Civilinė byla Nr. e2-318-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01797-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solid Baltic Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos Nr. eB2-5060-794/2016.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Solid Baltic Group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admitera“. 2016 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Solid Baltic Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Solid Baltic Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėja (kreditorė) UAB KUEHNE+NAGEL 2016 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Solid Baltic Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašyme kreditorė nurodė, kad bendrovės steigėja ir vienintele akcininke laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2014 m. birželio 17 d. buvo V. S., o bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d. ėjo R. S.. 2014 m. birželio 17 d. visos UAB „Solid Baltic Group“ akcijos buvo perleistos UAB „Juridinė paslauga, o bendrovės direktoriumi nuo 2014 m. birželio 20 d. buvo paskirtas M. S.. Netrukus po UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo, 2014 m. rugsėjo 29 d., V. S. įsigijo 100 procentų UAB „Lamiumis“ akcijų, o R. S. nuo 2014 m. spalio 2 d. tapo šios įmonės direktoriumi. Pastarosios įmonės veikla susijusi su gaminių iš medienos gamyba ir yra analogiška UAB „Solid Baltic Group“ vykdytai veiklai. Sodros duomenimis buvę UAB „Solid Baltic Group“ darbuotojai tapo UAB „Lamiumis“ darbuotojais.
3. Nurodytų duomenų pagrindu pareiškėjas teigė, kad buvusių bendrovės akcininkų ir vadovų neteisėtais veiksmais visas UAB „Solid Baltic Group“ turtas ir veikla buvo perkelti į kitą tų pačių asmenų įsigytą bendrovę UAB „Lamiumis“, o UAB „Solid Baltic Group“ palikti tik įsiskolinimai. Siekiant išvengti atsakomybės, UAB „Solid Baltic Group“ akcijos buvo fiktyviai perleistos UAB „Juridinė paslauga“, kuri neplanavo ir nevykdė bendrovės veiklos, o naujai paskirtas jos direktorius M. S. neperėmė ir neišsaugojo jokio bendrovės turto ir dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pripažino BUAB „Solid Baltic Group“ bankrotą tyčiniu.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Solid Baltic Group“ įsteigta 2010 m. birželio 18 d., jos steigėja ir vienintele dalyve buvo V. S., o bendrovės vadovo pareigas nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d. ėjo R. S.; 2014 m. birželio 17 d. visos bendrovės akcijos buvo perleistos UAB „Juridinė paslauga“, o vadovu nuo 2014 m. birželio 20 d. buvo paskirtas M. S.. Po UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo – 2014 m. rugsėjo 29 d. V. S. įsigijo 100 procentų UAB „Lamiumis“ akcijų, o R. S. nuo 2014 m. spalio 2 d. tapo šios įmonės vadovu.
6. Iš UAB „Solid Baltic Group“ 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų teismas nustatė, kad bendrovė nurodytais finansiniais metais turėjo 386 567,71 Eur turto, kurio didžiąją dalį – 362 873,61 Eur – sudarė trumpalaikis turtas, tuo tarpu skolos kreditoriams sudarė 323 831,96 Eur. Bendrovė neturėjo nekilnojamojo turto, jai priklausė 3 transporto priemonės, kurios buvo išregistruotos, viena iš jų – įkeista. UAB „Solid Baltic Group“ nevykdė įsipareigojimų  valstybei ir kitiems kreditoriams. Nurodytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad UAB „Solid Baltic Group“ jau 2013 m. buvo nemoki. Be to, teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 27 d. bendrovės turtas sumažėjo iki 119 779,31 Eur, o įsipareigojimai sumažėjo nežymiai – iki 228 569 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad UAB „Solid Baltic Group“ vadovas ir bendrovės vienintelė akcininkė jau 2014 m. birželio mėnesį privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo. Netinkamą UAB „Solid Baltic Group“ valdymo organų pareigų vykdymą teismas motyvavo ir nustatyta aplinkybe, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo tinkamai saugomi ir perduoti laikantis teisės aktų reikalavimų.
7. Teismas nustatė, kad iki UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo UAB „Juridinė paslauga“ buvusi savininkė per kelias savaites iš bendrovės banko sąskaitų išėmė 10 715,94 Eur, o perleidusi akcijas – dar 12 366,77 Eur, nurodytu metu buvo atliekami ir kiti mokėjimai – 2014 m. birželio 4 d. JAV kompanijai Transbaltica Inc. buvo pervesta 24 000 JAV dolerių suma. Teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais eiliškumo tvarka.
8. Netrukus po UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo V. S. įgijo 100 procentų UAB „Lamiumis“ akcijų, o R. S. tapo šios bendrovės vadovu. Iš į bylą pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2016 m. balandžio 6 d. rašto teismas nustatė, kad UAB „Solid Baltic Group“ darbuotojai tapo UAB „Lamiumis“ darbuotojais. Pastaroji 2014 m. lapkričio 12 d. buvo įregistruota PVM mokėtoja ir užsiėmė analogiška veikla kaip ir UAB „Solid Baltic Group“. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas sprendė, kad UAB „Solid Baltic Group“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą įmonę, kad bendrovės turto sumažėjimas prieš pat jos akcijų perleidimą UAB „Juridinė paslauga“ leidžia spręsti, jog R. S. ir V. S., siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, perkėlė verslą, turtą ir darbuotojus į naują įmonę.
9. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad UAB „Solid Baltic Group“ nemokia tapo dėl tyčinį bankrotą apibūdinančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytų požymių bei nurodyto straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos visumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10. Suinteresuotas asmuo V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį, nepanaikinus nurodytos teismo nutarties, grąžinti klausimą dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas klaidingai nurodė esmines ginčo aplinkybes, kad V. S. bendrovės akcininke buvo iki 2014 m. birželio 17 d. Į bylą pateikti duomenys – 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2014 m. birželio 6 d. UAB „Juridinė paslauga“ kasos išlaidų orderis - patvirtina, kad V. S. UAB „Solid Baltic Group“ akcininke buvo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d., tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
2. Teismas nurodė, kad R. S. bendrovės vadovo pareigas ėjo iki 2014 m. rugsėjo 20 d., nors vėliau teigė, kad į šias pareigas nuo 2014 m. birželio 20 d. buvo paskirtas M. S.. Pažymėtina, kad R. S. bendrovės vadovo pareigas faktiškai nustojo eiti dar 2014 m. birželio 1 d., nes nurodytu metu naujai UAB „Solid Baltic Group“ akcininkei buvo perduoti buhalteriniai ir kiti bendrovės dokumentai.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovė jau 2013 m. buvo nemoki. Teismas, nurodydamas, kad bendrovė nevykdė įsipareigojimų valstybei ir kitiems kreditoriams, nenustatė momento, ar įsipareigojimai kreditoriams 2013 m. buvo pradelsti. Be to, 2013 m. bendrovė gavo 1 858,49 Eur pelno, aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, ieškojo naujų klientų bei investuotojų. Šias aplinkybes patvirtinta 2014 m. gegužės 2 d. bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis.
4. Skundžiamos nutarties išvados prieštarauja viena kitai. Dėl bendrovės vadovo ir akcininkės valdymo laikotarpio, bendrovės nemokumo būsenos teismas nepasisakė. Be to, skundžiamoje nutartyje gausu motyvų, kurių neįmanoma suprasti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nutartis nemotyvuota, kad teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus.
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovės veikla, turtas ir darbuotojai jos vadovų bei akcininkų veiksmais buvo perkelti į kitas įmones. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. V. S. nevykdė jokių UAB „Solid Baltic Group“ turto, veiklos ar darbuotojų perkėlimo į UAB „Lamiumis“ ar UAB „Juridinė paslauga“. Tai patvirtina 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „Lamiumis“ steigimo aktas, VĮ Registrų centro išrašai bei viešai prieinami duomenys. Teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
6. Teismas padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, kad UAB „Lamiumis“ ir UAB „Juridinė paslauga“ buvo įsteigta tų pačių asmenų, vykdė tą pačią veiklą kaip ir UAB „Solid Baltic Group“, perėmė pastarosios klientus bei darbuotojus. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Juridinė paslauga“ būtų įsteigta ar valdoma V. S. ar R. S.. 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Juridinė paslauga“ vadovu buvo M. S., kuris niekaip nėra susijęs su V. S.. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad paminėta bendrovė buvo įsteigta 2012 m. spalio 21 d., ji veikia verslo konsultavimo ir kito valdymo veiklos srityje.
7. Verslo bei turto perkėlimui pagrįsti į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad UAB „Solid Baltic Group“ turtas buvo neatlygintinai perduotas, parduotas ne rinkos kaina, dovanotas ar kitaip perleistas UAB „Lamiumis“ ar UAB „Juridinė paslauga“, kad pastarosios perėmė nebaigtas vykdyti UAB „Solid Baltic Group“ sutartis, reikalavimo teises į bendrovę, klientus, duomenų bazes ir kad tokius veiksmus vykdė V. S..
8. Teismo išvada, kad V. S. perkėlė 4 bendrovės darbuotojus į UAB „Lamiumis“ yra visiškai nepagrįsta, nes įmonės akcininkas nesprendžia darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad darbuotojai buvo tyčia perkelti. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajone su medžio pramone dirba labai ribotas ūkio subjektų ratas, darbuotojų, turinčių reikiamą išsilavinimą bei patirtį, perėjimas iš UAB „Solid Baltic Group“ į UAB „Lamiumis“ nepažeidžia jokių teisės aktų.
9. Jeigu V. S. ar R. S. būtų norėję perkelti bendrovės darbuotojus į UAB „Lamiumis“, jie per trumpą laikotarpį būtų nutraukę su jais sudarytas darbo sutartis bei iškart įdarbinę pas naują darbdavį, tačiau iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės darbuotojai laisvai pasirinko, kada nutraukti darbo santykius ir kada sudaryti naujas darbo sutartis.
10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad V. S. pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Teismo nurodytas bendrovės banko sąskaitoje esančių lėšų išėmimas įvyko 2014 m. birželio mėnesį, tuo tarpu V. S. dar 2014 m. gegužės 2 d. perleido bendrovės akcijas, todėl nežinojo apie lėšų išgryninimą. Tai, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo įregistruota viešajame registre tik 2014 m. birželio 17 d., nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės akcijos buvo perleistos tik 2014 m. birželio 17 d. Šią teismo išvadą paneigia paminėta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, 2014 m. birželio 1 d. tarp bendrovės ir UAB „Juridinė paslauga“ pasirašyti dokumentų priėmimo – perdavimo aktai, kuriais pastaroji perėmė visą UAB „Solid Baltic Group“ piniginių operacijų valdymą. Be to, iš byloje esančios AB SEB banko informacijos matyti, kad V. S. niekada neturėjo įgaliojimų valdyti bendrovės sąskaitas, todėl ir išimti iš jų atitinkamas lėšų sumas negalėjo.
11. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad V. S. pažeidė pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą. Būdama bendrovės akcininke, V. S. neturėjo pareigos vykdyti kasdienę bendrovės ūkinę komercinę veiklą. Be to, ji neturėjo jokių specialių žinių tokiai veiklai vykdyti, turėjo nuolatinį darbą teisme, todėl tik formaliai dalyvavo bendrovės valdyme. Neturėdama visos informacijos apie tikrąją bendrovės finansinę padėtį, V. S. neturėjo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą.
12. Bendrovės akcijas V. S. nusprendė parduoti negaudama iš jų finansinės naudos. Akcijų pardavimo metu bendrovė buvo moki, vykdė veiklą, stengėsi mažinti savo laikinus skolinius įsipareigojimus, ieškoti investuotojų. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. gegužės 2 d., tuo tarpu bendrovės balanso ataskaita, iš kurios matyti sudėtinga jos finansinė situacija buvo sudaryta tik 2014 m. birželio 27 d. Akcijų perleidimo metu bendrovės finansinė situacija buvo geresnė ir nebuvo tapati nustatytajai 2014 m. birželio mėnesį. Kadangi bendrovės finansinė būklė pablogėjo praėjus dviem mėnesiams nuo akcijų perleidimo, V. S. apie tai negalėjo žinoti ir imtis atitinkamų veiksmų.
13. Šalys nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių bendrovės tapimo nemokia momentą.
14. Nėra aišku, kaip teismas nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, nes dėl jų skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta.

11. Suinteresuotas asmuo BUAB „Solid Baltic Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje galimai yra įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida nurodant laikotarpį, kuriuo V. S. buvo bendrovės akcininke, tačiau ši aplinkybė nedaro reikšmingos teisinės įtakos skundžiamoje nutartyje konstatuotiems pagrindams bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
2. Nors skunde akcentuojama, kad po 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sudarymo V. S. nebuvo bendrovės akcininke, tačiau nurodytos sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė į perkamas akcijas įgyjama po visiško perkamų akcijų apmokėjimo, tuo tarpu iš V. S. pateiktų atsiskaitymo dokumentų matyti, kad už akcijas visiškai buvo atsiskaityta tik 2014 m. birželio 6 d.
3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje iškelti UAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylą konstatuota, kad bendrovė buvo nemoki jau 2013 m. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi res judicata galią, todėl V. S. samprotavimai, kad 2013 m. bendrovė nebuvo nemoki, atmestini kaip nepagrįsti.
4. Teismas teisingai įvertino, kad UAB „Lamiumis“ vykdoma veikla yra identiška UAB „Solid Baltic Group“ vykdytai veiklai, kad iš pastarosios į UAB „Lamiumis“ perėjo didžioji dalis darbuotojų, kad UAB „Lamiumis“ akcininke iki 2016 m. spalio 21 d. buvo V. S., vadovu – R. S.. Šiame kontekste pažymėtina ir teismų praktika, kad situacija, kai įmonės dalininkai priima sprendimus ar atlieka veiksmus, kuriais sąmoningai siekiama sužlugdyti įmonę bei verslą perkelti į kitą jų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, paprastai vertinama kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-383/2012).
5. Nustatęs, kad jau 2013 m. UAB „Solid Baltic Group“ buvo nemoki, teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovės akcininkė ir jos vadovas pažeidė ĮBĮ nustatytą pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą.

12. Pareiškėja UAB KUEHNE+NAGEL atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes. Skunde paminėti duomenys – 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, 2014 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderis tik patvirtina, kad nuosavybė į UAB „Solid Baltic Group“ akcijas buvo perleista ne 2014 m. gegužės 2 d., o žymiai vėliau – 2014 m. birželio mėnesį.
2. Nustačius, kad nuosavybės teisę į UAB „Solid Baltic Group“ akcijas V. S. perleido ne anksčiau kaip 2014 m. birželio 6 d., darytina išvada, kad jai turėjo būti žinoma apie bendrovės sandorius, tame tarpe ir didelių pinigų sumų pervedimą avansu Transbaltica Inc. ir bendrovės banko sąskaitoje esančių pinigų išėmimą. Kadangi tokie veiksmai akivaizdžiai mažina jau parduotų bendrovės akcijų vertę, bet koks protingas ir apdairus bendrovės akcijų pirkėjas būtų tokius veiksmus ginčijęs arba nutraukęs akcijų pirkimo – pardavimo sandorį. Ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovės akcijos buvo perleistos fiktyviai.
3. Skundžiamoje nutartyje padaryta klaida nurodant R. S. vadovavimo bendrovei laikotarpį nekeičia pačios faktinės aplinkybės, kad pastarasis buvo vienasmenis bendrovės vadovas iki 2014 m. birželio 20 d. ir yra atsakingas už visus iki nurodytos datos sudarytus bendrovės sandorius. Skundo argumentas, kad R. S. faktiškai nustojo eiti bendrovės vadovo pareigas nuo 2014 m. birželio 1 d., nepatvirtintas jokiais įrodymais.
4. Skunde paminėtuose 2014 m. birželio 1 d. bendrovės dokumentų ir turto priėmimo – perdavimo aktuose nurodyta data yra neteisinga, nes bendrovės direktorius R. S. negalėjo ir neturėjo teisės nurodytą dieną perduoti nei atsakovės dokumentų, nei turto. 2014 m. birželio 1 d. R. S. neturėjo bendrovės dokumentų, nes jie buvo pas UAB „Audito gairės“ ir R. S. buvo grąžinti tik 2014 m. birželio 27 d.; 2014 m. birželio 1 d. bendrovės akcininke vis dar buvo V. S., todėl bendrovės dokumentai ir turtas negalėjo būti perduoti D. U.. Be to, 2014 m. birželio 1 d. priėmimo – perdavimo aktuose nurodyta, kad pastarajam asmeniui perduodamas ir bendrovės turtas – krautuvas, kompiuteris, staklės, mobilieji telefonai, daugiau nei 200 m³ lentų ir medienų. Akivaizdu, kad šis turtas turėjo būti kažkur sandėliuojamas ir saugomas, tačiau paminėtuose aktuose nėra nurodyta jokia turto saugojimo ar sandėliavimo vieta, nenurodyta tiksli turto identifikacija.
5. Netrukus po UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo V. S. tapo UAB „Lamiumis“ akcininke, o R. S. – nurodytos bendrovės vadovu. Iki to UAB „Lamiumis“ darbuotojų neturėjo, o nurodytiems asmenims tapus jos dalyve bei vadovu darbuotojų skaičius išaugo iki 6, 4 iš jų – buvę UAB „Solid Baltic Group“ darbuotojai; bendrovės vykdyta veikla buvo analogiška UAB „Solid Baltic Group“ vykdytai veiklai – mediena, jos gaminiai.
6. V. S. ir R. S. užsiima verslu nuo 2007 m. steigdami, įsigydami ir perleisdami bendroves. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad nurodyti asmenys yra ar buvo šių įmonių akcininkais bei vadovais: BUAB „Komsolis SMP“, BUAB „Solid Baltic Group“, UAB „Lamiumis“, UAB „Inasa“. Trys iš keturių nurodytų bendrovių veiklos nebevykdo, dvi yra bankrutavusios, vienai buvo keliama bankroto byla. Kaip matyti iš laikotarpių, kuriais V. S. ir R. S. buvo nurodytų bendrovių akcininkais ir vadovais, po šių bendrovių akcijų pardavimo tretiesiems asmenims jos toliau veiklos nebevykdydavo, kreditorių iniciatyva joms buvo keliamos bankroto bylos.
7. UAB „Solid Baltic Group“ turėto turto staigus sumažėjimas prieš pat bendrovės akcijų perleidimą neabejotinai rodo, kad Sodžiai, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, perkėlė verslą, turtą ir darbuotojus iš UAB „Solid Baltic Group“ į UAB „Lamiumis“, o tokie veiksmai visiškai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes, kurioms esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.
8. Nors iš byloje esančių bendrovės banko sąskaitos išrašų nėra galimybės identifikuoti, ar mokėjimai kreditoriams buvo atliekami laikantis atsiskaitymo eiliškumo, tačiau bent vienas mokėjimas buvo atliktas akivaizdžiai pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą tvarką: 2014 m. birželio 4 d. buvo atliktas 579,24 Eur mokėjimas UAB „Audito gairės“ už paslaugas, suteiktas 2014 m. gegužės mėnesį, kai tuo tarpu bendrovės skolos pareiškėjui buvo atsiradusios anksčiau, t. y. 2014 m. vasario – balandžio mėnesiais.
9. Neatsiskaičius su jau esančiais kreditoriais, buvo išgryninti bendrovės pinigai, avansu mokama JAV bendrovei, atsiskaitoma su kitais kreditoriais, taip akivaizdžiai pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
10. Jeigu valdyti įmonę Sodžiai neturėjo pakankamai patirties ar galimybių, turėjo pasirūpinti, kad įmonės vadovo pareigas užimtų tinkamas asmuo. Nepasisekus versle ir patyrus nuostolį, Sodžiai turėjo imtis veiksmų, kad bendrovė tęstų veiklą ir galėtų atsiskaityti su kreditoriais, arba išsiaiškinus, kad bendrovė yra nemoki – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau to nepadarė nei bendrovės direktorius R. S., nei akcininkė V. S.. Naujos bendrovės akcininkės UAB „Juridinė paslauga“ vadovas M. S., būdamas atidus ir rūpestingas verslininkas, įsigydamas kitos bendrovės akcijas, neabejotinai turėjo pasidomėti įmonės, kurios akcijas įsigyja, finansine padėtimi bei teisiniu statusu, o naujasis direktorius – M. S., perėmęs bendrovės turtą ir dokumentus bei įvertinęs bendrovės būklę, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad po įmonės akcijų perleidimo ji jokios veiklos nebevykdė, darytina išvada, kad S., UAB „Juridinė paslauga“ bei M. S. sąmoningai ir tyčia nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Solid Baltic Group“ iškėlimo.
11. V. S., tariamai pardavusi bendrovės akcijas UAB „Juridinė paslauga“, t. y. asmeniui, neturinčiam jokio tikslo tęsti bendrovės veiklą, tokiais savo veiksmais tinkamai neužtikrino bendrovės veiklos tęstinumo bei garantijų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų įvykdyti. UAB „Solid Baltic Group“ bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei R. S., nei M. S. bendrovės apskaitos dokumentų ir turto neišsaugojo, jų neperdavė bankroto administratoriui ir tokiu būdu pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytą pareigą.
12. Teismas nustatė, kad UAB „Solid Baltic Group“ turtas per pirmus šešis 2014 m. mėnesius sumažėjo daugiau nei tris kartus, o bendrovė iš pelningos virto visiškai nuostolinga. Akivaizdu, kad tokį drastišką bendrovės finansinių rodiklių pasikeitimą galėjo lemti bendrovės akcininkų ir vadovų veiksmais sudaryti visiškai ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi bendrovei sandoriai. Vienas iš jų – 2014 m. birželio 4 d. atliktas 24 000 JAV dolerių avanso sumokėjimas Transbaltica Inc., nors tuo metu bendrovė veiklos praktiškai nebevykdė, o už avansu pervestą sumą jokių prekių ar paslaugų negavo.
13. Aplinkybė dėl per trumpą laiką sumažėjusio bendrovės turto leidžia spręsti, kad bendrovės turtas buvo perleistas mažesnėmis nei rinkos kainomis arba neatlygintinai buvo perleistas pačių Sodžių valdomai UAB „Lamiumis“.
14. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Solid Baltic Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kita vertus, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti įmonės bankrotas. Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą dėl netinkamo įmonės valdymo ir veiklos organizavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, ar jais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
16. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas UAB „Solid Baltic Group“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės valdymo organų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ir ekonomiškai įmonei nenaudingų sandorių sudarymu, kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimu, netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita, veiklos ir turto į kitą įmonę perkėlimu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir joms pagrįsti pateiktus įrodymus, iš esmės nemotyvavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nustatytų tyčinio bankroto požymių.
17. Prieš pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, pažymėtina, kad, vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
18. Be to, civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad teismas netiksliai nustatė apeliantės ir suinteresuoto asmens R. S. – buvusių UAB „Solid Baltic Group“ dayvio ir valdymo organo – valdymo laikotarpius. Kita vertus, suklysta nustatant nurodytų laikotarpių pabaigos momentą buvo nežymiai ir ši aplinkybė teismo išvadų dėl nagrinėjamu atveju egzistuojančių UAB „Solid Baltic Group“ tyčinio bankroto požymių nepaneigia.
20. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad apeliantė nurodytos bendrovės dalyve buvo nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2014 m. birželio 17 d., o suinteresuotas asmuo R. S. jos vadovu – nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d. Apeliantės teigimu, į bylą pateikta 2014 m. gegužės  2 d. bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad jos, kaip UAB „Solid Baltic Group“ akcininkės, įgaliojimai pasibaigė dar 2014 m. gegužės 2 d., tuo tarpu iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad R. S. bendrovės vadovu buvo iki 2014 m. birželio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiam paminėtų bylos duomenų vertinimui.
21. Pirma, 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis neįrodo, kad disponuoti UAB „Solid Baltic Group“ akcijomis apeliantė nustojo nuo paminėtos sutarties sudarymo dienos. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 1.4 punktas nustato, kad nuosavybės teisė į akcijas įgyjama po visiško akcijų apmokėjimo. Nors apeliantė skunde teigia, kad UAB „Jurdinė paslauga“ už akcijas atsiskaitė sutarties sudarymo dieną, iš jos pačios į bylą pateikto UAB „Juridinė paslauga“ kasos išlaidų orderio matyti, kad nurodytas atsiskaitymas įvyko tik 2016 m. birželio 6 d. Taigi teismo nustatyta aplinkybė, kad 2014 m. birželio mėnesį apeliantė dar buvo UAB „Solid Baltic Group“ akcininke yra iš esmės teisinga. Teisinę reikšmę turi tai, kad byloje nustatytų įmonės ir jos kreditorių interesus pažeidžiančių veiksmų – lėšų iš įmonės banko sąskaitos išgryninimo, 24 000 JAV dolerių dydžio avanso ofšorinei kompanijai Transbaltica Inc. pervedimo - atlikimo metu apeliantė vis dar buvo vienintelė UAB „Soldi Baltic Group“ akcininkė.
22. Antra, nors teismas suklydo nurodydamas Juridinių asmenų registro duomenis apie suinteresuoto asmens R. S. vadovavimo UAB „Solid Baltic Group“ pabaigą, šiuos viešai prieinamus duomenis klaidingai nurodo ir apeliantė. R. S. bendrovės vadovo pareigas formaliai nustojo eiti 2014 m. birželio 25 d., o ne 2014 m. birželio 20 d., kaip teigiama skunde. Į bylą pateikti 2014 m. birželio 1 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktai, kuriais, apeliantės teigimu, naujajam akcininkui – UAB „Juridinė paslauga“, buvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai ir turtas, neįrodo, kad R. S. UAB „Solid Baltic Group“ vadovo pareigas faktiškai nustojo eiti 2014 m. birželio 1 d. (CPK 185 straipsnis). Įvertinus, kad 2014 m. birželio 1 d. apeliantė vis dar buvo bendrovės akcininke, sutiktina su pareiškėjos atsiliepimo į skundą argumentu, kad nurodytą dieną R. S. neturėjo teisės perduoti UAB „Juridinė paslauga“ bendrovės turto ir dokumentų. Be to, pareiškėja į bylą pateikė 2014 m. birželio 27 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB „Audito gairės“ perdavė UAB „Solid Baltic Group“ dalį pastarosios dokumentų. Nurodytą aktą, kaip bendrovės vadovas, pasirašė R. S.. Taigi anksčiau paminėtų bendrovės ir jos kreditorių interesus pažeidžiančių veiksmų atlikimo metu suinteresuotas asmuo R. S. buvo UAB „Solid Baltic Group“ vadovas.
23. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad subjektus, kurie atliko veiksmus, vertintinus ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu, teismas nustatė tinkamai.
24. Skunde nepagrįstai ginčijama teismo nustatyta UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo pradžios aplinkybė. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo įrodyta, kad jau 2013 m. pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Atmesdamas šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje, kuria UAB „Solid Baltic Group“ iškelta bankroto byla, yra konstatuota, kad bendrovė nemoki buvo jau 2013 m. Tokią išvadą teismas padarė visapusiškai įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitus jos finansinę padėtį apibūdinančius duomenis. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad 2013 m. UAB „Solid Baltic Group“ gavo 1 858,49 Eur pelno ir aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, šios išvados nepaneigia. Pastarąją aplinkybę apeliantė įrodinėja 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau bendrovės akcijų perleidimas nepatvirtina ūkinės komercinės, investicinės veiklos vykdymo, tuo labiau, kad po paminėtos sutarties sudarymo UAB „Solid Baltic Group“ apskirtai nutraukė veiklą (CPK 185 straipsnis).
25. Nepaisant jau 2013 m. egzistavusio bendrovės nemokumo, nei apeliantė, nei bendrovės vadovas neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis) ir tokiu savo neveikimu, pažeisdami įstatymo jiems nustatytas pareigas, ne tik didino UAB „Solid Baltic Group“ įsiskolinimus kreditoriams, bet ir apribojo pastarųjų galimybes nukreipti išieškojimus į įmonės skolininkės turtą. Tokias išvadas patvirtina 2014 m. birželio 27 d. bendrovės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kuriuos palyginus su 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, matyti, kad per pirmus šešis 2014 m. mėnesius UAB „Solid Baltic Group“ turtas sumažėjo nuo 386 567 Eur iki 119 779 Eur, tuo tarpu trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nežymiai – nuo 323 831 Eur iki 228 569 Eur; per nurodytą laikotarpį bendrovė patyrė 151 274 Eur nuostolių. Be to, byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio  mėnesį iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta bendra 23 082,72 Eur suma. Duomenų, kad nurodyta lėšų suma būtų panaudota bendrovės naudai, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismas nustatė ir tai, kad 2014 m. birželio 4 d. bendrovė sudarė įmonei ekonomiškai visiškai nenaudingą sandorį, pagal kurį pervedė Transbaltica Inc. 24 000 JAV dolerių avansą, nors tuo metu jokios veiklos iš esmės nevykdė ir už pervestą sumą jokių prekių ar paslaugų negavo. Maža to, 2014 m. birželio 4 d. UAB „Solid Baltic Group“ sumokėjo UAB „Audito gairės“ 579,24 Eur už paslaugas, pastarosios suteiktas 2014 m. gegužės mėnesį, nors tuo metu turėjo pradelstų įsiskolinimų pareiškėjui UAB KUEHNE+NAGEL, valstybės ir VSDF biudžetams. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „Solid Baltic Group“ valdymo organai sudarė nuostolingus  įmonei sandorius, atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais vykdė pažeisdami įstatymų reikalavimus (CK 6.930¹ straipsnis).
26. Kaip minėta, į bylą pateikti 2014 m. birželio 1 d. priėmimo – perdavimo aktai neįrodo, kad UAB „Solid Baltic Group“ turtas ir dokumentai buvo perduoti UAB „Juridinė paslauga“. Taigi pagrindo spręsti, kad po UAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylos iškėlimo atsiradusi pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) netaikytina apeliantei ir suinteresuotam asmeniui R. S., nėra. Iš bendrovės bankroto byloje teismo priimtų procesinių sprendimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad nurodyta pareiga atsakingų asmenų nebuvo įvykdyta. Aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016) leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą. 
27. Aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė ir suinteresuotas asmuo R. S., būdami UAB „Solid Baltic Group“ valdymo organais, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šiuo atveju egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nustatytus tyčinio bankroto požymius.
28. Skunde apeliantė nesutinka ir su teismo išvada dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantė teigia nevykdžiusi jokių bendrovės turto, veiklos ar darbuotojų perkėlimo į UAB „Lamiumis“ ar UAB „Juridinė paslauga“. Tokį argumentą apeliantė grindžia 2014 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – perdavimo sutartimi, UAB „Lamiumis“ steigimo aktu bei viešai prieinamais duomenimis apie šias bendroves. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nurodytos teismo išvados nepaneigia.
29. Pirma, skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad UAB „Solid Baltic Group“ veikla ir turtas buvo perkelti tik į UAB „Lamiumis“, todėl argumentai, kad buvusi bendrovės akcininkė neatliko šios nutarties 28 punkte nurodytų veiksmų UAB „Juridinė paslauga“ atžvilgiu, nepagrįsti.
30. Antra, byloje nustatytos aplinkybės, kad netrukus po UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo apeliantė įgijo 100 procentų UAB „Lamiumis“ akcijų, o R. S. tapo šios bendrovės vadovu, kad UAB „Solid Baltic Group“ darbuotojai buvo įdarbinti UAB „Lamiumis“, kad pastaroji užsiėmė analogiška veikla UAB „Solid Baltic Group“ vykdytai veiklai ir kad bendrovės turtas dėl jos dalyvės bei vadovo nepaaiškintų ir neįrodytų aplinkybių sumažėjo daugiau nei per pusę prieš pat jos akcijų perleidimą UAB „Juridinė paslauga“ patvirtina, jog nurodyti asmenys, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, perkėlė UAB „Solid Baltic Group“ veiklą, turtą ir darbuotojus į naują įmonę. Kaip minėta, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu padarytos išvados dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nagrinėjamu atveju nepaneigia apeliantės argumentų dėl asmenų (įmonės darbuotojų) laisvės pasirinkti darbą, darbo santykių nutraukimo su UAB „Solid Baltic Group“ momentą bei darbo sutarčių sudarymo su UAB „Lamiumis“ momentą (CPK 185 straipsnis). Kadangi anksčiau aptartais apeliantės ir suinteresuoto asmens R. S. veiksmais bendrovės turtas prieš jos akcijų ir valdymo perleidimą buvo žymiai sumažintas, ūkinė komercinė veikla iš esmės nebevykdoma, darytina išvada, kad UAB „Solid Baltic Group“ darbuotojų galimybės likti bendrovėje buvo apribotos.
31. Trečia, manyti, kad BUAB „Solid Baltic Group“ ir UAB „Lamiumis“ analogiškas veiklos pobūdis, tie patys darbuotojai ir valdymo organai yra tik sutapimas, pagrindo neteikia ir viešai prieinami duomenys apie apeliantę ir jos sutuoktinį. Nurodyti asmenys yra ar buvo šių įmonių akcininkais bei vadovais: BUAB „Komsolis SMP“, BUAB „Solid Baltic Group“, UAB „Lamiumis“, UAB „Inasa“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Trys iš keturių nurodytų bendrovių veiklos nebevykdo, dvi yra bankrutavusios, vienai buvo keliama bankroto byla. Kaip matyti iš laikotarpių, kuriais Sodžiai buvo nurodytų bendrovių akcininkais ir vadovais, po šių bendrovių akcijų pardavimo tretiesiems asmenims bendrovės toliau veiklos nebevykdydavo, kreditorių iniciatyva joms buvo keliamos bankroto bylos.
32. Skunde nepagrįstai apeliuojama į tai, kad teismas neturėjo pagrindo UAB „Solid Baltic Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą prezumpciją. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas šią normą paminėjo, tačiau išvados dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ja nemotyvavo. Nurodytu argumentu apeliantė iš esmės kvestionuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto ir šioje byloje teismo kontatuoto tyčinio bankroto požymio (dėl įmonės atsiskaitymo su kreditoriais pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą) egzistavimą, dėl kurio buvo pasisakyta pirmiau nurodytuose šios nutarties motyvuose. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje surinktų tiesioginių įrodymų pagrindu nustatė nurodytą tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte,  iš esmės neliko jokio pagrindo teismui tą patį požymį konstatuoti dar ir remiantis teisine prezumpcija pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, aptariamas apeliantės argumentas yra teisiškai nereikšmingas.
33. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto administratoriui atlikti detalų įmonės veiklos, tame tarpe ir sudarytų sandorių, patikrinimą ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina dėl pareiškėjos atsiliepimo į skundą argumentų, susijusių su UAB „Solid Baltic Group“ ir UAB „Juridinė paslauga“ sudaryto sandorio dėl akcijų perleidimo bei įmonės dokumentų ir turto perdavimo tariamumo bei šių veiksmų teisinių padadinių, nes šiuo atveju tai nėra reikšmingos aplinkybės, sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimo klausimą.
34. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta, kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, padarė teisingą išvadą dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

           n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

           Teisėjas                                                                                  Artūras Driukas