Civilinė byla Nr. e2-1143-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00847-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.2.

                                                                                               (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-4098-431/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ ieškinį atsakovams B. Š., I. Š. ir R. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis ab initio 2016-04-27 dovanojimo sutartį Nr. 5198 ir 2016-04-21 dovanojimo sutartį Nr. 2-4308; taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovei B. Š. nuosavybės teisę į: 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams R. Š. ir I. Š. priklausančio turto: 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždraudžiant minėtą turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, taip pat kitaip suvaržyti arba apsunkinti savininko teises į šį turtą.
3. Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia byloje pareikštus reikalavimus, todėl egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Šiuo atveju byloje prašoma grąžinti dovanojimo sandoriais perleistą turtą atsakovei, todėl turi būti taikoma tokia laikinoji apsaugos priemonė priemonė, kuri užtikrintų, jog ieškinio patenkinimo atveju restitucija galės būti realiai įgyvendinama. Atsakovė nesąžiningai sumažino savo turto kiekį, neatlygintinai perleisdama savo turtą šeimos nariams, tokiu būdu sumažindama savo mokumą ir pažeisdama ieškovės interesus. Atsakovų atžvilgiu galioja nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 d.), todėl neabejotinai egzistuoja grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės nesąžiningas mėginimas nuslėpti savo turtą akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės artimieji gali mėginti jiems padovanotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko turto grąžinimas atsakovei iš esmės pasunkėtų, nes kiltų klausimų dėl trečiųjų asmenų sąžiningumo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-24 nutartimi ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad nors ieškovė reiškia actio Pauliana ieškinį atsakovams, tačiau ieškinyje nepagrindžia, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
6. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-43873-727/2016 pagal UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ ieškinį atsakovei B. Š. dėl 27 685,60 Eur žalos atlyginimo, kurioje 2016-10-14 teismo nutartimi ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ reikalavimų užtikrinimui atsakovės B. Š. atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 27 685,60 Eur sumai areštuotas atsakovės B. Š. turtas. Minėtos nutarties pagrindu antstolis D. T. 2016-11-29 pateikė areštuoto turto aprašą, kuriame areštuotas atsakovei priklausantis turtas turto arešto dieną įvertintas 22 294 Eur suma t. y. areštuoto atsakovės turto vertė yra tik 5 391,60 Eur mažesnė už galimą ieškovės reikalavimo patenkinimą pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog galimo ieškinio patenkinimo atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendimo įvykdymas galimas tik iš antstolio D. T. 2016-11-29 turto apraše išvardinto turto, taip pat neįvertino, kad prašomo areštuoti turto vertė neabejotinai yra per didelė, lyginant su nurodomu neužtikrintu būsimu teismo sprendimo įvykdymu 5 391,60 Eur sumai.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-04-24 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti atsakovams R. Š. ir I. Š. priklausančio turto: 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, taip pat kitaip suvaržyti arba apsunkinti savininko teises į šį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo yra neteisėta – ieškinio priėmimo stadijoje turi būti atliktas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas. Šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi sprendė dėl vieno iš ginčo esmės klausimų – neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės turėjimo.
2. Teismas nepasisakė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje, o, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, sprendė teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje įvykdymo galimybes.
3. Actio Pauliana yra ginčijamas turto perleidimo teisėtumas ir areštas gali būti taikomas, jei tam yra pagrindas, visam perleistam turtui kaip ginčo objektui, neatsižvelgiant į galimą skirtumą tarp kreditorinio reikalavimo dydžio ir perleisto turto vertės. Ši taisyklė ypač taikoma tais atvejais, kai skolininko perleistas turtas iš esmės yra nedalus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2018/2011).
4. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra ekonomiška ir proporcinga. Atsakovų teisės, pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, nebūtų nepagrįstai suvaržomos.
8. Atsakovai B. Š., I. Š. ir R. Š. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Teismas tinkamai atsižvelgė į actio Pauliana sąlygų taikymo, aiškinimo praktiką ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę B. Š.. Taigi ieškovės ieškinys pagrįstai kvalifikuotas kaip prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas. Nutartyje taip pat tinkamai įvertinta aplinkybė, kad atsakovės B. Š. atžvilgiu jau yra pritaikytas turto areštas 22 294 EUR sumai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
2. Byloje nėra ginčo, kad tariama ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę yra grindžiama kitoje byloje pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisminis ginčas dėl reikalavimo teisės reiškia, jog ji nėra neabejotina, todėl, kol toks ginčas neišnagrinėtas, tol nėra būtinosios actio Pauliana ieškinio sąlygos. Taigi teismas pagrįstai įvertino kitoje byloje pareikštų ieškovės reikalavimų pobūdį ir apimtį, jų įtaka šioje byloje reiškiamam reikalavimui. Toks vertinimas nereiškia, kad buvo išeita už šios bylos nagrinėjimo ribų.
3. Ginčo sandorių sudarymo motyvai nebuvo susiję su ieškovės pretenzijomis atsakovei B. Š. dėl tariamos žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovai ateityje elgtųsi nesąžiningai. Jeigu ginčo sandoriais atsakovė būtų siekusi apsisaugoti nuo potencialiai neigiamų pasekmių kitoje byloje, tikėtina, kad ji nebūtų pasilikusi savo dispozicijoje tiek turto, kad beveik visą ieškovės reikalaujamą sumą iš jos būtų galima išieškoti. Be to, ginčo sandoriai buvo sudaryti iki civilinės bylos Nr. e2-43873-727/2016 inicijavimo 2016-08-04, vėliau, ieškovei ėmus reikšti įtarimus dėl tariamo šių sandorių nesąžiningumo, jokie nauji sandoriai su trečiaisiais asmenimis sudaryti nebuvo. Taigi nėra pagrindo manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju kokie nors nesąžiningi sandoriai būtų sudaryti.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo prielaidų

9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra abiejų minėtų sąlygų, t. y. preliminarų apeliantės ieškinio nepagrįstumą ir grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą.
10. Apeliantė UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atskirajame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigdama, kad teismas nepasisakė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui būtent šioje konkrečioje byloje, vertindamas kito teismo nagrinėjamoje byloje, kurioje reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, galimai apeliantės naudai priimto sprendimo įvykdymo galimybę, o teismo išvada dėl preliminaraus Pauliano ieškinio nepagrįstumo yra neteisėta ir peržengianti tokio vertinimo, atliekamo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ribas. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. 

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

11. Sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiame ginče poreikio ir šiuo tikslu vertinant pirmąją iš nurodytų dviejų sąlygų – preliminarų ieškinio pagrįstumą, turi būti patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017).
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo kontekste spręsdamas dėl actio Pauliana preliminaraus pagrįstumo teismas taip pat neturėtų vertinti visų būtinų tokio ieškinio patenkinimo sąlygų, t. y. spręsti, ar ieškovas įrodė turįs galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę ir pan., kadangi visų šių sąlygų buvimo klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės tyrimo dalykas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-381/2015; 2017-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017).
14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – ginčo sandoriais perleisto nekilnojamojo turto areštą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, taip pat kitaip suvaržyti arba apsunkinti savininko teises į šį turtą, pripažinęs, kad apeliantė, pareikšdama actio Pauliana reikalavimą, ieškinyje nepagrindė turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Tokia išvada, atsižvelgiant į šios nutarties 11-13 punktuose aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, aiškinančią prima facie doktriną, yra ankstyva ir neatitinkanti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, kuris atliekamas sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, kriterijų.  
15. Apeliantės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas jame suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai bei dokumentai, todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų apeliantės pageidaujamas teisines pasekmes. Vadinasi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nelieka pagrindo konstatuoti, kad apeliantė yra pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą arba egzistuoja kitos pakankamai akivaizdžios ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei byloje pateiktus įrodymus.
17. Šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės, kad apeliantei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, nebuvimą konstatavo ne nagrinėjamos bylos, o kitos bylos, pradėtos pagal apeliantės ieškinį atsakovei B. Š. dėl žalos atlyginimo, aplinkybių kontekste. Aplinkybės, kurias spręsdamas dėl grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo / nebuvimo vertino pirmosios instancijos teismas – kitoje byloje aprašyto areštuoto atsakovei B. Š. priklausančio turto vertė, likusi neužtikrinta ieškovės reikalavimo toje byloje dalis bei prašomo areštuoti nagrinėjamoje byloje atsakovei priklausančio nekilnojamojo turo vertė, niekaip negali patvirtinti ar paneigti ieškovės šioje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimo būtinybės.
18. Ir nors nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad atsakovų nesąžiningumas pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį preziumuojamas taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, priešingai, atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017), pažymėtina, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objekto teisinę padėtį nepakitusią. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kad disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-464/2017).
19. Nagrinėjamoje byloje tokių draudimų nustatymo poreikį suponuoja ieškinio dalykas – reikalavimas grąžinti ginčo objektais tapusius nekilnojamuosius daiktus atsakovės nuosavybėn bei faktas, kad ginčo turtas gali būti restitucijos dalykas. Tokiu atveju būtent draudimo perleisti nuosavybę į ginčo turtą tretiesiems asmenims nustatymas ir galėtų užkirsti kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams ar ginčo objektu tapusio turto naujų savininkų atsiradimui.
20. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas sutikti su apeliantės atskirajame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo taip pat stokoja pagrįstumo.

Dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies

21. Kiekvienu atveju laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo deklaruojamu – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo – tikslu. Teismas turi pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kartu kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nustačius abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą, apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo sandoriais perleisto turto areštas, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudžiant minėtą turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, taip pat kitaip suvaržyti arba apsunkinti savininko teises į šį turtą, negali būti taikomos dėl jų neproporcingumo bei bylos šalių interesų pusiausvyros išlaikymo.
23. Šiuo aspektu aktualu tai, kad apeliantės interesų galimos restitucijos taikymo dalyje užtikrinimui (turto grąžinimui atsakovės B. Š. nuosavybėn) visiškai pakanka draudimo disponuoti ginčo turtu kitiems atsakovams nustatymo, o valdymo ir naudojimo draudimas jau būtų perteklinės priemonės. Tokio pobūdžio bei apimties, kurių siekia apeliantė, draudimų atsakovams nustatymas nepriimtinas dar ir atsižvelgiant į tokią aplinkybę, kad atsakovė B. Š. yra ieškovės akcininkė, o Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina konfliktinės situacijos tarp jos ir kitų bendrovės akcininkų buvimą ir ne vieną vykstantį teisminį ginčą bei reiškiamus priešpriešinius reikalavimus. Tai teikia prielaidas vertinti, kad maksimaliais ir, kaip minėta, šio konkretaus ginčo atveju nereikalingais suvaržymais iš esmės gali būti siekiama ir su laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtimi nederančių tikslų, pavyzdžiui, sustiprinti savo pozicijas vykstančiuose verslo partnerių ginčuose. Tokiu atveju perteklinės laikinosios apsaugos priemonės jau neatliktų teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo funkcijos, neatitiktų jų taikymo išimtinumo principo (CPK 3 str. 1 d.).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo būtinybę iš esmės siejo tik su ginčo sandoriais perleisto turto nuosavybės teisės status quo išsaugojimu bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokiam tikslui pasiekti bei būsimam galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra būtinas atsakovams priklausančio minėto turto areštas. Ieškinio reikalavimus visiškai užtikrintų CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos prevencinio pobūdžio (konservacinės) laikinosios apsaugos priemonės taikymas – įrašo viešajame registre padarymas dėl nuosavybės teisės į ginčo sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo.
25. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinant iš dalies ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos padarant įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ ((duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos ir padaryti įrašą valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovei I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą – 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2016-04-27 dovanojimo sutartis Nr. 5198, taip pat į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  įgijimo pagrindas – 2016-04-27 dovanojimo sutartis Nr. 5198, o atsakovui R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2016-04-21 dovanojimo sutartis Nr. 2-4308, bei į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  įgijimo pagrindas – 2016-04-21 dovanojimo sutartis Nr.2-4308.

Nutarties kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui - Valstybės įmonei Registrų centrui.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė