Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1402-115-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1402-115/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                     Civilinė byla Nr. 2S-1402-115/2010

Teisėja R.Krušnienė                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

129.13.;122.5.; (S)

 

            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

            NUTARTIS

            2010 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski,  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) AB “Lietuvos geležinkeliai” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės  3 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo  rašo išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-4008-155/10 pagal pareiškėjo AB „Orlen Lietuva” prašymą suinteresuotam asmeniui AB “Lietuvos geležinkeliai” dėl vykdomojo  rašo išdavimo.   

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

                                                      

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas AB “Orlen Lietuva” pateikė prašymą suinteresuotam asmeniui AB “Lietuvos geležinkeliai” dėl vykdomojo  rašo išdavimo.

Pareiškėjas “Orlen Lietuva” prašė išduoti vykdomąjį raštą  pagal  2009-11-10  arbitražo sprendimą priimtą pagal UNCITRAL Arbitražo taisykles.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės  3 d. nutartimi patenkino prašymą (b.l.87), išdavė vykdomąjį raštą pagal 2009-11-10 arbitražo sprendimą priimtą arbitražo byloje pagal Uncitral arbitražo taisykles  nagrinėtoje arbitražo byloje tarp ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” ir atsakovo AB “Mažeikių nafta”.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi  LR Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pateiktas teismui Arbitražo sprendimas, priimtas  2009 m. lapkričio 10 d.  ginčą  kilusį  tarp  AB “Lietuvos geležinkeliai” ir  AB “Mažeikių nafta”  (jų teisių perėmėjas  AB „Orlen Lietuva” ) šalys  buvo susitarę spręsti  arbitražiniu  ginčo sprendimo būdu. Šio  susitarimo būdu yra išspręsta arbitražinė byla, kuri  išnagrinėta  pagal  UNCITRAL taisykles. Teismas sprendė, jog teisiniams santykiams kylantiems  dėl šio arbitražinio ginčo sprendimo vykdymo  yra taikomos LR Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos. LR Komercinio arbitražo  įstatymo 38 str. 3 d. nustato, kad vienai iš šalių atsisakius vykdyti  arbitražinį sprendimą kita šalis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą.  Pareiškėjas pasinaudojo šia įstatymu suteikta jam teise.  LR Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 4 d. nustato, kad atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą galima tik  šio įstatymo 40  straipsnyje nustatytais atvejais.  Tokie ( 40 str. įvardyti )  atvejai nenustatyti, todėl teismui nėra pagrindo atsisakyti išduoti prašomą vykdomąjį  raštą.

Suinteresuotas asmuo AB “Lietuvos geležinkeliai” pateikė atskirąjį skundą (b.l.97-101), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog iš arbitražo sprendimo kylančios AB “Lietuvos geležinkeliai” ir AB „Orlen Lietuva” prievolės pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.), AB “Lietuvos geležinkeliai” pateikus pranešimus dėl įskaitymo, kuriais, laikiantis CK 6.130-6.140 str. įtvirtintų reikalavimų, buvo įskaityti vienarūšiai priešpriešiniai  šalių tarpusavio reikalavimai.  Šie įskaitymo aktai nėra nuginčyti, todėl yra teisėti ir galiojantys. Mano, jog šiuo atveju, jog AB „Orlen Lietuva” neturėjo teisės pasinaudoti  LR Komercinio arbitražo  įstatymo 38 str. 3 d. numatyta teise ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po to, kai Arbitražo sprendimas buvo visiškai įvykdytas. Teigia, jog vykdomojo rašto išdavimas arbitražo sprendimo pagrindu prieštarautų LR Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. Pakartotinis arbitražo sprendimo, kuris yra visiškai įvykdytas, vykdymas būtų akivaizdus viešosios tvarkos pažeidimas. Mano, jog AB „Orlen Lietuva” piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl yra pagrindas skirti baudą pagal CPK 95 str. 2 d.

Pareiškėjas AB “Orlen Lietuva” atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.130-131) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog AB “Lietuvos geležinkeliai” neturėjo teisės  vienašališkai įskaityti tarpusavio reikalavimų, įskaitant pareiškėjo reikalavimų, kylančių iš arbitražo sprendimų. Pareiškėjas 2010-01-29 raštu informavo AB “Lietuvos geležinkeliai”, kad jos įskaitymai yra niekiniai ir negalioja ab initio.  Pažymi, kad AB “Lietuvos geležinkeliai” teiginys, kad  arbitražo sprendimo vykdymas būtų akivaizdus viešosios tvarkos pažeidimas, atmestinas, nes vykdomojo rašto išdavimas nėra vykdymo procesas.  Mano, jog teismas turėtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta tarp šalių vykstanti ad hoc arbitražo byla dėl įskaitymų pagal UNCITRAL taisykles (CPK 164 str. 4 p.), Pareiškėjas taip pat nemano, jog yra CPK 95 str. numatytos sąlygos  skirti baudą.

2010-12-03 Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo AB „Orlen Lietuva” prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo (b.l. 169), kuriame pažymėta, kad galutinis ir neskundžiamas sprendimas tarp AB „Orlen Lietuva” ir AB „Lietuvos geležinkeliai” vykstančioje arbitražo byloje turi būti priimtas iki 2010-12-25.

 

Apelianto (suinteresuoto asmens) AB “Lietuvos geležinkeliai”  atskirasis skundas netenkintinas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2009-11-10  arbitražo sprendimą priimtą pagal UNCITRAL Arbitražo taisykles. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) AB “Lietuvos geležinkeliai” atskirajame skunde teigia, kad iš arbitražo sprendimo kylančios AB “Lietuvos geležinkeliai” ir AB „Orlen Lietuva” prievolės pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.), todėl AB „Orlen Lietuva” neturėjo teisės pasinaudoti  LR Komercinio arbitražo  įstatymo 38 str. 3 d. numatyta teise ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto  išdavimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po to, kai Arbitražo sprendimas buvo visiškai įvykdytas.

Kolegija pažymi, kad Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 1–5 dalyse numatyta, kad arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Įsiteisėjus sprendimui, ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Apylinkės teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Arbitražinio teismo sprendimai vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d. numatyta, jog pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, nepaisant to, kurioje valstybėje jis buvo priimtas, Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta Niujorko 1958 m. konvencijos 5 straipsnyje numatytais pagrindais, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad: 1) šio įstatymo 9 straipsnyje (Niujorko konvencijos 2 straipsnyje) nurodyto susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo tam tikru mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal taikomąjį įstatymą, kurį ginčo šalys numatė savo sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra, - pagal tos šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų; arba 3) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirtos nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba   4) arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo arba jei tokio susitarimo nėra, - tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų; arba  5) sprendimas šalims dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

Pirmosios instancijos teismas Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. įvardytų atvejų nenustatė ir kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Kaip jau buvo minėta, tai arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas, o  vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą (Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 1 d.). Tuo tarpu  apylinkės teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino AB „Orlen Lietuva”  prašymą dėl vykdomąjo rašto išdavimo pagal 2009-11-10 arbitražo sprendimą, priimtą arbitražo byloje pagal Uncitral arbitražo taisykles nagrinėtoje arbitražo byloje tarp ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” ir atsakovo AB “Mažeikių nafta”. Kolegija taip pat pažymi, jog  net ir pripažinus AB “Lietuvos geležinkeliai“  įskaitymą, ši įmonė lieka skolinga  AB“Orlen Lietuva“  virs 24 mln. litų. Iškilus ginčams dėl arbitražo sprendimo vykdymo, jie turi būti sprendžiami CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, nustatyta tvarka (Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 5 d.). Dėl šios priežasties  nėra pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjąį raštą ar stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta tarp šalių vykstanti ad hoc arbitražo byla dėl įskaitymų pagal UNCITRAL taisykles.

Apeliantas taip pat mano, jog AB „Orlen Lietuva” piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl yra pagrindas skirti jai baudą pagal CPK 95 str. 2 d.

CPK 95 str. numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas AB „Orlen Lietuva”  pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą įgyvendindamas Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 3 d. įtvirtintą teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą, vienai iš šalių (šiuo atveju apeliantui) atsisakius vykdyti sprendimą. Kolegija pažymi, jog duomenų, kad AB „Orlen Lietuva” piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra, todėl apelianto prašymas paskirti pareiškėjui AB „Orlen Lietuva” baudą CPK 95 str. pagrindu netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (suinteresuoto asmens) AB „Lietuvos geležinkeliai”  atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės  3 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (suinteresuoto asmens) AB „Lietuvos geležinkeliai” priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.168).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės  3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4008-155/10  palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (suinteresuoto asmens) AB „Lietuvos geležinkeliai” valstybei  7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algirdas Auruškevičius

                     

Teisėjai                                                                                                Tatjana Žukauskienė

 

Andžej Maciejevski