Civilinė byla Nr. e2S-1080-587/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01098-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3.

(S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties ir 2019 m. balandžio 10 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5189-717/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horebas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Samsonas“ (toliau – ir UAB „Samsonas“) ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovės UAB „Samsonas“ prievolė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horebas“ (toliau – ir UAB „Horebas“) pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 19 yra pasibaigusi įskaitymu (el. bylos kopija, b. l. 3–8). 

2.       2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092, vykdant išieškojimą pagal Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 19 (el. bylos kopija, b. l. 9–11). 2019 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės UAB „Samsonas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092 vykdant Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. parastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 19 atmestas.

3.       2019 m. kovo 22 d. ieškovė UAB „Samsonas“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo ieškovei UAB „Samsonas“ iš atsakovės UAB „Horebus“ priteisti 16738,94 Eur nuostolių atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. bylos kopija, b. l. 55–59).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės UAB „Samsonas“ 2019 m. kovo 22 d. pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ ir ieškovės UAB „Samsonas“ ieškinį atsakovei UAB „Horebas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia paliko nenagrinėtu (el. bylos kopija, b. l. 72–74).

5.       Teismas vertino, jog ieškovė pareiškimu  „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ keičia ne tik ieškinio dalyką (patį reikalavimą), bet ir ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes). Aplinkybę, jog ieškovės pareiškime „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ nebeliko didelės dalies teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, vertino kaip ieškinio pagrindo pakeitimą. Pažymėjo, kad aptariamu pareiškimu ieškovė reiškia reikalavimą priteisti nuostolius, todėl turės nurodyti naujas faktines aplinkybes – civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ atsisakė tenkinti, nurodė, kad nutartis šioje dalyje neskundžiama (CPK 141 straipsnis).

6.       Taip pat teismas konstatavo, kad atsisakius tenkinti ieškovės pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ byla toliau turėtų būti nagrinėjama pagal jau pareikštą ieškinį. Tačiau sprendė, kad tolimesnis bylos nagrinėjimas netikslingas, kadangi akivaizdu, jog ieškovės pozicija dėl pirminio ieškinio yra pasikeitusi, ji jo nepalaiko, pareiškė pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, kuriame keičiamas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas. Sprendė, jog naujas ieškinys negali būti nagrinėjamas šioje byloje, o turi būti reiškiamas kitoje byloje, todėl pradinį ieškovės ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia paliko negarinėtu (CPK 296 straipsnis 1 dalies 12 punktas).

7.       2019 m. balandžio 10 d. papildoma nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą ir priteisė iš ieškovės UAB „Samsonas“ atsakovei UAB „Horebas“ 1425,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. bylos kopija, b. l. 79–81). Teismas konstatavo, jog ieškovė pasinaudojo savo procesine teise keisti ieškinio dalyką, tačiau teismui konstatavus, jog ieškovės pozicija dėl pirminio ieškinio iš esmės yra pasikeitusi, kad pareiškimu keičiamas ne tik ieškinio dalykas, bet ir ieškinio pagrindas, teismo nutartimi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsisakė tenkinti, o pradinį ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis ir pripažino, jog atsakovė turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors priimant nutartį dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėtu įrodymai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nebuvo pateikti. Teismas konstatavo, kad teismo procesą iniciavo ieškovė, todėl atsakovei teikti atsiliepimą į ieškinį buvo ne procesinė teisė, o procesinė pareiga (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovė pasinaudojo apeliacijos teise skųsti ieškovės prašymu priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šis jos skundas buvo patenkintas. Savo procesinei pareigai atlikti atsakovė turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir tokį atsakovės elgesį vertino esant tinkamu.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Samsonas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir 2019 m. balandžio 10 d. papildomą nutartį bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (el. bylos kopija, b. l. 83–88). Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

8.1.                      Teismas, viena vertus, pripažino jog ieškovė, pakeisdama abu ieškinio elementus ieškinio dalyką ir pagrindą, pareiškė naują ieškinį, bet, kita vertus, taikė procesines teisės normas (CPK 141 straipsnis), skirtas spręsti ne naujo, o pakeisto ieškinio, priėmimo klausimą. Mano, jog teismas nusprendęs, kad ieškovė pateikė naują ieškinį, turintį naują savarankišką pagrindą, o nepakeitė pradinį ieškinį, turėjo taikyti bendrąsias ieškinio priėmimo taisykles (CPK 137 straipsnis) ir procesines pasekmes. Ieškovės vertinimu, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi įformintas procesinis rezultatas savo esme atitinka atsisakymą priimti ieškinį, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės UAB „Samsonas“ pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, yra neskundžiama.

8.2.                      Ieškovė savo vienarūšį priešpriešinį nuostolių atlyginimo reikalavimą atsakovei kildino iš atsakovės civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu dėl atsakovės UAB „Horebas“ neteisėtų veiksmų – uždraudimo iš UAB „Horebas“ patalpų pasiimti ieškovei UAB „Samsonas“ priklausančius daiktus. Reikšdama reikalavimą pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį  Nr. 19 yra pasibaigusi 2019 m. sausio 9 d. įskaitymu, ieškovė negalėjo tuo pačiu ieškinyje reikšti reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovei nuostolių atlyginimą. Kauno apygardos teismui, išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą ir 2019 m. kovo 20 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei atmetus ieškovės prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092 vykdant Kauno 2-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. paprastajame  neprotestuotiname vekselyje Nr. 19, iš esmės pasikeitė faktinė situacija, ieškovė vykdymo procese privalėjo sumokėti atsakovei vykdomajame dokumente reikalaujamą sumą. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovė prarado materialinį teisinį suinteresuotumą ginti savo teises, reikšdama reikalavimą pripažinti, kad dar iki vykdymo proceso pradžios ieškovės prievolė atsakovei pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 19 pasibaigė įskaitymu.

8.3.                      Ieškovė, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, pakeitė ieškinio dalyką. Aplinkybę, jog pareiškime „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ nebeliko didelės dalies faktinių aplinkybių, nurodytų ieškinyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip ieškinio pagrindo pakeitimą, nes naujų aplinkybių ieškovė nenurodė. Pirminio ieškinio faktinio pagrindo sudėtinė dalis buvo aplinkybės dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškime „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ nurodytos aplinkybės dėl atsakovo civilinės atsakomybės yra naujos faktinės aplinkybės (naujas ieškinio pagrindas).

8.4.                       Be to, atsisakydamas tenkinti ieškovės pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, teismas užkirto ieškovei kelią įgyvendinti procesinę teisę pakeisti ieškinio dalyką (CPK 42 str. 1 d.).

8.5.                      Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytais atvejais. Palikti ieškinį nenagrinėtą šiuo pagrindu, nenurodant kito konkretaus įstatyminio pagrindo, numatyto CPK ar CK, apskritai negalima. Pirmosios instancijos teismas atsisakęs, tenkinti ieškovės UAB „Samsonas“ pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, neturėjo jokio teisinio pagrindo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą.

8.6.                      Pripažinus, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės UAB „Samsonas“ pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ ir ieškovės ieškinys atsakovei dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia paliktas nenagrinėtas, turi būti panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. papildoma nutartis, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ar baigus bylą nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.

9.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „Samsonas“ atskirąjį skundą atsakovė UAB „Horebas“ prašo nutraukti pradėtą apeliacinį procesą dėl 2019 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, o 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartis palikti nepakeistas (el. bylos kopija, b. l. 91–93). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismų praktika dėl CPK 141 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo yra visiškai nuosekli ir aiški. Atsakovė mano, kad ieškovė sąmoningai pateikė nepagrįstą ir neteisėtą atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri yra apeliacine tvarka neskundžiama. Teismas nesvarstė naujo ieškinio priėmimo klausimo, todėl pagal expressis verbis reguliavimą neskundžiama nutartis netapo ir negalėjo tapti apeliacijos objektu.

9.2.                      Atskirajame skunde pati ieškovė pripažįsta, kad prarado materialinį suinteresuotumą ginti savo pažeistas teises pagal pareikšta ieškinį. Esant tokiai situacijai, teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį paliko nenagrinėtą. Toks procesinis teismo sprendimas labiausiai atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo reikalavimus. 

9.3.                      Kadangi byla buvo pabaigta palikus ieškinį nenagrinėtą, t. y. nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Apeliacinio skundo objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtas pradinis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horebas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia bei atsisakyta tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, bei 2019 m. balandžio 10 d. papildomos nutarties, kuria iš ieškovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilęs ginčas dėl pradinio ieškinio palikimo nenagrinėtu ir patikslinto pareiškimo, kuriuo, teismo teigimu, keičiamas ir ieškinio pagrindas ir dalykas, priėmimo klausimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12.       Dėl skundo priėmimo bei nutarties dalies apskundimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodė, kad nutartis tik dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kitoje dalyje, t.y. dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ pareiškimo „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ atsisakymo tenkinti – neskundžiama. Tačiau teismas 2019 m. balandžio 12 d. gavęs atskirąjį skundą, kuriame akivaizdžiai skundžiama ir nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, atskirąjį skundą priėmė pilna apimtimi. Tai matyti iš Teismų informacinės LITEKO sistemos 2019 m. balandžio 12 d. teisėjos rezoliucijos ant atskirojo skundo. Nors teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė, kad pareiškimą atsisakyta tenkinti, nutarties motyvuose nurodo, kad teismas vertina, jog ieškovės pareiškimu „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ keičiamas ne tik ieškinio dalykas, bet ir ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės), laikė, kad tai yra naujas ieškinys ir netenkino pareiškimo būtent dėl šių naujų aplinkybių atsiradimo, t.y. dėl to, kad keičiamas ir ieškinio pagrindas ir dalykas. Taip pat nutartyje nurodo, kad pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo nebuvo priimtas. Prieš tai – 2019 m. kovo 25 d. posėdyje taip pat buvo nurodoma, kad bus sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas (garso įrašo 1.39-1.55 min.). Tačiau tokia nutartis ar rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo teismo nebuvo priimta. 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje buvo pasisakyta dėl pareiškimo netenkinimo.  

13.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu atveju, teismui manant, kad keičiamas ir ieškinio pagrindas ir dalykas, ir laikant, kad tai yra naujas ieškinys, rezoliucinė nutarties dalis turėjo būti atsisakymas priimti pareiškimą, o ne netenkinimas (priėmimo klausimas iki 2019 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo išspręstas nebuvo), todėl ši nutarties dalis taip pat skundžiama (CPK 137 str. 5 d.).

14.       CPK 141 straipsnyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, o ribojamas pateikimas – tik vėlesnėje, t.y. teismo posėdžio stadijoje. Ribojamas vieno iš ieškinio elementų pakeitimas tik jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą (CPK 141 str. 3 d.). Jei pareiškimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, turi būti naudojamas trūkumų šalinimo institutas, o ne sprendžiamas jo tenkinimo ar netenkinimo klausimas. 

15.        Esant tokiam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad pareiškimo netenkinimas turi būti argumentuotas, kadangi 141 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kada teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Jeigu pirmos instancijos teismas argumentavo tuo, kad keičiamas ne tik ieškinio dalykas, bet ir ieškinio pagrindas, tokiu būdu turėjo būti sprendžiamas ieškinio priėmimo, o ne pareiškimo nagrinėjimo klausimas, kuris, kaip jau minėta, yra skundžiamas atskiruoju skundu.

16.       Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodo, kad yra keičiamas ir ieškinio pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundžiamos nutarties argumentu nesutinka.

17.       Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) numato ir tokią dispozityvumo principo išraišką, kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimą ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą) (2011 m. vasario 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-64/2011).

18.        Ieškovės ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, dėl kurių užvesta byla – tai, kad atsakovė negrąžina, ieškovės manymu, jai priklausančių daiktų. Ir tai, kokiu būdu kompensuoti šiuos nuostolius, t.y. kokį formuluoti ieškinio dalyką ir pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar reiškiant ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia įskaitymu, ar reikalauti grąžinti daiktus, ar reikalauti priteisti už juos pinigines lėšas – tai yra ieškovės pasirinkimo teisė. Ieškovė pirminiame 2019 m. sausio 24 d. pateiktame ieškinyje nurodė, jog prašo pripažinti, kad ieškovės prievolė pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra pasibaigusi įskaitymu. Pasikeitus aplinkybėms, kai šios civilinės bylos proceso metu vekselis vykdymo procese buvo apmokėtas, ieškovei kilo akivaizdi būtinybė keisti reikalavimą, t.y. tikslinti ieškinio dalyką pagal tas pačias faktines aplinkybes, kadangi pirminio ieškinio patenkinimas tapo negalimu, o daiktai nėra grąžinti, taip pat už juos nesumokėtos piniginės lėšos. Tą ieškovė ir padarė tikslindama ieškinį, keisdama ieškinio dalyką ir pareikšdama reikalavimą atsakovei dėl nuostolių priteisimo.

19.       Kaip matyti iš tolimesnės bylos eigos, teismui netenkinus prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir ieškinį palikus nenagrinėtu, teismui manius, kad jį nagrinėti netikslinga, ieškovė patyrė ne tik savo advokato išlaidas, bet iš jos buvo priteistos ir priešingos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ne dėl ieškovės kaltės. Taigi, kaip matyti, neteisingai konstatavus, kad ieškovė keičia ir ieškinio pagrindą ir dalyką, nesuteikiant teisės ieškovei pasinaudoti savo procesine teise patikslinti ieškinį keičiant jo reikalavimą, būtų pažeistos jos teisės nustatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnyje.

20.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Taigi, šia teise ieškovė ir pasinaudojo, byla buvo nagrinėjama parengiamojoje stadijoje. Ribojimų šioje stadijoje keičiant vieną iš ieškinio elementų teisės aktai nenumato. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi, ribojimas keisti ieškinio pagrindą ar dalyką numatytas tik vėlesnėse proceso stadijose. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sprendė patikslinto ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą, kuriame buvo keičiamas ieškinio dalykas ir jį sprendė netinkamai, pažeisdamas proceso teisės normas, nors rezoliucinėje dalyje nurodo, kad pareiškimas netenkintas.

21.       Pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimų (CPK 226 straipsnis) ir spręsdamas pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo klausimą iš esmės savo nuožiūra, nesilaikant įstatymo reikalavimų, pažeidė proceso teisės normas, dėl to ieškovei nebuvo sudaryta galimybė iki galo tikslinant ieškinį bei reikalavimus (kas, kaip jau minėta tapo būtina bylos eigoje),  pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis tikslinti ieškinį bei jo dalyką (CPK 226 str.)

23.       Tačiau šiuo atveju vienintelis argumentas jo netenkinant, nurodomas, kad pareiškimu keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, kas gali būti pareiškimo atsisakymo priimti pagrindas. Todėl darytina išvada, kad toks pareiškimo netenkinimas savo esme ir prasme yra atsisakymas jį priimti, kadangi ir pagrindo ir dalyko keitimo Civilinio proceso kodeksas nenumato.  Tokius argumentus nurodo ir ieškovė atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka.

24.       Ieškovė skunde nurodė, kad kadangi, teismo vertinimu, tai buvo pateiktas naujas ieškinys, kurio rezultatas – atsisakymas jį priimti, turėjo būti taikyta Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismas su šiais ieškovės argumentais sutinka, daro išvadą, kad nutartis skundžiama visa apimtimi.

25.       Taigi, sistemiškai aiškinant teisės normas dėl ieškinio tikslinimo bei ieškinio dalyko bei pagrindo pakeitimo, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad Kauno apylinkės teismas nepriėmė patikslinto ieškovės reikalavimo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso normas ir taip užkirsdamas kelią ieškovei pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, 2019 m. balandžio 5 d. nutartis naikintina visa apimtimi ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

26.       Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti Civilinio proceso kodekso 296 straipsnyje. Šis sąrašas yra baigtinis, minėto straipsnio 1 dalies 12 punktas nukreipia į kitus Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus, t.y. ieškinio palikimas nenagrinėtu turi turėti aiškų teisinį pagrindą. Minėto straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu ir kitais šio kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodė, kad atsisakius tenkinti ieškovės pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ byla toliau turėtų būti nagrinėjama pagal jau pareikštą ieškinį, tačiau teismo vertinimu tolimesnis bylos nagrinėjimas netikslingas, kadangi akivaizdu, kad ieškovės pozicija dėl pirminio ieškinio yra pasikeitusi, ji jo nepalaiko, nes pareiškė pareiškimą „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“, kuriuo keičia ieškinio pagrindą ir dalyką, kuris turi būti nagrinėjamas kitoje byloje, todėl tikslinga pirminį ieškovės ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, palikti nenagrinėtą. Šioje nutartyje Kauno apylinkės teismas, kaip teisinį ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindą, nurodo Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kuris nukreipią į kitus Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso numatytus atvejus. Koks tas kitas įstatyme numatytas ieškinio palikimo nenagrinėtu teisinis pagrindas, teismas nenurodo.

27.       Jau minėtas teisinis ieškinio palikimo nenagrinėtu teisinis pagrindų reguliavimas nenumato teismui diskrecijos  teisės pasirinkti savo nuožiūra, kad galima ieškinį palikti nenagrinėtu, nes jį, teismo nuomone, nagrinėti nėra tikslinga, kaip šiuo atveju nutartyje nurodė Kauno apylinkės teismas, nenurodydamas teisinio ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo. Todėl sutiktina su ieškovės skunde išdėstytais argumentais dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

28.       Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtu tik todėl, kad nagrinėti jį neatrodė tikslinga, tačiau, kaip jau minėta, nenurodė teisinio pagrindo, kurio šiuo atveju, Kauno apygardos teismo įsitikinimu, ir nėra.

29.       Esant tokiam ieškinio palikimo nenagrinėtu teisiniam reguliavimui, Kauno apylinkės teismas ieškovės UAB „Samsonas“ pirminį ieškinį paliko nenagrinėtu be teisinio pagrindo, t.y. nepagrįstai, todėl šioje dalyje 2019 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina kaip neteisėta bei nepagrįsta ir klausimas iš naujo perduotinas nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30.       2019 m. balandžio 10 d. papildoma nutartimi Kauno apylinkės teismas priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horebas“ 1425,50 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisimo pagrindu nurodo CPK 94 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, bylinėjimosi išlaidas Kauno apylinkės teismas paskirstė ir priteisė todėl, kad 2019 m. balandžio 5 d. buvo priimta nutartis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ieškinį palikti nenagrinėtu.

31.        Kauno apygardos teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 5 d. nutartis dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horebas“ palikimo nenagrinėtu yra neteisėta bei nepagrįsta ir todėl naikintina, bei klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Dėl šios priežasties naikintina ir 2019 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ši Kauno apylinkės teismo nutartis  priimta tiesiogiai vadovaujantis 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, šis klausimas iš naujo perduotinas  nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

32.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. priimta nutartis bei 2019 m. balandžio 10 d. nutartis yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl naikintinos ir klausimai perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              atskirąjį skundą tenkinti.

                 Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

              Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                      Lina Žemaitienė