi 5 kv.m.
žeme ir tai įrodo seniau nustatytos naudojimosi tvarkos netikslumą. Taip pat
teismas nustatė, kad šiuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama
civilinė byla pagal ieškovo Alytaus apskrities viršininko administracijos
ieškinį dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo ginčo sklype.
Esant nustatytoms aplinkybėms (jog ieškovė nugriaus savavališkai pastatytą
priestatą atsakovui 1992-10-28 susitarimu paskirtoje žemės dalyje), teismas
sprendė, kad 1992-10-28 nustatytos naudojimosi tvarkos keitimas iš esmės tik
dėl to, kad buvo neišspręstas 5 kv.m. žemės naudojimosi klausimas yra daugiau
formalus. Teismas sprendžia, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal
atsakovo pateiktą projektą nebus pažeistos nei ieškovės, nei atsakovo teisės,
kadangi jiems atiteks faktiškai naudojami žemės sklypai pagal jų 1992-10-28
susitarimą, bus paliktas ieškovės reikalautas 1 metro atstumas iki ieškovei
priklausančio gyvenamojo namo pietinės sienos, kad ieškovė galėtų tą sieną
prižiūrėti ir tvarkyti. Be to, atsakovo pateiktame projekte yra mažesnė dalis
bendro naudojimosi žemės ir atitinkamai didesnė atskirai naudojamos žemės
dalis, nei ieškovės pateiktame projekte. Atsakovo pateiktame geodeziniame plane
visi matavimai atlikti tiksliai, šių matavimų tikslumo neginčijo ir ieškovė,
nors su projektu nesutiko iš esmės, motyvuodama tuo, kad projekte nėra jos
parašo.
Apeliaciniu
skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d.
sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atmesti atsakovo B. M. prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m.
gruodžio 5 d. sprendimo panaikinimo, jo priešieškinį atmesti ir palikti galioti
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą, priteisti
ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismo
sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas
neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartyje,
kuria paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 05 d.
sprendimas, nurodė, jog šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo
rekonstrukcija ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas nėra susiję. Po
apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo faktinės aplinkybės nepasikeitė
taip, kad būtų reikėję keisti ar tikslinti naudojimosi sklypu tvarką. Skundžiamame
sprendime teismas nenurodė, kodėl jis nesutinka su apeliacinės instancijos
teismo išvadomis ir dėl to paties klausimo pasisakė visiškai priešingai.1992 m.
spalio 28 d. plane nėra sutarta, kuri konkrečiai sklypo dalis bus naudojama
šalių, o kuri tenka bendram naudojimui. Šiame plane nurodyti tik šalims
tenkantys sklypo plotai pagal preliminarius matavimus, todėl jo bendras plotas
plane 5 m2 yra mažesnis negu tikrovėje. Teismas
neįvertino, kad nuo 1992 metų situacija yra pasikeitusi - ieškovės naudojamoje
namo pusėje yra pradėta daryti rekonstrukcija, dėl kurios 1992 metų plane
pažymėtas praėjimas prie vakarinės namo pusės, kurio reikalauja atsakovas ir
dabar, realiai atsiduria jau rekonstruotoje namo dalyje, o ne lauke. Atsakovas
nesikreipė dėl savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių gynimo įstatymų
nustatyta tvarka, todėl preziumuotina, kad jis neprieštaravo, jog ieškovė
darytų minėtą rekonstrukciją. Tą patvirtino ir byloje parodymus teikę
liudytojai (t.2, b.l. 115-117).
2.
Teismo motyvas dėl CK 1.2 str. įtvirtintų principų pažeidimo yra visiškai
nepagrįstas, nes
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu tik patikslino nuo 1992 metų
šalių bendru sutarimu nustatytą naudojimosi sklypu tvarką, o ne pakeitė ją iš
esmės. Be to, iš skundžiamo sprendimo nematyti, kad būtų sprendžiamas tik
naudojimosi 5 m2 dydžio sklypo dalimi klausimas. Teismas
nepaaiškino, kodėl ieškovės pateiktas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo
projektas netinkamas, nors jame yra nurodytas lygiai toks pats sklypo plotas,
kaip ir atsakovo pateiktame projekte.
3. Neaišku, kuo
remiantis teismas padarė išvadą, jog ieškovės atstovas patvirtino, kad ji
nugriaus pastatą. Kaip paminėjo ir pats teismas, byla dėl savavališkos statybos
pasekmių šalinimo dar nebaigta nagrinėti, todėl nėra jokio pagrindo daryti
išvadą, kad pastatas neišvengiamai bus nugriautas. Pirmosios instancijos teismo
bandymas susieti nagrinėjamą bylą dėl pastato rekonstrukcijos su šia byla
prieštarauja apeliacinės instancijos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi
nustatytiems faktams bei padarytoms išvadoms.
4.
Teismas nenurodė, kodėl ieškovės pasiūlyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu
patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka yra nepozityvi, nepagrįsta racionaliu
naudojimu arba vertės pagerinimu, ir kaip šis projektas pažeistų atsakovo
teises. Apeliantės nuomone, teismo patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka
pažeidžia ieškovės teises, yra neracionali, nes ieškovės naudojama namo dalis
tampa „apsupta“ bendro naudojimo žeme, atsakovo projekte neatsižvelgta į
padidėjusį namo plotą dėl rekonstrukcijos, dėl to akivaizdžiai mažėja ieškovės
naudojamos sklypo dalies vertė. Iš atsakovo pateikto projekto matyti, jog jis siūlo
palikti 0,50 m pločio praėjimą iš vakarinės namo pusės, kuris šiuo metu kirstų
pastatytą priestatą, o jeigu pastarasis ir būtų kada nors nugriautas, tai
praėjimas būtų po pat ieškovės naudojamos namo dalies langais. Tai pažeistų
ieškovės teises. Ieškovės pateiktame projekte bendro naudojimo žemės plotas yra
94 m2, o atsakovo pateiktame projekte - 92 m2. Šis 2 m2
skirtumas susidaro dėl to, kad pagal atsakovo pateiktą projektą iš rytinės namo
pusės, tarp dviejų bendro naudojimo Sklypo dalių, ieškovės naudojimui yra palikta
3,94 m ilgio ir neaiškaus pločio Sklypo dalis, kuri ieškovės pateiktame
projekte pažymėta kaip bendro naudojimo žemė. Toks atsakovo pateiktame projekte
padarytas žemės paskirstymas naudotojams yra neracionalus, nes ieškovei nėra
jokio intereso turėti mažą žemės lopinėlį tarp bendro naudojimo žemės ir jis iš
esmės neturėtų jokios vertės ir jokios paskirties. Teismas
nenurodė, kaip minėtas 2 m2 skirtumas gali konkrečiai įtakoti šalių
interesus ar pabloginti kurios nors šalies padėtį, be to, neatsižvelgė į tai,
kad atsakovo pateiktame plane nepažymėtas realybėje egzistuojantis namo ploto
padidėjimas (apeliantės naudojamoje dalyje įrengtas priestatas). Pats atsakovas
teismo posėdyje nurodė, jog sutiko, kad ieškovė pasistatytų „kampuką“ (II t., b.l. 114).
Taip pat apeliantė nurodo, kad ji nesutiko su atsakovo pateiktu projektu ne dėl
to, kaip nurodė teismas, kad jame nėra jos parašo, bet dėl to, kad atsakovo
siūlomas projektas pažeidžia jos interesus ir mažina jos naudojamos žemės
funkcionalumą.
5.
Teismas, neatsižvelgdamas į jau dabar susiklosčiusią akivaizdžiai konfliktinę
situaciją tarp šalių ir savo sprendimu ją dar pagilinęs, pažeidė vieną iš CPK 2
str. normoje įtvirtintų civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę
taiką tarp ginčo šalių. Atsakovo naudojama sklypo dalis tinkamai neprižiūrima,
aplinka atrodo netvarkingai. Pas atsakovą atvyksta šeimos nariai, giminaičiai,
kurie pagal dabar teismo nustatytą naudojimosi sklypu tvarką galės vaikščioti
vakarinėje namo dalyje pažymėtu praėjimu ir trukdyti ieškovei ramiai ilsėtis ar
privačiai leisti laiką su savo šeimos nariais. Ieškovė nesijaustų saugiai,
žinodama, kad kiti asmenys gali nuolat vaikštinėti po jos naudojamos namo
dalies langais, stebėti jos privatų gyvenimą. Dėl šių priežasčių ieškovei yra
nepriimtina, kad atsakovas naudotųsi A. V. individualios
įmonės paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte prie pat
ieškovei priklausančios namo dalies suplanuotu praėjimu. Tai pažeistų
apeliantės teisę į privatumą, saugumą, teisę naudotis jai priklausančia sklypo
dalimi savo nuožiūra. Be to, teismas sprendime nenurodė, kokiam tikslui
reikalingas atsakovo pateiktame projekte pažymėtas bendro naudojimo praėjimas,
esantis visiškai prie pat ieškovės naudojamo gyvenamojo namo sienos ir po
langais. Šio praėjimo plotas yra 50 cm, taigi jis yra visiškai nefunkcionalus,
tačiau, iš kitos pusės, sudaro prielaidas atsakovui nuolat vaikščioti po
ieškovės gyvenamąja ir jos tvarkoma teritorija. Todėl teismo nustatyta
naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka proporcingumo principo ir
neabejotinai sukeltų neigiamų pasekmių šalims ateityje. Be to, teismo
sprendimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo ir protingumo
kriterijams, nes pagal teismo patvirtintą naudojimosi sklypu tvarką, apeliantė
negalėtų įgyvendinti savo teisę padidinti jos naudojamo gyvenamojo namo dalį,
jį rekonstruojant iš nustatyto bendro praėjimo pusės. Apeliantės naudojama namo
dalis tampa tarsi „apsupta" bendro naudojimo žeme, o tai žymiai pablogina
jos padėtį lyginant su atsakovo padėtimi.
6.
Teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimą, kad jos su ieškiniu pateiktas
naudojimosi sklypu tvarkos projektas buvo darytas derinant su atsakovu, tuo
tarpu atsakovo pateikto projekto su ieškove niekas nederino. Be to, teismas
neteisingai interpretavo Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio
23 d. paaiškinimą (t. 2, b.l. 121) ir padarė nepagrįstą išvadą,
kad abu planai vienodai atitinka įstatymų reikalavimus.
7.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma
aplinkybė, jog teisme buvo gautas Alytaus apskrities viršininko administracijos
ieškinys Š. M. dėl savavališkos statybos padarinių
šalinimo, tačiau įvertinus šiame prašyme nurodytas aplinkybes darytina išvada,
kad jam apie pateiktą Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškinį
buvo žinoma nagrinėjant bylą dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo
apeliacinėje instancijoje. Atsakovas nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme
pagal jo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio
5 d. sprendimo nurodė, jog naudojimosi sklypu tvarkos pasikeitimai, įtvirtinti
šiame teismo sprendime, atsirado tik dėl savavališkos statybos. Iš to matyti,
kad atsakovas jau buvo pateikęs teismui motyvus dėl savavališkos statybos,
todėl neaišku, kodėl dėl tų pačių aplinkybių procesas buvo atnaujintas. Be to,
byla pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškinį dar nėra
išnagrinėta, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsirado vienokios
ar kitokios savavališkos statybos pasekmės ir šiomis aplinkybėmis atsakovas
negalėjo ir negali remtis byloje dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m.
liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi
išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimo argumentais ir motyvais sutinka, o
apeliantės išdėstyti motyvai ir teisiniai pagrindai nepagrįsti, dažnu atveju
iškreipti, neatitinka faktinių ir teisme įrodytų aplinkybių. Ginčo esmę sudaro
tai, kad ieškovė savavališkai, be bendraturčio sutikimo pradėjo gyvenamojo namo
rekonstrukciją ir savavališkai užstatytu statiniu pažeidė 1992 m. spalio 28 d.
notarinį susitarimą dėl namų valdos žemės sklypo valdymo tvarkos (t.1, b.l.24).
Tiesa yra tik ta, kad 2006 m. šalys susitarė remontuoti gyvenamojo namo stogą
ir ieškovė ketino padidinti verandą savo sklypo dalyje į kiemo pusę. Ieškovės
atstovas Š. M. pradėjo vykdyti visus statinio
rekonstrukcijos darbus savavališkai, be statinio rekonstrukcijos projekto,
leidimo statinio rekonstrukcijos darbams atlikti ir užstatė atsakovo žemės
sklypo dalį. Dėl to yra pažeidžiami atsakovo interesai, jis negali tinkamai
naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valdos dalimi, t. y.
statiniu ir žemės sklypu, nes savavališka statyba pažeidė jo namo statybines
konstrukcijas, patalpų vientisumą. Teismas pripažino šias aplinkybes svarbiomis
ir procesą atnaujino, todėl atsakovui atsirado galimybė pateikti priešieškinį,
o kartu ir A. V. individualioje įmonėje paruoštą žemės
sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą (t.2 b.l. 125 ). Teismas
sprendime argumentuotai ir motyvuotai pripažino, kad atsakovo pateiktas planas
yra tinkamesnis, todėl priešieškinį tenkino. Dėl ieškovės motyvo, kad lieka
neaišku, kas naudojasi 5 kv. metrais žemės sklypo dalimi ir, kad tai yra seniau
nustatytos naudojimosi tvarkos netikslumas, atsakovas nurodo, kad pirkimo
pardavimo sutartimi jis nupirko 5 kv. metrais žemės daugiau, todėl A. V. sudarytas planas atitinka jo nupirktos žemės sklypo
dydį, o taip pat ir ieškovės žemės sklypo dydį. Šios aplinkybės neginčija ir
ieškovė.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Kolegija
pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 d.). Tuo pačiu pažymėtina, jog
apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame
skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kaip
matyti iš byloje esančios medžiagos, šalys yra namų valdos, esančios (duomenys
neskelbtini) bendraturčiai ir nesutaria dėl 0,0899 ha šios namų valdos žemės
sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, abi teikdamos savo sudarytus naudojimosi
tvarkos projektus.
CK
4. 75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės
objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu,
reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru
turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo,
proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo,
naudojimosi ir disponavimu daiktu tvarka nustatoma teismo, pagal bet kurio iš
bedraturčių ieškinį ar priešieškinį. Ginčo atveju – akivaizdu, kad teismas,
nustatydamas namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarką ,visiškai pagrįstai
atsižvelgė į šalių turimas nuosavybės teise gyvenamojo namo, ūkio ir kiemo
statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis bei anksčiau šalių 1992-10-28
susitarimu nustatytą naudojimosi namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarką.
Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Alytaus
apskrities viršininko administracijai konstatavus ieškovės savavalinių statybų
faktą, rekonstruojant jai priklausančią gyvenamojo namo, esančio bendroje su
atsakovu namų valdoje dalį, jos pateiktas ginčo žemės sklypo naudojimosi
tvarkos projektas, negali būti laikomas įstatymiškai pagrįstu, ką patvirtina ir
2009-06-23 rašto Nr. S-(3. 1.)-524 turinys (t. 2, b. l. 121-122).
Atsižvelgiant
į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos
teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo teismui pateiktas visus reikalavimus
atitinkantis ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas (t. 2,
b. l. 125), nes būtent jis atliktas pagal bendraturčių teisėtai valdomas
nekilnojamojo turto dalis namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo
pačiu kolegija pažymi, kad nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog
pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2008 m.
kovo 17 d. nutartyje konstatuotą faktą, kad bendrosios nuosavybės teise
priklausančio namo rekonstrukcija ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas
tarpusavyje nėra susiję, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios
instancijos teismui 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi atnaujinus procesą (t. 2,
b. l. 20-21) bei priėmus atsakovo priešieškinį (t. 2, b. l. 40-41) teismas
turėjo visas galimybes spręsti ginčą tarp šalių visa apimtimi (CPK 371
straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kolegijos
nuomone, nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, kad teismas,
nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, neatsižvelgė į tai, jog
1992-10- 28 nustatytos tarp šalių naudojimosi tvarkos pakeitimas buvo būtinas
dėl neišspręsto 5 kv. m. ploto bendro žemės sklypo dalies naudojimosi klausimo,
nes pirmosios instancijos teismas būtent dėl racionalesnės ir pozityvesnės
atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir patenkino
priešieškinį. Pažymėtina, kad būtent aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu
teismas konstatavo faktą, jog ieškovės siūlomas dėl bendraturčių žemės sklypo
naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeistų šalių teisėtų interesų
pusiausvyrą bei prieštarautų CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems civilinių
teisinių santykių apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams.
Kolegijos
nuomone nesudaro pagrindo naikinti skundžiamam teismo sprendimui ir apeliacinio
skundo teiginiai dėl atsakovo neva netinkamo naudojimosi jam priskirtina žemės
sklypo dalimi faktai, nes, šalims pripažįstant, jog tarp jų yra įsisenėję
konfliktiniai tarpusavio santykiai – akivaizdu, kad pačios ieškovės
savavališkai vykdoma jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija
taip pat negali būti vertinama kaip tinkami ir teisingi veiksmai bendraturčio
atžvilgiu. Konstatuodama apeliacinio skundo nepagrįstumą, kolegija sprendžia,
jog apeliantės argumentai dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo šioje byloje yra
nesuderinami su visapusiško, objektyvaus ir teisėto sprendimo priėmimo
nuostatomis bei įrodymų ištyrimu ir jų įvertinimu (CPK 176, 183 ir 185
straipsniai), todėl plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip
nereikšmingų bylos esmei nepasisako.
Remiantis
išdėstytais motyvais, kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas yra
nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m.
liepos 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1
punktas).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Albinas
Čeplinskas
Kolegijos teisėjai Dalė
Burdulienė
Algimantas
Kukalis