Administracinė byla Nr. eA-2285-1047/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06765-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77517 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje nuo 2017 m. vasario mėn. Nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki dabar pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“ tolimųjų reisų vairuotoju. UAB ,,HQDS“ ir buvusi darbovietė UAB „Ipukis“ pareiškėją charakterizuoja teigiamai. Pareiškėjas augina ir išlaiko septynis vaikus, kurių trys yra iš antros žmonos pirmos santuokos, tačiau aktyviai dalyvaujantis padedant kolegoms iš Ukrainos – ne tik aukoja pinigines lėšas, bet ir padeda iš karo zonos parvežti jų šeimas į Lietuvą. Tam, kad Baltarusijos rėžimas su pareiškėju nesusidorotų, jis Ukrainai aukoja kitų kolegų pagalba įnešdamas grynuosius pinigus į jų sąskaitą ir darydamas pavedimus į fondus Ukrainai padėti.
2.2 Pareiškėjui 2017 m. vasario 8 d. buvo išduota nacionalinė viza, o 2018 m. vasario 7 d. darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui 2019 m. gegužės 20 d. buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris 2021 m. kovo 18 d. pakeistas į leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2023 m. kovo 18 d. Pareiškėjas šių metų pradžioje pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (toliau – ir Prašymas). Atsakovas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77517, kuriuo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje atmetė.
2.3 Pareiškėjo teigimu, Sprendimas grindžiamas vieninteliu įrodymu – įslaptinta informacija – Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 6 d. išvada Nr. 18-3781 (toliau – ir Išvada), su kuria jam nebuvo leista susipažinti.
2.4 Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vystomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.
2.5 Konkrečių su pareiškėju susijusių duomenų, kurie leistų pagrįsti jo buvimo Lietuvoje grėsmės realumą atsakovas nepateikė. Pareiškėjo vertinimu, nors jis klausimyne nurodė
2002–2008 m. laikotarpiu dirbęs Baltarusijoje ugniagesiu-gelbėtoju, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo metu jis yra lojalus ir / ar palaiko Baltarusijos ir Rusijos agresyvią politiką, keliančią grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Sprendimas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis ir spėjimais, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Nėra aišku, kaip pareiškėjo darbo Baltarusijoje prieš dvidešimt metų faktas gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas nurodė dirbęs ugniagesiu-gelbėtoju Baltarusijoje tuo metu, kai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai buvo geri, šalys palaikė ryšius ir bendradarbiavo. Pareiškėjas negyvena Baltarusijoje šešerius metus, o iš ugniagesio-gelbėtojo pareigų pasitraukė prieš penkiolika metų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis palaiko vykdomą agresyvią Baltarusijos ir / ar Rusijos užsienio politiką, Lukašenkos rėžimą ir / ar gali būti tam lojalus.
2.6 Pareiškėjas akcentuoja esąs prieš bet kokį smurtą, agresiją ir žiaurumą, o Rusijos vykdomą karą Ukrainoje smerkia ir pagal savo galimybes prisideda prie pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms: aukoja pinigines lėšas, padeda iš karo zonos parvežti šeimas į Lietuvą. Pareiškėjui grįžus gyventi į Baltarusiją, jam dėl šių aplinkybių gali kilti grėsmė.
2.7 Atsakovas nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas šešerius metus teisėtai gyvena Lietuvoje, visą šį laiką jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, nėra niekam skolingas, čia dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų. Priešingai, Sprendime nurodytos klaidingos aplinkybės, kad duomenų apie pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva nėra.
2.8 Pareiškėjas nurodė neturėjęs galimybės pateikti argumentų dėl VSD Išvados, apie kurią net nebuvo informuotas, o atsakovas priėmė Sprendimą ne tik pernelyg ilgai delsdamas, tačiau ir pažeisdamas pareigą bendradarbiauti, suteikti aiškią ir išsamią informaciją, taip pažeisdamas pareiškėjo teises į gynybą, proporcingumo principą bei Viešojo administravimo įstatymą
.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
4.1 Pareiškėjas, pildydamas klausimyną įrašė, jog 2002–2008 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini). VSD 2023 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 18-3781, nurodė, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Įvertinęs visą surinktą medžiagą, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, konstatavo, kad siekis dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu bei labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, atsakovo vertinimu, laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą.
4.2 Atsakovas priimdamas Sprendimą vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kurioje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
4.3 Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju grėsmė valstybės saugumui kyla dėl pareiškėjo ryšių su Baltarusijos Respublikos karinėmis struktūromis, vertinimas yra pagrįstas pareiškėjo veiksmais, elgesiu (tarnavimo karinėje sistemoje) ir pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
4.4 Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
4.5 Atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenustatyta ir Įstatyme, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
4.6 Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę, jo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo
4.7 Pareiškėjas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir teikti paaiškinimus, todėl jo teiginiai apie įslaptintos informacijos naudojimą nepagrįsti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. VSD nurodė šiuos argumentus:
6.1 Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
6.2 Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 18-3781 atsakovui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nuomone, pareiškėjas, nuo 2002 m iki 2008 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
6.3 Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šios šalies ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
6.4 Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
6.5 Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 23S77517 atsisakė pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus nurodė 2002–2008 m. dirbęs Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 6 d. gavo VSD raštą Nr. 18-3781, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, jog jam 2017 m. vasario 8 d. buvo išduota nacionalinė viza. 2018 m. vasario 7 d. darbo pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. 2019 m. gegužės 20 d. užsieniečiui išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris 2021 m. kovo 18 d. pakeistas į leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2023 m. kovo 18 d. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. kitoje Lietuvos įmonėje, o nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki dabar dirba UAB ,,HQDS“. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
9. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kurio (ginčui aktuali redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatymo nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
10. Nagrinėjamu atveju Įstatyme nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui – buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD išvadą, kad pareiškėjo tarnavimas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2002–2008 metais suponuoja jo galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.
11. Nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Nors pareiškėjas skunde nurodė 2002 –2008 m. Baltarusijoje dirbęs ugniagesiu-gelbėtoju, tačiau iš paties pareiškėjo į bylą pateikto Baltarusijos Respublikos ministerijos 2009 m. birželio 5 d. įsakymo matyti, kad pareiškėjo tarnyba ekstremalių situacijų tarnybose ir skyriuose prasidėjo 1998 m. lapkričio 16 d. ir tęsėsi iki 2009 m. birželio 8 d., kuomet pareiškėjas buvo atleistas „į rezervą (su karine įskaita)“. Įsakyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turėjo vyresniojo vidaus tarnybos karininko laipsnį ir užėmė priešgaisrinės tarnybos vado pareigas. To, kad užimdamas šias pareigas pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos valdžiai, neginčijo ir pareiškėjo atstovas.
13. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas nebeina pirmiau nurodytų pareigų, savaime nereiškia, kad jis ne(be)gali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo atstovas, nors ir nurodė, kad Įsakyme nurodytas pareiškėjo įrašymas į rezervą su karine įskaita faktiškai nieko nereiškia, tačiau nepateikė įrodymų dėl to, kad toks įrašymas teisine prasme pareiškėjo atžvilgiu nebegalioja.
14. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) eitos pareigos statutinėje tarnyboje, kurioje jis užėmė ir tarnybos vado poziciją, buvo saistomas lojalumo pareigos, bei pareiškėjui suteiktas karinis laipsnis, suponuoja situaciją, kurioje pareiškėjas gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, ypatingai turint omenyje situaciją, kad pareiškėjo šeima (sutuoktinė ir vaikai) tebegyvena Baltarusijoje.
15. Pažymėtina, kad tai, jog ilgą laiką trukę asmens savanoriškai pasirinkti santykiai su užsienio valstybės karinėmis struktūromis bei jose užimtos vadovaujančios pareigos gali būti laikomi galinčiais kelti grėsmę, nurodoma ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023).
16. Teismo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas bei jo buvusio darbdavio surašyta pareiškėjo charakteristika VSD konstatuotos galimos grėsmės nepaneigia, nes, pirma, mokėjimo pavedimas yra vienkartinio pobūdžio ir padarytas kito asmens vardu, taigi, neįrodo pareiškėjo prisidėjimo, antra, darbdavio pateikta charakteristika, nesant pirminių įrodymų dėl pareiškėjo pagalbos Ukrainai, nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo poziciją Baltarusijos režimo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors skunde (ir charakteristikoje) yra nurodoma, jog pareiškėjas reguliariai ir dosniai prisideda prie pagalbos fondo ukrainiečiams, padėjo bendradarbiams ukrainiečiams pervežti jų šeimos narius į Lietuvą, nėra aišku, kas konkrečiai sutrukdė pareiškėjui pateikti tai patvirtinančius įrodymus į bylą, prašant apklausti liudytojais konkrečias šeimas, kurioms pareiškėjas teigia padėjęs arba pateikiant konkrečių asmenų patvirtinimus, kad jie atliko mokėjimus pareiškėjo lėšomis ir jo pavedimu.
17. Pareiškėjas nedalyvavo posėdyje ir nesiekė duoti teismui išsamių asmeninių paaiškinimų, susijusių su jo situacija. Nors pareiškėjo atstovas nurodė, kad tokį pareiškėjo elgesį nulėmė jo baimė dėl galimo Baltarusijos tarnybų pasiklausymo ir pareiškėjui galimų kilti neigiamų padarinių, teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neprašė neviešo teismo posėdžio ar pripažinti bylos medžiagą nevieša, laiko deklaratyviais.
18. Dėl šių priežasčių teismas laikė, kad pareiškėjas nepaneigė VSD konstatuotos jo ryšių su Baltarusijos tarnybomis galimybės ir iš to galinčios kilti grėsmės.
19. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas baigėsi 2023 m. kovo 18 d. ir vien tai, jog pareiškėjas turėjo darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančia įmone, savaime nereiškia, jog jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis gauti naują leidimą laikinai gyventi. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
20. Pažymėtina ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ir ateityje.
21. VSD pareiškėjo asmeninę situaciją, susijusią su jo buvusia tarnyba Baltarusijos Respublikoje, pagrįstai vertino tarptautiniame kontekste, susiklosčiusiame dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, o Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą atsižvelgė į pareiškėjo ekonominius ryšius (darbą) Lietuvos Respublikoje bei į faktą, kad šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyta.
22. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atstovas skundo argumentų, susijusių su teisės į teisingą teismą pažeidimu bei įslaptintos informacijos naudojimu priimant ginčijamą sprendimą nebepalaikė, teismas plačiau dėl to nepasisakė.
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl ryšių su Baltarusijos Respublikos kariniais daliniais, pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – 2023 m. rugpjūčio 1 d. pažymą iš Baltarusijos (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra atleistas iš Baltarusijos (duomenys neskelbtini) (2009 m. birželio 5 d. įsakymas) ir Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) nėra registruotas. Pareiškėjas pažymi, kad objektyviai šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, kadangi jis buvo gautas prieš pat skundžiamo sprendimo paskelbimą, o buvo išverstas tik 2023 m. rugpjūčio 11 d.
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės analizavo aplinkybes, kurių nei VSD, nei atsakovas nevertino priimant Sprendimą ir kurios nesudarė ginčo dalyko.
27. Taip pat nurodo, kad VSD Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas „2002–2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini)“. VSD Išvadoje nurodyti analogiški duomenys, kurie buvo pateikti pareiškėjo kartu su prašymu. Iš VSD motyvacijos matyti, kad daugiau jokių kitų įrodymų VSD savarankiškai nerinko ir nevertino. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjas per klaidą klausimyne nurodė klaidingas savo tarnybos (darbo ugniagesiu) datas. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė 2009 m. birželio 5 d. įsakymą, iš kurio matyti, kad (i) yra atleistas į rezervą (su karine įskaita); (ii) vyresnysis vidaus tarybos karininkas nuo 1998 m. iki 2009 m. tarnauja ekstremalių situacijų tarnybose ir skyriuose (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (posėdžio metu) teismui kilo klausimai, kodėl neatitiko tarnybos datos nurodytos su prašymu pildytame klausimyne (2002–2008 m.) ir į bylą pateiktame 2009 m. birželio 5 d. įsakyme (1998–2009 m.). Sprendime teismas taip pat atkreipė dėmesį į datų neatitikimus pažymėdamas, kad „nors pareiškėjas skunde nurodo 2002–2008 m. Baltarusijoje dirbęs ugniagesiu-gelbėtoju, tačiau iš paties pareiškėjo į bylą pateikto Baltarusijos Respublikos ministerijos 2009 m. birželio 5 d. įsakymo matyti, kad pareiškėjo tarnyba ekstremalių situacijų tarnybose ir skyriuose prasidėjo 1998 m. lapkričio 16 d. ir tęsėsi iki 2009 m. birželio 8 d., kuomet pareiškėjas buvo atleistas „į rezervą (su karine įskaita).“ Esant tokioms aplinkybėms teismas ignoravo situacijos esmę – kad VSD išvada, kuria VSD pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuri buvo pagrindas priimti atsakovo sprendimą, buvo paremta išimtinai tik klaidingais pareiškėjo nurodytais duomenimis, o ne įrodymais. VSD savarankiškai pats nerinko jokių įrodymų ir jų nevertino, tačiau vien tik nepatikrintų teiginių pagrindu leido sau nuspręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas priimdamas sprendimą nepamatė tokios situacijos ydingumo – netinkamo VSD Išvados priėmimo proceso, jos turinio, kuris atitinkamai sąlygojo nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo sprendimą. Pareiškėjo vertinimu ši aplinkybė patvirtina, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas turi būti panaikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.
28. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, prieš kiek metų pareiškėjas tarnavo Baltarusijos (duomenys neskelbtini). Taip pat nepagrįstai nevertino pareiškėjo tarnybos Baltarusijos (duomenys neskelbtini) metu buvusios geopolitinės situacijos. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir į pareiškėjo elgesį gyvenant Lietuvoje bei aplinkybę, kad anksčiau pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza ir leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nekelia realios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, nes neturi jokių ryšių su Baltarusijos institucijomis.
29. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovas atliko visapusišką ir objektyvų individualų pareiškėjo aplinkybių vertinimą.
30. Nei teismas, nei atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo atvejo vertinimo, į Sprendimą atsakovas formaliai perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, neįvertinęs (formaliai įvertinęs) visų duomenų visumos ir proporcingumo principo.
31. Pareiškėjo atveju susiklosčiusi situacija negali būti sulyginama su LVAT praktikoje nagrinėtomis situacijomis, kada pagrįstai nebuvo suteikiamas (pakeičiamas) leidimas gyventi Lietuvoje, kadangi egzistavo reali grėsmė nacionaliniam ir visuomėnės saugumui. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija kardinaliai skiriasi.
32. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Nurodo, kad pareiškėjas savo tarnybos Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) fakto byloje neginčijo ir pats pripažino, kad ši tarnyba truko net beveik dvigubai ilgesnį laikotarpį. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės ne tik nepaneigia, bet kaip tik patvirtina VSD vertinimą, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui
34. Pareiškėjas skunde cituoja LVAT praktiką bylose dėl užsieniečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, o ne viešajai tvarkai, taigi nurodyta LVAT praktika byloje nėra aktuali.
35. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo ilgamete darbine veikla Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini).
36. VSD išvada dėl pareiškėjo nėra nemotyvuota. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovaujasi VSD išvadomis dėl užsieniečių keliamos grėsmės, o darbas Baltarusijos Respublikos valdžios institucijose yra laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, kad asmuo gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
37. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę, jo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
38. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje.
39. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne tik nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet, Migracijos departamento vertinimu, kaip tik patvirtino ginčijamo Sprendimo išvadas.
40. Tai, jog kitose bylose užsieniečių keliama grėsmė buvo nustatyta, esant kitoms individualioms aplinkybėms, savaime nereiškia, kad pareiškėjo keliama grėsmės valstybės saugumui gali būti konstatuojama tik nurodytose bylose esančiomis aplinkybėmis bei nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
41. VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
42. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė, jog jo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi. Reikalavimus dėl realumo ir akivaizdumo grėsmei valstybės saugumui pareiškėjas kildina iš LVAT 2010 m. praktikos, kurioje buvo taikoma ir aiškinama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2004 m. redakcija. Įstatymo 2004 m. redakcijoje (taip pat ir 2010 m. redakcijoje) nebuvo numatyta, kad asmens keliama grėsmė valstybės saugumui privalo būti reali ir akivaizdi (egzistuoti „čia ir dabar“). Tačiau nagrinėjamai bylai aktualios redakcijos Įstatyme tokie reikalavimai įstatymų leidėjo jau yra įtvirtinti.
43. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.
44. Naujausioje LVAT praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą; tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis (žr. LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir įrodymais jų nepagrindė, todėl darytina išvada, kad savo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai nepaneigė. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
45. Teismas pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, o ne į buvusią pareiškėjo tarnybos Baltarusijos (duomenys neskelbtini) metu. Pareiškėjo tarnybos Baltarusijos (duomenys neskelbtini) metu buvusi geopolitinė situacija niekaip negali pakeisti vertinimo dėl dabartinės Rusijos keliamos egzistencinės grėsmės Lietuvos valstybei.
46. Pareiškėjo dėstomi argumentai dėl jo tarnybos Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) irgi niekaip nepaneigia nei Sprendimo, nei teismo sprendimo pagrįstumo. Priešingai, ši aplinkybė tik papildomai pagrindžia Sprendimo pagrįstumą. Viena vertus, pareiškėjas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnavo dar ilgiau (1998–2009 m.), palyginus su tarnybos laikotarpiu, kurį jis pats buvo nurodęs pildydamas MD klausimyną (2002–2008 m.) ir kuris buvo vertinamas priimant Sprendimą. Kita vertus, toks pareiškėjo esminių biografijos aplinkybių „tikslinimas“ (vietoj 6 tarnybos metų nurodant 11 metų) tik teismo procese papildomai charakterizuoja ir patį pareiškėją.
47. Teismas pagrįstai sprendė, kad vien tai, jog pareiškėjui prieš tai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ir ateityje.
48. Pareiškėjo su apeliaciniu skundu teikiamą naują įrodymą (pažymą) turėtų būti atsisakoma priimti, nes pareiškėjas nepagrindė, kodėl negalėjo šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui. VSD vertinimu, šis naujas įrodymas nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių ir nepaneigia byloje esančių kitų įrodymų. Iš paties pareiškėjo į bylą pirmosios instancijos teismui pateikto Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 5 d. įsakymo matyti, kad pareiškėjas iš tarnybos ministerijoje buvo atleistas į atsargą su įtraukimu į karinę įskaitą; pareiškėjas turėjo atitinkamą laipsnį ir užėmė priešgaisrinės tarnybos vado pareigas. Aplinkybės, kad užimdamas šias pareigas pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos valdžiai, pareiškėjas neginčijo.
49. VSD vertinimu, teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų nuostatos, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 23S77517, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas gali grėsti valstybės saugumui.
51. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti šį Sprendimą yra atmestinas.
52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir tenkinti skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo atliktas pareiškėjo individualus vertinimas, neįvertino fakto, kad atsakovas rėmėsi VSD Išvada, kuri yra netiksli, neatsižvelgė į bylai reikšmingai esmines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus.
53. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
54. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – 2023 m. rugpjūčio 1 d. pažymą iš Baltarusijos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra atleistas iš Baltarusijos (duomenys neskelbtini) ir jos poskyrių (2009 m. birželio 5 d. įsakymas) ir Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) nėra registruotas. Pareiškėjas būtinybę prijungti prie bylos naujus įrodymus, grindžia tuo, kad anksčiau tokių įrodymų pateikti negalėjo, užtruko jų gavimas ir vertimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai, negalėjo būti gauti ir išversti iki pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažįstama, jog priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos.
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
57. Ginčijamą Sprendimą atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną (2 klausimas), nurodė, kad 2002–2008 m. dirbo Baltarusijos (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, A. U. išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
58. Nekvestionuojama, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nei iš Išvados, nei iš Migracijos Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir įvertinta pareiškėjo atliktos tarnybos pobūdis (nurodo, kad dirbo gelbėtoju-gaisrininku), pareigos (nurodo, kad buvo (duomenys neskelbtini), trukmė (prašyme nurodė tarnybos metus 2002–2008, tačiau į bylą pateiktame 2009 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) įsakyme nurodyta, kad tarnavo nuo 1998 m. iki 2009 m.), tarnybos pasibaigimo pagrindas (nurodo, kad savo noru), praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš 14 metų), byloje nėra jokių duomenų apie jo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neatsižvelgta į pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, nors šios aplinkybės, vertinant jas pagal byloje esančių įrodymų visumą yra reikšmingos vertinant VSD Išvadoje akcentuojamą pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos (duomenys neskelbtini) prieš 14 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei. Šios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Rusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus. Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023 ir kt.).
60. Kadangi Migracijos departamentas neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių, todėl skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio Sprendimo nepanaikino ir neįpareigojo atsakovo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga.
61. Pirmosios instancijos teismas į pirmiau išdėstytas aplinkybes neatsižvelgė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinant Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigojant Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl laikinai gyventi.
62. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
63. Išdėstytų nuostatų pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atsakovas iš naujo įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).
64. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
65. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad sumokėjo žyminį mokestį (23 Eur už skundą ir 11,25 Eur už apeliacinį skundą), kitų bylinėjimosi išlaidų nenurodė ir įrodymų nepridėjo. Pareiškėjo prašomas priteisti sumokėtas žyminis mokestis (iš viso 33,25 Eur) priteistinas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. U. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77517, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui A. U. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti A. U. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi.
Priteisti pareiškėjui A. U. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,25 Eur (trisdešimt tris eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė