Civilinė byla Nr. 2S-501-259/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00249-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.1;3.1.18.1.3;3.3.2.5;3.5.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – antstolė R. P., V. K.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja V. Č. pateikė skundą dėl antstolės R. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti antstolės 2019 m. gruodžio 30 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir pareiškėjos banko sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB, areštus. Taip pat pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė, prieš priimdama patvarkymą dėl skolos išieškojimo, turėjo pateikti raginimą įvykdyti sprendimą ir neskaičiuoti vykdymo išlaidų, tačiau to nepadarė. Pradėjus išieškojimą antstolė areštavo pareiškėjos banko sąskaitą ir kreditinę kortelę. Pareiškėja šiuo metu yra nedarbinga ir į banko sąskaitą pervedamos nedarbingumo išmokos, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, todėl išieškotos lėšos turi būti grąžintos. Pareiškėjos teigimu, iš kreditinės kortelės išieškojimas taip pat negalimas, nes šioje sąskaitoje esantys pinigai yra banko, o ne pareiškėjos, nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo patenkino - sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjos V. Č. skundas dėl antstolės R. P. veiksmų ir įsiteisės šiuo klausimu priimta nutartis.

3.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos teigimu, antstolis nesurašė ir neišsiuntė pareiškėjai raginimo, todėl išieškojimas negalėjo būti pradėtas. Pareiškėja nuo 2019 m. lapkričio 15 d. yra nedarbinga, o iš nedarbingumo išmokos yra vykdomas išieškojimas, nors iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo (CPK 738 straipsnis).

4.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo argumentus, taip pat preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolės veiksmų išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismo vertinimu, skundo nagrinėjimo laikui sustabdžius skundžiamų antstolės veiksmų vykdymą, nebūtų pažeistas skolininkės ir išieškotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo balansas, todėl pareiškėjos prašymą patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik pareiškėjos išsakyta pozicija, kad neva jai nebuvo pranešta apie raginimą įvykdyti sprendimą, kad neteisėtai nurašytos lėšos. Kaip matyti iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio, pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad jai nebuvo žinoma apie vykdomąją bylą ir kad ji nebuvo tinkamai informuota apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus. Nors pareiškėja teigia, kad išieškojimas yra vykdomas iš nedarbingumo išmokos, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, jog ji kreipėsi į antstolę, prašydama grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, kurios yra gaunamos iš nedarbingumo išmokos. Todėl teismo vertinimas, kad nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog skundas nepagrįstas, yra visiškai neteisingas ir neįrodytas.

5.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė ir nevertino vienos iš būtinųjų sąlygų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y., kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5.3 Teismas neginčytinai gynė tik pareiškėjos teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros principo, tuo pačiu pažeisdamas LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, bei LR Konstitucijos 29 straipsnį, numatantį, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

6.       Pareiškėja V. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Apelianto teiginiai, kad teismas pasisakė, jog nėra galimybės kategoriškai spręsti, kad skundas dėl antstolės veiksmų būtų akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat apelianto nuomonė, kad teismas galėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik nustatęs, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas, iš esmės reiškia tą patį, t. y., kad skundas dėl antstolio veiksmų galimai bus patenkintas. Todėl dėl formalių apelianto nurodomų motyvų naikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

6.2. Apeliantas nepagrįstai neigia aplinkybę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Pareiškėja dar prieš vykdomosios bylos užvedimą, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d., dėl patirtos kojos traumos yra nedarbinga. Apie pradėtą vykdyti išieškojimą ji sužinojo iš savo darbovietės, antstolei areštavus jos sąskaitas. Esant pateiktam skundui dėl antstolės veiksmų, bei pareiškėjai apskundus kasaciniu skundu žemesniųjų teismų sprendimus, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas iš jos V. K. naudai, apelianto skubėjimas kuo greičiau išieškoti iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip įtartinas. Tuo atveju, jei žemesniųjų teismų sprendimai bus panaikinti, atgavimas jau išieškotų iš pareiškėjos lėšų V. K. naudai gali pasunkėti. Be to, tokiu atveju žemesniųjų teismų sprendimų vykdymas taps neįmanomu.

6.3. Pareiškėjos nuomone, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus aplinkybę, kad byla, kurioje priimtų procesinių sprendimų pagrindu vykdomas išieškojimas, dar bus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, antstolės vykdymo veiksmų sustabdymas būtent ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Vykdymo procesas reglamentuotas Civilinio proceso kodekso, kurio XXXI skyriaus detalizuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šiame procese. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Be to, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, kai skundas dėl antstolio veiksmų jau yra perduotas teismui, šiuo laikotarpiu teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Taigi, pagal CPK 510 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl antstolių veiksmų yra taikomos konkretų įstatyme nustatytą laikotarpį, t. y. kol nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

10.       Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

11.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs skundo dėl antstolės veiksmų aplinkybes ir padaręs išvadą, jog jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas, skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo patenkino. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo priešingai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas.

12.       Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi būti preliminariai įvertinti pareikšti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų turi būti vertinamas tikėtinumo aspektu, t. y. ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas. Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad abejonės dėl šaliai palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas šaliai nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.).

13.       Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-4093-528/2020 priėmė 2020 m. kovo 6 d. nutartį, kuria pareiškėjos V. Č. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Minėtas procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra paduotas atskirasis skundas.

14.       Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundžiant antstolės veiksmus, kurių teisėtumo klausimas išspręstas iš esmės civilinėje byloje Nr. 2YT-4093-528/2020. Nustatyta faktinė aplinkybė pagal anksčiau nurodytą teismų praktiką sudaro prielaidas konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galbūt pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo minėtoje (antstolės veiksmų apskundimo) byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Taigi, nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismui sprendimu nustačius, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017). Taigi išdėstyti argumentai nepatvirtina vykdymo veiksmų sustabdymo būtinybės.

15.       Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjai apskundus kasaciniu skundu žemesniųjų teismų sprendimus, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas iš jos V. K. naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-XX/2020, patenkintas ieškovės V. Č. prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties vykdymą, sustabdant vykdymą tos nutarties dalies, kuria nutarta iš ieškovės V. Č. priteisti valstybei 3,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą bei 1422 Eur atidėto žyminio mokesčio dalį apeliacinės instancijos teisme, o 2020 m. vasario 4 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka sustabdytas tos Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo dalies vykdymas, kuria iš ieškovės V. Č. priteista 3 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 770,00 Eur išlaidų, susijusių su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimu, atsakovui V. K., taip pat 1 422,00 Eur atidėto žyminio mokesčio dalis ir 17,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iki tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje neliko ir pagrindo pakartotinai spręsti pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos V. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjos V. Č. skundas dėl antstolės R. P. veiksmų, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Arvydas Žibas