Civilinė byla Nr. e2A-910-601/2023

Teisminio proceso Nr.

2-13-3-01586-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Edvardo Palioko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-136-470/2023 pagal ieškovų S. M. ir J. M. ieškinį atsakovams J. Ž., R. J. su trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notare R. S. dėl žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai S. M. ir J. M. 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydami perkelti jiems pirkėjo J. Ž. teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. 852, ir nustatyti, kad atsakovė R. J., pardavė, o ieškovai S. M. ir J. M. už 29 000,00 Eur nupirko 5,5658 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Ieškovai taip pat teismo prašė įpareigoti juos per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui J. Ž. 29 000,00 Eur.

2.       Ieškovai nurodė, kad ieškovas J. M. nuo 2002 m. gruodžio 18 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, o jo sutuoktinė ieškovė S. M. toje pačioje kadastrinėje vietovėje asmeninės nuosavybės teise valdo 11,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su šiuo metu atsakovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu ginčo žemės sklypu, jį atsakovas 2022 m. vasario 1 d. įsigijo savo nuosavybėn iš buvusios jo savininkės atsakovės R. J.. Apie tai, kad R. J. sklypas, besiribojantis su S. M. žemės ūkio paskirties sklypu, galimai yra parduotas, jie sužinojo 2022 metų pavasarį. Kadangi jokio pranešimo dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) negavo, ieškovė, kaip su parduodamu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkė, kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių, iš kurio gavo 2022 m. birželio 3 d. raštą, kad kadangi ji sutikimo pirkti atsakovės R. J. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nepateikė, todėl NŽT 2021 m. rugsėjo 21 d. parengė pažymą R. J., suteikiančią jai teisę parduoti savo žemės ūkio paskirties sklypą laisvai, nes asmenys, turintys pirmumo teisę jį įsigyti, nepateikė pageidavimų šiam veiksmui. Ieškovai įsitikinę, kad jų pirmumo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Žemės įsigijimo įstatymas ar ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvo pažeista, nes NŽT jiems nepateikė pranešimo apie parduodamą žemės sklypą, ir jie, vadovaudamiesi to paties įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, nepraleisdami jame numatyto 3 mėnesių termino, reikalauja pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

3.       Atsakovas J. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta tvarka 2020 m. birželio 11 d yra įregistravęs ūkininko ūkį. Jis viešai prieinamame internetiniame portale www.aruodas.lt atliko parduodamų žemės ūkio paskirties sklypų paiešką, jame rado informaciją apie parduodamą žemės sklypą su sodyba Alytaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, susisiekė su tuometine žemės sklypo ir statinių jame savininke atsakove R. J., o, jiems sutarus dėl kainos ir pardavimo sąlygų, atsakovė R. J. pradėjo žemės ūkio paskirties sklypo pardavimo procedūrą. Ji 2021 m. rugpjūčio 17 d. NŽT Alytaus skyriui pateikė pranešimą apie savo sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT Alytaus skyrius tinkamai, pagal galiojantį reglamentavimą atliko procedūras, būtinas parduodant privačią žemės ūkio paskirties žemę ir neatsiliepus asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gavo iš NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pažymą, suteikiančią teisę jai laisvai parduoti sklypą savo pasirinktam asmeniui. Jis su R. J. 2022 m. vasario 1 d. sudarė notarinį žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu jis už 29 000,00 Eur įsigijo ginčo žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Šios aplinkybės patvirtina, kas ginčo žemės sklypo pardavimo procedūros, įtvirtintos Žemės įsigijimo įstatyme, nebuvo pažeistos, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

4.       Trečiasis asmuo NŽT su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad NŽT Alytaus skyrius, 2021 m. rugpjūčio 18 d. gavęs atsakovės R. J. pranešimą apie parduodamą 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pradėjo vykdyti privalomas procedūras šio sklypo pardavimui, o būtent NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbė informaciją apie parduodamą žemės sklypą, taip pat nustatė su parduodamu sklypu besiribojančius žemės sklypus ir jų savininkus, tame tarpe S. M., asmeninės nuosavybės teise valdančią 11,00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovę S. M. 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo apie gretimybėje esančio sklypo pardavimą, jo sąlygas, pranešime taip pat buvo nurodyta, kad nusprendusi pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovė turėtų ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba atsisakymą jį pirkti, o kartu su sutikimu būtina pateikti ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo patvirtintą kopiją. Trečiasis asmuo akcentavo, kad pranešimas dėl parduodamo žemės sklypo ieškovei S. M. buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Alytaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Trečiajam asmeniui žinoma, kad registruota S. M. siųsta pašto siunta grįžo į NŽT neįteikta, tačiau NŽT teigimu, tarnyba neturi pareigos kitais būdais ar kitu adresu nei yra įregistruotas adresas Gyventojų registro duomenimis ieškoti asmens faktinės gyvenamosios vietos, todėl NŽT, suėjus nustatytam terminui, pardavėjai R. J. išdavė pažymą, leidžiančią sklypą parduoti laisvai, kai pirmumo teise nepasinaudojo nė vienas ją turintis asmuo.

5.       Trečiasis asmuo notarė R. S. nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo neišreiškė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir parskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš ieškovų S. M. ir J. M. priteisė po 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. Ž. ir po 11,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7.       Teismas sprendė, kad nei pardavėja R. J., nei pirkėjas J. Ž., sudarydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, jie atliko visas žemės ūkio paskirties žemės sklypui parduoti ir įsigyti reikalingas procedūras. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad ieškovas J. M., neabejotinai turėjęs pirmumo teisę pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą įsigyti parduodamą R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, būdamas tinkamai informuotas interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie R. J. parduodamą žemės sklypą, į šį skelbimą neatsiliepė. Todėl, neatsiradus pirmumo teisę turinčių asmenų, atsakovė R. J. turėjo teisę parduoti žemės sklypą laisvai jos pasirinktam asmeniui.

8.       Tuo tarpu ieškovė S. M., teismo vertinimu, apskritai neturėjo teisės įgyti žemės ūkio paskirties žemę, nes ji savo vardu nėra registravusi ūkininko ūkio, taip pat nėra išreiškusi pageidavimo įregistruoti ją Ūkininkų ūkių registre kaip sutuoktinio J. M. partnerę. Tai, kad ūkininko ūkio turtas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos nuostatomis, laikomas turtu, priskiriamu bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, anot teismo, savaime nesuteikia ieškovei nei ūkininko, nei jo partnerio statuso, nes šios teisės normos apibrėžia jos, kaip ūkininko sutuoktinės civilinių turtinių teisių, įgytų santuokos metu, apimtį. Tuo tarpu vertinant ūkininko ūkį, kaip žemės ūkio veiklos organizacinės formos vienetą, vien ūkio turto bendrumo nepakanka ieškovę laikyti ūkininke ar ūkininko partnere. Taigi, teismas sprendė, kad nors S. M. civilinės teisės požiūriu valdo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, besiribojantį su parduotu R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypu, tačiau nėra registruota Ūkininkų ūkio registre ūkininke ar ūkininko partnere ir todėl ji nėra nei ūkininkė, nei ūkininko partnerė, dėl ko ji neturėjo pirmumo teisės įgyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą savo nuosavybėn.

9.       Nors teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo pirmumo teisės įgyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą savo nuosavybėn, ginčijame sprendime taip pat pasisakė dėl ieškovės informavimo apie ginčo žemės sklypo pardavimą tinkamumo. Šiame kontekste teismas sprendė, kad nors ieškovei NŽT siųstas registruotas laiškas sugrįžo neįteiktas, tačiau tai savaime nereiškia, kad NŽT elgėsi netinkamai. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai tuo atveju, jei pašto siunta, siųsta registruotu laišku, grįžo neįteikta, nenumato NŽT pareigos imtis kokių nors papildomų veiksmų tam, kad pranešimas adresatui būtų įteikiamas tiesiogiai. Teismo nuomone, toks teisėkūros subjekto tikslas – nenumatant papildomų NŽT veiksmų, yra suprantamas, nes priešingu atveju reikštų, kad pardavimo procesas galėtų būti sustabdomas neapibrėžtam terminui. Juo labiau, kad duomenys apie sklypų pardavimą yra nuolat viešai skelbiami NŽT internetinėje svetainėje, kas buvo padaryta ir šiuo atveju, kas reiškia, kad ieškovė iš esmės turėjo galimybę susipažinti su reikiama informacija.

10.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovė yra gavusi kitų institucijų siųstas registruotas korespondencijas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kai adrese nebuvo nurodyta gatvė ir namo numeris. Anot teismo, tai nepaneigia NŽT veiksmų teisėtumo, nes NŽT negali būti atsakinga už Lietuvos pašto darbo specifiką įteikiant registruotas pašto siuntas. O aplinkybę, kad NŽT Alytaus skyrius galimai žinojo ieškovės S. M. tikslią faktinę gyvenamąją vietą (gatvę, namo numerį) ir, nurodžius šiuos duomenis ant siunčiamos korespondencijos voko, ši galimai būtų pasiekusi adresatę, teismas vertino kaip nepakankamą NŽT atsakomybei kilti. Akcentavo, kad įstatyminės pareigos nurodyti kitokį adresą nei įregistruota Gyventojų registre NŽT neturi. Todėl tai, kad NŽT galimai yra siuntusi ieškovei korespondenciją su nurodyta tikslia faktine gyvenamąja vieta – gatve ir namo numeriu, savaime nepatvirtina fakto, kad NŽT, kaip institucija, bet ne kuris nors konkretus jos darbuotojas, tokį adresą tikrai žinojo. Be to, netgi tuo atveju, jei ieškovė S. M. būtų iš anksto informavusi NŽT, kaip instituciją, apie tikslią faktinę savo gyvenamąją vietą, teismo įsitikinimu, tai nesukurtų pareigos NŽT siųsti korespondenciją kitaip kaip tik deklaruotos gyvenamosios adresu, nes teisinis korespondencijos siuntimo sureguliavimas yra pakankamai aiškus, t. y. ji turi būti siunčiama deklaruotos adresato gyvenamosios vietos adresu, ką šiuo atveju ir atliko NŽT Alytaus skyriaus darbuotojai.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

11.       Apeliaciniame skunde ieškovai S. M. ir J. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Apeliantai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.4 punkto, 7 punkto nuostatas, nevertino Žemės įsigijimo įstatyme numatytų tikslų, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos nuosekliai teismų formuojamą praktiką pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo esant nekilnojamojo turto pardavimo klausimui, dėl ko padarė teisiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad šiuo atveju ieškovė S. M. buvo tinkamai informuota apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą:

-       Nors teisės aktuose ir nėra tiesiogiai įtvirtinta NŽT pareiga imtis veiksmų tam, kad pranešimas adresatui būtų realiai įteikiamas, tačiau ši pareiga kyla iš Žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnyje numatytų šio įstatymo tikslų, Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, Aprašo 5.4 punkte ir 7 punkte numatyto pirmumo teisės įgyvendinimo reglamentavimo;

-       NŽT Alytaus skyriaus išsiųsta registruota pašto siunta su 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Nr. 2SD-4557-(14.2.104.) apie galimybę pasinaudojant pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ieškovei S. M. nebuvo įteikta, t. y. ši siunta, po jos pridavimo pašto skyriuje, 2021 m. rugpjūčio 29 d. buvo gauta Vilniaus logistikos centre, tą pačią dieną atliktas jos grąžinimas ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. grąžinta siunta įteikta NŽT Alytaus skyriui. Todėl, siuntai net nepasiekus gyvenvietės, kurioje gyvena ieškovai, nebuvo sudarytos galimybės ieškovei S. M. įteikti jai adresuotą korespondenciją ne tik jai asmeniškai, bet ir kitais būdais, t. y. siuntą įteikiant per šeimos narius arba siuntą paliekant pašto dėžutėje, arba pašto dėžutėje paliekant panešimą apie pašto skyriuje saugomą siuntą;

-       Informacijos paskelbimas NŽT svetainėje atlieka labiau išviešinimo funkciją, tačiau nepašalina NŽT pareigos atlikti fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos paiešką bei registruotu laišku išsiųsti jam pranešimą bei atitinkamą pažymą išduoti suėjus terminui per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti. Todėl informacijos apie ginčo žemės sklypo pardavimą paskelbimas NŽT interneto svetainėje, ieškovei S. M. realiai negavus pranešimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, negalėjo būti laikomas tinkamu informavimu;

-       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai jokio pranešimo iš NŽT Alytaus skyriaus dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo pasinaudojant pirmumo teise negavo, nors tiek iki ginčo atvejo, tiek ir po jo visus kitus NŽT teritorinio skyriaus siųstus pranešimus gaudavo. Todėl būtent NŽT visų pirma turi aiškintis ir žinoti priežastis, kodėl vienais atvejais tuo pačiu adresu siunčiama siunta pasiekia adresatą, o kitais – logistikos centre atliekamas siuntos grąžinimas. Be to, būtent NŽT, būdama atsakinga už Žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnyje numatytų įstatymo tikslų ir pirmumo teisės realų įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kad pranešimas adresatui būtų realiai įteiktas;

-       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, siekiant realaus informavimo, pranešimo siuntimas kitu nei asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu galimas kaip alternatyva nepavykus pranešimo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Todėl AB „Lietuvos paštas“ grąžinus siuntą NŽT, pastaroji, vykdydama pareigą realiai informuoti asmenį apie jo turimą pirmumo teisę, siuntą turėjo siųsti ir jai žinomu ieškovės faktinės gyvenamosios vietos adresu. Juolab, kad siunta NŽT buvo grąžinta praėjus 4 dienoms nuo siuntos išsiuntimo, todėl jei netrukus po siuntos grąžinimo pranešimas ieškovei S. M. būtų buvęs išsiųstas dar ir NŽT žinomu jos faktinės gyvenamosios vietos adresu, tai nebūtų neproporcingai užvilkinę pažymos išdavimo proceso;

-       Situacijos, kai NŽT vienais atvejais pranešimus siunčia tik Gyventojų registre nurodytais asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, o kitais atvejais siųsdama pranešimus ir kitais jai žinomais asmenų faktinės gyvenamosios vietos adresais, kelia asmens nepasitikėjimą valstybe ir teise, jomis yra paneigiami konstituciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai;

-       NTŽ ir jos teritoriniai skyriai, kaip viena institucija, įgyvendina funkcijas, teisės aktais priskirtas NŽT, tad ir kiekvienas NŽT teritorinis skyrius bei visi jame dirbantys asmenys veikia (atlieka paskirtas funkcijas) būtent šios institucijos vardu. Todėl ieškovams iš NŽT teritorinio (Alytaus) skyriaus gavus pranešimus dėl galimybės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus pasinaudojant pirmumo teise ieškovų faktinės gyvenamosios vietos adresu, laikytina, kad toks adresas buvo žinomas NŽT, kaip institucijai, o ne atskiriems jos darbuotojams, tuo labiau, kad ieškovai savo faktinės gyvenamosios vietos adresą buvo išviešinę Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portale, kuriame esantys duomenys yra prieinami visiems NŽT ir jos teritorinių skyrių darbuotojams.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės S. M. priskyrimo pirmenybės teisę pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą turinčių asmenų kategorijai, netinkamai aiškino ir taikė teisinį tapimo ūkininko partneriu reglamentavimą, netinkamai aiškino ir taikė Ūkininkų ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės institutu užtikrinamą sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos teisinių registracijų viešuosiuose registruose klausimu, dėl ko padarė teisiškai nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad ieškovė S. M. neturi pirmumo teisės įgyti ginčo žemės sklypą:

-       ieškovo J. M. vardu įregistruotas ūkininko ūkis įsteigtas ieškovams gyvenant santuokoje, vedybų sutartis tarp ieškovų nėra sudaryta, ieškovė S. M. nuo ūkio įsteigimo jokių kitų darbo ar su jais susijusių teisinių santykių neturėjo, dalyvavo išimtinai tik šeimos ūkininkavimo veikloje, ūkininkavimo veikla yra bendras ieškovų šeimos verslas, kurį ieškovai vykdo tiek per ūkininko ūkį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir per žemės ūkio valdą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju ieškovei norint pasinaudoti Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise, nebuvo teisinio pagrindo ir būtinybės atlikti tokių papildomų formalių veiksmų kaip dar vieno ūkininko ūkio šeimoje registravimas ar ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar jo dalies dovanojimas sutuoktiniui ar pan. Be to, ieškovė net ir nurodydama save partneriu Ūkininkų ūkių registre neįgytų partnerio statuso, reglamentuojamo CK 6.969–6.982 straipsniais. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ūkininkas ir jo sutuoktinis jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį sudaro tik tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis. Be to, teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją, todėl ūkininko sutuoktinis ūkininko partneriu tampa ne registravimosi (išviešinimo) Ūkininkų ūkių registre pagrindu, o kitais pagrindais, t. y. a) tarp sutuoktinių nesant sudarytos vedybų sutarties ir ūkiui esant įregistruotam santuokos metu, partnerystė kyla iš šeimos teisinių santykių; arba b) tarp sutuoktinių esant sudarytai vedybų sutarčiai, partnerystė kyla iš tarp sutuoktinių sudarytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties;

-       atsižvelgiant į tai, kad ieškovo J. M. vardu įregistruotas ūkininko ūkis buvo įsteigtas ieškovams gyvenant santuokoje, o vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, J. M. ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių J. M. ir S. M. nuosavybe, todėl abu sutuoktiniai yra laikytini ūkininko ūkį sudarančių ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių turėtojais. Taigi, ne tik J. M., bet ir S. M., būdama ūkininko ūkio, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visumos, bendraturte, turi teisę pasinaudoti Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise ir šiuo pagrindu pirmumo teise įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, besiribojančią su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Ieškovei S. M. pasinaudojus Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise, bus laikoma, kad šia teise pasinaudojo ir kitas sutuoktinis, t. y. J. M.;

-       Ūkininko ūkio įstatymo nenumato pareigos Ūkininkų ūkių registre nurodyti ūkininko partneriu sutuoktinį tuo atveju, kai tarp sutuoktinių nėra sudaryta vedybų sutartis, taip pat neįtvirtina teisinio reglamentavimo, pagal kurį šio fakto nenurodymas, nesant sudarytai vedybų sutarčiai, ūkininko sutuoktiniui sukeltų atitinkamas teisines pasekmes;

-       Ginčo žemės sklypą siekia įsigyti ne tik ieškovė S. M. savo nuosavybėn, bet abu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šį faktą patvirtina tai, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi abu sutuoktiniai, ieškiniu yra pareikšti reikalavimai perkelti pirkėjų teises ir pareigas pagal tarp atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį abiem ieškovams bei įpareigoti abu ieškovus sumokėti J. Ž..

12.       Atsiliepime atsakovas J. Ž. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

12.1.                      NŽT tinkamai, pagal galiojantį reglamentavimą atliko procedūras, būtinas parduodant privačią žemės ūkio paskirties žemę, o teismas tinkamai aiškino ir taikė Žemės įsigijimo įstatymo ir Aprašo normas;

12.2.                      Apeliantai elgiasi nesąžiningai, siekia pasinaudoti įstatymo jiems teikiama teise, tačiau patys savo ruožtu nevykdo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje ir valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 66 punkte nustatytos pareigos nustatytos įstatyme tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir taip patys sukuria situaciją, kad korespondencija, siunčiama jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jų nepasiekia;

12.3.                      NŽT atliko visus veiksmus, kurie nurodyti Apraše – interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ buvo paskelbta informacija apie parduodamą ginčo žemės sklypą, Gyventojų registre atliko parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką, pagal gautus paieškos rezultatus 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimas Nr. 2SD-4557-(14.2.104) apie parduodamą žemės sklypą apeliantei – ieškovei S. M. buvo išsiųstas registruotu laišku 2021 m. rugpjūčio 27 d., siuntos brūkšninio kodo Nr. (duomenys neskelbtini). Registruotas pranešimas nepasiekė apeliantų ne dėl NŽT ir ne dėl AB „Lietuvos paštas“ kaltės, o dėl pačių apeliantų kaltės;

12.4.                      Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra jokių išlygų dėl ūkininko partnerio, sutuoktinio, pilnamečių šeimos narių ar kitų asmenų. Formuluotė yra aiški ir vienareikšmiška – pirmumo teisę turi tik toks asmuo, kuris pats, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį, o ne ūkininko šeimos narys;

12.5.                      Nei Žemės įsigijimo įstatymo, nei Aprašo normos nesuteikia teisės ūkininko šeimos nariams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jeigu jie neatitinka Žemės įsigijimo įstatymo kriterijų, t. y. nėra įregistravę ūkininko ūkio. Ūkininko ūkio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad Ūkininkų ūkio registre turi būti nurodyti ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys. Tačiau šiuo atveju ūkininko J. M. ūkio registre nėra nurodyta, kad ūkininko ūkyje būtų naudojamas jo sutuoktinės apeliantės S. M. asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., besiribojantis su atsakovui J. Ž. parduotu ginčo žemės sklypu.

13.       Atsiliepime trečiasis asmuo NŽT apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

13.1.                      NŽT informaciją privalo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ką šiuo atveju ir padarė – ieškovei išsiuntė informaciją jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. NŽT neturi pareigos tikrinti ar pranešimas pirmumo teisę turintiems asmenims buvo įteiktas ir vertintinas tik pats pranešimo išsiuntimo faktas;

13.2.                      Apeliantė turėjo galimybę susipažinti su reikiama informacija, buvo tinkamai informuota, kadangi interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta informacija apie parduodamą žemės sklypą, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini);

13.3.                      Apeliantė neturėjo pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi ūkininko ūkį yra įregistravęs J. M., o ne S. M., kurios nuosavybės teise valdomas 11.0000 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojosi su R. J. parduodamu žemės sklypu. Ji taip pat nėra išreiškusi pageidavimo įregistruoti ją Ūkininkų ūkių registre kaip sutuoktinio J. M. partnerę. Todėl jeigu netgi S. M. ir būtų pateikusi sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT nebūtų išdavusi atitinkamos formos pažymos dėl žemės sklypo pardavimo Žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui.

14.       Atsiliepimų atsakovė R. J. ir trečiasis asmuo notarė R. S. nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Apeliacinis skundas atmestinas.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

18.       Ieškovas (apeliantas) J. M. nuo 2002 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajono savivaldybėje, yra įregistravęs ūkininko ūkį. Jo sutuoktinė ieškovė (apeliantė) S. M. Ūkininkų ūkio registre nėra nurodyta kaip partnerė.

19.       Nustatyta, kad atsakovė R. J. per savo įgaliotą asmenį prieš parduodama ginčo žemės sklypą apie tai pranešė NŽT Alytaus skyriui, o šis, atlikęs teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė informaciją apie R. J. parduodamą žemės sklypą, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Neatsiradus pirmumo teisę turinčių asmenų, NŽT Alytaus skyrius 2021-09-21 pardavėjai R. J. išdavė pažymą Nr. 2PAŽ-521-(14,2.33E) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kuria atsakovę R. J. informavo, kad ji gali parduoti savo sklypą pasirinktiems asmenims. Atsakovė R. J. 2022 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 29 000 Eur pardavė atsakovui J. Ž. 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajono savivaldybėje.

20.       Ieškovė (apeliantė) S. M. asmeninės nuosavybės teise valdo 11,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su atsakovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovas 2022 m. vasario 1 d. įsigijo savo nuosavybėn iš buvusios jo savininkės atsakovės R. J..

 

Dėl ginčo esmės

 

21.       Bylos esmė – ar apeliantė (ieškovė) S. M. priskirtina prie asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės informavimu apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gali būti reikšmingi tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ieškovės pirmumo teisės turėjimo/neturėjimo.

23.       ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte (galiojusiame ginčo žemės sklypo pardavimo metu) nustatyta, kad „pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį <...>“.

24.       Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojanti nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.), numato, kad „ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas ūkininkų ūkių registre“.

25.       Ūkininko ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „įstatymo subjektas yra ūkininkas“, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre“.

26.       Apeliantai ieškovės pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą turėjimą argumentuoja tuo, kad ieškovo J. M. vardu įregistruotas ūkininko ūkis buvo įsteigtas ieškovams gyvenant santuokoje, o vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, J. M. ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių J. M. ir S. M. nuosavybe, todėl abu sutuoktiniai yra laikytini ūkininko ūkį sudarančių ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių turėtojais. 

27.       Teisėjų kolegija apeliantų argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad ŽŪPŽĮĮ normos yra specialios teisės normos, reglamentuojančios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, kurios neturi būti aiškinamos plečiamai, kaip tai daro apeliantai. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nurodomas asmuo (subjektas), kuriam suteikiama pirmumo teisė, t. y. fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. ŽŪPŽĮĮ nenumato jokių išlygų, kad be nurodyto asmens pirmumo teise žemę galėtų įsigyti ir kiti (jam prilyginti) asmenys, kaip pvz.: ūkininko šeimos narys (sutuoktinis) ar partneris. Įstatymų leidėjui siekiant suteikti pirmenybės teise žemę įsigyti platesniam asmenų ratui, tai neabejotinai ir būtų padaryta. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali pasinaudoti tik ūkininkas. Apeliantei (ieškovei) neturint tokio statuso (nepriklausomai nuo to, ar ji yra ūkininko sutuoktinė, ar partnerė) ji negali turėti ir pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

28.       Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma teisminė praktika (Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-394-605/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 ir kt.) nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes nurodomais atvejais buvo sprendžiami ginčai dėl turtinių santykių tarp sutuoktinių (jų turto pasiskirstymas), o ne ginčas dėl specialių ŽŪPŽĮĮ teisės normų aiškinimo ir taikymo.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

29.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

30.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

31.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų priteistinos atsakovo J. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 800 Eur (už advokatės suteiktas teisines paslaugas - atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

       palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti atsakovui J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovų S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

 

                   Gintautas Koriaginas 

 

                   Edvardas Paliokas