Administracinė byla Nr. eA-1689-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10288-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas L. M. K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą „Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo bei leisti pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi“; įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 28 d. prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą; pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22S57977 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje dėl Departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo „Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo bei leisti pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi“ teisėtumo; pritiesti iš Departamento pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1 Departamentas ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, grįsdamas vien tuo, kad pareiškėjas Lietuvoje yra neteisėtai ir neįvykdė išsiuntimo sprendimo. Nurodė, kad dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu į Departamentą galėtų kreiptis tik įvykdęs 2022 m. sausio 17 d. VSAT sprendimą Nr. 22S57977 ir būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai. Nurodyti argumentai nepagrįsti, prieštarauja tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijai, taip pat 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatoms, kurios suderintos su Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).
2.2 Departamentas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad po priimto sprendimo jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos iš esmės pasikeitė situacija. Sužadėtinė – (duomenys neskelbtini) pilietė J. P. laukėsi vaiko, nėštumas buvo komplikuotas, sužadėtinė periodiškai lankėsi medicinos įstaigose dėl prastos savijautos, jai reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba (gydosi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje). 2022 m. rugsėjo 29 d. gimė dukra, motinai J. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gimusia dukra rūpinosi pareiškėjas. Nustačius vaiko apsaugos poreikį dėl tėvų nepakankamų socialinių įgūdžių užtikrinti vaiko priežiūrą, dukrai skirta laikina priežiūra centre. Pasinaudoti šeimos susijungimo teise kitoje valstybėje objektyviai neįmanoma, kadangi sužadėtinės sveikatos būklė nepasikeitė, būtinas nuolatinis stebėjimas bei gydymas. Pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, būtų ribojama galimybė užtikrinti vaiko priežiūrą, ribojama mažametės dukros teisė turėti ir augti su abiem tėvais, kas darytų neigiamą įtaką vaiko raidai bei socializacijai. Tokio amžiaus vaiko bendravimas su tėvu nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, nėra įmanomas. Šiuo atveju vaikui reikalinga tėvo priežiūra, kadangi motina pati nėra pajėgi to padaryti dėl savo sveikatos būklės.
2.3 ESTT 2018 m. gegužės 8 d prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje C-82/16, pateiktas išaiškinimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 20 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsnių bei 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 5 ir 11 straipsnių. Direktyvos 11 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatyta galimybė valstybėms narėms atskirais atvejais panaikinti draudimą atvykti arba sustabdyti jo vykdymą dėl kitų priežasčių, nei nurodytos šios nuostatos pirmoje pastraipoje, ir minėtose pastraipose nenurodyta, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas draudimas atvykti, turi būti išvykęs iš atitinkamos valstybės narės teritorijos. SESV 20 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybės narės praktiką, kai prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu, pateiktas jos teritorijoje trečiosios šalies piliečio, šios valstybės narės pilietybę turinčio ir teise laisvai judėti nepasinaudojusio Sąjungos piliečio šeimos nario, nenagrinėjamas vien dėl to, kad šiam trečiosios šalies piliečiui taikomas draudimas atvykti į šalį, neatsižvelgiant į tai, ar tarp šių Sąjungos piliečio ir minėto trečiosios šalies piliečio yra toks priklausomumo santykis, kad, atsisakius pastarajam suteikti išvestinę teisę gyventi šalyje, minėtas Sąjungos pilietis iš tikrųjų būtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos ir taip netektų galimybės veiksmingai naudotis pagrindinėmis jo statuso suteikiamomis teisėmis.
2.4 LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-4105-438/2021, konstatuota, kad „sprendimas <..> išsiųsti iš šalies, nėra ir negali būti kliūtimi išnagrinėti užsieniečio prašymą ir įvertinti, ar tarp atitinkamų trečiosios šalies piliečio ir Sąjungos piliečio yra toks priklausomumo santykis, kad šiam trečiosios šalies piliečiui iš principo turi būti suteikta išvestinė teisė gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį, o jei tai būtų nustatyta, privalo panaikinti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį ir jam nustatytą draudimą atvykti į šalį arba bent jau sustabdyti jo vykdymą. Taip pat, kad nėra draudžiama panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti į šalį tuo atveju, jei sprendimas grąžinti nebuvo įvykdytas ir trečiosios šalies pilietis yra jų teritorijoje.“
2.5 LVAT 2021 m. rugpjūčio 11 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3314-502/2021, konstatavo, kad „Pagrįstai pareiškėjo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis pripažinti proporcingai reikšmingesne aplinkybe, nei aplinkybės, sudarančios pagrindą pagal procedūras pareiškėją išsiųsti į kilmės šalį ir nustatyti jam draudimo laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką. Pritartina išvadai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš esmės tinkamai neįvertino šeimos interesų bei nepakankamai pagrindė pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti, kaip šeimos ir privataus gyvenimo konstitucinės vertybės suvaržymo, tikslingumo, todėl pagrįstai Sprendimą panaikino.“
3. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1 Departamentas atsakydamas į pareiškėjo prašymą ginčijamu raštu informavo, kad Departamentas pagal savo kompetenciją nėra įgaliotas priimti sprendimo dėl VSAT 2022 m. sausio 17 d. priimto sprendimo Nr. 22S57977, o būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pareiškėjas neturi teisės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi. VSAT sprendimas Nr. 22S57977 gali būti skundžiamas teismui.
4.2 Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Departamentui. Ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi teisės teikti Departamentui prašymo dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu išdavimo. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių paminėta Įstatymo norma užsieniečiui galėtų būti netaikoma, Departamentas nenustatė. Vien tai, kad užsienietis nurodė turintis šeimą Lietuvos Respublikoje, nėra priežastis nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją, ir taikyti jam kitokias taisykles.
4.3 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą, kuri yra pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus). Valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutarčių (taip pat Konvencijos) įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimą į savo teritoriją, gyvenimą joje ir išsiuntimą iš jos. Konvencija negarantuoja užsienio valstybės piliečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Tais atvejais, kai šeima buvo sukurta tuo metu, kai susiję asmenys žinojo, kad vieno iš jų imigracinė padėtis buvo tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas valstybėje nuo pradžių bus rizikingas, tik išimtinėmis aplinkybėmis šeimos nario, kuris yra ne pilietis, išsiuntimas iš valstybės sudarys 8 straipsnio pažeidimą.
4.4 ESTT bylos aplinkybės negali būti tapatinamos su pareiškėjo atveju, ne todėl, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvą. Prašymo pateikimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimas, susijęs su užsieniečio buvimu šalyje neteisėtai.
4.5 Prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikiamas tik esant teisėtai Lietuvos Respublikoje. Departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 21S27659 pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į kilmės valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjui ir J. P. dukra gimė 2022 m. rugsėjo 29 d., taigi šeima sukurta tuo metu, kai susiję asmenys žinojo, kad vieno iš jų imigracinė padėtis buvo tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas valstybėje nuo pradžių bus rizikingas.
4.6 Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Departamentas galėtų priimti sprendimą, prieštaraujantį Įstatymo 137 straipsniui. Pagal Įstatymo 28 straipsnį prašymą dėl leidimo laikinai gyventi galima pateikti ir užsieniečiui esant užsienyje per užsienio paslaugų teikėją.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. Departamentui pateikė prašymą panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo bei leisti pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departmentas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą (raštą), kuriame konstatavo, kad vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 11 punkto nuostatomis, pagal kurias užsieniečiai pateikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali, jeigu jų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtas. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra neteisėtas, kadangi jo atžvilgiu yra primtas VSAT 2022 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 22S57977, kuriuo nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 18 mėnsių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvkyti ir apsigyventi nuo išsiuntimo 18 mėnesių.
7. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo 40 straipsnyje. Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms (Įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
8. Užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas išduoti leidimą) išdavimo ar keitimo sąlygas ir (ar) nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
9. Aprašo 8 punktas nustato, kad užsienietis Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis. Užsienietis, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti leidimą turi pridėti Aprašo 8.1-8.10 punktuose dokumentų skaitmenines kopijas nurodytus dokumentus, bei privalo sumokėti Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą (Aprašo 25 punktas). Kol nėra įdiegtos MIGRIS funkcinės galimybės – Departamento direktoriaus patvirtinta prašymo išduoti ar pakeisti leidimą forma ir šiame punkte nurodytų dokumentų originalai pateikiami Aprašo 10–24 punktuose nustatyta tvarka.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vardu atstovė advokatė A. A. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei papildomus dokumentus (priedai prie 2022 m. spalio 28 d. prašymo: VSAT 2022 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 22S57977; J. P. tapatybės dokumento kopija; epikrizės kopija; pareiškėjo asmens tapatybės dokumento kopija; atstovavimo sutartis) teikė Departamentui elektroniniu paštu 2022 m. lapkričio 30 d. dokumentai@dbsis.lt. (pateiktas siųsto elektroninio laiško ekranvaizdis).
11. Kaip matyti iš skundžiamo Departamento sprendimo (atsakymo) turinio, Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas pareiškėjo prašymo nelaikė prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Įstatymo 2 straipsnio 14 punkto, 28 straipsnio prasme, be kita ko, nurodytų aplinkybių bei pridėtų prie prašymo dokumentų nevertino Aprašo 64, 68, 681, 72, 75 ir 81–83 punktuose įtvirtinta tvarka, nesikreipė dėl duomenų pateikimo į kompetentingas įstaigas gauti Aprašo 69, 70, 71, 76 ir 79 punktuose nurodytų išvadų bei duomenų pagal Aprašo 80.1 papunktį, be kita ko, nekvietė užsieniečio apklausai Aprašo 80.2 papunktyje, 91 punkte nustatyta tvarka, nenustatinėjo ar užsienietis atitinka kurį nors iš Įstatymo 53 straipsnyje nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir, ar nėra pagrindų, nustatytų Įstatyme, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui (Aprašo 62 punktas), juolab, nepriėmė nei vieno iš sprendimų, numatytų Aprašo 62.1 ir 62.2 papunkčiuose bei 51 punkte.
12. Departamento skundžiamu 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu (atsakymu) į 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo prašymą „Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo bei leisti pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi“ pagal pareiškėjo faktinę situaciją (esant Lietuvos Respublikoje neteisėtai, t. y. galiojant sprendimui dėl išsiuntimo ir draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką) išaiškinta Įstatymo bei Aprašo įtvirtinta tvarka kreiptis dėl sprendimo panaikinimo ir išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašų ar draudimo atvykti termino sutrumpinimo bei prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo, be kita ko, nurodyta, kad atsakymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas arba administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
13. Pažymėtina, kad galiojančio Aprašo nuostatos, susijusios su leidimo laikinai gyventi išdavimu, įtvirtina konkrečią prašymo formą – Aprašo 1 priedas, bei aiškią pateikimo tvarką. Duomenų, kad prašymas dėl leidimo laikinai gyventi buvo teikiamas Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka Departamentui per MIGRIS, ir / ar dėl techninių ar kitokių priežasčių buvo nepriimtas, nėra. Laisvos formos prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo formos, pateiktos elektroniniu paštu bei leidimo pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Departamento nagrinėjimas nėra įtvirtintas, todėl teismo vertinimu, pateiktas prašymas pagrįstai nenagrinėtas Aprašo IV skyriuje prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas bendra tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 1 dalimi parengiant aiškų ir motyvuotą atsakymą, kaip to reikalauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos.
14. Teismo vertinimu, Departamento sprendimas (atsakymas) dėl pareiškėjo prašymo atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, be kita ko, pagrįstai nagrinėtas vadovaujantis bendra tvarka pagal VAĮ nuostatas. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas neturėjo pareigos nagrinėti užsieniečio pateikto prašymo Aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka, t. y. vertinti nurodyti individualias aplinkybes, be kita ko, rinkti kitą būtiną ir reikšmingą prašymo dėl leidimo laikinai gyventi svarstymui informaciją, juolab, kviesti užsienietį į pokalbį.
15. Aplinkybė, kad Departamentas prašymo dalyje dėl sprendimo panaikinimo nepersiuntė nagrinėti pagal kompetenciją vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Juolab, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjas realizavo teisę kreiptis į kompetentingą instituciją, būtent, nustatyta tvarka 2022 m. gruodžio 6 d. per MIGRIS sistemą pateikė prašymą išbraukti iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas.
16. Teismas pripažino, kad skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo naikinti priimtą viešojo administravimo subjekto aktą ir įpareigoti iš naujo nagrinėti prašymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju skundas atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą „Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo bei leisti pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi“ bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 28 d. prašymą ir priimti naują sprendimą; pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1 Pareiškėjas teikė prašymą Departamentui leisti pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau Departamentas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą remdamasis vien tuo, kad pareiškėjas Lietuvoje yra neteisėtai ir jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos su draudimu atvykti. Tokiu būdu atsakovas, netenkindamas pareiškėjo prašymo leisti pateikti dokumentus, tuo pagrindu, kad jis Lietuvoje yra neteisėtai, netinkamai pritaikė Direktyvos 2008/115 nuostatas.
19.2 Pagal ESTT ir LVAT praktiką, kompetentingai institucija neturi teisės atsisakyti nagrinėti tokio prašymą argumentuodama asmens neteisėtu buvimu, o, išnagrinėjus tokį prašymą ir nustačius, kad tarp atitinkamų trečiosios šalies piliečio ir Sąjungos piliečio yra toks priklausomumo santykis, kad šiam trečiosios šalies piliečiui iš principo turi būti suteikta išvestinė teisė gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį, ta institucija privalo panaikinti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį ir jam nustatytą draudimą atvykti į šalį. Kompetentinga institucija, atsakinga už prašymų dėl leidimų laikinai gyventi nagrinėjimą yra Departamentas, todėl jam ir buvo teikiamas prašymas panaikinti pirminį sprendimą bei išduoti leidimą pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, asmeniui esant šalyje neteisėtai.
19.3 Departamentui nurodant, kad dėl draudimo / perspėjimo C.SIS sistemoje panaikinimo reikia kreiptis į sprendimą priėmusią instituciją, - pareiškėjas per MIGRIS sistemą pateikė prašymą panaikinti pirminį sprendimą, adresuojant prašymą VSAT. Nepriklausomai nuo VSAT sprendimo rezultato – ar būtų panaikintas sprendimas išsiųsti pareiškėją bei jam nustatytą draudimą atvykti, ar ne – pareiškėjo teisinė padėtis nekinta – asmuo Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, dėl ko jam yra reikalinga gauti leidimą iš Departamento pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
19.4 Atsakovas prašymo nenagrinėjo remdamasis tuo, kad pareiškėjas Lietuvoje yra neteisėtai, o ne dėl to, kad kreiptasi į nekompetentingą instituciją, akcentuojant, kad, pagal ESTT praktiką, būtent Departamentui priėmus sprendimą, kuriuo konstatuotas toks trečiosios šalies piliečio ir Sąjungos piliečio priklausomumo santykis, kad šiam trečiosios šalies piliečiui iš principo turi būti suteikta išvestinė teisė gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį, Departamentas turėtų apie tokį sprendimą informuoti VSAT ir šis įpareigotas panaikinti savo sprendimą dėl išsiuntimo / draudimo atvykti į Lietuvą arba pats Departamentas – panaikinti tokį sprendimą.
20. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, teikti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pripažintina, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą informacinio pobūdžio raštą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą leisti pateikti dokumentus esant jam Lietuvoje neteisėtai.
23. Kaip matyti iš skundžiamo Departamento sprendimo (atsakymo) turinio, Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas pareiškėjo prašymo nelaikė prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Įstatymo 2 straipsnio 14 punkto, 28 straipsnio prasme, be kita ko, nurodytų aplinkybių bei pridėtų prie prašymo dokumentų nevertino Aprašo 64, 68, 681, 72, 75 ir 81–83 punktuose įtvirtinta tvarka, nesikreipė dėl duomenų pateikimo į kompetentingas įstaigas gauti Aprašo 69, 70, 71, 76 ir 79 punktuose nurodytų išvadų bei duomenų pagal Aprašo 80.1 papunktį, be kita ko, nekvietė užsieniečio apklausai Aprašo 80.2 papunktyje, 91 punkte nustatyta tvarka, nenustatinėjo ar užsienietis atitinka kurį nors iš Įstatymo 53 straipsnyje nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir, ar nėra pagrindų, nustatytų Įstatyme, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui (Aprašo 62 punktas), juolab, nepriėmė nei vieno iš sprendimų, numatytų Aprašo 62.1 ir 62.2 papunkčiuose bei 51 punkte.
24. Departamento skundžiamu 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu (atsakymu) į 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo prašymą „Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo bei leisti pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi“ pagal pareiškėjo faktinę situaciją (esant Lietuvos Respublikoje neteisėtai, t. y. galiojant sprendimui dėl išsiuntimo ir draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką) išaiškinta Įstatymo bei Aprašo įtvirtinta tvarka kreiptis dėl sprendimo panaikinimo ir išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašų ar draudimo atvykti termino sutrumpinimo bei prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo.
25. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas priėjo analogiškos išvados, jog pareiškėjo neteisėtas buvimas Lietuvoje yra kliūtis tenkinti jo prašymą. Teismo vertinimu, Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas neturėjo pareigos nagrinėti užsieniečio pateikto prašymo Aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka, t. y. vertinti nurodyti individualias aplinkybes, be kita ko, rinkti kitą būtiną ir reikšmingą prašymo dėl leidimo laikinai gyventi svarstymui informaciją, juolab, kviesti užsienietį į pokalbį.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
27. Geras viešasis administravimas yra grindžiamas VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022).
28. VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
29. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022 ir kt.).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Departamento sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje individualaus administracinio akto turiniui keliamų motyvuotumo, aiškumo ir pagrįstumo reikalavimų. Ginčijamame akte nėra nurodyti jokie teisės aktais pagrįsti motyvai, dėl kurių Departamentas nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo leisti pateikti prašymą ir dokumentas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas ginčijamame sprendime iš esmės tik cituoja teisės normas, reglamentuojančias tokių prašymų padavimo tvarką, taip pat nurodo, kad daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo pagrindai įtvirtinti Vizų tvarkos aprašo 70 p. Vadovaujantis Vizų tvarkos aprašo 68 p., dokumentus daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis gali pateikti Migracijos departamento direktoriaus įgaliotam skyriui, jeigu jis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., įsigaliojus Įstatymo pataisoms pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą, užsieniečiai galės naudotis galimybe pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nebūdami fiziškai Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėjus užsienio valstybės. Tačiau nenurodo jokių konkrečių su pareiškėjo situacija susijusių faktinių aplinkybių ir nepateikia jų teisinio vertinimo.
31. Pagal Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šio Įstatymo nuostatos yra suderintos su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. Todėl atitinkamų Įstatymo nuostatų aiškinimui bei taikymui aktuali yra ir ESTT jurisprudencija, kurioje pateikiamas atitinkamų Direktyvos 2008/115/EB nuostatų aiškinimas.
32. ESTT 2018 m. gegužės 8 d. sprendime, priimtame byloje C-82/16, nurodė, jog dėl trečiosios šalies piliečio atsisakymo vykdyti pareigą grįžti ir bendradarbiauti per išvežimo ar išvesdinimo procedūrą jam neturi būti leidžiama visiškai arba iš dalies išvengti sprendimo dėl draudimo atvykti teisinių pasekmių (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Ouhrami, C 225/16, EU:C:2017:590, 52 punktą), vis dėlto, kai trečiosios šalies pilietis kompetentingai nacionalinei institucijai pateikia prašymą suteikti teisę gyventi šalyje šeimos susijungimo su Sąjungos piliečiu, atitinkamos valstybės narės piliečiu, tikslu, ši institucija negali atsisakyti nagrinėti šį prašymą, remdamasi vien tuo, kad šiam trečiosios šalies piliečiui taikomas draudimas atvykti į šios valstybės narės teritoriją. (žr. šio sprendimo 57; 60; 61p.).
33. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o Departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą.
34. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, tai sudaro pagrindą spręsti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
35. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kartu pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23, 00 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teismui iki administracinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad pareiškėjas sumokėjo 11,00 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui yra priteistinas žyminis mokestis už skundo padavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui – 33, 00 Eur.
36. ABTĮ 41 straipsnio 1 dali nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. M. K. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą.
Priteisti pareiškėjo L. M. K. S. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius