Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-24-458/2020

                                                             Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00602-2019-2

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9

                                                                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. ir jo atstovės advokatės Žydruolės Glebavičiūtės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

        Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu D. S. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį 3000 Eur bauda nubaustas už tai, kad jis, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, pagal 2019 m. vasario 9 d. 11.00 val. nustatytus duomenis būdamas atsakingas už buhalterinės apsaugos organizavimą ir neužtikrinęs, kad S. G., Z. M. ir D. Si. būtų mokamas tik apskaitytas ir į buhalterinės apskaitos dokumentus įtrauktas darbo užmokestis, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus ir išmokėjo įstaigos darbuotojai D. Si. už 2018 m. birželio–lapkričio mėnesius po 50 Eur, gruodžio mėnesį – 230 Eur; buvusiai darbuotojai S. G. už 2018 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesius – po 80 Eur, 2019 m. sausio mėnesį – 80 Eur, vasario mėnesį – 80 ir 55 Eur; darbuotojai Z. M. už 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 15 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš viso D. S. išmokėjo 1030 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, ir nuo šios sumos nebuvo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą.

2.       Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir D. S. apeliacinis skundas netenkintas.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovės advokatės Ž. Glebavičiūtės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. ir jo atstovė advokatė Ž. Glebavičiūtė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

4.1.                      Įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo proceso dalis, yra susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas, vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis); jo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

4.2.                      Teismas D. S. pripažino kaltu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, jo kaltę grįsdamas tik nenuosekliais ir prieštaringais dėl atleidimo iš bendrovės nuoskaudų turėjusių ir galimai savo buvusiam darbdaviui pakenkti siekusių liudytojų paaiškinimais. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. kovo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktą, grynųjų pinigų neatitikimas kasoje taip pat nenustatytas.

4.3.                      Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsniu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Sprendžiant asmens atsakomybės už administracinio nusižengimo padarymą klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinami, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo; visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK, jo kaltę grindžiant prielaidomis. Šioje byloje jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą (neoficialių ar juodosios buhalterijos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų, ar pan.), nėra. Tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais. Išmokėti darbo užmokesčiai buvo įtraukti į VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai patvirtina banko išrašai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip pat darbo sutartys. VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio pavedimus atliko pagal kiekvieno iš darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbo užmokestį apskaičiuodama pagal dirbtą laiką.

4.4.                      Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsniais, priimtas sprendimas byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu tada, kai visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės; šios nuostatos įpareigoja priimtame nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas; ar asmuo kaltas dėl jo padarymo; ar trauktinas administracinėn atsakomybėn; ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; ar padaryta žala ir pan. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą būti aktyvus procese, tačiau šioje byloje jo aktyvumas renkant, tiriant ir vertinant įrodymus nenustatytinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) galimai neapskaitytas darbo užmokestis buvo apskaičiuotas tik pagal liudytojų pirminius paaiškinimus, jų paaiškinimuose pateiktos sumos nebuvo lyginamos su pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais bei banko sąskaitų išrašais. Byloje esantys rašytiniai dokumentai – darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, banko pavedimai – patvirtina priešingas, nei nurodo šie liudytojai, aplinkybes. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose užfiksuotas kiekvienam darbuotojui kas mėnesį mokamas darbo užmokestis bei jų išdirbtos darbo valandos, nė vienam iš liudytojų, teigusių apie neoficialų darbo užmokestį, nebuvo nurodytas atlyginimas, iš esmės besiskiriantis nuo kitų tą patį darbą VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbusių asmenų darbo užmokesčio dydžio, tačiau jokie kiti asmenys, dirbantys įmonėje, nenurodė duomenų, kad jiems būtų mokamas atlyginimas, neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Nenustatyta, kad liudytojams, davusiems paaiškinimus apie neva buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio jiems mokėjimą, būtų reikėję dirbti ilgiau, nei nurodyta darbo sutartyse. Nenustačius apgaulės, dėl kurios oficialiuose VšĮ (duomenys neskelbtini) dokumentuose pateikti duomenys apie darbuotojų darbo laiko trukmę ar jiems mokamą darbo užmokestį galėtų būti laikomi neatitinkančiais tikrovės, nėra pagrindo spręsti apie D. S. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

4.5.                      D. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Teismui padarius proceso teisės pažeidimą ir nesurinkus visų bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų, liko neįvertinti įrodymai, patvirtinantys, kad D. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos (ANK 5, 7 straipsniai). Kartu tai reiškia, kad D. S. administracinė teisena turi būti nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Tačiau jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tuomet D. S. paskirta administracinė nuobauda turi būti įvertinta proporcingumo aspektu.

5.       Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. ir jo atstovės advokatės Ž. Glebavičiūtės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė prašo palikti teismų sprendimus nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

5.1.                      D. S. kaltę dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai. Apklausiant liudytojus, nenustatyta, kad jie galėjo apkalbėti darbdavį dėl priverstinio išėjimo iš darbo ar kitų priežasčių. Buvę VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai išsamiai paaiškino, kad darbo užmokestis buvo tik „minimali alga“, o už viršvalandžius buvo mokama grynaisiais pinigais, kurių mokėjimas nebuvo niekur fiksuotas, ir jie, gaudami šiuos papildomus pinigus, niekur nepasirašydavo.

5.2.                      Neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams sumokėdavo R. S., o vieną kartą jį sumokėjo direktoriaus pavaduotoja D. G. Operatyvų patikrinimą atlikusiems specialistams nebuvo suteikta galimybė patikrinti VšĮ (duomenys neskelbtini) kasos bei suskaičiuoti seife turimų grynųjų pinigų, tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai G. U. ir J. Ž. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien dėl to, kad nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismai tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl D. S. kaltės, tad nėra pagrindo naikinti jų sprendimų.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. ir jo atstovės advokatės Ž. Glebavičiūtės prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apygardos teisme

7.       Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019).

8.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016). Svarbu, ar yra atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Neatsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus traktuotinas kaip esminis proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), dėl kurio administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta.

9.       Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinio skundo matyti, kad esminiai skundo argumentai dėl jo nubaudimo pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį buvo susiję su liudytojų parodymų, operatyvinio patikrinimo išvados ir dokumentų byloje vertinimu, pabrėžiant, kad iš bylos medžiagos ir patikrinimo išvados matyti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) galimai neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas buvo įrodinėjamas vien tik pagal liudytojų pirminius paaiškinimus, nelyginant jų paaiškinimuose nurodytų atlyginimo sumų su pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais bei banko sąskaitų išrašais. Byloje esantys tiesioginiai įrodymai – dokumentai (darbo sutartys, darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio žiniaraščiai, banko pavedimai) patvirtina priešingas, negu nurodo suinteresuoti bylos baigtimi liudytojai, aplinkybes. Taigi, įrodymų vertinimo kaip visumos ir draudimo procesinį sprendimą grįsti prielaidomis momentai – esminiai skundo argumentai, taip pat pabrėžiant tai, kad kitų administracinio nusižengimo padarymą patvirtinančių objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų, asmenų liudijimų ir pan.) byloje nėra, o apylinkės teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.

10.       Iš byloje esančios 2019 m. balandžio 23 d. informacinės pažymos apie teismo posėdį apylinkės teisme matyti, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Ž. Glebavičiūtė prašė prie bylos pridėti rašytinius įrodymus (darbo sutartis, banko išrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kitus įrodymus), pagrindžiančius, anot atstovės, faktą, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo neapskaityto darbo užmokesčio. Teismas nusprendė juos pridėti prie bylos. Iš apygardos teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas analizavo tik liudytojų paaiškinimus ir jų parodymus, operatyvaus patikrinimo medžiagą ir pasisakė, kad „apeliacinio skundo motyvai, kuriais ginčijama D. S. kaltė ir vertinama, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, yra atmetami kaip nepagrįsti“ (12 nutarties punktas). Taigi iš apygardos teismo nutarties akivaizdu, kad teismas, darydamas pirmiau minėtą išvadą, nesiaiškino, ar pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo D. S. atstovės iniciatyva pridėtus prie bylos dokumentus, juos įvertino tiek atskirai, tiek kitų įrodymų kontekste, o nustačius, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, apygardos teismas, veikdamas aktyviai procese, jų nevertino savo iniciatyva. Taip apygardos teismas sudarė prielaidas tik formaliai, bet ne realiai realizuoti ANK 585 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgalioto atstovo teisę pareikšti prašymus ir teikti paaiškinimus, padedant įgyvendinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus, neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą.

11.       Apygardos teismas, be to, darė išvadą, kad „apelianto kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, taip pat ir nuoseklūs bei išsamūs liudytojų parodymai“ (11 nutarties punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje duomenys, nurodyti administracinio nusižengimo protokole, ir kaltinimo apimtis, nurodyta apygardos teismo nutartyje, skiriasi. Iš 2019 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad D. Si. nepriskaitytas darbo užmokestis, pagal jos paaiškinimus, sudaro 530 Eur, sumuojant atskirus nurodytus mėnesius; S. G. – 535 Eur, sumuojant atskirus mėnesius, o Z. M. – 15 Eur. Taigi iš viso – 1080 Eur, nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma kita bendra suma – 1030 Eur. Apygardos teismo sprendime kaltinimo apimtis skiriasi tuo, kad S. G. nebuvo įtrauktas jos paaiškinimuose nurodytas 2018 m. lapkričio mėnesio 80 Eur neva buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas atlyginimas, nors administracinio nusižengimo protokole jis yra. Tačiau galutinė neapskaityto darbo užmokesčio suma tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose inkriminuota ta pati – 1030 Eur.

12.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). 

13.       Apygardos teismas, darydamas išvadas dėl D. S. kaltės dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo, rėmėsi ne tik liudytojų buvusių VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų, paaiškinusių apie jiems mokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, D. Si., Z. M. bei S. G. parodymais, bet ir esamų šios įstaigos darbuotojų – R. S. bei D. G. parodymais, operatyvų patikrinimą atlikusių Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų parodymais, taip pat buvusios darbuotojos liudytojos M. Š. parodymais, operatyvaus patikrinimo pažyma. Pažymėtina, kad minėtoje pažymoje yra nurodyta, jog „2018 m. gruodžio 31 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbo 20 samdomų darbuotojų, iš jų: 16 dirbo pilnu etatu, 4 darbuotojai – pagal valandinį darbo laiką. Daugumai darbuotojų darbo užmokestis išmokėtas pavedimais į jų asmenines banko sąskaitas. Darbuotojams darbo užmokestis pervedamas vieną kartą per mėnesį jų pačių rašytiniu prašymu. Keliems darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokėtas grynaisiais pinigais iš įmonės kasos išrašant kasos išlaidų orderį.“ Iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados apie D. Si., Z. M. bei S. G. išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, nenustačius realios VšĮ (duomenys neskelbtini) atlyginimo grynaisiais pinigais mokėjimo galimybės, atsižvelgiant į atlyginimų mokėjimo tvarką, būdą kiekvienam darbuotojui, dokumentus dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimai, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis, nelaikytini pakankamu įrodymu administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

14.       Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019).

15.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, išnagrinėjus bylą apygardos teisme, liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, nepateikė aiškių, logiškų ir pagrįstų išvadų, byloje esančius įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo procesinio aktyvumo stokos renkant, tiriant ir vertinant įrodymus paliekami nenagrinėti; apygardos teismas tai turės įvertinti iš naujo nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą.

16.       Apygardos teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl šio teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apygardos teisme.

        Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai                                                         Tomas Šeškauskas

                                                                Audronė Kartanienė

                                                                Arvydas Daugėla