Civilinė byla Nr. e2A-880-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26526-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo ir 2023 m. sausio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, A. S. V., B. K., F. T., J. T., J. J., J. V., J. M. – F., R. V., T. L. P., uždaroji akcinė bendrovė „RG5“, V. V., V. Ž., V. A. M., Z. V..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (toliau – ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – atsakovė) ieškovės naudai žalos atlyginimą – 11 463,43 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. kovo 19 d. tarp ieškovės ir akcinės bendrovės „Autoūkis“ buvo sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis, kuria buvo apdrausti akcinės bendrovės „Autoūkis“ automobiliai, tame tarpe ir automobilis BMW 530D XDRIVE (toliau – ir Automobilis). 2021 m. vasario 22 d. nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), stogo nukritęs sniegas apgadino prie jo stovintį Automobilį. Ieškovė priėmė sprendimą sumokėti 11 463,43 Eur draudimo išmoką.

3.       Dėl padarytos žalos (apgadinto Automobilio) ieškovė draudėjos UAB „Autoūkis“ prašymu 11 463,43 Eur draudimo išmoką išmokėjo UAB „Krasta Auto“. Ieškovės teigimu, Namas įvykio metu buvo administruojamas atsakovės, pareiga atlyginti 11 463,43 Eur žalą tenka atsakovei, nes atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas Namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto funkcijas, nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, neužtikrino saugaus Namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) naudojimo, laiku nenuvalė sniego, dėl ko nuo Namo konstrukcijų nukritęs sniegas (ledas) apgadino Automobilį.

4.       Atsakovė atsiliepimo nepateikė, poziciją dėl ieškinio išdėstė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydama, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka.

5.       Pabrėžė, kad ji nėra Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Tą patvirtina jos pateikta 2010 m. gegužės 3 d. sutartis Nr. NB-SUT-10-096 (toliau – ir Sutartis), sudaryta tarp atsakovės ir 771-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos. Pažymėjo, kad atsakovė įsipareigojo teikti tik administravimo (mokesčių už paslaugas apskaita bei įmokų kontrolė; bendravimas su gyventojais, nuomininkais, pranešimų dėl atsiskaitymų už paslaugas įteikimas), išvardintas šilumos mazgo ir šildymo sistemos priežiūros, buitinių atliekų išvežimo paslaugas, todėl nėra atsakinga už Namo techninės priežiūros organizavimą ir įgyvendinimą.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad nukentėjęs asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes pastatė Automobilį prie pastato, kurio stogas buvo padengtas storu sniego sluoksniu. Taigi pats nukentėjęs asmuo turi prisiimti riziką.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. T. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad Automobiliui žala buvo padaryta dėl to, jog jį vairavęs asmuo pažeidė kelių eismo taisykles ir Automobilį pastatė neleistinoje vietoje. Atkreipė dėmesį, kad įvykio metu veikė 771-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Atsižvelgiant į R. V., kaip bendrijos pirmininko pareigas, jo atsakomybei turėjo atitekti ir Bendrijų įstatymu jam priskirtų pareigų įgyvendinimas.

8.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. V. ir Z. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime iš esmės atkartojo anksčiau minėtus trečiųjų asmenų argumentus dėl Automobilio pastatymo netinkamoje vietoje.

9.       Trečiasis asmuo T. L. P. pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, kuriais ieškinį prašė atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės atkartojo anksčiau minėtus trečiųjų asmenų argumentus dėl Automobilio pastatymo netinkamoje vietoje.

10.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nors atsakovė neigia buvusi atsakinga už Namo stogo priežiūrą, byloje yra duomenų, jog atsakovė buvo atsakinga ir de facto vykdė bendrųjų konstrukcijų priežiūrą – į bylą pateikti pranešimai patvirtina, kad atsakovė sekė orų prognozes, nurodydavo „pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių“. Trečiojo asmens manymu, nesuprantama, kokiu tuomet pagrindu atsakovė atliko aukščiau minėtus veiksmus, jeigu tokio įsipareigojimo neturėjo. Taip pat nurodo sutinkanti su trečiųjų asmenų išsakytais argumentais, kad žalos Automobiliui atsiradimą sąlygojo tai, kad Automobilis įvykio metu buvo pastatytas draudžiamoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 11 463,43 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.       Teismas nustatė, kad Name nuo 2001 m. birželio 11 d. buvo įsteigta 771-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis 2021 m. vasario 24 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas priėmė sprendimą inicijuoti 771-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos likvidavimą, bendrija 2022 m. kovo 2 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismas pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre neregistruotas faktas, kas yra išrinktas 771-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku. 2001 m. gegužės 18 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų (steigiamojo) susirinkimo protokole R. V. buvo įgaliotas tik pasirašyti 771-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatus, įregistruoti juos ir bendriją Vilniaus miesto valdyboje, atlikti kitus su steigimu susijusius klausimus ir atstovauti 771-ąją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją iki bus išrinkta jos administracija (pirmininkas). R. V., šioje byloje įtraukto į bylą trečiuoju asmeniu, dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau teismui net ir pritaikius įstatymo nustatytas sankcijas už neatvykimą į teismo posėdį, R. V. į teismo posėdžius neatvyko.

13.       Teismas taip pat nustatė, kad iki 771-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos likvidavimo ši bendrija, veikdama per R. V., dar 2010 m. gegužės 3 d. buvo sudariusi sutartį Nr. NB-SUT-10-096 su atsakove (tuo metu UAB „Naujamiesčio būstas“), kuri galiojo taip pat šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu 2021 m. vasario 22 d.

14.       Byloje nėra pateikti Sutarties vykdymą patvirtinantys įrodymai, išskyrus sąskaitą vienam iš butų/patalpų Name savininkų už 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. sausio 20, 26 d., vasario 22 d. pranešimus dėl varveklių, sniego sankaupų ant stogo, savitarnoje ebustas.lt, duomenis iš atsakovės vidinės sistemos, kurioje, atsakovės teigimu, 2021 m. vasario 10 d. fiksuotas pranešimas, kad nuo namo stogo reikia valyti sniegą, tačiau darbai neatlikti jų atlikimo 2021 m. vasario 22 d. 15.20 val. atsisakius Bendrijos pirmininkui, 2021 m. vasario 22 d. 16:50 val. siųstą el. laišką trečiajam asmeniui R. V. dėl stogo valymo.

15.       Teismas pažymėjo, kad teismas ne kartą siūlė atsakovei teikti įrodymus, liudijančius Sutarties vykdymo aplinkybes, nes šios aplinkybės gali būti reikšmingos nustatant tikrąjį šalių ketinimų pagal Sutartį turinį, tačiau tokia teise atsakovė naudojosi ribotai. Teismas, vertindamas šalių argumentus, pirmiausia pažymėjo, kad vien faktas, jog atsakovė įvykio dieną nebuvo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu paskirta Namo administratorė, nepagrindžia ieškovės teikiamo ieškinio nepagrįstumo. Įstatymas, įtvirtindamas butų ir kitų patalpų savininkų pareigą užtikrinti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, įtvirtina trejopą jų įgyvendinimo būdą (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).

16.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad Sutartimi Bendrija jai pavedė iš esmės atlikti tik mokesčių paskaičiavimo ir surinkimo iš Namo savininkų funkciją bei Namo šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros funkciją. Teismas sutiko, kad atsakovės su Bendrija sudarytoje Sutartyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad atsakovei Bendrija paveda organizuoti visą Namo techninę priežiūrą. Tačiau remiantis vien tuo teigti, kad Namo techninės priežiūros funkcija jokioje dalyje, išskyrus tiesiogiai nurodytą mokesčių skaičiavimo ir skirstymo, Namo šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą, atsakovei nebuvo perduota, teismas neturi pagrindo, nes sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

17.       Teismas pažymėjo, kad Reglamente STR 1.12.05:2002 (galiojęs Sutarties tarp atsakovės ir Bendrijos sudarymo metu) nustatyta gyvenamojo namo priežiūros organizavimo tvarka skyrėsi nuo tvarkos, reglamentuotos Reglamente, galiojusiame įvykio metu, tuo, kad Reglamentas STR 1.12.05:2002 gyvenamojo namo priežiūrą leido organizuoti taip pat pačiai daugiabučio namo savininkų bendrijai (bendrijos valdybai arba pirmininkui). Reglamente, galiojusiame įvykio metu, tokia galimybė nebuvo nustatyta – daugiabučio namo techninę priežiūrą tuo metu galėjo atlikti tik sutarties pagrindu paskirtas statinio techninis prižiūrėtojas. Reglamento STR 1.12.05:2002 26 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas (bendraturčiai) ar naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba įstatyminiu ar sutartiniu pagrindu jo įgalioti asmenys – daugiabučio namo savininkų bendrija (bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba CK nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius – toliau namo priežiūros administratorius.

18.       Namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ar naudotojais arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui.

19.       Teismas nustatė, kad Sutartimi atsakovė Bendrijai įsipareigojo paskirti Namo administratorių – atsakovės įgaliotą darbuotoją, kuriam pavesta organizuoti paslaugų teikimą, kontroliuoti paslaugas teikiančių administratoriaus ar trečiųjų asmenų, su kuriais administratorius sudaro sutartis, darbuotojų darbą, bendradarbiauti su statytoju ir savininkais ar jų įgaliotais asmenimis, teikiant Sutartyje nurodytas paslaugas (Sutarties 4.1.4.2, 1.2.10 punktas). Tai patvirtina, kad Sutartimi atsakovė, įsipareigodama paskirti Namo administratorių, kartu įsipareigojo vykdyti tas funkcijas, kurios Reglamento STR 1.12.05:2002 27 punkte buvo tiesiogiai priskirtos vykdyti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingam asmeniui, ar buvo su ja neatsiejamai susiję, jeigu Sutartyje nebuvo sulygta kitaip. Tai yra vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, dėl to valią išreiškus Bendrijai, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ir kt. (Reglamento STR 1.12.05:2002 21.1 punktas, 33 punktas).

20.       Teismas pažymėjo, kad kitos Sutarties nuostatos tokiems Sutarties šalių ketinimams neprieštaravo, o tik juos buvus patvirtino. Sutarties 4.1.1.1 punkte buvo įtvirtinta atsakovės pareiga teikti informaciją Bendrijai apie bendrojo naudojimo objektų būklę, tokios informacijos Bendrijai pareikalavus, o Sutarties 4.2.5 punkte numatyta Bendrijos pareiga geranoriškai bendradarbiauti su atsakove dėl visų su Namo priežiūra ir eksploatacija susijusių klausimų. Sutarties 4.1.2, 4.1.4.6 punktais atsakovė įsipareigojo, Bendrijai pageidaujant, pateikti rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir suderinus su Bendrija organizuoti jų vykdymą, pagal Bendrijos pateiktus užsakymus, sudaryti papildomų darbų sąmatas bei parengti Sutarties priedų dėl papildomų darbų atlikimo projektus ir juos suderinti su bendrija, o Sutarties 4.2.4 punktą Bendrija įsipareigojo pasirašyti atsakovės parengtą ir šalių suderintą Sutarties priedą dėl papildomų darbų atlikimo.

21.       Teismas vertino, jog tai, kad atsakovės papildomas darbų atlikimas Sutartimi buvo susietas su Bendrijos valia konkrečius darbus atlikti (pageidavimu, užsakymu, suderinimu), negali būti pagrindu Sutartį aiškinti tokiu būdu, kad atsakovė, turėdama pareigą paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – Namo administratorių, apskritai neprisiėmė jokių pareigų, kurios tokiam asmeniui priskiriamos teisės aktais, tarp jų ir atlikti nuolatinį Namo būklės stebėjimą, kas apima ir vizualinį namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos tikrinimą, ir pastebėtų defektų, avarijų ar griūties pavojų fiksavimą, ir priemonių jiems pašalinti numatymą (Reglamento STR 1.12.05:2002 18 punktas).

22.       Teismas nustatė, kad dėl nuo Namo stogo nukritusio sniego Automobilis buvo apgadintas 2021 m. vasario 22 d. Byloje surinkti įrodymai neleidžia teigti, kad sniegas, kuris nukrito nuo Namo stogo, susikaupė per itin trumpą laiką, dėl ko atsakovė objektyviai į tai net būtų negalėjusi sureaguoti. Priešingai, pačios atsakovės į bylą pateikti 2021 m. sausio 20, 26 d. pranešimai savitarnoje ebustas.lt, 2021 m. vasario 10 d. pranešimas atsakovės vidinėje sistemoje, kad nuo Namo reikia valyti sniegą, liudija, kad oro sąlygos, dėl kurių ant Namo stogo gali susikaupti sniegas ar susiformuoti varvekliai, tęsėsi kurį laiką – apie vieną mėnesį ir tai atsakovei buvo žinoma.

23.       Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad iki įvykstant 2021 m. vasario 22 d. įvykiui atsakovė, žinodama apie oro sąlygas ir suprasdama jų keliamą grėsmę, nesiėmė jokių veiksmų apžiūrėti Namo stogą. Atsakovė 2021 m. sausio 20, 26 d. pranešimais pagal juose nurodomą turinį apeliavo tik į Namo savininkų aktyvumą, prašydama juos atsakovę informuoti apie jų pastebėtas varveklių ar sniego sankaupas ant Namo stogo. Kokių veiksmų ir kada atsakovė ėmėsi po to, kai ji pati 2021 m. vasario 10 d. fiksavo pranešimą apie ant Namo stogo susikaupusį sniegą vidinėje sistemoje, duomenų byloje apskritai nėra. Iš pačios atsakovės pateikto šio pranešimo nagrinėjimo išrašo matyti, kad sprendimas neorganizuoti sniego valymo darbų buvo priimtas tik po to, kai įvykis prie Namo jau įvyko – jis uždarytas 2021 m. vasario 22 d. 15:24 val., 2021 m. vasario 22 d. 15.20 neįvardintam Bendrijos pirmininkui atsisakius tokių darbų atlikimo. Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma taip pat leidžia teigti, kad Namo stogą atsakovė faktiškai apžiūrėjo taip pat tik įvykus įvykiui 2021 m. vasario 22 d., nes elektroninis laiškas trečiajam asmeniui R. V., su kuriuo kaip Bendrijos pirmininku atsakovė pasirašė Sutartį, buvo išsiųstas tik 2021 m. vasario 22 d. 16:50 val.

24.       Teismas, įvertinęs bylos surinktų įrodymų visumą, sutiko su atsakove, jog Sutartimi atsakovė nebuvo prisiėmusi besąlygiškos pareigos pati vykdyti ar organizuoti sniego valymą nuo Namo stogo. Tokia jos pareiga buvo susieta su valia iš Bendrijos pusės. Tačiau ši aplinkybė pati savaime jos civilinės atsakomybės nepaneigia, nes byloje nėra įrodymų, kad iki įvykio Bendrija ir/ar Namo bendraturčiai buvo tinkamai informuoti apie Namo stogo būklę Reglamente nustatyta tvarka ir poreikį imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinius nuo galimų pasekmių. Teismui nekilo jokių abejonių, kad atsakovė, nevykdydama Sutartimi prisiimtos pareigos vykdyti nuolatinį Namo stebėjimą Reglamente nustatyta tvarka, esant oro sąlygoms, sudarančioms sąlygas kauptis sniegui ar rastis varvekliams ant Namo stogo, galėjo ir turėjo numatyti to galimas pasekmes, todėl jos netinkamas pareigų pagal Sutartį vykdymas yra priežastiniame ryšyje su Automobiliui nuo Namo stogo nukritusio sniego padarytais sugadinimais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad žalos dydis, kilęs dėl šio įvykio metu Automobiliui padarytų sugadinimų, pagrįstas įrodymais, dėl jo ginčo byloje nekilo, teismas ieškovės ieškinį tenkino.

25.       Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos fotonuotraukos leidžia teigti, kad nuo Namo stogo nukritęs sniegas apgadino tiek galinę Automobilio dalį, tiek jo stogą. Tą liudija ir UAB „Krasta Auto“ PVM sąskaita-faktūra Nr. SIV2016770. Tuo tarpu nustatyti kaip Automobilio apgadinimas įvyko konkrečiai – į kurią dalį Automobilio sniegas krito ir kaip krito, tame tarpe, jog krito tik į Automobilio dalį, kuri yra už ženklo „Parkavimo zona“, ką bylos nagrinėjimo teisme metu teigė tretieji asmenys, byloje surinktų įrodymų nepakanka. Kita vertus, ši aplinkybė nėra tiek reikšminga, nes kelio ženklas „Parkavimo zona“ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles, jų redakciją, galiojusią nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 3 d. (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), rodė stovėjimo zoną (transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku), tačiau pats savaime jis nedraudė automobiliams stovėti ne ženklo galiojimo vietoje.

26.       Trečiasis asmuo T. L. P. nurodė, kad aplinkybę, jog nukentėjusiojo asmens Automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles - Kelių eismo taisyklių 150.15 punktą. Teismas pažymėjo, kad ši Kelių eismo taisyklių nuostata jose buvo įtvirtinta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 744 ir įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d., todėl spręsti dėl nukentėjusiojo kaltės šios nuostatos pagrindu įvykio metu teismas neturi pagrindo.

27.       Taip pat pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklės, jų redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 3 d., numatė, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Į bylą pateiktos fotonuotraukos liudija, kad Automobilis buvo pastatytas ties įvažiavimu į garažą, esantį Name, ar Namo kiemą. Tačiau fotonuotraukose ir kituose byloje surinktuose įrodymuose nėra duomenų, kad Automobilis trukdytų įvažiavimui į garažą, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad trečiųjų asmenų subjektyviai vertinamas trukdymas įvažiuoti į garažą kaip nors būtų susijęs su Automobiliui nuo Namo stogo nukritusio sniego padarytais sugadinimais.

28.       Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo objektyviai turėjo numatyti sniego nukritimo nuo Namo stogo tikimybę. Byloje nėra duomenų, kad prie Namo būtų buvę pastatyti įspėjamieji ženklai (juosta ar kt.).

29.       Teismas taip pat trumpai pažymėjo, kad aplinkybė, jog Bendrija šiai dienai yra likviduota, nesudaro pagrindo aiškinti Sutartį tik taip, kaip ją supranta atsakovė. Aiškindamas šią Sutartį ir ja prisiimtus įsipareigojimus teismas rėmėsi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, be to, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė Namo bendraturčius, nes būtent butų ir kitų patalpų savininkams pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, be kita ko, ir namo stogas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė

30.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

31.       Nurodo, kad teismas sprendime neteisingai identifikavo sutarties objektą. Neabejotina, kad Sutarties 2 ir 3 punktus būtina sistemiškai analizuoti kartu atitinkamai su 4.1.1. punktą su 5.1.1. punktu (kuriame nustatytas paslaugos įkainis). Ir 4.1.2. punktą su 5.1.2. punktu (kuriame nustatytas paslaugos įkainis). Apeliantės nuomone, šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja atlikti tik dėl mokesčių paskaičiavimo ir surinkimo iš Daugiabučio namo savininkų funkciją bei Daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros funkciją. Dėl visų kitų atsakovės pareigų būtinas atskiras šalių susitarimas. Teismas neturėjo diskrecijos pakeisti (išplėsti) Sutarties objekto.

32.       Antra, teismas klaidingai įvertino Sutarties šalių ketinimus. Iš aukščiau išdėstytų Sutarties nuostatų, neabejotinai galima padaryti išvadą, kad tai Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas ir paskirstyti savininkams įmokas už jas. Ir tai jokiu būdu nėra administravimo sutartis CK 4.84 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų prasme.

33.       Pabrėžia, kad atsakovė yra profesionalus daugiabučių namų administratorius jau daugiau nei du dešimtmečius, puikiai išmanantis daugiabučių namų administravimo reguliavimą ir apimtis. Jam neabejotinai buvo žinoma apie daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros reguliavimą – tai, kad ši funkcija inter alia yra reglamentuojama atskiru teisės aktu: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Techninės priežiūros tarifai yra nustatomi savivaldos institucijų, kas suponuoja, kad tai yra atskira reglamentuojama funkcija už kurios atlikimą paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti iš butų savininkų atitinkamo atlygio. Taigi, šiame kontekste, jei Atsakovas būtų turėjęs ketinimų teikti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, jas: (i) expressis verbis būtų įtraukęs į Sutarties sąlygas; (ii) Sutartyje būtų buvęs aiškiai nustatytas šių paslaugų įkainis.

34.       Pabrėžia ir tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio net spėti, kad sudarant Sutartį šalys galėjo turėti kitų ketinimų nei sudaryti Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį pagal savo esmę. Dar daugiau, kaip ir nustatė teismas Sutarties sudarymo metu teisės aktai leido gyvenamojo namo priežiūrą organizuoti pačiai daugiabučio namo savininkų bendrijai (bendrijos valdybai arba pirmininkui). Tačiau šiuo atveju teismas visiškai netyrė byloje esančių bendrijos įstatų. Taip pat pabrėžia tai, kad teismas net nebandė aiškintis aplinkybių ar tarp Bendrijos ir kokio nors trečiojo asmens nėra sudaryta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartis.

35.       Trečia, Sutarties 4.1.4.2, 1.2.10 punktų prie Bendro pobūdžio įsipareigojimų buvo nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja „paskirti Namo administratorių“. Remiantis Sutarties 1.2.10 punktu, „Namo administratoriui“ buvo suteiktas tik Sutartyje nurodytų Paslaugų organizavimas. Tuo tarpu, kaip jau buvo pabrėžta, Sutartyje nebuvo nustatyta, kad atsakovė teiks Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugas. Tesimas nepagrįstai sugretina su visiškai skirtingus institutus „Namo administratorių“, kurio įgaliojimais susiję tik su Sutarties dalyku ir „namo administratorių“, kurio pareigos nustatytos Reglamente. Atsakovė pagal Sutartį neturėjo pareigos paskirti tokį „namo administratorių“, kuris turėtų atlikti nuolatinį Daugiabučio namo būklės stebėjimą

.

36.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37.       Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat atkreipia dėmesį į faktinį Sutarties vykdymą. Viena vertus, apeliantė teigia, kad šalys buvo griežtai susitarusios tik dėl mokesčių paskaičiavimo ir surinkimo iš Daugiabučio namo savininkų funkciją bei Daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros funkciją. Kita vertus, apeliantė nepaaiškina, tai kokiu tuomet pagrindu pastarasis darė darbus, kurie išėjo už aukščiau išdėstyto susitarimo ribų. 

38.       Byloje yra duomenų, jog atsakovė teikė paslaugas ir išrašinėjo sąskaitas tiek už bendrų patalpų valymą, tiek už prižiūrėtojo išlaidas ir kt. Matyti, kad atsakovė buvo atsakinga ir de facto vykdė bendrųjų konstrukcijų priežiūrą – į bylą pateikti pranešimai patvirtina, kad atsakovė sekė orų prognozes, nurodydavo „pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių“. Nurodo, kad „atlieka varveklių šalinimo darbus“ (2021 m. sausio 20 d. pranešimas). Dėl sniego sankaupų prašo registruoti pranešimus per savitarnos portalą (2021 m. sausio 26 d. pranešimas). Nesuprantama, kokiu tuomet pagrindu atsakovė atliko aukščiau minėtus veiksmus, jeigu tokio įsipareigojimo neturėjo.

39.       Taip pat nurodo, kad 2023 m. sausio 27 d. teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad papildomas sprendimas laikytinas išvestiniu iš sprendimo, atsakovė ginčija sprendimą visa apimtimi, taigi, atsakovė ginčija ir papildomą sprendimą.

40.       Trečiasis asmuo T. L. P. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41.       Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad pagal Sutartį apeliantei buvo priskirta tik mokesčių paskaičiavimo ir surinkimo iš daugiabučio namo savininkų funkcija bei daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros funkcija. Byloje nustatytos aplinkybės, byloje esantys įrodymai ir teismo sprendimo argumentai iš esmės patvirtina, kad atsakovė tiek de jure, tiek de fakto buvo atsakinga už daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl yra atsakinga už padarytą žalą.

42.       Byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad atsakovė buvo atsakinga ir de facto vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovės į bylą pateiktame 2021 m. vasario 22 d. elektroniniame laiške aiškiai patvirtinama, kad atsakovė atsakomybę dėl kilusių nuostolių ir/ar žalos atsiradimo buvo prisiėmęs bent iki 2021 m. vasario 24 d., t. y. ir įvykio metu. Neabejotina, kad jei atsakovė nebūtų prisiėmusi ir vykdžiusi namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkcijų, tokio pobūdžio pranešimai nebūtų formuojami. Trečiojo asmens vertinimu, net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkintų, sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos bet kuriuo atveju priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies.

43.       Ieškovė užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44.       Ieškovė analizuoja Sutarties 1.2.3; 2.1; 1.2.4; 1.2.6; 1.2.10; 2.1; 4.1.4.8 punktus, taip pat STR 1.07:03:2017, nurodo, kad teismas daug kartų siūlė atsakovei pateikti įrodymus, kuriais jie pagrįstų savo teiginius, tačiau atsakovė pateikė tik įrodymus, kurie prieštarauja atsakovės atsikirtimams. Atsakovei neigiant savo įsipareigojimus vykdyti administravimo funkcijas, tame tarpe ir sniego valymo nuo stogo funkcijas, pati atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė vykdė konstrukcijų priežiūrą. 2021 m. sausio 20 d. pranešime atsakovė nurodė, kad „atlieka varveklių šalinimo darbus“. 2021 m. sausio 26 d. pranešime nurodo, kad dėl sniego sankaupų prašo registruoti pranešimus per savitarnos portalą.

45.       Atsakovė pateikė 2021 m. vasario 22 d. siųstą el. laišką, kuris patvirtina, kad netrukus po įvykio, atsakovė pripažino kelias bylai svarbias aplinkybes. a) pripažino, kad atliko daugiabučio namo apžiūrą, kurios metu užfiksavo, kad nuo namo stogo reikia valyti sniegą; b) pripažino, kad atsakovei yra žinoma ir kaina už darbų atlikimą, t. y. 120 Eur už valandą; c) nurodė, kad mokestį už atliktus darbus priskaičiuotų būtų savininkams proporcingai turimai turto daliai; d) nurodė, kad iki vasario 24 dienos nepatvirtinus darbų ir/ar atsisakius darbų atlikimo, administratorius neprisiims jokios atsakomybės dėl kilusių nuostolių ir/ar žalos atlyginimo. Tai paneigia apeliantės teiginius dėl to, kad stogo stebėsena ir sniego valymas nebuvo sutarties objektas.

46.       Taip pat nurodo, kad atsakovė žinodama, kad bendrija yra likviduota ir tik atsakovė gali teikti įrodymus, kurie galėtų pagrįsti atsakovės teiginius dėl sutarties šalių tikrųjų ketinimų, atsakovė įrodymų neteikė net ir daug kartų teismui atkreipiant dėmesį ir įpareigojant. Atsakovės nebendradarbiavimas suponuoja contra spliatorem principo taikymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

48.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

49.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d. tarp ieškovės ir AB „Autoūkis“ buvo sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis (Sausumos transporto priemonių parko draudimo liudijimas/polisas Nr. TPDP 025167), kuria laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 21 d. buvo apdrausti AB „Autoūkis“ automobiliai, tame tarpe ir automobilis BMW 530D XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5, 10, t. 1). 2021 m. vasario 22 d. laikotarpiu nuo 13 val. iki 14.10 val. nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritęs sniegas apgadino prie jo stovintį Automobilį (b. l. 6-7, 8-9, t. 1). Ieškovas užfiksavo Automobilio sugadinimus, nustatė jų pašalinimo kaštus (pagal UAB „Krasta Auto“ pateiktą remonto sąskaitą Automobilio remonto kaina 14 009,90 Eur) ir 2021 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą sumokėti 11 463,43 Eur draudimo išmoką (iš UAB „Krasta Auto“ paskaičiuotos Automobilio remonto kainos buvo atimtas 2 431,47 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 115 Eur išskaita) (b. l. 11-15, 16, t. 1). Dėl padarytos žalos (apgadinto Automobilio) ieškovas draudėjos AB „Autoūkis“ prašymu išmokėjo UAB „Krasta Auto“ 11 463,43 Eur draudimo išmoką (b. l. 17-18, t. 1).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

50.       Apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino 771-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudarytos sutarties Nr. NB-SUT-10-096 (Sutartis) su atsakove (tuo metu UAB „Naujamiesčio būstas“) objektą. Nurodo, kad atsakovė įsipareigojo atlikti tik dėl mokesčių paskaičiavimo ir surinkimo iš Daugiabučio namo savininkų funkciją bei Daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros funkciją. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

51.       CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

52.       CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

53.       Įvykio dieną galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, jo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., numatė, kad statinio techninė priežiūra – tai statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (2 straipsnio 82 punktas). Statybos įstatymo 48 straipsnis taip pat nustatė, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją (1 dalis); statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (2 dalis); statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu, statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas ir remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (5 dalis).

54.       Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, nustatyta, kad teismas, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negalėjo nustatyti kas administruoja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, tačiau nustatė, kad iki 771-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos likvidavimo ši bendrija buvo sudariusi sutartį Nr. NB-SUT-10-096 (Sutartis) su atsakove (tuo metu UAB „Naujamiesčio būstas“), kuri galiojo byloje nagrinėjamo įvykio metu 2021 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad Sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad atsakovei Bendrija paveda organizuoti Namo techninę priežiūrą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiek tai aktualu stogo konstrukcijų administravimui, be kita ko, sniego nuvalymui, išvada konstatuotina iš Sutarties turinio ir byloje esančių duomenų dėl Sutarties vykdymo.

55.       Sutartimi Nr. NB-SUT-10-096, sudaryta tarp atsakovės (administratoriaus) ir 771-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (užsakovo), atsakovė įsipareigojo už Sutarties 5.1.1 punkte nurodytą administravimo tarifą, kuris įvardinamas kaip „prižiūrėtojo išlaidos“, be kita ko, teikti informaciją apie suteiktas paslaugas ir apie bendrojo naudojimo objektų būklę, Bendrijos valdybos pirmininkui pateikus raštišką prašymą (Sutarties 4.1.1.1 punktas). Sutarties 1.2.3 punktas paslaugų sąvoką apibrėžė kaip administratoriaus savininkams teikiamas namo administravimo, šilumos ir karšto vandens sistemos eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Sutarties 1.2.4 punktas nustatė, kad bendrojo naudojimo objektai reiškia bendrojo naudojimo patalpas, bendrąsias namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą. Sutarties 1.2.6 punktas Bendrąsias pastato konstrukcijas apibrėžė kaip pagrindines Namą laikančias (pamatus, sienas, perdengimus, stogą) ir kitas konstrukcijas (balkonų bei laiptinių konstrukcijas, fasadų apdailos elementus, įėjimo į Namą laiptus ir duris).

56.       Atsakovė taip pat įsipareigojo Namo skelbimo lentose skelbti informaciją apie atsakovės darbuotojus, atsakingus už sutarties pagrindu teikiamas paslaugas, t. y. nurodyti atsakingo darbuotojo vardą, pavardė, kontaktinį telefoną bei paslaugos sritį, už kurią jis atsakingas, taip pat visą parą veikiančių dispečerinių telefonus (Sutartis 4.1.4.1 punktas); paskirti Namo administratorių (Sutarties 4.1.4.2 punktas). Sutarties 1.2.10 punktas Namo administratorių apibrėžė kaip atsakovės įgaliotą darbuotoją, kuriam yra pavesta organizuoti paslaugų teikimą, kontroliuoti paslaugas teikiančių atsakovės ar trečiųjų asmenų, su kuriais atsakovė sudaro sutartis, darbuotojų darbą, bendradarbiauti su statytoju ir savininkais ar jų įgaliotais asmenimis teikiant Sutartyje nurodytas paslaugas. Užsakovas (likviduota 771-oji daugiabučio namo savininkų bendrija) įsipareigojo, be kita ko, naudoti Namo bendrojo naudojimo objektus bei su jais susijusią įrangą pagal funkcinę jų paskirtį, laikantis gamintojų nustatytų eksploatavimo taisyklių, nepažeidžiant būtų/kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, geranoriškai bendradarbiauti su butų/kitų patalpų savininkais ir atsakove dėl visų su Namo priežiūra ir eksploatacija susijusių klausimų (Sutarties 4.2.5 punktas).

57.       Atsižvelgiant į nagrinėjamam klausimui aktualias Sutarties nuostatas, teigti, jog Sutartimi atsakovė prisėmė tik įsipareigojimus atlikti mokesčių paskaičiavimo ir surinkimo iš Namo savininkų funkciją bei šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros funkciją, nėra pagrindo. Sutarties nuostatos (apeliantės prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir pobūdis) bei byloje esanti faktinį Sutarties vykdymą patvirtinanti medžiaga lemia išvadą, kad statinio techninė priežiūra (bendrojo naudojimo objektų (namo konstrukcijų ir bendrosios inžinerinės įrangos) šiuo atveju vykdytina atsakovės, kartu prisiimant ir įsipareigojimus statinį administruoti, teikiant namo administravimo paslaugas. Nagrinėjamam klausimui, sprendžiant apeliantės, kaip pastato administratorės, pareigos valyti susikaupusį sniegą, ledą nuo pastato stogo, aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo (STR 1.07.03:2017) nuostatos.

58.       STR 1.07.03:2017 (2020 m. balandžio 8 d. – 2021 m. kovo 2 d. redakcija) 12 straipsnyje nurodoma, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: (STR 1.07.03:2017 12 punktas) siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (STR 1.07.03:2017 12.5 punktas). Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: (STR 1.07.03:2017 13 punktas) nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (STR 1.07.03:2017 13.3 punktas).

59.       Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas).

60.       Apeliantė argumentuoja, kad jei būtų turėjusi ketinimų teikti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, jas būtų įtraukusi į Sutarties sąlygas ir Sutartyje būtų buvęs aiškiai nustatytas šių paslaugų įkainis. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė byloje esančių bendrijos įstatų ir net nebandė aiškintis aplinkybių ar tarp Bendrijos ir kokio nors trečiojo asmens nėra sudaryta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartis.

61.       Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). 

62.       Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė atsakovei teikti įrodymus, liudijančius Sutarties vykdymo aplinkybes, tačiau tokia teise atsakovė naudojosi ribotai, aiškindama, kad Sutarties vykdymą patvirtinančiuose įrodymuose nėra duomenų, kad atsakovė (administratorius) kada nors būtų teikusi stogo valymo ar kitas paslaugas, konkrečiai neapibrėžtas Sutartyje. Kita Sutarties šalis 771-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (užsakovas) yra likviduota, tretieji asmenys Namo butų/kitų patalpų savininkai įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kokie mokesčiai pagal Sutartį buvo skaičiuojami Name esančių butų savininkams (rašytinių įrodymų, paaiškinimų) taip pat nepateikė.

63.       Kasacinis teismas yra nurodęs bei teisės doktrinoje pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, kuri, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taikytina ir šioje byloje. Ji reiškia, kad, jeigu šalis slepia, sunaikina, trukdo gauti arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Kadangi atsakovė savo valia nepateikė įrodymų dėl Sutarties vykdymo aplinkybių (juos teikė ribota apimtimi), egzistuoja pagrindas konstatuoti apeliantei (atsakovei) nepalankiausias aplinkybes, kurias galėjo patvirtinti prašomi pateikti įrodymai.

64.       Be to, nors apeliantė, siekdama įteigti susitarimo tarp Sutarties šalių pastato techninių priežiūros paslaugų nebuvimą, argumentuoja, kad jas būtų įtraukusi į Sutarties sąlygas ir Sutartyje būtų buvęs aiškiai nustatytas šių paslaugų įkainis, tačiau atsižvelgtina į byloje esančius atsakovės teiktus rašytinius įrodymus – sąskaitą vienam iš butų/patalpų Name savininkų už 2021 m. sausio 31 d., kurioje nurodyti paskaičiuoti mokesčiai už bendrų patalpų valymą. Pastebėtina, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šios paslaugos kaip sulygtos Sutartyje neapibrėžtos, kada jos buvo šalių sulygtos, byloje duomenų nėra. Taip pat byloje pateiktos prižiūrėtojo išlaidos, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, jų įkainiai neatitinka Sutartyje nurodytų įkainių, kada jie keisti, byloje duomenų nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Sutartimi atsakovė nebuvo prisiėmusi besąlygiškos pareigos pati vykdyti ar organizuoti sniego valymą nuo Namo stogo, tokia jos pareiga buvo susieta su valia iš Bendrijos pusės, tačiau ši aplinkybė pati savaime jos civilinės atsakomybės nepaneigia.

65.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis - 2021 m. sausio 20 d. pranešimą „Informacija dėl varveklių“, kuriuo prašoma pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių, sausio 26 d. ir vasario 22 d. pranešimus „Dėl sniego sankaupų ant stogų“, kuriais prašoma informuoti pastebėjus susikaupusias dideles sniego sankaupas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad iki įvykstant 2021 m. vasario 22 d. įvykiui atsakovė, žinodama apie oro sąlygas ir suprasdama jų keliamą grėsmę, net ir po 2021 m. vasario 10 d. pranešimo, kuriuo informuojama, kad nuo namo stogo reikia valyti sniegą, ėmėsi veiksmų apžiūrėti Namo stogą.

66.       2021 m. vasario 22 d. 16:50 val. (po įvykio) el. laiške trečiajam asmeniui R. V. apeliantė nurodo, kad atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) apžiūrą, kurios metu užfiksavo, kad nuo namo stogo reikia valyti sniegą. Atsižvelgdama į tai, kad namo valdytojas yra bendrija, o administratorius (apeliantė) veikia pagal Sutarties nuostatas, prašė patvirtinti šiame rašte nurodytų darbų atlikimą, kurių bendrą kaina preliminariai yra 120 Eur už valandą. Mokestį už atliktus darbus atsakovė priskaičiuotų būtų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai jų turimai turto daliai. Atsakovė laiške pažymėjo, kad iki 2021 m. vasario 24 d. nepatvirtinus darbų ir / ar atsisakius darbų atlikimo, atsakovė neprisiims jokios atsakomybės dėl kilusių nuostolių ir / ar žalos atsiradimo.

67.       Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė Bendrijos įstatų ir nebandė aiškintis aplinkybių ar tarp Bendrijos ir kokio nors trečiojo asmens nėra sudaryta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartis, tačiau realių argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, bylos duomenys yra pakankami konstatuoti iš Sutarties kylančių pareigų apeliantei užtikrinti pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių bei pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai savalaikį neužtikrinimą.

68.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė, apie mėnesį iki įvykio žinodama apie oro sąlygas ir jų keliamą grėsmę susikaupti sniegui ant Namo stogo, nesiėmė jokių veiksmų apžiūrėti Namo stogą, įvertinti jo būklę ir esant tam tikriems defektams pasiūlytų jų šalinimo priemones Bendrijai ir/ar Namo bendraturčiams. Šis atsakovei Sutarties pagrindu tenkančios pareigos tinkamas nevykdymas buvo pirminė priežastis, kodėl ant Namo stogo susikaupęs sniegas, keliantis grėsmę žmonėms ir aplinkai, savalaikiai nuo Namo stogo nebuvo pašalintas, o vėliau nukrito ir sugadino prie Namo stovintį Automobilį.

Dėl bylos procesinės baigties

69.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

72.       Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą byloje pateikė duomenis apie 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo T. L. P. prašo priteisti 1 137,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

73.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Trečiasis asmuo detalizuoja išlaidas nurodant, kad 207,40 Eur išlaidas sudaro antstolio paslaugos (protokolas Nr. 157-23-58), tačiau nepagrindžia kaip šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjamos bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, todėl jos nepriteisiamos.

74.       Likusioje dalyje išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taigi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, trečiojo asmens naudai priteisiamos patirtos 930 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (įmonės kodas 300665654), naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (įmonės kodas 121452091) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti T. L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (įmonės kodas 121452091) 930 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Asta Pikelienė
	Ramunė Mikonienė
	Linas Zinkevičius