Civilinė byla Nr. e2-1205-996/2022

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19383-2021-8

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1;

      1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

         (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 23 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovui J. S. (J. S.), jo atstovui advokatui Justui Sankaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MURAKO“ atstovams advokatui Mindaugui Kazlauskui, uždarosios akcinės bendrovės „MURAKO“ vadovui A. D.,

atsakovės GmbH BHC atstovams advokatams Mariui Intai, Areldui Augustinaičiui,

atsakovei A. S., jos atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MURAKO“, GmbH BHC, A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 J. S. (J. S.) (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 1–10, t. VI, b. l. 97–107) uždarajai akcinei bendrovei „MURAKO“ (toliau – UAB „MURAKO“), GmbH BHC ir A. S. (toliau kartu – atsakovės), prašydamas priteisti jam solidariai iš UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC 42 993,50 Eur iki 2021 m. birželio mėn. (imtinai) dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas, nuo 2021 m. liepos mėn. (imtinai) po 1 663,33 Eur per mėnesį žalos atlyginimą, mokamą periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginant su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, 1 618 Eur tiesioginius nuostolius, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nenustačius GmbH BHC civilinės atsakomybės priteisti jam aukščiau nurodytas sumas iš UAB „MURAKO“ ir subsidiariai iš A. S., taip pat priteisti jam iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. sausio 3 d. su UAB „MURAKO“ (laikinojo įdarbinimo įmone) sudarė laikinojo įdarbinimo sutartį Nr. 29, pagal kurią buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, pagal šią sutartį jis nuo 2019 m. sausio mėn. pradžios iki 2019 m. vasario 18 d. dirbo UAB „MURAKO“ nurodytoje darbo vietoje – Vokietijos įmonės GmbH BHC statybvietėje Vokietijoje, jo ir GmbH BHC teisiniai santykiai nebuvo niekaip įforminti, nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. apie 11 val. 20 min. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (toliau – įvykis), kurio metu jam bei kitam darbuotojui M. Š. dirbant laikinojo darbo naudotojo GmbH BHC statybvietėje Vokietijoje, griaunant pramoninio pastato sieną, keltuvu pakilus į 4–5 metrų aukštį, siena pradėjo virsti į keltuvo pusę, keltuvui gerokai pasvirus M. Š. iš keltuvo iššoko, o jis krito kartu su keltuvu, jie abu krisdami patyrė kūno sužalojimus, buvo nugabenti į ligoninę Vokietijoje. Pabrėžė, kad dėl patirtų sunkių kūno sužalojimų jis prarado darbingumą, kuris praėjus 2 metams po įvykio, nepaisant reabilitacijų, yra vos 40 procentų, jam lūžo du šonkauliai dešinėje pusėje, dviejose vietose lūžo kairė ranka, keliose vietose lūžo bei skilo dubens kaulai, kai kurie kaulai stipriai sutrupėjo, jam buvo suteikta pirmoji būtinoji pagalba, perpiltas kraujas ir atliktos kitos skausmingos procedūros, po kelių dienų jis buvo pervežtas į ligoninę Hamburge, kur jam papildomai buvo atliktos 3 operacijos, po šių operacijų jo kūne vis dar yra varžtai ir kiti svetimkūniai, šioje ligoninėje jis praleido 1,5 mėnesio ir visą šį laikotarpį jautė fizinį skausmą ir nuolatinį nerimą dėl pasekmių, kurias jo sveikatai sukėlė įvykis, beveik visą šį laikotarpį jis buvo prikaustytas prie lovos ir tik į laikotarpio pabaigą specialių medicininių priemonių pagalba bei medicinos personalui padedant galėjo atsistoti ir pradėti eiti, 2019 m. balandžio 2 d. jis gulimoje padėtyje specializuotoje transporto priemonėje buvo parvežtas į Lietuvą ir toliau gydėsi viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2019 m. balandžio 18 d. išvadoje nurodyta diagnozė: „(duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių.“, jis ilgą laiką lankėsi įvairiose reabilitacinėse įstaigose, kentė skausmingas procedūras, t. y. Antakalnio poliklinikoje, Naujosios Vilnios poliklinikoje, Valakupių reabilitacijos centre, tačiau įvykio padarinių pašalinti nepavyko. Paaiškino, kad jo tiesioginis darbų vadovas buvo UAB „MURAKO“ darbuotojas/vadovas A. D., kuris dalino užduotis ir prižiūrėjo darbus, t. y. jis (ieškovas) buvo pavaldus būtent UAB „MURAKO“ ir pakluso UAB „MURAKO“ nustatytai tvarkai, be UAB „MURAKO“ darbuotojų, vykdančių sienų griovos darbus, statybvietėje dirbo ir kitų darbuotojų, dirbančių kitus statybos darbus, taigi, tame pačiame objekte dirbo ne tik UAB „MURAKO“ darbuotojai, tačiau ir kiti, tikėtina, GmbH BHC darbuotojai ar GmbH BHC pasamdyti rangovai, todėl tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad tame pačiame objekte – statybvietėje dirbo keli darbdaviai, t. y. UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC, todėl jie abu turėjo pareigą tinkamai organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota darbuotojų sauga ir sveikata, ko nepadarę, pažeidę pareigas ir teisės normas, nurodytas Valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. gegužės 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, turi atsakyti solidariai. Pabrėžė, kad jis žalą patyrė dėl didesnio pavojaus šaltinio („Gerken“ keltuvo), kurį, tikėtina, nuomojosi GmbH BHC, ir kurį UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC naudojo statybvietėje, todėl aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teigė, kad jo vidutinės gaunamos pajamos (darbo užmokestis į rankas) iki įvykio buvo 1 923,33 Eur per mėnesį, atitinkamai po įvykio jo gaunamos pajamos susidarė vien tik iš Sodros išmokų, taigi, jo patirta turtinė žala susideda iš skirtumo tarp jo gautų pajamų vidurkio iki įvykio ir gautų pajamų po įvykio ir šio ieškinio teikimo dienai (2021 m. birželio mėn.) sudaro 42 993,50 Eur, be to, ir toliau, t. y. po šio prašymo pateikimo, jis patirs žalą negaudamas pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę įvykio, todėl jam papildomai nuo 2021 m. liepos mėn. turi būti priteistina po 1 663,33 Eur suma per mėnesį, mokama periodinėmis išmokomis, jas periodiškai perskaičiuojant siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, taipogi, jis dėl įvykio patyrė ir su daliniu sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, jo patirtos tiesioginės išlaidos sudaro 1 618 Eur. Kartu nurodė, kad jis ir toliau kenčia viso kūno skausmus, dažniausiai ir stipriausiai kojos, dubens srities, kairės rankos skausmus, iš gydytojų išrašų matyti, kad jam buvo nustatyti dauginiai kairės pusės šonkaulių lūžiai, kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis, osteosintezė (operacija, kurios metu sujungiami kaulo lūžgaliai), stipinkaulio galvos lūžis, kairės pusės priekinio užpakalinio dubens žiedo lūžis, retroperitoninė hematoma, kairio šonkaulio subtrochanterinis lūžis, kairio klubo sąnario ir kairio kelio sąnario kontraktūros, kairės kojos ir sėdmens raumenų hipotrofija, kairio riešo n. medianus neutropatija, kairio alkūninio nervo neuropatija ir kt., jam Lietuvoje buvo teikta ir psichologinė konsultacija, diagnozuotas dėmesio sutrikimas, apatija, kas tęsiasi iki šios dienos, dar gydantis Vokietijoje jis nuolat jaudinosi ar jam nebus amputuota koja, į Vokietijos ligoninę jam buvo pakviestas kunigas, todėl labai išsigando dėl savo gyvybės, jis gulėjo Vokietijos ligoninėje, nemokėdamas vokiečių kalbos, jautė nežinomybę dėl savo sveikatos būklės, išgyvenimo galimybės, galimų padarinių, pirmosios savaitės buvo ypač psichologiškai sunkios, po pirmos operacijos jis buvo pririštas prie lovos (jam buvo draudžiama visiškai judėti, įskaitant pasisukti lovoje). Teigė, kad iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 2-ojo teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 27 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad jis negali kelti didesnių nei 15 kg svorių, dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais ir kt., jis šiai dienai vis dar turi savo kūne svetimkūnius – varžtus, sutvirtinančius kaulus, tačiau juos artimiausiu metu reikės išimti, t. y. patirti dar mažiausiai vieną operaciją, jis po įvykio nėra nei fiziškai, nei psichologiškai atsigavęs, jo fizinė būklė riboja jo galimybes judėti, jis iki įvykio buvo fiziškai stiprus, mėgo sportuoti, ko nebegali ir tikėtina nebegalės daryti ateityje taip, kaip iki įvykio, šiai dienai jis taip pat kenčia miego sutrikimus, turi periodiškai vartoti vaistus, kad atsistatytų miegas, tačiau nuo apatijos niekas nepadeda, nuolat jaučia aštrius skausmus, taigi, savo patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur. Kartu nurodė, kad atsakovė A. S. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 18 d. ėjo UAB „MURAKO“ vadovės pareigas, ji su juo (ieškovu) darbdavės vardu pasirašė darbo sutartį, ji darbdavės vardu priėmė 2019 m. sausio 6 d. įsakymą dėl UAB „MURAKO“ darbuotojų, tame tarpe jo (ieškovo), siuntimo dirbti į GmbH BHC, ji 2014 m. buvo įgijusi kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, ji 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu paskyrė save atsakingu asmeniu UAB „MURAKO“ vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ji vystė verslo santykius su GmbH BHC be rašytinės sutarties, išrašinėjo sąskaitas GmbH BHC, įmonės vardu priėmė šių sąskaitų apmokėjimus, tokie jos neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė ir/ar prisidėjo prie žalos jam padarymo, todėl už jam padarytą žalą A. S. taip pat yra atsakinga, tuo atveju, jei teismas laikytų, kad GmbH BHC nėra atsakinga už jam padarytą žalą, nes nėra laikinojo įdarbinimo santykių (su kuo jis nesutinka), UAB „MURAKO“ finansiškai nesant pajėgiai jam padarytą žalą atlyginti, A. S. šią žalą tokiu atveju turėtų su UAB „MURAKO“ atlyginti subsidiariai. Taip pat nurodė, kad UAB „MURAKO“ bei Vokietijos įmonę GmbH BHC siejo sutartiniai santykiai (nesvarbu ar įforminti raštu, ar ne), jis (ieškovas) taip pat buvo sudaręs rašytinę darbo sutartį su UAB „MURAKO“, įmonėje GmbH BHC dirbo, nes dėl to buvo susitarę UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC, taigi, nagrinėjamu atveju jam padaryta žala kilo ne iš delikto, nes jis statybvietėje buvo neatsitiktinai ir siena ant jo užkrito neatsitiktinai atsiradus netinkamoje vietoje netinkamu laiku, o jam dirbant darbo sutarties pagrindu, t. y. griaunant sieną GmbH BHC statybvietėje GmbH BHC naudai, aplinkybė, kad GmbH BHC su juo (ieškovu) kaip laikinuoju darbuotoju tiesiogiai raštu neįformino sutartinių santykių (nepasirašė darbo sutarties) nereiškia, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovo vertinimu, taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini), tačiau jis moka ir daugiau amatų, kai įsidarbino UAB „MURAKO“ jam nebuvo sakoma, kad jis bus nuomojamas darbuotojas, į UAB „MURAKO“ jis buvo perkeltas A. D. iš kitos įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „MT Baltic“, kurioje apie 5 mėn. dirbo tame pačiame objekte Vokietijoje tą patį sienos griovimo darbą, kaip ir dirbdamas UAB „MURAKO“, jam nebuvo paaiškinta, kodėl jis perkeliamas į kitą įmonę, darbo sutartį su UAB „MURAKO“, kur jau buvo A. S. parašas, jam perdavė A. D.; po įvykio jautėsi darbdavės paliktas, juo nesidomėta, patyrė didelius tiek fizinius, tiek psichologinius išgyvenimus ligoninėje, iki dabar kenčia skausmus, kankina nemiga, dabar ieškosi darbo, per mėnesį kreipiasi į kelias įmones, tačiau jam nuolat atsakoma, kad pagal jo sveikatos būklę darbas jam negali būti suteikiamas, nes jam bus per sunku, yra užsiregistravęs ir darbo biržoje; dirbant Vokietijos objekte jam nurodymus duodavo A. D., kuris buvo darbų vadovas, A. D. ryte duodavo nurodymus dėl darbo, taip pat GmbH BHC filialo vadovas A. prašydavo pagalbos, objekte dirbo apie 8 UAB „MURAKO“ darbuotojus, užduotis buvo išgriauti sieną apie 1 500 kv. m. pastate ir pastatyti naują; kaip dirbti su keltuvu raštu supažindintas nebuvo, jam nebuvo nurodyta, kad keltuve dviese būti negalima, keltuvą išnuomojo GmbH BHC ir jį perdavė A. D., o pastarasis jam ir jo kolegai, nurodydamas su juo dirbti, kaip dirbti pavojingus darbus apmokytas nebuvo, A. D. nurodė sieną griauti nuo viršaus žemyn, anksčiau jis nebuvo dirbęs su keltuvu, darbo įrankius naudojo UAB „MURAKO“, jei kas sugesdavo prašydavo įrankių iš GmbH BHC.

UAB „MURAKO“ prašė ieškinį UAB „MURAKO“ atžvilgiu atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. IV, b. l. 14–21, t. VI, b. l. 110–117).

            UAB „MURAKO“ įsitikinimu, ieškovo ieškinys UAB „MURAKO“ atsakomybės atžvilgiu yra nepagrįstas, o pateikti žalos paskaičiavimai yra nepagrįstai dideli. UAB „MURAKO“ paaiškino, kad 2019 m. vasario 18 d. Vokietijoje, Bremerhaven mieste įvyko nelaimingas įvykis, kurio metu buvo sužaloti du UAB „MURAKO“ darbuotojai – ieškovas ir M. Š., kurie UAB „MURAKO“ buvo įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis ir įvykio metu dirbo Vokietijos įmonės GmbH BHC naudai. Pabrėžė, kad UAB „MURAKO“ įvykio metu Vokietijoje neorganizavo ir nevykdė jokių darbų, visi darbai buvo atliekami Vokietijos įmonės GmbH BHC ir jos naudai, todėl UAB „MURAKO“ savo veiksmais nepadarė ir negalėjo padaryti jokios žalos ieškovui, UAB „MURAKO“ atsakomybės nenumato nei įstatymas, nei sutartiniai teisiniai santykiai. Paaiškino, kad ieškovas UAB „MURAKO“ buvo įdarbintas pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, 2019 m. sausio 2 d. tarp UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC buvo sudaryta darbuotojų nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „MURAKO“ išnuomojo, o GmbH BHC išsinuomojo darbuotojus renovacijos darbams atlikti, būtent šios darbuotojų nuomos sutarties pagrindu ir 2019 m. sausio 6 d. UAB „MURAKO“ direktorės įsakymu ieškovas kartu su kitais UAB „MURAKO“ darbuotojais buvo komandiruoti darbui Vokietijoje GmbH BHC naudai, A. D. ieškovui duodavo nurodymus kaip GmbH BHC naudai taip pat dirbantis darbuotojas pagal GmbH BHC duodamus nurodymus jam pačiam. Pabrėžė, kad pagal darbuotojų nuomos sutarties 4.1 punktą, už darbuotojų saugą darbo metu bei jų instruktavimą buvo atsakingas išimtinai GmbH BHC, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 78 straipsnio 3 dalį, už laikinojo darbo naudotojo laikinajam darbuotojui padarytą žalą atsako laikinojo darbo naudotojas. Kartu nurodė, kad ieškovas negautas pajamas ir periodinių išmokų dydį skaičiuoja kaip skirtumą tarp jo gautų pajamų vidurkio iki įvykio ir gautų pajamų po įvykio vidurkio, vadinasi, ieškovas skaičiavimus atlieka neteisingai. Teigė, kad ieškovas netinkamai apskaičiuoja vidutines pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų sužalota ieškovo sveikata, ieškovas nurodė, jog iki įvykio vidutinės jo pajamos sudarė 1 923,33 Eur, tačiau šios ieškovo pajamos yra už 5 mėn. laikotarpį, kai ieškovas dirbo Vokietijoje, tuo tarpu į Vokietiją ieškovas buvo išsiųstas dirbti tik iki 2019 m. kovo 1 d., ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2019 m. kovo 1 d. jam grįžus iš Vokietijos, jis ir vėl būtų išsiųstas dirbti į Vokietiją ar kurią kitą užsienio valstybę, todėl neįrodė, kad ir toliau jis gautų tokio dydžio pajamas, kokias gaudavo dirbant Vokietijoje, tuo tarpu kaip matyti iš ieškovo darbo sutarties, ieškovo darbo užmokestis yra 730 Eur bei vienkartiniai priedai prie atlyginimo, didžiąją ieškovo darbo užmokesčio dalį sudarė dienpinigiai, kurių, jam dirbant ne užsienio valstybėje, jis negautų, tuo tarpu vienkartinės premijos prie algos sudarė tik 51,75 Eur, todėl ieškovo vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. kovo 1 d. būtų tik 781,75 Eur (730 Eur + 51,75 Eur vienkartinė premija), o vidutinis darbo užmokestis skaičiuojant 1 metų laikotarpyje būtų 1 257,40 Eur. Nurodė, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo negautas pajamas. Pabrėžė, kad negautos pajamos ir periodinės išmokos turi būti skaičiuojamos pagal prarasto darbingumo procentinę išraišką, nagrinėjamu atveju jeigu nebūtų įvykęs nelaimingas įvykis, ieškovas vidutiniškai per 1 mėnesį gautų 1 257,40 Eur dydžio pajamas, po įvykio ieškovas neteko 60 proc. darbingumo, atitinkamai ieškovo negautos pajamos per mėnesį sudaro 754,44 Eur (1 257,40 Eur × 60 proc.) ir būtent iš šios sumos, o ne iš vidutinio ieškovo nurodomo darbo užmokesčio turi būti minusuojamos Sodros išmokos, dėl ko ieškovo negautos pajamos už 29 mėn. (nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. birželio mėn. (imtinai)) galėtų būti ne daugiau nei 9 095,69 Eur (754,44 Eur negautos pajamos × 29 mėn. – 12 783,07 Eur Sodros išmokos), be to, ieškovas nurodo, jog šiai dienai jis vidutiniškai gauna 260 Eur dydžio Sodros išmoką, todėl jis galėtų prašyti tik 494,44 Eur dydžio periodinių išmokų (754,44 Eur - 260 Eur), tačiau ir šiuo atveju reikėtų akcentuoti, jog 60 proc. netektas darbingumas ieškovui yra nustatytas tik iki 2021 m. liepos 20 d., ieškovas yra jauno amžiaus, todėl tikėtina, kad šis netektas darbingumo lygis keisis, atitinkamai ši periodinė išmoka ieškovui galėtų būti priteisiama tik iki 2021 m. liepos 20 d. Nurodė ir tai, kad negali sutikti su ieškovo nurodomu 30 000 Eur neturtinės žalos dydžiu, nes ieškovas yra darbingas (jam nustatytas 40 proc. darbingumas), nėra duomenų, kad ieškovo būklė progresuos, ieškovui nenustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ieškovo sužalojimai nepaliko akivaizdžiai matomų fizinių pasekmių, dėl kurių ieškovas patirtų papildomą emocinį diskomfortą, o ieškovo stiprūs dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai bei fiziniai skausmai, iš esmės truko apie 3 mėn. (nuo sužalojimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 18 d., iki išleidimo gydytis namuose, t. y. 2019 m. gegužės 10 d.). Mano, kad ieškovo patirta žala galėtų būti įvertinta ne didesne nei 10 000 Eur suma.

Teismo posėdžio metu UAB „MURAKO“ atstovas UAB „MURAKO“ vadovas A. D. paaiškino, kad tuo metu kai įvyko byloje aptariamas nelaimingas atsitikimas jis UAB „MURAKO“ taip pat buvo samdomas darbuotojas – apdailininkas ir darbų vadovas, tačiau darbų vadovo funkcijų nevykdė, jis buvo išnuomotas Vokietijos įmonei GmbH BHC, GmbH BHC jam duodavo nurodymus, o jis tik vienas mokėjo vokiškai, todėl vertėjaudavo, perduodavo nurodymus kartu su juo atvykusiems 8 UAB „MURAKO“ darbuotojams, tačiau pats jiems nurodymų neduodavo, GmbH BHC sakė, kad perduočiau, jog į keltuvą 2 asmenys neliptų, jis tai buvo pasakęs ieškovui ir jo kolegai, pačiame keltuve dėžutėje buvo instrukcija vokiečių kalba, tačiau ten daug paveiksliukų, jis išvertė instrukciją ieškovui ir jo kolegai M. Š.; yra dirbęs uždarojoje akcinėje bendrovėje „MT Baltic“ ir buvęs jos akcininku, ten dirbo kartu su ieškovu tame pačiame objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, vėliau šią bendrovę pardavė žmonos broliui, UAB „MURAKO“ akcininkė buvo jo žmona, jie su žmona turi vedybų sutartį, jų turtas atskiras; darbas objekte buvo išgriauti apie 30 metrų sieną, objekto viduje dirbo tik UAB „MURAKO“ darbuotojai, objekto išorėje dirbo Vokietijos kompanija, darbus objekte baigė 2019 m. gegužės mėn., UAB „MURAKO“ už keltuvą nieko nemokėjo, jam nežinoma, kas derėjosi iš UAB „MURAKO“ su GmbH BHC dėl sutarties, kas surado GmbH BHC kaip klientą; neatsimena, ar jam UAB „MURAKO“ pavedė instruktuoti darbuotojus dėl darbų saugos, jis jų neinstruktavo, šalmus išdavė GmbH BHC, jis nenurodė ieškovui griauti sieną nuo viršaus žemyn, jis jam nurodė tik griauti sieną, nes jam taip nurodė GmbH BHC.

GmbH BHC prašė ieškovo ieškinį GmbH BHC atžvilgiu palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, atmesti ieškovo ieškinį GmbH BHC atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. IV, b. l. 60–82, t. VI, b. l. 133–158).

GmbH BHC manymu, GmbH BHC neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir todėl neatsako už ieškovo nelaimingą atsitikimą. Nurodė, kad remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I reglamentas) ieškinys jam turėtų būti reiškiamas Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose (vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis) ir taip pat vadovaujantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Roma II reglamentas) 4 straipsniu, sprendžiant civilinę bylą turėtų būti taikoma Vokietijos Federacinės Respublikos teisė, nes žala atsirado būtent Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pabrėžė, kad jis nėra laikinojo darbo naudotojas ir neegzistavo laikinojo įdarbinimo santykius kvalifikuojantys požymiai, su UAB „MURAKO“ nesudarė sutarties dėl laikinųjų darbuotojų ir neprisiėmė pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą komandiruotės metu, be to, pats ieškovas ieškinyje bei paaiškinimuose Valstybinei darbo inspekcijai patvirtino, kad jis buvo pavaldus tik UAB „MURAKO“, pakluso UAB „MURAKO“ nurodymams, tvarkai bei dirbo tik darbdavės UAB „MURAKO“ naudai, tarp šalių tiriamu atveju susiklostė įprasti komandiravimo santykiai, kurių metu už ieškovą ir jo saugumą bei sveikatą turėjo būti atsakinga jo tiesioginė darbdavė UAB „MURAKO“, UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC susitarus dėl statybos (sienos griovimo) darbų atlikimo, ieškovas buvo komandiruotas į GmbH BHC atlikti statybos darbų, 2019 m. gegužės 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip oficialus rašytinis įrodymas, patvirtina aplinkybes, kad šioje situacijoje už nelaimingą atsitikimą atsako tik darbdavė UAB „MURAKO“, kadangi ji neužtikrino ieškovo saugių darbo sąlygų, leido dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą ir pan. Teigė, jog GmbH BHC kaip užsakovas pasirūpino keltuvo nuoma ir perdavė jį valdyti ir naudotis juo UAB „MURAKO“, kuri suteikė galimybę ir instrukcijas savo darbuotojams keltuvu naudotis, tokiu būdu keltuvo valdytoju buvo būtent UAB „MURAKO“ ir UAB „MURAKO“ buvo atsakinga, kad keltuvu būtų naudojamasi saugiai ir pagal jo instrukcijas. Mano, kad ieškovas neįrodė GmbH BHC neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio dėl ieškovo patirtos žalos. Taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo turtinės žalos dydį ir nepagrįstai reikalauja 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pabrėžė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį Lietuvos Respublikos teismui, pažeidė bylų jurisdikcijos (teismingumo) taisykles, nes ginčas/reikalavimas jam yra dėl žalos atlyginimo, o ne dėl darbo santykių, ieškovo su juo nesiejo darbo santykiai, ieškovui žalą sukėlęs įvykis įvyko Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl Vokietijos Federacinės Respublikos teismai turi jurisdikciją, Briuselio I reglamento 20–23 straipsniai (kaip ieškovas nurodo savo ieškinyje) neturėtų būti taikomi, nes šie straipsniai nustato bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, jurisdikciją, o ši civilinė byla jo atžvilgiu susijusi su deliktu – nelaimingu atsitikimu. GmbH BHC įsitikinimu, ieškovo ieškiniu jam šioje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai turi būti palikti nenagrinėti. Paaiškino, kad 2018 m. spalio mėnesį GmbH BHC (kaip užsakovas) ir UAB „MURAKO“ pradėjo derėtis dėl statybos darbų atlikimo ir sutarties pasirašymo, tačiau rašytinė sutartis tarp jų niekada nebuvo sudaryta, jie susitarė dėl sienos griovimo darbų atlikimo ir siekiant atlikti šiuos darbus UAB „MURAKO“ išsiuntė darbuotojus (įskaitant ieškovą) į GmbH BHC atlikti tuos darbus, 2019 m. pradžioje ieškovas buvo komandiruotas atlikti darbų darbdavės UAB „MURAKO“ 2019 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. K-19/D/16, ieškovo instruktavimus, susijusius su ieškovo darbo sauga, sveikata, turėjo atlikti ir faktiškai atliko UAB „MURAKO“ darbų vadovas A. D., GmbH BHC nebuvo nei žodžiu, nei raštu įsipareigojęs instruktuoti ieškovą dėl darbų saugos ir sveikatos, toks susitarimas nebuvo sudarytas, būtent UAB „MURAKO“ turėjo užtikrinti ieškovo saugą ir sveikatą, taip pat atlikti profesinės rizikos vertinimą bei kitus reikiamus veiksmus kaip ieškovo darbdavė. Nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas susižalojo, atsitikimo metu nė vieno iš GmbH BHC darbuotojo toje darbo vietoje nebuvo, atsitikimo vietoje taip pat nebuvo ir ieškovo darbų vadovo A. D., kuris turėjo prižiūrėti ieškovo darbą. Paaiškino, kad ieškovas, nepaisydamas aiškių nurodymų, jog keltuve gali būti tik vienas asmuo, kartu su kitu darbuotoju pradėjo eksploatuoti keltuvą, kad nugriautų sienų dalis, vykdant darbus siena nukrito priešinga kryptimi prieš keltuvą ir ieškovas krito kartu su keltuvu bei patyrė kūno sužalojimus, dėl ko ieškovas nedelsiant buvo nugabentas į Vokietijos Federacinės Respublikos ligoninę. GmbH BHC teigimu, jis nežinojo, kad ieškovas yra įdarbintas pas UAB „MURAKO“ (duomenys neskelbtini) pareigose ir kad nėra apmokytas dirbti statybos darbus bei nėra supažindintas su atitinkamais reikalavimais pagal teisės aktus, kadangi tai buvo ieškovo darbdavės UAB „MURAKO“, o ne jo (GmbH BHC) pareiga. Pabrėžė, kad GmbH BHC su UAB „MURAKO“ susitarė tik dėl rangos darbų atlikimo (rašytinė rangos sutarties dėl darbų atlikimo nebuvo sudaryta, sutartiniai santykiai tarp jų susiklostė konkliudentiniais veiksmais), o ne dėl laikinųjų darbuotojų komandiravimo, tarp jų nebuvo sudaryta ir pasirašyta sutartis, kuria GmbH BHC būtų nurodytos laikinojo naudotojo pareigos ir jis turėtų būti atsakingas už ieškovo saugą bei sveikatą komandiruotės metu ir pan., nors UAB „MURAKO“ ir pateikė sutarties projektą, kuria neva GmbH BHC prisiėmė pareigas užtikrinti laikinųjų darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau tokia sutartis nebuvo pasirašyta iš GmbH BHC pusės, nes jis su tokiomis sąlygomis nesutiko, šioje situacijoje susiklostė įprastiniai komandiravimo santykiai, UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC susitarė dėl statybos darbų atlikimo GmbH BHC objekte ir tuomet UAB „MURAKO“ komandiravo savo darbuotojus, kad tie darbai būtų atlikti, už darbų atlikimą periodiškai buvo atsiskaitoma, 2019 m. sausio 3 d. laikinojo įdarbinimo sutartis Nr. 29, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „MURAKO“, neatitinka laikinojo darbo sutarties turinio požymių, nurodytų DK 73 straipsnyje. Teigė, kad ieškovui žala atsirado ne dėl GmbH BHC veiksmų ar neveikimo, o tik dėl UAB „MURAKO“ veiksmų/neveikimo (ieškovo saugių darbo sąlygų neužtikrinimo – kaip ir buvo numatyta nelaimingo atsitikimo darbe akte). Pažymėjo ir tai, kad ieškovas netinkamai apskaičiuoja vidutines pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, taip pat ieškovas netinkamai apskaičiavo negautas pajamas – GmbH BHC sutiko su UAB „MURAKO“ pateiktais skaičiavimais ir mano, kad žalos atlyginimas ieškovui turėtų būti priteisiamas tik iš UAB „MURAKO“, nes tik UAB „MURAKO“ yra atsakinga už nelaimingą atsitikimą. Nurodė ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė būtent 30 000 Eur neturtinę žalą.

A. S. prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. IV, b. l. 7–9, t. VI, b. l. 127–131).

A. S. nurodė, kad tarp ieškovo, UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC susiklostę teisiniai santykiai yra laikinojo darbuotojo, laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo teisiniai santykiai; prievolė imtis visų priemonių laikinojo darbuotojo sveikatai ir gyvybei išsaugoti pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) nuostatas tenka laikinojo darbo naudotojui, už laikinojo darbo naudotojo laikinajam darbuotojui padarytą žalą atsako laikinojo darbo naudotojas (DK 9, 78 straipsniai); ji, būdama UAB „MURAKO“ direktore, sudariusi laikinojo įdarbinimo sutartį su ieškovu ir išsiuntusi jį dirbti pas laikinojo darbo naudotoją, neturėjo galimybės kontroliuoti darbuotojo, kadangi išsiųstas atlikti darbo veiklą laikinojo darbo naudotojo naudai, darbuotojas yra pavaldus laikinojo darbo naudotojui ir už priemonių laikinojo darbuotojo sveikatai ir gyvybei išsaugoti įgyvendinimą atsakingas laikinojo darbo naudotojas, o ne įdarbinimo įmonė, be to, 2019 m. sausio 6 d. įsakymu UAB „MURAKO“ darbų vadovas A. D. buvo įpareigotas instruktuoti kartu vykstančius darbuotojus darbų saugos ir sveikatos klausimais, supažindinti juos su pareiginiais nuostatais; apie tai, kad ieškovas buvo paskirtas vykdyti kitokius darbus, nei buvo numatyta laikinojo įdarbinimo sutartyje, ji sužinojo tik po įvykio, kurio metu buvo sužaloti darbuotojai; nėra jos, kaip UAB „MURAKO“ vadovės, civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Pabrėžė, kad DSSĮ 46 straipsnis numato būtent darbdavio atsakomybę dėl darbuotojo sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe įvykio, t. y. numatyta juridinio asmens atsakomybė; vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatomis, jos (A. S.) civilinė atsakomybė nekyla prieš ieškovą, kadangi ji galima tik prieš juridinį asmenį, taigi, ieškovas neturi reikalavimo teisės į ją. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo nurodyti jos kaip neteisėti veiksmai (verslo santykių vykdymas su GmbH BHC be rašytinės sutarties, darbuotojų siuntimas dirbti į GmbH BHC, neužtikrinant, kad GmbH BHC pasirašytų laikinojo darbo sutartis, neužtikrinimas, nekontroliavimas GmbH BHC dėl saugos, sveikatos sąlygų siunčiamiems darbuotojams) nėra veiksmai, dėl kurių padarymo ieškovas reikalauja žalos atlyginimo byloje, jie nenulėmė žalos atsiradimo byloje. Papildomai paaiškino, kad tiek ieškovo, tiek kitų darbuotojų paiešką vykdė UAB „MURAKO“ savininkas A. D., kuris nelaimingo atsitikimo darbe įvykio metu vykdė darbų vadovo darbines funkcijas, ji nevedė jokių derybų dėl verslo santykių su GmbH BHC, šis projektas buvo sukurtas, įgyvendinamas ir organizuojamas išimtinai UAB „MURAKO“ savininko A. D. (pagrindinė akcininkė A. D. žmona E. D.), kuris pats tiesiogiai tiek tarėsi, tiek bendravo, tiek bendradarbiavo visais klausimais dėl darbų vykdymo įmonėje GmbH BHC, įskaitant sąskaitų išrašymą, pajamų gavimą ir visas kitas su šiais darbais susijusias aplinkybes. Teigė, kad ieškovas iki nelaimingo atsitikimo darbe įvykio ar iki darbų pradėjimo, į ją nesikreipė, kad darbo sąlygos yra nesaugios ar neužtikrinti kiti saugaus darbo vykdymo reikalavimai, taip pat niekaip neinformavo, jog gavo iš A. D. nurodymą vykdyti sienos griovimo darbus, nors į darbą buvo priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms vykdyti, taip pat, kad gavo nurodymą dirbti su didesnio pavojaus šaltiniu – keltuvu, todėl ji, kaip įmonės vadovė, objektyviai negalėjo niekaip įtakoti užsakytų ir vykdytų konkrečių darbų apimties, pobūdžio, jų atlikimo instrukcijų, saugių sąlygų ir kt., kadangi už saugias darbo sąlygas ir darbų organizavimą buvo atsakingas darbų vadovas A. D..

Teismo posėdžio metu A. S. papildomai paaiškino, kad ji buvo priimta į UAB „MURAKO“ vadovės pareigas, tuo metu UAB „MURAKO“ organizuodavo pramoginius šaudymo renginius ir ji tuo užsiimdavo, UAB „MURAKO“ akcininkė buvo A. D. sutuoktinė E. D., su ja bendravo taip pat tik dėl šaudymo renginių, A. D. dirbo UAB „MURAKO“, jis nurodė, kad ėmė organizuoti laikinųjų darbuotojų darbą, ieškojo darbuotojų, derėjosi su įmonėmis, su ieškovu taip pat kalbėjo tik A. D. dėl įdarbinimo, ji tuo iš viso neužsiėmė, tik pasirašydavo, ką A. D. jai duodavo pasirašyti, sąskaitas išrašydavo buhalterė A. G., A. D. minėjo, kad sutartį GmbH BHC pasirašys, jis nuvyks į Vokietiją ir atveš pasirašytą sutartį, ji vėliau teiravosi jo, ar sutartis jau pasirašyta iš GmbH BHC pusės, A. D. teigė, kad ji bus pasirašyta, iš darbo išėjo 2019 m. kovo mėn., nes A. D. neklausydavo jos nuomonės, suprato, kad jai ten dirbti tapo nesaugu; ankstesnė jos pavardė buvo L..

Teismo posėdžio metu A. S. atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad GmbH BHC keltuvo priėmimo–perdavimo akte nurodyta, jog GmbH BHC tretiesiems asmenims keltuvo perduoti negalėjo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. vasario 18 d. 11.20 val. vykdant griovimo darbus statybvietėje Vokietijoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir 2019 m. gegužės 20 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad nukentėjo UAB „MURAKO“ darbuotojas (duomenys neskelbtini) ieškovas (el. b. t. I, b. l. 15–18), ieškovas 2021 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo iš UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC, kuri 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-2551 darbo byloje Nr. APS-131-9365 (toliau – sprendimas) jo prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinimo (el. b. t. I, b. l. 179–183).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos DSSĮ.

DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog UAB „MURAKO“ direktorė 2019 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. K-19/D/1 „Dėl A. D., S. K., M. Š., T. Č., S. N., E. G., J. S. ir A. R. komandiruotės“ (el. b. t. I, b. l. 123–124) įsakė savo darbuotojams (tame tarpe ir ieškovui) vykti į tarnybinę komandiruotę į Vokietiją į įmonę GmbH BHC nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2019 m. kovo 1 d., kartu įsakė darbų vadovui A. D. instruktuoti kartu vykstančius darbuotojus darbų saugos ir sveikatos klausimais, pasirašytinai supažindinti juos su jų pareiginiais nuostatais; Valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. gegužės 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte (el. b. t. I, b. l. 15–18) nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas UAB „MURAKO“ darbuotojas ieškovas – (duomenys neskelbtini), įvyko 2019 m. vasario 18 d. 11.20 val., ieškovui nustatyta sveikatos pakenkimo diagnozė – (duomenys neskelbtini), nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant griovimo darbus statybvietėje, Van Heukelum Str. 5-27568, Bremenhaven, Vokietijoje, įvykio darbe metu sunkius sveikatos pakenkimus patyrė UAB „MURAKO“ darbuotojai: M. Š. ir ieškovas, vykdant UAB „MURAKO“ direktorės A. L. 2019 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. K-19/D/1 grupė įmonės darbuotojų, kurių tarpe buvo plytelių klojėjas M. Š. ir (duomenys neskelbtini) ieškovas, nuvyko į aukščiau minėtą statybvietę Vokietijoje, vadovauti darbuotojams ir juos instruktuoti komandiruotės metu buvo paskirtas UAB „MURAKO“ darbų vadovas A. D., pagal M. Š. ir ieškovo paaiškinimus, jie 2019 m. vasario 18 d., kaip įprastai, statybvietėje pradėjo darbą 7 val., darbų vadovas A. D. M. Š. ir ieškovui nurodė statybvietėje (angare) griauti sieną, kurią sudarė tarpusavyje suklijuoti 2,5–3 m gelžbetoniniai blokai, griovimo darbus minėti darbuotojai turėjo atlikti nuo keltuvo (lifto) pakylant į 4–5 metrų aukštį ardant sieną nuo viršaus, darbuotojai tai darė pakaitomis perforatoriumi trupindami blokų betoną, iš kairės pusės ardomas blokas buvo laisvas, dešinėje pusėje ieškovas buvo prasidaužęs betoną jungiantį ardomą bloką su gretimu bloku, tuo būdu ardomas blokas stovėjo ant apatinio bloko be jokios papildomos apsaugos nuo galimo virtimo ir kritimo, nudaužius viršutinę dalį ardomo bloko betono, jį nugriauti į priešingą nuo keltuvo pusę trukdė viršuje likusi armatūra, pjaunant siena pradėjo virsti į keltuvo pusę, griūdamas keltuvas pradėjo virsti ir jam gerokai pasvirus M. Š. iš keltuvo iššoko, tuo metu ieškovas krito kartu su keltuvu, abu darbuotojai patyrė sunkius kūno sužalojimus, į kritimo vietą pirmas atbėgo darbų vadovas A. D., po kelių minučių atvyko greitoji pagalba, į pirmąjį greitosios pagalbos automobilį neštuvais buvo nuneštas ieškovas, į antrąjį M. Š., grįžęs iš Vokietijos ieškovas toliau gydėsi viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, pastaroji 2019 m. balandžio 18 d. išduotoje pažymoje Nr. 248 ieškovui nustatė diagnozę: (duomenys neskelbtini), pakenkimas sveikatai priskirtas prie sunkių, ieškovas įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo laikinosios įdarbinimo sutarties Nr. 29, sudarytos 2019 m. sausio 3 d., pagrindu, UAB „MURAKO“ nepateikė duomenų, ar ieškovas pagal sveikatos būklę galėjo atlikti jam pavestą darbą, nėra duomenų apie ieškovo apmokymą dirbti pavojingą darbą, kai yra kritimo iš aukščio ar užvertimo krintančiais daiktais pavojus, nėra duomenų apie ieškovo apmokymą dirbti potencialiai pavojingu įrenginiu – keltuvu, nėra duomenų apie profesinės rizikos vertinimą atliekant griovimo darbus statybvietėje, ieškovas, pagal jo paaiškinimą, nebuvo supažindintas su sienos griovimo technologija raštu, pastarajam darbų vadovas A. D. pravedė žodinį instruktavimą, įvykio darbe metu ieškovui buvo duota užduotis griauti gelžbetoninę sieną, tačiau jis buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms, darytina išvada, kad ieškovas atliko su darbo sutartimi nesulygtą darbą, nebuvo apmokytas dirbti pavojingų darbų, UAB „MURAKO“ nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jos darbuotojai buvo nuomojami Vokietijos įmonei, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, pagal aukščiau minėtą komandiruotės įsakymą už UAB „MURAKO“ darbuotojų saugą buvo atsakingas darbų vadovas A. D., kuris neparengė sienos griovimo technologinės kortelės, kurioje būtų numatytos ir įrengtos apsaugos priemonės, kad ardomas blokas negriūtų į keltuvo pusę ir nesužalotų darbuotojų; nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas; darbdavė netinkamai atliko DSSĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą: statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, darbdavė tuo pačiu pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 4 priedo 36.1 punkto reikalavimą: darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, nes neapsaugojo M. Š. ir ieškovo nuo krentančių daiktų nenumatydamas kolektyvinių saugos priemonių.

Ieškovo teigimu, su UAB „MURAKO“ kaip laikinojo įdarbinimo įmone jis buvo sudaręs laikinojo įdarbinimo sutartį, pagal kurią buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose ir pagal kurią nuo 2019 m. sausio mėn. pradžios iki 2019 m. vasario 18 d. dirbo UAB „MURAKO“ nurodytoje darbo vietoje – Vokietijos įmonės GmbH BHC statybvietėje Vokietijoje, jo ir GmbH BHC teisiniai santykiai nebuvo niekaip įforminti, nebuvo pasirašyta jokia sutartis, jo tiesioginis darbų vadovas buvo UAB „MURAKO“ darbuotojas/vadovas A. D., kuris dalino užduotis ir prižiūrėjo darbus, t. y. jis (ieškovas) buvo pavaldus būtent UAB „MURAKO“ ir pakluso UAB „MURAKO“ nustatytai tvarkai, tačiau tame pačiame objekte dirbo ne tik UAB „MURAKO“ darbuotojai, bet ir kiti, tikėtina, GmbH BHC darbuotojai ar GmbH BHC pasamdyti rangovai, todėl tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad tame pačiame objekte – statybvietėje dirbo keli darbdaviai, t. y. UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC, todėl jie abu turėjo pareigą tinkamai organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota darbuotojų sauga ir sveikata, ko nepadarę, pažeidę pareigas ir teisės normas, nurodytas Valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. gegužės 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, turi atsakyti solidariai, o jei teismas laikytų, kad GmbH BHC nėra atsakinga už jam padarytą žalą, nes nėra laikinojo įdarbinimo santykių (su kuo jis nesutinka), UAB „MURAKO“ finansiškai nesant pajėgiai jam padarytą žalą atlyginti, A. S. šią žalą tokiu atveju turėtų su UAB „MURAKO“ atlyginti subsidiariai, nes ji laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 18 d. ėjo UAB „MURAKO“ vadovės pareigas, ji su juo (ieškovu) darbdavės vardu pasirašė darbo sutartį, ji darbdavės vardu priėmė 2019 m. sausio 6 d. įsakymą dėl UAB „MURAKO“ darbuotojų, tame tarpe jo (ieškovo), siuntimo dirbti į GmbH BHC, ji 2014 m. buvo įgijusi kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, ji 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu paskyrė save atsakingu asmeniu UAB „MURAKO“ vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ji vykdė verslo santykius su GmbH BHC be rašytinės sutarties, išrašinėjo sąskaitas GmbH BHC, įmonės vardu priėmė šių sąskaitų apmokėjimus, tokie jos neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė ir/ar prisidėjo prie žalos jam padarymo, todėl už jam padarytą žalą A. S. taip pat yra atsakinga. UAB „MURAKO“ teigimu, ieškovas UAB „MURAKO“ buvo įdarbintas pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, 2019 m. sausio 2 d. tarp UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC buvo sudaryta darbuotojų nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „MURAKO“ išnuomojo, o GmbH BHC išsinuomojo darbuotojus renovacijos darbams atlikti, būtent šios darbuotojų nuomos sutarties pagrindu ir 2019 m. sausio 6 d. UAB „MURAKO“ direktorės įsakymu ieškovas kartu su kitais UAB „MURAKO“ darbuotojais buvo komandiruoti darbui Vokietijoje GmbH BHC naudai, A. D. ieškovui duodavo nurodymus kaip GmbH BHC naudai taip pat dirbantis darbuotojas pagal GmbH BHC duodamus nurodymus jam pačiam, UAB „MURAKO“ įvykio metu Vokietijoje neorganizavo ir nevykdė jokių darbų, visi darbai buvo atliekami Vokietijos įmonės GmbH BHC ir jos naudai, todėl UAB „MURAKO“ savo veiksmais nepadarė ir negalėjo padaryti jokios žalos ieškovui. GmbH BHC teigimu, ji nėra laikinojo darbo naudotoja ir neegzistavo laikinojo įdarbinimo santykius kvalifikuojantys požymiai, su UAB „MURAKO“ nesudarė sutarties dėl laikinųjų darbuotojų ir neprisiėmė pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą komandiruotės metu, tarp šalių tiriamu atveju susiklostė įprasti komandiravimo santykiai, kurių metu už ieškovą ir jo saugumą bei sveikatą turėjo būti atsakinga jo tiesioginė darbdavė UAB „MURAKO“.

Kaip kad paaiškino GmbH BHC, 2018 m. spalio mėnesį GmbH BHC (kaip užsakovė) ir UAB „MURAKO“ pradėjo derybas dėl statybos darbų atlikimo ir sutarties pasirašymo, tačiau rašytinė sutartis tarp jų niekada nebuvo sudaryta, jie susitarė dėl sienos griovimo darbų atlikimo ir siekiant atlikti šiuos darbus, UAB „MURAKO“ išsiuntė savo darbuotojus (įskaitant ieškovą) į GmbH BHC atlikti tuos darbus, 2019 m. pradžioje ieškovas buvo komandiruotas atlikti darbų savo darbdavės UAB „MURAKO“ 2019 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. K-19/D/16, ieškovo instruktavimus, susijusius su ieškovo darbo sauga, sveikata, turėjo atlikti UAB „MURAKO“ darbų vadovas A. D., GmbH BHC nebuvo nei žodžiu, nei raštu įsipareigojusi instruktuoti ieškovą dėl darbų saugos ir sveikatos, toks susitarimas nebuvo sudarytas, būtent UAB „MURAKO“ turėjo užtikrinti ieškovo saugą ir sveikatą, taip pat atlikti profesinės rizikos vertinimą bei kitus reikiamus veiksmus kaip ieškovo darbdavė, GmbH BHC su UAB „MURAKO“ susitarė tik dėl rangos darbų atlikimo (rašytinė rangos sutartis dėl darbų atlikimo nebuvo sudaryta, sutartiniai santykiai tarp jų susiklostė konkliudentiniais veiksmais), o ne dėl laikinųjų darbuotojų nuomos, tarp jų nebuvo sudaryta ir pasirašyta sutartis, kuria GmbH BHC būtų nurodytos laikinojo naudotojo pareigos ir ji turėtų būti atsakinga už ieškovo saugą bei sveikatą komandiruotės metu ir pan., nors UAB „MURAKO“ ir pateikė sutarties projektą, kuria neva GmbH BHC prisiėmė pareigas užtikrinti laikinųjų darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau tokia sutartis nebuvo pasirašyta iš GmbH BHC pusės, nes ji su tokiomis sąlygomis nesutiko, šioje situacijoje susiklostė įprastiniai komandiravimo santykiai, UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC susitarė dėl statybos darbų atlikimo GmbH BHC objekte ir tuomet UAB „MURAKO“ komandiravo savo darbuotojus, kad tie darbai būtų atlikti, už darbų atlikimą periodiškai buvo atsiskaitoma, 2019 m. sausio 3 d. laikinojo įdarbinimo sutartis Nr. 29, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „MURAKO“, neatitinka laikinojo darbo sutarties turinio požymių, nurodytų DK 73 straipsnyje. Teismas, išsamiai ir kompleksiškai įvertinęs bylos medžiagą, su tokiais GmbH BHC teiginiais visiškai sutinka.

Iš į bylą UAB „MURAKO“ pateiktos 2019 m. sausio 2 d. personalo nuomos sutarties Nr. 19-1-1 (el. b. t. IV, b. l. 22–31) matyti, kad ji pasirašyta tik vienos sutartyje įvardintos sutarties šalies – UAB „MURAKO“, tuo tarpu kita sutartyje įvardinta sutarties šalis – GmbH BHC šios sutarties pasirašiusi nėra, todėl teismas negali tokia sutartimi vadovautis, kadangi įrodymų apie jos sudarymą nėra. Vien ta aplinkybė, jog šalys derino tokios sutarties sudarymo sąlygas, nėra pagrindas pripažinti tokią sutartį sudaryta ir ja vadovautis, tuo labiau, kai GmbH BHC teigia, kad ji tokios sutarties nepasirašė dėl nesutikimo su joje nurodytomis sąlygomis. Taip pat ta aplinkybė, kad UAB „MURAKO“ išrašydavo sąskaitas Vokietijos įmonei GmbH BHC, kurių turinyje nurodyta, kad jos išrašomos už darbuotojų nuomą (el. b. t. IV, b. l. 32–35), nesudaro pagrindo išvadai, kad faktiškai būtent tokios paslaugos buvo teikiamos, kadangi, pirma, paslaugų pavadinimą į sąskaitą įrašo išimtinai sąskaitą išrašantis asmuo (šiuo atveju UAB „MURAKO“), tuo tarpu GmbH BHC neigia tokias paslaugas (darbuotojų nuomos) gavusi, kadangi nurodo, jog su UAB „MURAKO“ ji susitarė dėl statybos darbų atlikimo (tik kad rašytinės rangos sutarties nesudarė, o susitarė žodžiu) ir tokio susitarimo pagrindu UAB „MURAKO“ komandiravo savo darbuotojus tokiems darbams atlikti ir už atliktus statybos darbus GmbH BHC atsiskaitydavo su UAB „MURAKO“ pagal išrašomas sąskaitas, antra, GmbH BHC teigimu (el. b. t. VII, b. l. 106–113), UAB „MURAKO“ jai išrašytas sąskaitas faktūras apmokėdavo kaip už atliktus darbus prižiūrinčiam architektui patikrinus darbus, kas atitinka rangos sutarties požymius. Taip pat vien ta aplinkybė, jog UAB „MURAKO“ yra įrašyta į laikinojo įdarbinimo veiklą vykdančių įmonių sąrašą, nereiškia, kad santykyje su GmbH BHC ji veikė kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Be to, kaip teisingai nurodė GmbH BHC, 2019 m. sausio 3 d. laikinojo įdarbinimo sutartis Nr. 29, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „MURAKO“, (el. b. t. I, b. l. 72–73) neatitinka laikinojo darbo sutarties turinio požymių, nurodytų DK 73 straipsnyje, nėra byloje jokių įrodymų, jog ieškovas būtų buvęs pavaldus GmbH BHC, kaip laikinojo darbo naudotojui, priešingai, jo pavaldumą savo darbdavei UAB „MURAKO“ patvirtina tiek UAB „MURAKO“ tuometinio darbų vadovo A. D. paaiškinimas (el. b. t. I, b. l. 70), kuriame jis aiškiai nurodė, kad būtent jis buvo paskyręs ieškovą atlikti sienos griovimo darbus, prieš tai žodžiu jam pravedęs instruktažą, tiek paties ieškovo paaiškinimai, kad įsidarbinant jam nebuvo sakoma, kad jis bus nuomojamas darbuotojas, jo tiesioginis darbų vadovas buvo UAB „MURAKO“ darbuotojas A. D., kuris dalino užduotis ir prižiūrėjo darbus, jis buvo pavaldus būtent UAB „MURAKO“ ir pakluso jos nustatytai tvarkai (el. b. t. I, b. l. 4, t. VI, b. l. 100), faktiniai santykiai buvo kitokie, negu deklaruojama UAB „MURAKO“ pateikiamoje personalo nuomos sutartyje (el. b. t. I, b. l. 8, t. VI, b. l. 105), tiek nenuginčytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte (el. b. t. I, b. l. 15–18) konstatuotas darbdavės UAB „MURAKO“ netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir DSSĮ nuostatų pažeidimai, kuriame kartu nurodyta, kad UAB „MURAKO“ nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jos darbuotojai buvo nuomojami Vokietijos įmonei; tarp ieškovo ir UAB „MURAKO“ sudarytoje darbo sutartyje, nors ir pavadintoje laikinojo įdarbinimo sutartimi, nėra įtvirtinta ieškovo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo tvarka, apmokėjimo tvarka siuntimo dirbti ir tarp siuntimų dirbti, vien sutarties pavadinimas nelemia išvados, kad tokia sutartis ir buvo sudaryta, kaip kad ji pavadinta, kadangi vadovaujamasi turinio prieš formą principu, taigi, pagrindo teigti, kad egzistavo laikinojo įdarbinimo santykiai, nėra. Byloje nėra įrodymų, kad GmbH BHC būtų žinojusi, kad UAB „MURAKO“ ieškovui pavedė atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą. Pastebėtina ir tai, kad pats A. D. patvirtino, kad darbo vietoje – angare dirbo išimtinai tik UAB „MURAKO“ darbuotojai. O išsinuomotą keltuvą Vokietijos įmonė GmbH BHC perdavė naudotis UAB „MURAKO“ (el. b. t. VI, b. l. 159–161, tą patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovas), o pastaroji (UAB „MURAKO“) kaip keltuvo valdytoja jį perdavė savo darbuotojams, todėl rizika dėl jo perėjo UAB „MURAKO“. Byloje nenustatyti jokie GmbH BHC neteisėti veiksmai, kurie būtų sąlygoję ieškovui kilusią žalą. 

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju GmbH BHC nebuvo laikinojo darbo naudotoja, o buvo užsakovė santykyje su UAB „MURAKO“ pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytą rangos sutartį sienos griovimo darbams atlikti, jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu GmbH BHC neatliko, todėl neturi atlyginti ieškovui žalos. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir jo darbdavės UAB „MURAKO“ susiklostė įprastiniai komandiravimo santykiai, kai UAB „MURAKO“ susitarė su GmbH BHC dėl statybos darbų atlikimo GmbH BHC objekte Vokietijoje (CK 1.71 straipsnio 2 dalis) ir tuo pagrindu UAB „MURAKO“ komandiravo savo darbuotojus (tame tarpe ir ieškovą) atlikti statybos darbus į Vokietiją į GmbH BHC objektą, todėl būtent UAB „MURAKO“ turėjo užtikrinti ieškovui saugias darbo sąlygas, tačiau, kaip patvirtina aukščiau aptarta bylos medžiaga (nelaimingo atsitikimo darbe aktas), UAB „MURAKO“ tokių sąlygų neužtikrino, pažeidė teisės aktus, netinkamai organizavo pavojingų darbų atlikimą, pavedė ieškovui dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą, neapmokė dirbti pavojingo darbo ir būtent UAB „MURAKO“ tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą. Kartu pažymėtina ir tai, kad A. S., kaip ieškovo įdarbinimo ir įvykio metu UAB „MURAKO“ vadovės, civilinei atsakomybei taikyti sąlygų nėra, kadangi CK 2.87 straipsnio 7 dalis įtvirtina jos (vadovės) atsakomybę tik prieš patį juridinį asmenį, jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu A. S. neatliko, ji 2019 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. K-19/D-1 įsakė darbų vadovui A. D. instruktuoti darbuotojus (tame tarpe ir ieškovą) saugos ir sveikatos klausimais, pasirašytinai supažindinti juos su pareiginiais nuostatais (el. b. I, b. l. 123–124), atliko visus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus, o A. D. (kuris buvo kartu su ieškovu Vokietijoje, A. S. dirbo Lietuvoje) pripažino, kad būtent jis pavedė ieškovui dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą – griauti sieną (el. b. t. I, b. l. 70), teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovo darbui neinstruktavo. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje ieškovas reikalavimo teisę turi tik į UAB „MURAKO“, bet ne į GmbH BHC ir ne į A. S., todėl ieškovo reiškiami reikalavimai GmbH BHC ir A. S. atmetami.

Kaip jau teismas konstatavo aukščiau, UAB „MURAKO“ neužtikrino ieškovui saugių darbo sąlygų, pažeidė teisės aktus, netinkamai organizavo pavojingų darbų atlikimą, pavedė ieškovui dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą, neapmokė dirbti pavojingo darbo ir būtent UAB „MURAKO“ tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą. Byloje nustatytos visos ieškovo darbdavės UAB „MURAKO“ civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti ieškovui jo sveikatai padarytą žalą. Ieškovo galimas nepakankamas rūpestingumas, neatsargumas, kaltė byloje nenustatyti.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko darbdavei pavedus ieškovui naudotis ir jam naudojantis keltuvu – didesnio pavojaus šaltiniu, jokia nenugalima jėga ir jokia ieškovo tyčia ar didelis neatsargumas nenustatytas, nes darbuotojas iš viso nebuvo apmokytas, instruktuotas dirbti su keltuvu, be to, jam buvo pavesta dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą, kas dar kartą patvirtinta darbdavės pareigą atlyginti darbuotojui naudojantis didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui 2019 m. vasario 18 d. nelaimingu atsitikimu darbe padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ieškovas patyrė daugybinius kūno sužalojimus, visą kūną apimančius kaulų lūžius, diagnozės (duomenys neskelbtini), iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas su greitąja medicinos pagalba buvo pristatytas į ligoninę Vokietijoje, keletą kartų operuotas, jo kūne įstatyti svetimkūniai (varžtai ir pan.), vokiečių kalbos nemokėdamas buvo gydytojas beveik 2 mėnesius Vokietijos ligoninėse, po jo grįžimo į Lietuvą 2019 m. balandžio 2 d. toliau tęstas jo gydymas, reabilitacijos Lietuvoje, konsultuotas psichologo, toliau ieškovą vargina skausmai, tirpimai, silpnumas, nemiga, eina šlubuodamas, klubo judesiai apriboti, skausmingi, likę pooperaciniai randai, nors po įvykio praėjo jau daugiau kaip 3 metai (el. b. t. I, b. l. 30–45, 71, 151–172). Taigi, akivaizdu, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, atliktų operacijų kiekio ir pobūdžio, iki šiol išlikusio šlubavimo, skausmų, tirpimų, randų, ieškovas patyrė itin didelius tiek fizinius, tiek dvasinius skausmus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 27 d. išdavė darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 1785, kuria pripažino ieškovą iš dalies darbingu – ieškovo netektas darbingumas 60 procentų nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2021 m. liepos 20 d. (el. b. t. I, b. l. 144), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius 2020 m. liepos 27 d. parengė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-960, kurioje pripažino, jog ieškovo darbingumo lygis nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2021 m. liepos 20 d. 40 procentų (el. b. t. I, b. l. 145). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. išdavė darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 2213, kuria pripažino ieškovą iš dalies darbingu – ieškovo netektas darbingumas 60 procentų nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 15 d. (el. b. t. VI, b. l. 51), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyrius 2021 m. rugpjūčio 5 d. parengė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-977, kurioje pripažino, jog ieškovo darbingumo lygis nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 15 d. 40 procentų (el. b. t. VI, b. l. 53). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 11 d. išdavė darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 652, kuria pripažino ieškovą iš dalies darbingu – ieškovo netektas darbingumas 45 procentų nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 10 d. (el. b. t. IV, b. l. 54), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. spalio 12 d. parengė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-378, kurioje pripažino, jog ieškovo darbingumo lygis nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 10 d. 55 procentai (el. b. t. VI, b. l. 56). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius 2022 m. vasario 17 d. parengė rekomendaciją dėl specialios pagalbos priemonių Nr. RPP-361, kurioje rekomendavo ieškovui specialiąsias pagalbos priemones mobilumui, savarankiškumui padindinti bei kasdieninėje veikloje (el. b. t. VII, b. l. 38). Pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovas nuo 2021 m. lapkričio 3 d. įsiregistravo Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieškosi darbo, tačiau darbo paieškos nesėkmingos, atsisakymas priimti jį į darbą dažnai motyvuojamas netinkama jo sveikatos būkle darbui (el. b. t. VI, b. l. 60–64, t. VII, b. l. 180–188). Taigi, ieškovas darbe buvo sužalotas ypač sunkiai (sunkus sveikatos sutrikdymas), patyrė didelius fizinius skausmus (atlikta keletas sudėtingų operacijų), dvasinį sielvartą, yra liekamieji reiškiniai (iki šiol šlubuoja, jaučia skausmus, tirpimus, išlikę randai), nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2022 m. liepos 15 d. jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 10 d. jam nustatytas 55 procentų darbingumas, todėl teismas vertina, kad ieškovas neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą. Akivaizdu, kad dėl patirto sužalojimo jis toliau dirbti tokio pobūdžio darbo, kokį jis dirbo, nebegalės, nes tokio pobūdžio darbui reikalinga stipri sveikata ir fizinė jėga, patirtas sužalojimas apsunkino jo galimybes įsidarbinti, ieškovas yra jauno amžiaus vyras, kas dar labiau sunkina jo gyvenimo kokybę esant sužalotam darbe pagal liekamuosius reiškinius. Įvertinama ir tai, kad atsakovė UAB „MURAKO“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, pagal viešus duomenis Sodrai skolų nefiksuojama.

Pagal visas byloje nustatytas aplinkybes ir teismo aukščiau padarytas išvadas, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kartu atsižvelgus į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe priteisiama 30 000 Eur neturtinė žala. Toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Vilniaus apygardos teismo praktiką, būtina didinti neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, artimiausias prognozes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1505-852/2020), ką teismas byloje įvertino.

Spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovas yra nurodęs, jog jo patirtus tiesioginius nuostolius sudaro 1 618 Eur – išlaidos, kurias jis patyrė siekdamas sveikatos susigrąžinimo (vaistų pirkimas, reabilitacijos paslaugų apmokėjimas) (el. b. t. I, b. l. 147–150), UAB „MURAKO“ šios sumos apskaičiavimo neginčijo, išlaidos buvo būtinos, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš UAB „MURAKO“ jo patirtas 1 618 Eur išlaidas vaistams ir reabilitacijoms.

Pasisakydamas dėl ieškovo nurodytos jo patirtos turtinės žalos – 42 993,50 Eur negautų pajamų iki 2021 m. birželio mėn. imtinai, teismas pažymi, kad, visų pirma, ieškovas netinkamai skaičiuoja savo negautas pajamas. Pastebėtina, kad ieškovo darbo užmokestis pas atsakovę UAB „MURAKO“ buvo nustatytas jo darbo sutartyje (per mėnesį 730 Eur ir vienkartiniai priedai (el. b. t. I, b. l. 72–73), vienkartinio priedo dydis 51,75 Eur, kaip kad nurodė ieškovo darbdavė UAB „MURAKO“, kartu pateikdama tai patvirtinančius įrodymus (el. b. t. IV, b. l. 36) ir ko ieškovas neginčijo; nors ieškovas teigė, kad buvo tartasi dėl didesnio darbo užmokesčio nei nurodytas darbo sutartyje, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, darbo sutartį ieškovas yra pasirašęs, vadinasi, šalys sutarė dėl joje nurodyto darbo užmokesčio dydžio, pagrindo teismui daryti priešingą išvadą nėra), o ieškovas komandiruotas darbui Vokietijoje buvo tik iki konkretaus termino (iki 2019 m. kovo 1 d.) (el. b. t. I, b. l. 123–124), įrodymų, kad ieškovas po komandiruotės Vokietijoje vėl būtų buvęs komandiruotas darbui užsienyje nėra, taip pat vien tai, kad darbas objekte Vokietijoje po 2019 m. kovo 1 d. buvo tęsiamas, nereiškia, kad jame ir toliau būtų buvęs komandiruotas ieškovas, be to, tokio pobūdžio darbuose būna darbuotojų rotacija, todėl ieškovo vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. kovo mėn. 781,75 Eur (730 Eur + 51,75 Eur) (metų laikotarpyje jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 1 322,56 Eur ((9 616,66 Eur nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. (el. b. t. I, b. l. 146, su šia ieškovo nurodyta suma sutiko ir ieškovo darbdavė UAB „MURAKO“ atsiliepime į ieškinį) + 781,75 Eur × 8 mėn. nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio mėn.) ÷ 12 mėn.). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009), negautos pajamos skaičiuojamos pagal prarasto darbingumo procentinę išraišką, šiuo atveju 1 322,56 Eur × 60 proc. netektas darbingumas (ginčo laikotarpiui – iki 2021 m. birželio mėn. imtinai) sudaro 793,53 Eur ir iš šios 793,53 Eur sumos turi būti minusuojamos Sodros išmokos, todėl ieškovo negautos pajamos iki 2021 m. birželio mėn. imtinai sudaro 10 229,30 Eur (793,53 Eur × 29 mėn. – 12 783,07 Eur Sodros išmokos (el. b. t. I, b. l. 146, ginčo dėl šios Sodros išmokų sumos byloje nėra)). Taigi, teismas vadovaudamasis CK 6.283 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies, DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs, jog buvo pakenkta ieškovo galimybei užsidirbti, sprendžia, kad nukentėjusysis darbuotojas įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį darbdavę UAB „MURAKO“ atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmokos. Teismas įvertina aukščiau teismo jau aptartą darbuotojui nustatytą dalinį 40 procentų darbingumą (ginčo laikotarpiui – iki 2021 m. birželio mėn. imtinai), negalėjimą susirasti darbo dėl turimų liekamųjų sužalojimo reiškinių, todėl konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „MURAKO“ 10 229,30 Eur negautą darbo užmokestį (išminusavus gautas išmokas) nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. birželio mėn. imtinai.

Taigi, iš viso nuo nelaimingo atsitikimo darbe iki 2021 m. birželio mėn. imtinai ieškovo patirta 11 847,30 Eur turtinė žala, kurią sudaro 1 618 Eur išlaidos vaistams, reabilitacijoms ir 10 229,30 Eur negautas darbo užmokestis nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. birželio mėn. imtinai išminusavus gautas Sodros išmokas, ieškovui priteisiama iš atsakovės UAB „MURAKO“.

Toliau spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo dėl tolimesnio laikotarpio (nuo 2021 m. liepos 1 d.) teismas pažymi, kad ieškovas nurodė, jog jis siekia, kad turtinės žalos atlyginimą už dėl suluošinimo negautas pajamas nuo 2021 m. liepos 1 d. teismas jam priteistų periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas su tokia ieškovo pozicija (turtinės žalos skaičiavimu į ateitį) nesutinka, kadangi šiuo atveju ieškovui dalinis darbingumas yra nustatytas iki 2022 m. spalio 10 d. ieškovas teikė į bylą įrodymus apie jo aktyvias darbo paieškas, darbingumo lygio kitimą, tuo tarpu sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo teismui svarbu įvertinti darbingumo lygio procentinę išraišką ir paties ieškovo aktyvius veiksmus ir elgesį konkrečiame darbingumo lygyje, taip pat svarbu įvertinti konkrečiu laikotarpiu gautas išmokas (ligos, netekto darbingumo ir pan.), ko šiuo atveju nuo 2021 m. liepos 1 d. teismas pagal bylos medžiagą negali padaryti, tuo tarpu teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, todėl šiuo metu yra pagrindas priteisti ieškovui turtinę žalą tik iki 2021 m. birželio mėn. imtinai, ką jau teismas konstatavo aukščiau, tačiau tai nepanaikina ieškovo teisės ateityje kreiptis į teismą dėl jo patirtos ir konkrečiais įrodymais pagrįstos turtinės žalos iš darbdavės priteisimo nuo 2021 m. liepos 1 d., toks ieškinys nebus tapatus išnagrinėtam ieškiniui, nes jis bus grindžiamas vėliau atsiradusiomis aplinkybėmis.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovės UAB „MURAKO“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41 847,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – ieškovui iš atsakovės UAB „MURAKO“ dėl 2019 m. vasario 18 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteisiama 30 000 Eur neturtinė žala, 11 847,30 Eur turtinė žala už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. birželio mėn. imtinai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (41 847,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Taigi, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismo sprendimas iš esmės priimtas ieškovo naudai. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų ir analizuotų dokumentų kiekį, teismo posėdžių trukmę ieškovo prašymą dėl 2 509,54 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (el. b. t. I, b. l. 178, t. VII, b. l. 36–37, 41–50, 120–121, 123–124) tenkina ir priteisia jam iš atsakovės UAB „MURAKO“ 2 509,54 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti ir vertimo išlaidoms padengti), laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismas aukščiau konstatavo, kad kitų dviejų atsakovių atžvilgiu ieškovas reikalavimus reiškė nepagrįstai, tačiau sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą itin svarbu akcentuoti tai, kad atsakovei GmbH BHC ieškovas reikalavimus reiškė išimtinai suklaidintas atsakovės UAB „MURAKO“ tiek įdarbinimo metu, tiek darbo santykių eigoje, tiek bylos nagrinėjimo metu pagal įformintą laikinojo įdarbinimo sutartį, kuri, kaip jau teismas konstatavo aukščiau, neatitiko nei tokiai sutarčiai įstatymo keliamų reikalavimų, nei faktinių aplinkybių UAB „MURAKO“ santykyje su GmbH BHC, todėl teismas laiko, kad esant UAB „MURAKO“ akivaizdžiam nesąžiningumui ir piktnaudžiavimui, būtent UAB „MURAKO“ turi atlyginti atsakovei GmbH BHC pastarosios patirtas 14 596,03 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti ir vertimo išlaidoms padengti) (el. b. t. IV, b. l. 49–50, t. VI, b. l. 166–187, t. VII, b. l. 52–77, 192 t. VIII, b. l. 1–15), laikant, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, ypač įvertinus aplinkybę, kad atsakovė GmbH BHC yra Vokietijos įmonė, todėl atstovavimas nebuvo įprastas tiek bendravimo, tiek dokumentų rinkimo, tiek teisės aktų aiškinimosi prasme. Ieškovas, kaip jau teismas konstatavo aukščiau, nepagrįstai reikalavimus reiškė A. S., todėl jis turi atlyginti A. S. patirtas 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti) (el. b. t. VII, b. l. 28–35, 137–140), laikant, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai. 

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės UAB „MURAKO“ į valstybės biudžetą priteisiamas 853 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. S. (J. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MURAKO“ (į. k. 302716617) dėl 2019 m. vasario 18 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) neturtinę žalą, 11 847,30 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir trisdešimties euro centų) turtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. birželio mėn. imtinai negautas pajamas ir išlaidas vaistams, reabilitacijoms, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41 847,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 509,54 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devynių eurų ir penkiasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei GmbH BHC (į. k. HRB 30976, Vokietija) iš uždarosios akcinės bendrovės „MURAKO“ (į. k. 302716617) 14 596,03 Eur (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. S. (J. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. DGKS-2551 darbo byloje Nr. APS-131-9365 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MURAKO“ (į. k. 302716617) 853 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 12 Eur (dvylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė