Civilinė byla Nr. 2A-93-436/2015

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16845-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

75.4.; 75.8; 75.8.; 75.7.; 121.15; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovei A. G. K., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, trečiajam asmeniui V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. ir atsakovės G. K., atstovaujamos advokatės Kristinos Č., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-125-451/2014 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. G. K., dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir turto padalinimo, ir atsakovės A. G. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo, ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. reikalavimą dėl skolos priteisimo iš ieškovo ir atsakovės solidariai, ir

n u s t a t ė:

I.              Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašė: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo V. K. ir atsakovės A. G. K. dėl atsakovės kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti K. pavardę; 3) pripažinti 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-8052-0012, Šunskų g. 24, Kaune, kuri registruota kaip asmeninė G. A K. nuosavybė, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) santuokoje įgytą turtą padalinti ir priteisti V. K., sekančiai: namų valdą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), automobilius – (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT; 5) atsakovei A. G. K. priteisti: 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); 6) nustatyti, kad prievolė kreditorei V. V. yra solidari ir priteisti ją grąžinti V. K. ir atsakovei A. G. K. solidariai; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės A. G. K. naudai 7755 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; 8) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateiktame priešieškinyje (1 t., b. l. 140–143) ir patikslintą priešieškinį (3 t., b. l. 3–7), kuriame prašo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes - K., K.; 3) atmesti ieškovo ieškinio dalį dėl ½ atsakovės gyvenamojo namo su priklausiniais dalies, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir pripažinti, kad šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė; 4) atmesti ieškinio reikalavimą dėl bendros jungtinės nuosavybės padalinimo, kuriuo jis prašė ieškovui priteisti 2/3 dalis turto, atsakovei – 1/3 turto ir padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį: G. K. ir V. K. priteisti po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); paskirti V. K. naudotis kambariu 33-2/17.44; A.G. K. – kambariais: 33-3/11.97, 33-4/9.80; rūsio patalpa, virtuve, vonia, WC, koridoriumi paskirti naudotis šalims bendrai; 5) priteisti V. K. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 356/711 dalis, 26802,64 Lt vertės, santechninių raktų rinkinį – 120 Lt, cinkuotus kibirus 10 vnt. po 30 Lt, viso 300 Lt, kampinį šlifuokį – 250 Lt, elektrinę drėlę su perforatoriumi – 500 Lt, 4 žiemines automobilio padangas – 200 Lt, elektrinę drėlę 100 Lt, medžio apdirbimo stakles „Eglutė“ – 2000 Lt, 6 bidonus po 60 Lt, iš viso 360 Lt, virtuvės emaliuotų raudonų puodų komplektą (4vnt.) – 120 Lt., trimerį – 500 Lt, benzininę žoliapjovę –400 Lt, 2 turistinį komplektą (8 kėdutės su 2 stalais) – 200 Lt, 4 vietų palapinę – 200 Lt., emaliuotus puodus 4 vnt., po 60 Lt, iš viso 200 Lt, žemės apdirbimo įrankius (kastuvai 2, kauptukas, grėblys) – 80 Lt, grąžtų rinkinius 2 vnt., 18 Lt, reples 3 vnt., plaktukus 2 vnt., iš viso 22 Lt, iš viso daiktų vertė 5570 Lt; automobilį Audi-100 – 2540 Lt vertės, automobilį WV Passat – 470 Lt vertės; 6) priteisti iš ieškovo V. K. atsakovei A. G. K. 10771,52 Lt piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį; 7) priteisti iš ieškovo V. K. atsakovei A. G. K. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 8) priteisti iš ieškovo V. K. atsakovei A. G. K. 1/2 dalį turėtų išlaidų dėl bendros jungtinės nuosavybės buto išlaikymo – 9538,21 Lt ir dėl buto teisinio registravimo mokėjimų – 199,72 Lt, kreditorinį įsipareigojimą V. V. po santuokos nutraukimo paskirti vykdyti V. K..

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. V. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 35000 Lt skolą priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės. Nurodė, jog jai ieškovas paaiškino, kad pinigai reikalingi namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbams atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį, patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. ieškinį tenkino: 1) santuoką tarp V. K. ir atsakovės A. G. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei A. G. K. paliko santuokinę pavardę – K., ieškovui – K.; 3) pripažino V. K. ir atsakovės A. G. K. ½ dalis gyvenamo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) padalino V. K. ir atsakovės A. G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokiu būdu: 4.1) priteisė V. K. ½ gyvenamo namo, ½ ūkinio pastato bei ½ priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), 0,0711 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), keturių vietų palapinę (dėvėtą), žemės apdirbimo įrankius (2 kastuvus, kauptuką, grėblį), grąžtų rinkinių 2 vienetus, replių 3 vienetus ir plaktukų 2 vienetus – viso turto už 119.120 litų; 4.2) priteisė A. G. K., butą, esantį (duomenys neskelbtini), viso turto už 110.000 litų; 5) priteisė iš ieškovo V. K. atsakovės A. G. K. naudai 9120 Lt už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenkančio turto dalį; 6) priteisė iš ieškovo V. K. atsakovės A. G. K. naudai 9538,21 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymą ir 199.72 Lt už bendrosios jungtinės nuosavybės teise atlikto turto teisinį registravimą; 7) priteisė iš ieškovo V. K. ir atsakovės A. G. K. solidariai trečiajam asmeniui V. V. 35000 litų. Likusioje dalyje ieškinį, patikslintą ieškinį atmetė. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovės A. G. K. ieškovo V. K. naudai 250,00 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo V. K. 1035,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. G. K.; priteisė iš ieškovo V. K. 792,43 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, 806,70 ct už ieškinį ir 27,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, viso – 1627,04 Lt; priteisė iš atsakovės A. G. K. 1648,57 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, 806,70 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 25,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, viso – 2481,18 Lt; priteisė iš ieškovo V. K. trečiajam asmeniui V. V. 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės A. G. K. trečiajam asmeniui V. V. 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį dėl 9538,21 Lt piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo iš ieškovo V. K. panaikinti ir šioje dalyje priešieškinio reikalavimą atmesti, bei iš atsakovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiami argumentais, kad:

1. Teismas, priimdamas sprendimą buto išlaikymo dalyje, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neatkreipė dėmesio į posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jis su atsakove bendru sutarimu buvo sutarę, kad už ieškovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokės apeliantas. Tai reiškia, jog apeliantas vienas išlaikė ir mokėjo komunalinius mokesčius tiek už jam, tiek už atsakovei tenkančią ½ dalį namo. Pažymi, kad dujų įvadas į namą yra vienas ir apšildymo sistema yra bendra.
2. Abu nekilnojamieji būstai yra panašios kvadratūros, todėl panašios ir būstų išlaikymo išlaidos. Abiejų šalių gaunamos pensijos praktiškai yra lygios, todėl šalys buvo sutarę, kad atsakovė gyvendama (duomenys neskelbtini), mokės už butą, o apeliantas gyvendamas (duomenys neskelbtini), mokės mokesčius už namą. Be to, atsakovė pati pripažino, kad ji neteikė jokio išlaikymo ½ namo daliai nuo 2008 metų. Pagal CK 1.72 str., sandoriai, kuriems įstatymas ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Toks žodinis susitarimas buvo sudarytas tarp šalių. Beto, pažymi, kad atsakovė 6 metus niekada nereiškė dėl išlaikymo ieškovui jokių pretenzijų, nesikreipė į apeliantą nei raštu, nei žodžiu, reikalavimas atsirado tik teisme.
3. Tai, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas mokėti mokesčius už tas patalpas, kuriose gyvenama, patvirtina atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad 2008 m. atsakovė pakeitė buto spynas, atsakovas nuo 2009 m. bute nesilankė, teismo sprendimu nustatyta, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2010 m. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė. Jeigu nebūtų buvę tokio susitarimo, apeliantas už atsakovei priklausančią ½ dalį namo nebūtų mokėjęs. Apelianto vertinimu, teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir dėl to neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nepareiškė.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti – patenkinti atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

1. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal testamentą buvo paveldėtas kiekvieno sutuoktinių po ½ dalį. Ieškovas nurodo, jog 2008 m. pradėjo viso šio namo kapitalinį remontą, tačiau name jokių kapitalinių darbų nėra atlikta, nėra nei esminių pagerinimų. Namo viduje buvo įrengtas tualetas, tačiau jis įrengtas be suderintos projektinės dokumentacijos – savavališkai. WC patalpa naujai pastatyta nebuvo, tik atskirta buvusios patalpos dalis. Apeliantė rašytinio pritarimo projektui nebuvo davusi.
2. Ieškovo argumentai, kad jis yra pagerinęs atsakovei priklausančią namo dalį yra neteisingas, nes nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovas sąmoningai tvarkė tą namo dalį, kuri turėjo atitekti būtent jam, nes tarp šalių buvo kalba apie naudojimosi namu tvarkos nustatytą. Ieškovas žinojo, kuri namo dalis jam gali atitekti, todėl WC įrengė būtent jam turėjusioje atitekti namo dalyje. Apeliantei turėjusiai atitekti namo daliai jokie pagerinimai nebuvo atlikti, nes ieškovas šio namo dalyje ruošėsi gyventi su sugyventine.
3. Iš bylos duomenų yra visiškai neaišku, kiek lėšų ieškovas išleido gyvenamojo namo pagerinimui, skirtinguose dokumentuose nurodo skirtingas sumas. Teismas neteisingai sprendime nurodė kiekvienam sutuoktiniui tenkančias turto dalis, vėliau netinkamai paskaičiavo kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Visgi teismui pripažinus visą namų valdą bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovei kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį turėtų būti 38.810 Lt, kadangi viso turto masė nustatyta 297.620 Lt. Padalinus bendrą turtą per pusę, kiekvienam turėtų tekti po 148.810 Lt, tačiau priteisiant atsakovei tik butą 110.000 Lt vertės, visa likusi turto dalis tenka ieškovui, kuri yra ženkliai didesnė nei atsakovei tenkanti turto dalis.
4. Teismas neteisingai vertino, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko, jog jai priklausančio gyvenamojo namo dalis buvo pagerinta. Pažymi, kad buvo atliktas namo paprastasis remontas, ir jokių sutikimų nereikia. Teismas neteisingai nurodė, kad iš vertinimo ataskaitos matyti, jog po rekonstrukcijos padidėjo namo plotas, tačiau namo plotas padidėjo ne dėl naujų statinių, o dėl nugriautos pertvaros. Šešių langų užmūrijimas negali būti laikomas esminiu nekilnojamojo turto pagerinimu. Pakeistas tik katilas, o jis nėra namo dalis, grindys remontuotos tik vienoje patalpoje, uždedant laminuotą dangą. Pagal reglamento STR 1.01.08:2002 VIII skyrių, ieškovo atlikti darbai atitinka tik paprastojo remonto kriterijus, tai nėra namo rekonstrukcija. Nebuvo koreguojamos ir laikančiosios konstrukcijos. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl neteisingai nustatė, jog namas buvo rekonstruotas visas ieškovo lėšomis.
5. Teismas netinkamai vertino namo remontą ir išlaidas, skirtas pagerinimui. Nei ieškovas nenurodė, nei teismas nenustatė, kiek tiksliai buvo investuota į namo remontą. Teismas nevertino ieškovo pateiktų į bylą kvitų, jų neanalizavo, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad ieškovo pateiktos sąskaitos nepatvirtina aplinkybės, jog jis pirko su namo pagerinimu susijusias statybines medžiagas, daugumoje sąskaitų nenurodytas nei mokėtojas, nei prekių rūšis, o kai kurios prekės visiškai nesusijusios su ginčo objektu.
6. Teismas nevertino aplinkybės, kad namas yra dalus, neatsižvelgė į atsakovės pateiktą galimą naudojimosi namu projektą. Teismas neteisingai interpretavo atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad ieškovas yra agresyvus ir ji jo bijanti. Atsakovo paaiškino, kad sutuoktinis buvo konfliktiška ir agresyvi asmenybė seniau, gyvenant kartu. Šiuo metu abu yra senyvo amžiaus, todėl padalijus visą turtą pusiau, konfliktų tarp šalių nebus. Butas yra trijų kambarių taip pat dalus, todėl galima bus susitarti, kuriuose kambariuose kas gyvens.
7. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš šalių solidariai priteista 35.000,00 Lt skolos trečiajam asmeniui V. V.. Nurodo, kad atsakovė 2008 m. su ieškovu vyko į namą, bendravo su V. V.. Tačiau jokios kalbos apie pinigų skolinimąsi nebuvo., todėl tikėtina, kad pinigus ieškovas skolinosi savo asmeninėms reikmėms. Paskolos raštelis buvo surašytas atsakovei nedalyvaujant, todėl tai nereiškia, kad skoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir kreditorės. Namo remontui buvo kitų pajamų šaltinių: parduotas garažas, ieškovo santaupos iš buto – 30.000 Lt. Be to, į remontą nebuvo investuota ženkliai didelė pinigų suma. Nors turto vertė ir padidėjo, bet reikia atsižvelgti ne į tai, kad name buvo padarytas remontas, bet į rinkos kainų pokyčius. Be to, ieškovas pats turėjo nemažų santaupų.
8. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai, kad šalys turi po ½ dalį nuosavybės, nesudarė pagrindo ieškovui išsikėlė gyventi į jam nuosavybės teise priklausančią namo dalį tikslu atlikti remontus ir tokiu būdu palikti atsakovę. Ieškovas galėjo kartu gyventi su atsakove, ir atlikti name remonto darbus. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas paliko ligotą, neįgalią sutuoktinę, kuri pilnai negalėjo pasirūpinti buitimi, namų ūkiu. Gyvendamas name, ieškovas nė vieno karto neatvyko į butą padėti savo sutuoktinei, neprižiūrėjo buto, nerėmė atsakovės materialiai ir moraliai, nemokėjo už buto išlaikymą. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas buvo atsakovei neištikimas ir nuo 2009 m. name gyvena su kita moterimi. Teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojos – šalių dukters parodymais, kuri geriausiai žinojo visą padėtį. Durų spynos pakeitimas įtakos santuokos iširimui negali turėti.
9. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 200 Lt už nekilnojamojo turto vertinimą, nes priimant sprendimą teismas vadovavosi ne ieškovo atliktu įvertinimu, o ekspertės G. B. atliktu įvertinimu.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

1. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad namas yra dalus. Testamentu palikta namų valda šalims buvo palikta be jokių sąlygų, todėl apeliantės argumentai dėl apsigyvenimo joje anūkams yra nepagrįsti. nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji nedavė sutikimo namo remontui. Pažymi, kad apeliantė nuo pat paveldėjimo žinojo, kad namo būklė yra labai prasta, todėl namo kapitaliniam remontui pritarė. Namas buvo be patogumų, todėl atsakovė pati ragino ieškovą kuo greičiau imtis remonto darbų. Darbų pradžiai pinigų šalys neturėjo, todėl 2008-04-08 pardavė garažą už 9000 Lt ir skolinosi 40.000 Lt iš V. V.. Be to, ieškovas pardavė savo asmeninį turtą.
2. Ieškovas neneigia apeliantės argumentų, jog buvo kalbėta, kad suremontavus namą, butą šalys parduos ir kartu apsigyvens name. Toks šalių susitarimas buvo, nes atsakovė yra neįgali, jai sunku vaikščioti į trečią aukštą, todėl planavo gyventi name. Atsakovė sakydavo, kad kol nebus name įrengti patogumai (WC), vonia, šildymas), tol ji į namą gyventi nesikels. Būtent dėl atsakovės prašymų, ieškovas pirmiausi name ir įrengė visus patogumus. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Visi šie atlikti darbai yra esminiai, o dėl neva savavališkų darbų atsakovė pretenzijų niekada nereiškė. Apeliantės argumentus paneigia ekspertės G. B. išvada.
3. Nepagrįstai apeliantės argumentai, kad teismas nevertino ieškovo pateiktų kvitų. Nors ant kai kurių ir nėra privalomųjų rekvizitų, tačiau medžiagų įsigijimas, pirkimo laikotarpiai sutampa su namo rekonstrukcijos laikotarpiu. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad remonto darbus atliko pats ieškovas, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog jokio kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, kuriam būtų reikėję atlikti remontą.
4. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad namas (duomenys neskelbtini) yra dalus. Šią aplinkybę patvirtina ekspertės išvada. Po rekonstrukcijos name gali gyventi tik viena šeima, nes yra tik vienas tualetas, viena virtuvė, vienas įėjimas, patalpos nėra izoliuotos, todėl esant konfliktiškiems santykiams su apeliante viename name gyventi nėra galimybės.
5. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės. Su atsakove ieškovas negyvena jau nuo 2011 m., kai ji pakeitė buto spynas. Apeliantės argumentai dėl ieškovo girtavimo, smurto prieš ją neįrodyti, tokias aplinkybes nustatė ir teismas. Ieškovas nuolat kviesdavo atsakovę kartu važiuoti į namą, prisidėti prie rekonstrukcijos, tačiau atsakovė sakė, kad ieškovas viską tvarkytų savo nuožiūra, nes ji neturinti sveikatos rūpintis namu. Kai namas buvo pilnai įrengtas, atsakovė kategoriškai atsisakė kraustytis gyventi į namą ir pasakė, kad butas yra jos ir ji gyvens bute. Apeliantė pasakė, kad ieškovas yra laisvas, gali gyventi kur nori ir kaip nori, tokiu savo elgesiu ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas.
6. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji nežinojo apie paimtą 40.000 Lt paskolą iš V. V.. 2008 m. su atsakove santykiai buvo geri, ir 2008-01-20 pasiskolinus šiuos pinigus, ieškovas iš karto atvažiavo į namus – (duomenys neskelbtini), ir tuos pinigus atsakovė pati perskaičiavo. Apeliantės pasirašant paskolos raštelį nebuvo, bet V. V. gerai pažinojo šalių šeimą, ji pati buvo verslininkė ir sutiko paskolinti pinigų. Ant paskolos raštelio pasirašė liudytojas S. Ž., kuris teisme patvirtino visas šias aplinkybes. Be to, garažas buvo parduotas tik po paskolos paėmimo, nes matė, jog pasiskolintų pinigų namo renovacijai neužtenka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinius skundus iš esmės, šalys nusprendė santuoką nutraukti bendru sutarimu ir prašo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, jog civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui pačios šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, todėl ir šeimos bylose sutuoktiniai gali bet kurioje proceso stadijoje apsispręsti ginčą baigti taikiai ar, vadovaujantis įstatymo jiems suteikta galimybe, sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kai bylos nagrinėjimas iš ginčo teisenos transformuojamas į jos nagrinėjimą ypatingąja teisena, santuoka nutraukiama bei kiti santuokos nutraukimo padariniai išsprendžiami CPK 538-541 ir CK 3.53 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2002). Tiek įstatymas (CPK 541 straipsnio 1 dalis), tiek kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006) nurodo, jog klausimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi būti išsprendžiamas tik teismo sprendimu. Todėl nagrinėjant apelianto ir ieškovės prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo apeliacinės instancijos teisme, turi būti priimamas naujas sprendimas CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Įstatymas numato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai yra veiksnūs (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos šalių santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nebegyvena kaip šeima, nei vienas jų susitaikyti nepageidauja, sprendimo santuokos nutraukimo dalyje šalys neskundė, todėl kolegija daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, kas yra pagrindas šalių santuoką nutraukti (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Pripažintina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar trečiųjų asmenų interesų. Kreditorė V. V. su šalių pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutiko. Šalys paaiškino, kad susitarė dėl santuokinio turto pasidalijimo, nepilnamečių vaikų, kuriems reikėtų teikti išlaikymą, šalys neturi, todėl tokia sutuoktinių sutartis patvirtinama (CK 3.53 str.). Tokiu atveju teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukiama sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinama apeliacinės instancijos teismui pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Pareiškėjams buvo išaiškinta, kad šis teismo sprendimas, įsiteisėjantis nuo jos priėmimo momento, užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė santuokoje įgyto ir dalintino turto. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), abu arba vienas iš šalių gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

V.              Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalys viena kitai prašymų nepareiškė, todėl laikytina, kad kiekviena šalis pasiliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje turėjo iš viso 14,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš pareiškėjų priteistina po 7,10 Eur valstybės naudai.

Pareiškėjams apeliacinės instancijos teismui pateikus prašymą santuoką nutraukti bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą išnagrinėjus vadovaujantis CK 3.51–3.53 straipsnio nuostatomis, apeliantams grąžinamas jų sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinius skundus: G. A. K. – 101,37 Eur (350,00 Lt) (3 t., b. l. 123), V. K. – 82,87 Eur (286,14 Lt) (3 t., b. l. 130) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Žyminį mokestį įpareigotina grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 540–541 straipsniu, Civilinio kodekso 3.51, 3.53 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti, nutraukti A. G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (a.k. 345011 51428, gyv. (duomenys neskelbtini)) santuoką, sudarytą 1969-12-31 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, bendru šalių sutarimu, ir patvirtinti 2015 m. vasario 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis:

1. Po santuokos nutraukimo paliekamos sutuoktiniams pavardės – K., K.;

2. Po santuokos nutraukimo šalys nereikalauja vienas iš kito išlaikymo;

3. Šalys susitaria, kad 0,0711 ha. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamas namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys  (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė nuosavybė;

4. Šalys susitaria nekilnojamąjį turtą padalinti tokia tvarka:

4.1. V. K. atitenka 0,0711 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamas namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini);

4.2. A. G. K. atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4.3 V. K. ir A. G. K. susitaria, kad V. K. sumoka jai už jam tenkančią didesnę turto dalį 11 584,80 eurų piniginę kompensaciją tokia tvarka:

– 2900 eurų sumokama į A. G. K. SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m kovo 18 d;

– likusi 8684,80 eurų suma sumokama per ketverius metus kasmėnesinėmis įmokomis į aukščiau nurodytą banko sąskaitą kas mėnesį po 180,93 eurų iki einamojo mėnesio 25 d.;

4.4 Šalys susitaria, kad jeigu V. K. pažeidžia piniginės kompensacijos mokėjimo grafiką ilgiau nei 5 mėnesius, A. G. K. suteikiama teisė pradėti išieškojimą priverstine tvarka į visą likusią neišmokėtą piniginės kompensacijos dalį;

5. Šalys pareiškia, kad kilnojamą turtą pasidalino gera valia ir pretenzijų vienas kitam nereiškia;

6. Kreditorinis įsipareigojimas 35.000 litų V. V. paliekamas vykdyti V. K..

Priteisti valstybei iš A. G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) po 7,10 Eur (septynis euris 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apylinkės teismui).

Grąžinti A. G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą 37 ct) žyminį mokestį, sumokėtą2014-07-16, kurį atliko jos atstovė advokatė Kristina Česnauskienė, į banko „Swedbank“, AB sąskaitą.

Grąžinti V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 82,87 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 87 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-07-17 Olimpinės loterijos „Perlas“ terminale.

Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento.

Teisėjai                                                                                    Virginija Lozoraitytė

                                                                                     Arūnas Rudzinskas

                                                                                      Egidijus Tamašauskas