Civilinė byla Nr. e2S-743-777/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00018-2018-6

  Procesinio sprendimo kategorijos: 

  2.6.10.5.2.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Devega“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Atsakovė nepagrįstai surašė ginčijamus savavališkos statybos aktus, nes tam, kad būtų konstatuotas savavališkos statybos faktas, visų pirma būtina nustatyti, jog statyba vykdoma po projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo. Teigia, jog šiuo atveju tai, kas įvardyta kaip statoma po projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo, buvo pastatyta dar prieš parengiant projektą ir gaunant statybos leidimą. Teigia, jog nėra tokio savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamuose savavališkos statybos aktuose, kas, ieškovės nuomone, reiškia, kad nėra tokios savavališkos statybos, todėl savavališkos statybos aktas yra neteisėtas.

2.2.                      Savavališkos statybos aktas neteisėtas, kadangi surašytas ne tam asmeniui, nes tų statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinė užsakovė buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Devega“, o ne ieškovė, kuri nėra nei pastatyto kelio savininkė, nei valdytoja, nei naudotoja, nei žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja, nes kelias pastatytas ant valstybinės žemės, kuri skirta naudoti visuomenės poreikiams. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Devega“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir grąžino ieškovei D. P. 75 Eur žyminio mokesčio.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

4.1.                      Nurodė, kad nors šiuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau yra ginčijamas administracinio akto teisėtumas, o tai, pagal teismų praktiką, sąlygoja, jog turi būti atsižvelgta ir į administracinių teismų praktiką nagrinėjamu klausimu (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. Nr. 2A-907-560/2017; e2A-1267-794/2017 ir kt.).

4.2.                      Nurodė, kad savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Taigi, šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, administracinė byla Nr. AS520-925/2013).

4.3.                      Nustatė, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) tik konstatavo, kad statytoja D. P., turėdama 2015 metais parengtą techninį projektą Nr. TP-15/10-S ir pagal jį 2016 m. balandžio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), stato II grupės nesudėtingą statinį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į vakarus, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į vakarus iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje 6,0 m pločio stato 4,6 m pločio betoninių trinkelių dangos gatvę. Taip pat nustatė, kad 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad statytoja D. P., turėdama jau minėtus techninį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, statė II grupės nesudėtingą statinį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į šiaurę, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į šiaurę pailginta gatvė 58 metrus su 0,8 m pločio šaligatviu ir vietoj 6,0 m pastatyta 5,0 pločio gatvė.

4.4.                      Konstatavo, kad savavališkos statybos akte yra fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, tačiau jokių valinio pobūdžio pareigų ieškovei nenustatyta. Nurodė, kad šių savavališkos statybos aktų pagrindu buvo priimti privalomieji nurodymai bei sprendimai taikyti administracinę atsakomybę, kurie ir sukėlė teisines pasekmes ieškovei.

4.5.                      Teismo vertinimu, savavališkos statybos aktai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio ir kt. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, dėl kurių jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

4.6.                      Teigia, kad ieškovė turėjo ginčyti privalomuosius nurodymus, ir, kaip nurodė ieškovės atstovas, tai ji ir siekia padaryti, prašydama atnaujinti terminą privalomiesiems nurodymams apskųsti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylos Nr. eA-2485-556/2019). Tačiau tai, kad šiuo atveju dar nėra aišku, ar ieškovei bus atnaujinta teisė skųsti privalomuosius nurodymus, nereiškia, kad ji teisę į teisminę gynybą gali įgyvendinti tik ginčydama faktines aplinkybes, o ne pačius pasekmes sukeliančius aktus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Ieškovė akcentuoja, jog teismas nurodė, kad savavališkos statybos aktas yra administracinis aktas, nors vėliau ir aiškina, kad neturi tam būdingų požymių, bet vis tiek viską aiškina iš individualaus administracinio akto prizmės. Mano, jog toks teismo aiškinimas prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (LR VAĮ) 2 straipsnio 9 dalies ir 8 straipsnio nuostatoms, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotai praktikai. Teigia, jog LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Ik-25-19-815/2012 yra išaiškinta, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra valinio pobūdžio patvarkymų, nelaikomas individualiu administraciniu aktu, todėl negali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, jog šioje byloje ginčytuose savavališkos statybos aktuose nėra valinio pobūdžio patvarkymų, todėl jie nelaikomi individualiais administraciniais aktais. Mano, jog jei jie būtų laikomi individualiais administraciniais aktais, tai jie galėtų būti ginčijami ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme.

6.2.                      Nurodė, kad savavališkos statybos aktai, kurie nėra laikomi individualiais administraciniais aktais, patys savaime nesukelia tik viešojo administravimo pasekmių, bet gali sukelti kitokias teisines pasekmes, pvz.: civilines, administracinių nusižengimų ar baudžiamąsias, nes jie yra naudojami kaip pagrindas ir įrodymas priimti kitus sprendimus, kurie gali sukelti civilines, viešojo administravimo ir (ar) kitokias pasekmes. 

6.3.                      Nurodė, kad fakto egzistavimas ar neegzistavimas yra teisinis santykis, kuris gali būti nutrauktas, pripažįstant, kad toks faktas neegzistuoja, o tai padaroma nuginčijant dokumentą, kuriame toks faktas yra įtvirtintas. Teigia, jog, panaikinus savavališkos statybos aktus, nebeliktų teisinio pagrindo patraukti ieškovę administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, t. y. nutarimas patraukti ją administracinėn atsakomybėn būtų besąlygiškai naikinamas, taip pat atsirastų besąlygiškas pagrindas panaikinti privalomuosius nurodymus.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

8.       Pagrindiniai apsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

8.1.                      Nurodė, kad savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jame nėra privalomųjų viešojo administravimo subjektų patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Teigia, jog ieškovei taip pat buvo surašyti ir privalomieji nurodymai: 2017 m. liepos 4 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, jog, pagal teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką, būtent privalomuosiuose nurodymuose yra surašyti įpareigojimai ieškovei iki 2018 m. sausio 4 d. pašalinti savavališkai ne pagal projektą pastatytą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į vakarus iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) į šiaurę; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), įrengiant gatvę pagal projektą, ir sutvarkyti statybvietę.

8.2.                      Nurodė, kad savavališkos statybos aktas pats savaime jokių neigiamų pasekmių ieškovei nesukelia. Teigia, jog nagrinėjamu atveju savavališkos statybos aktai negali būti ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas teisme, kadangi asmeniui, kuriam jis surašytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jo teisėmis (neliečia jo teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Mano, jog teismas nustatęs, kad savavališkos statybos aktai jokių pasekmių ieškovei nesukelia, pagristai CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu bylą nutraukė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

12.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą konstatavo, jog savavališkos statybos aktai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio ir kt. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kuriems atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Ieškovė nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad savavališkos statybos aktai, kurie nėra laikomi individualiais administraciniais aktais, patys savaime nesukelia tik viešojo administravimo pasekmių, bet gali sukelti kitokias teisines pasekmes, pvz.: civilines, administracinių nusižengimų ar baudžiamąsias, nes jie yra naudojami kaip pagrindas ir įrodymas priimti kitus sprendimus, kurie gali sukelti civilines, viešojo administravimo ir (ar) kitokias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl toliau nurodytų priežasčių.

14.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodė: „Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Taigi, šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, administracinė byla Nr. AS520-925/2013).“ Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, kadangi neturi privalomojo pobūdžio, tačiau tai visiškai nereiškia, jog toks aktas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, šiuo atveju civilinių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytą aktą, kurio pagrindu ieškovei kilo tiek administracinės (ieškovei paskirta bauda už savavališką statybą), tiek civilinės (ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius) teisinės pasekmės.

15.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPISVPĮ) numato, jog inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų (TPISVPĮ 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (TPISVPĮ 14 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas surašomas būtent savavališkos statybos akto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas laikytinas išvestiniu savavališkos statybos akto dokumentu, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą privalėjo analizuoti savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       Dar daugiau, Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rūšinio teismingumo klausimus ne kartą išaiškino, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T‑77/2017; Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T‑57/2018). Apeliacinės instancijos vertinimu, šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad savavališkos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali būti nagrinėjamas teisme. 

17.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, tinkamai neišnagrinėjo ieškovės pateikto ieškinio, neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir pagal bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė