Civilinė byla Nr. e2A-510-413/2022
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00798-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2..1.1.1; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Draudilita“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2483-292/2021, pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Draudilita“ dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą, delspinigių bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Draudilita“ 3 822,20 Eur nuomos mokesčio skolą, 533,59 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei restorano patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 258,36 kv. m (toliau – patalpos), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei 1200 Eur nuomos mokestį.
3. Paskelbus Lietuvos Respublikoje karantiną, šalys 2020 m. gegužės 4 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo sutarė sumažinti nuomos mokestį 30 proc., t. y. iki 840 Eur per mėnesį. Šis Susitarimas galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino pradžios) iki 2020 m. birželio 16 d. (karantino pabaigos).
4. Atsakovei nemokant sutarto nuomos mokesčio, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu pranešė atsakovei, kad nuo 2020 m. spalio 23 d patalpų nuomos sutartį nutraukia. Tačiau po šios datos atsakovė patalpų ieškovei neperdavė, toliau jomis naudojosi ir patalpų perdavimo aktą šalys pasirašė tik 2020 m. lapkričio 4 d.
5. Atsakovės skola už patalpų nuomą atsirado (paskaičiuota) nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. ir siekia 8622,20 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 4800 Eur, todėl likusią nesumokėtą 3822,20 Eur nuomos mokesčio dalį ieškovė prašo priteisti teismine tvarka, kadangi gera valia grąžinti skolą atsakovė nesutinka.
6. Be to, pagal sutarties 8.1.6 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 3 procentų mėnesinio nuomos mokesčio dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą išsikelti iš patalpų dieną ir mokėti nuomos mokestį už šį laikotarpį. Atsakovė pavėlavo išsikelti iš patalpų (grąžinti ieškovei patalpas) 11 dienų (nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. imtinai), todėl privalo sumokėti ieškovei 396 Eur dydžio netesybas.
7. Be to, už vėlavimą mokėti nuomos mokestį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną. Delspinigiai paskaičiuoti už 180 kalendorines dienas ir sudaro 137,59 Eur.
8. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal sutartį ir papildomą susitarimą nuomos mokestis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir du mėnesius po to (iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.) neturėjo būti mokamas vadovaujantis sutarties 9.3. punkto, reglamentuojančio nenugalimos jėgos ( force majeure) taikymo sąlygas, nes būtent aptartu laikotarpiu šios sąlygos galiojo šalyje. Šalys 2020 m. gegužės 6 d. pasirašė sutarties priedą Nr. 4, kuriuo susitarė pratęsti patalpų nuomos sutarties terminą iki 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių ieškovė 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu informavo atsakovę, kad sutartį nutraukia nuo 2020 m. spalio 23 d. Po šio įspėjimo šalys bendravo žodžiu (telefonu) ir sutarė, kad sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. spalio 31 d., tačiau ieškovė su antstoliu į patalpas atvyko anksčiau, t. y. ne 2020 m. spalio 31 d., bet 2020 m. spalio 24 d. Todėl, atsakovės nuomone, tiek nuomos mokesčio skolą, tiek netesybas ieškovė prašo priteisti nepagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei R. V. iš atsakovės UAB „Draudilita“ 3 822,20 Eur nuomos mokestį, 533,59 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2038 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nurodė, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020m. kovo 14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šalyje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas. Šio nutarimo 3.2.6 punkte nurodyta, kad draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Teismas pažymėjo, kad atsakovė patalpas išsinuomojo restorano veiklai, todėl nekyla abejonių, kad įvedus karantiną, atsakovės veikla sustojo. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. Vyriausybė nutarė taikyti karantino švelninimus valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, kur darbas turėjo būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami užtikrinant nustatytas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis sąlygas arba nuotoliniu būdu. Privačiajam sektoriui rekomenduojama laikytis tų pačių rekomendacijų, kaip ir viešojo sektoriaus dirbantiesiems. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį karantino reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad 2020 m. kovo mėnesį įvestas karantinas nelaikytinas force majeure aplinkybe, sudarančia atsakovei pagrindą nemokėti nuomos mokesčio.
11. Šalys 2020 m. gegužės 4 d. susitarimu Nr. 1 susitarė, kad atsakovės mokamas nuomos mokestis nuo karantino pradžios per visą nuomininkės veiklos ribojimo terminą mažinamas, suteikiant jai 30 procentų nuolaidą ir tai atitinka Sutarties 9.1. punkto sąlygas. Susitarime Nr. 1 šalys nurodė, kad nuolaida taikoma atsakovės pageidavimu ir interesais, ieškovei dėl to geranoriškai sutinkant. Nei nuomos sutartis, nei prie šios sutarties sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl nuomos mokesčio sumažinimo karantino laikotarpiu galiojo, nebuvo ginčijamas ar nuginčytas.
12. Teismo vertinimu, atsakovė negali būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad dėl šalyje paskelbto karantino pati valstybė suteikė lengvatas nuomininkams, kompensuodama jų patirtas nuomos ir nuomos paslaugų išlaidas, kurias pagal Nuomos mokesčio kompensavimo aprašą (toliau – Aprašas) būtent nuomininkas ir turi pervesti nuomotojui. Todėl Vyriausybės nutarimas dėl karantino paskelbimo ir tam tikros veiklos ribojimo, kai valstybė sukuria mechanizmą ir kompensuoja arba iš dalies kompensuoja nuomos mokestį nuomininko ūkinės veiklos ribojimo laikotarpiu, nelaikytina nenugalima jėga CK 6.212 straipsnio prasme.
13. Iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invegos) 2021 m. lapkričio 17 d. rašto teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Draudilita“ pateikta paraiška neatitiko Aprašo 11.3 punkto reikalavimų, todėl buvo atmesta ir kompensacija jai nebuvo skirta. Tai reiškia, kad atsakovė dėl jos pačios veiksmų nepasinaudojo valstybės suteiktomis garantijomis. Teismo vertinimu, visos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl žodinių susitarimų su ieškove dėl nuomos mokesčio mažinimo pasinaudojant valstybės garantuotu nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmu tik patvirtina faktą, jog šalys ėmėsi priemonių sutarčiai vykdyti karantino sąlygomis. Teismas nurodė, kad kitos atsakovės nurodytos aplinkybės (kilęs konfliktas dėl gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo, ieškovės atsisakymo pasirašyti kasos išlaidų orderyje dėl 500 Eur gavimo, kad nuomojama patalpa įkeista, sutarties nutraukimo netikėtumas, keista sutarties nutraukimo data ir pan.) neturi reikšmės bylos baigčiai. Šalys sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, o sutarties šalis turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti ir imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnis). Atsakovė yra verslo subjektas, todėl jai taikomi aukštesni reikalavimai.
14. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo. Atsakovė tik abejoja dėl sutarties nutraukimo termino, nurodydama, kad tai svarbu vertinant prašomos priteisti skolos ir netesybų dydį, tačiau jokių argumentų dėl sutarties nutraukimo datos (ne)pagrįstumo nepateikė, pati pripažindama, kad patalpas ir jame buvusį inventorių perdavė ieškovei 2020 m. lapkričio 4 d. Pagal Sutarties 8.1.4. punktą nuomininkas moka nuomos ir kitus mokesčius iki šalys pasirašo nuomojamų patalpų grąžinimo aktą. Patalpų priėmimo – perdavimo aktas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad patalpos ieškovei perduotos 2020 m. lapkričio 4 d., todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. paskaičiavo 8622,20 Eur nuomos mokestį. Kadangi atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo sumokėjusi 4 800 Eur, todėl likusi neapmokėta nuomos mokesčio suma yra 3822,20 Eur.
15. Sutarties 8.1.6. punkte numatyta, kad jeigu nuomininkė laiku neatlaisvina nuomojamų patalpų arba atsisako jas laiku grąžinti nuomotojai, ji privalo sumokėti nuomotojai 3 procentų mėnesinio nuomos mokesčio dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną ir mokėti nuomos mokestį už šį laikotarpį. Kadangi atsakovė pavėlavo ieškovei grąžinti patalpas 11 dienų (nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. imtinai), todėl teismas pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą dėl 396 Eur netesybų. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad minėti 3 procentų delspinigiai yra neproporcingai dideli, kadangi dėl tokio delspinigių dydžio sutarties šalys susitarė laisva valia, o atsakovei, kaip verslo subjektui, toks delspinigių dydis nėra neproporcingai didelis.
16. Šalys sutarties 3.6 punkte nustatė, kad nuomininkei laiku ar pilnai nesumokėjus nuomos mokesčio, ji privalo už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti nuomotojai 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Tokiu būdu 0,02 proc. delspinigiai apskaičiuotini nuo laiku nesumokėtos sumos (3 822,20 Eur) už paskutinių šešių mėnesių terminą, t. y. už 180 kalendorines dienas, kurių dydis ieškinio padavimo teismui dieną sudaro 137,59 Eur.
17. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad ieškovės patirtos 1500 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagristos tai patvirtinančiais įrodymais, ieškovė taip pat sumokėjo 98,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė iki ieškinio padavimo 440 Eur išlaidų, iš viso – 2038,00 Eur, todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Draudilita“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Apeliantės vadovė E. M. žodžiu informavo ieškovę, kad karantino laikotarpiu nuomos mokesčio nemokės, nes sutarties 9.3. punkte numatytos force majeure sąlygos atitinka šalyje paskelbtą karantiną. Šalys žodžiu susitarė, kad bus taikomos force majeure sąlygos pagal sutarties 9.2 punktą, kuriame numatyta, jog apie šių aplinkybių (force majeure) atsiradimą ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų, įsipareigojimų negalinti vykdyti šalis privalo nedelsiant informuoti kitą šalį, jei tik toks pranešimas yra protingai įmanomas. Todėl apeliantė sutartyje nustatytu terminu (2020 m. kovo 5 d., balandžio 5 d., gegužės 5 d. ir paskesniais mėnesiais) nuomos mokesčio nemokėjo. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, šalys konkliudentiniais veiksmais pripažino force majeure sąlygų taikymą, todėl teismo išvada, kad šalyje įvestas karantinas nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą atsakovei nemokėti nuomos mokesčio, yra nepagrįsta.
18.2. Karantino švelninimai neapėmė viešojo maitinimo paslaugų visumos, buvo leista tiekti maistą tik išsinešimui. Tačiau tokiai veiklai vykdyti reikalingas atitinkamas įdirbis, įrankiai, peržiūrėtas meniu ir pan.
18.3. Teismas sutarties force majeure ir priedo prie sutarties (Susitarimo Nr. l) taikymo sąlygas aiškino kartu, nors iš esmės tai skirtingos aplinkybės ir skirtingi jų taikymo teisiniai pagrindai. Paskelbus šalyje karantino sąlygas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invega) paskelbė priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, kurioje buvo numatyta, kad ši priemonė taikoma juridiniams asmenims ir verslininkams, kurių vykdoma veikla atitinka veiklas, kurios karantino laikotarpiu buvo arba yra uždraustos ar ribojamos. Numatyta, kad didžiausias dalinio nuomos mokesčio kompensavimo dydis per mėnesį 50 proc. nuo 2020 metų vasario mėn. nuomininkui taikyto nuomos mokesčio dydžio, būtina sąlyga – nuomotojas taiko ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą. Po šios priemonės paskelbimo, apeliantei paskambino ieškovės sutuoktinis ir pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl nuomos mokesčio sumažinimo 30-čia procentų. Susitarimas Nr. 1 buvo pasirašytas siekiant padėti pačiai ieškovei gauti nors šiek tiek pajamų.
18.4. Teismas niekaip nepagrindė savo išvados, kad 2020 m. gegužės 4 d. susitarimas Nr. 1 atitinka sutarties 9.1 punkto sąlygas. Be to, pagal minėto susitarimo 4-ą punktą šis susitarimas įsigaliojo nuo jo sudarymo dienos ir galiojo dar du mėnesius po karantino pabaigos. Tai reiškia, kad susitarimas galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Invegos programoje buvo numatyta, kad nuomos mokesčio kompensavimas vykdomas nuo 2020 metų vasario mėnesį sumokėto nuomos mokesčio.
18.5. Apeliantės nuomone, byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovei nebuvo skirta kompensacija, yra esminė, nes tik tada, kai nuomininkas gauna kompensaciją, jis turi sumokėti nuomotojui nuomos mokestį. Atsakovė jokios kompensacijos negavo, todėl jai negali kilti pareiga mokėti nuomos mokestį pagal Susitarimo Nr. l sąlygas. Nors Invegai duomenis turi pateikti patalpų nuomininkas, tačiau šie duomenys turi būti patikrinti nuomotojo, todėl nuomotojas žino visas faktines aplinkybes. Būtent todėl, kad ieškovė (nuomotoja) susipažino su atsakovės (nuomininkės) teikiamais duomenimis, tarp šalių kilo konfliktas dėl neva ne taip atsakovės paskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Atsakovė konsultavosi su mokesčių administratoriumi ir gavo atsakymą, kad GPM skaičiuojamas teisingai, kad neteisi yra nuomotoja.
18.6. Ieškovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo visiškai netikėtas. Apeliantei dėl to reikėjo skubiai ieškoti kitų patalpų restorano veiklai. Tai sukėlė papildomų rūpesčių, nesaugiai dėl savo darbų vietų jautėsi ir darbuotojai. Ieškovė po 2020 m. rugpjūčio 1 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. spalio 23 d. apteikimo vėliau sutiko, kad sutarties nutraukimo data būtų perkelta į 2020 m. spalio 31 d., tačiau eilinį kartą nesilaikė susitarimo ir 2020 m. spalio 24 d. atvyko į restoraną su antstoliu pietų metu, filmavo restorano lankytojus ir darbuotojus be jų sutikimo. Ieškovė 2020 m. lapkričio 1 d. neatvyko perimti patalpų, nors jos buvo paruoštos perdavimui. Taigi, ieškovė pati nuarė nutraukti sutartį anksčiau numatyto termino, todėl prisėmė ir visą su tuo susijusią pasekmių atsiradimo riziką. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pavėlavo ieškovei grąžinti patalpas 11 dienų.
18.7. Priimdamas sprendimą, teismas tinkamai nesiaiškino sutarties turinio, neįvertinto sutarties ir jos pakeitimų (susitarimų) sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, kad ji nepasirašė net kelių ieškovės pateiktų susitarimų, nes tai akivaizdžiai prieštaravo atsakovės interesams. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti sutarties priedą Nr. 5, todėl apeliantė teikia papildomus įrodymus su apeliaciniu skundu ir prašo juo prijungti prie bylos.
18.8. Teismas buvo šališkas, kadangi 2021 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo ir nepratęsė termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, todėl atsakovė turėjo teikti paaiškinimus raštu, nes negalėjo pasinaudoti procesine teise ir pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį. 2021 m. liepos 15 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovė pareiškė nušalinimą teisėjai, tačiau jis buvo atmestas. 2021 m. liepos 19 d. nutartimi nutarta nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. spalio 6 d., tačiau į atsakovės atstovės užimtumą teismas neatsižvelgė, nors tai atsispindėjo teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą perkelti posėdžio datą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į teismo posėdį ir suderinta su atstovais sekančio posėdžio data 2021 m. lapkričio 6 d. 9 val., tačiau ieškovės atstovas 2021 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą perkelti posėdžio datą ir teismas šį prašymą patenkino. Teismas atmetė atsakovės atstovės prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, dėl to buvo apribota atsakovės galimybė užduoti jai klausimus, išklausyti jos versiją dėl šalis siejusių civilinių teisinių santykių, telefoninių pokalbių, žodinių susitarimų. Apeliantės įsitikinimu, sprendžiant šalių atstovų procesinius prašymus nebuvo užtikrintas šalių lygiateisiškumas, pažeistos procesinės teisės normos, liko neatskleista ginčo esmė.
18.9. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė duomenis, jog už ieškinio parengimą advokato padėjėjui M. M. sumokėta 800 Eur. Nors šis dydis neviršija Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, tačiau nebuvo įvertinta, jog į ieškinį buvo perkelti kiti ieškovės dokumentai: pranešimas, pretenzija, ieškinyje plačiau nedetalizuojant faktinių ir teisinių aplinkybių. Rekomendacijų 8.19 punkte už jame numatytas paslaugas nustatytas 0,1 koeficientas, tačiau teismo posėdžių trukmės teismas nevertino. Be to, Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad advokato padėjėjo teikiamoms teisinėms paslaugoms taikomas 80 procentų dydis. Teismas minėtų aplinkybių nevertino, todėl 1550 Eur atstovavimo išlaidas priteisė ieškovei nepagrįstai. Apeliantė taip pat nesutinka ir su priteista 440 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už pretenzijos surašymą ir antstolio paslaugas. Antstolio paslaugos nebuvo būtinos, be to pretenzija ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra procesiniai dokumentai CPK 110 straipsnio prasme.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. V. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju nebuvo force majeure taikymo sąlygų, kurios atleistų atsakovę nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nes dėl šalyje paskelbto karantino pati valstybė suteikė lengvatas nuomininkams, kompensuodama jiems patirtas nuomos ir nuomos paslaugų išlaidas. Ieškovė elgėsi sąžiningai ir geranoriškai pritaikė atsakovei 30 procentų nuolaidą nuomos mokesčiui, taip sudarydama atsakovei visas sąlygas gauti iš valstybės dalinę kompensaciją už nuomą.
19.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šalys dėl force majeure taikymo aplinkybių susitarė konkliudentiniais veiksmais ir sudarydamos 2020 m. gegužės 4 d. susitarimą Nr. 1. Atsakovė nustojo mokėti nuomos mokestį savavališkai.
19.3. Nei sutartis, nei jos 2020 m. gegužės 4 d priedas (susitarimas Nr. 1) dėl nuomos mokesčio sumažinimo nėra nuginčyti ir galioja. Todėl jokių susitarimų dėl force majeure sąlygų taikymo šalių sutartiniams santykiams tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo.
19.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad karantino laikotarpiu ji nevykdė komercinės veiklos, todėl labiau tikėtina, kad tokią veiklą ji vykdė.
19.5. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė negavo paramos niekaip neįtakoja jos sutartinei pareigai mokėti nuomos mokestį ieškovei. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, yra atsakinga už tinkamą dokumentų paruošimą paramai gauti, todėl bet kokie jos bandymai permesti atsakomybę ieškovei (fiziniam asmeniui), kuri geranoriškai suteikė apeliantei 30 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui, yra nepagrįsti ir nesąžiningi.
19.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei sutarties nutraukimas buvo netikėtas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, nereagavo į jai siunčiamas pretenzijas, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad nevykdant jai sutartinių įsipareigojimų sutartis gali būti nutraukta. Nors 2020 m. gegužės 6 d. sutarties pakeitimu (sutarties priedas Nr. 4) jos galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau tai nereiškia, kad pratęsta nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta atsakovei piktybiškai vengiant mokėti nuomos mokestį.
19.7. Jokio žodinio susitarimo dėl patalpų grąžinimo kitos datos, nei nurodyta 2020 m. rugpjūčio 1 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo (nuo 2020 m. spalio 23 d.), tarp šalių nebuvo. Patalpų perdavimo aktas pasirašytas tik 2020 m. lapkričio 3 d.
19.8. Ieškovė nesutinka, kad prie bylos būtų prijungti apeliantės nurodomi dokumentai, kadangi 2020 m. liepos 8 d. pranešimą atsakovė jau yra pateikusi į bylą kartu su rašytiniais paaiškinimais, o 2020 m. liepos 8 d. sutarties priedas Nr. 5 yra atsakovės nepasirašytas, todėl nėra sutarties sudedamoji dalis.
19.9. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, ieškovė nurodė, kad pati atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl operatyvaus bylos proceso, atsiliepimą į ieškinį pateikė praleidusi terminą. Atsakovė nėra suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu, o vien tai, kad jos netenkina byloje priimtas procesinis sprendimas savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
19.10. Teismui ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės pagrįstai buvo priteistos ieškovės patirtos 1500 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, kurių dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovė šias teisinės pagalbos išlaidas patyrė pagrįstai ir tik dėl pačios atsakovės kaltės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos sutarties priedą Nr. 5, todėl šį dokumentą ir papildomai 2020 m. liepos 8 d. pranešimą prašo priimti ir prijungti prie bylos apeliacinės instancijos teismo.
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės prašymo netenkinti, kadangi 2020 m. liepos 8 d. pranešimą atsakovė jau yra pateikusi į bylą kartu su rašytiniais paaiškinimais, o 2020m. liepos 8 d. sutarties priedas Nr. 5 yra atsakovės nepasirašytas, todėl nėra sutarties sudedamoji dalis.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad prašomas prijungti prie bylos atsakovės 2020 m. liepos 8 d. pranešimas jau yra byloje (DOK-24246), o 2020 m. liepos 8 d. Priedas Nr. 5 prie 2017 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties yra pasirašytas tik ieškovės, atsakovė jo nėra pasirašiusi ir nenurodė priežasčių, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti vienos iš šalių nepasirašytas susitarimas. Todėl tenkinti apeliantės prašymą ir prijungti šiuos dokumentus prie bylos nėra pagrindo (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo šališkumo
25. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, kadangi netenkino atsakovės prašymo ir nepratęsė termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2021 m. liepos 15 d. parengiamojo posėdžio metu teisėjai pareikštas nušalinimas buvo atmestas, atidėdamas bylos nagrinėjimą teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovės užimtumą ir netenkino jos prašymo dėl posėdžio datos perkėlimo, atmetė atsakovės atstovės prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Todėl, apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas šalių atstovų procesinius prašymus, neužtikrino šalių lygiateisiškumo, pažeidė proceso teisės normos, dėl ko liko neatskleista ir ginčo esmė.
26. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniais, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo (žodžiu arba raštu) turi būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis).
27. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. liepos 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Draudilita“ vadovė E. M. žodžiu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Nušalinimo pareiškime, be kita ko, nurodė, kad teisėja atsisakė pratęsti atsakovei minimalų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, be to, teisėja dirbo Alytaus miesto valdyboje, kuriai tuo metu vadovavo ieškovės atstovo advokato padėjėjo tėvas.
28. Alytaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2021 m. liepos 19 d. nutartimi atsakovės UAB „Draudilita“ pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atmetė. Nutartyje pažymėta, kad pagal teismų praktiką procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš įstatyme nustatytų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-156-943/2018). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-15-790/2021). Tuo atveju, kai dėl tam tikrų teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą.
29. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė teisėjos šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu. Tačiau, kaip buvo teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo pirmininkės pavaduotojos nutartyje, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022).
30. Vien tai, kad teismo priimti procesiniai sprendimai buvo nepalankūs apeliantei, nėra pagrindas abejoti sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nešališkumu, juolab kad teismas priėmė atsakovės rašytinius paaiškinimus dėl ginčo esmės (ieškovės ieškinio), išklausė žodinius paaiškinimus, sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir naujus įrodymus, atsakovė pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuos teisėjų kolegija įvertins ir padarys atitinkamas išvadas.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, todėl apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. V. (nuomotoja) ir atsakovė UAB „Draudilita“ (nuomininkė) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė ieškovės parengtą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamas patalpas – Restoraną, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, bendras plotas 258,36 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini),, priklausančias ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį mokėti po 1200 Eur nuomos mokestį ir 15 procentų nuo šio mokesčio sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą gyventojų pajamų mokestį (GPM) (3.1. punktas). Sutarties (patalpų nuomos) terminas – nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 dienos.
33. Šalys 2020 m. gegužės 4 d. pasirašė sutarties priedą (Susitarimą Nr. 1), kuriuo, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtą Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir šiuo nutarimu uždraustą tam tikrų rūšių veiklų vykdymą bei paslaugų teikimą, įskaitant nuomininko veiklą pagal nuomos sutartį nuomojamose patalpose (nuomininko veiklos ribojimas), susitarė, kad nuo atsakovės (nuomininko) veiklos ribojimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) visam nuomininko veiklos ribojimo terminui (įskaitant galimus nuomininko veiklos ribojimo termino pratęsimus po šio susitarimo pasirašymo) nuomos mokesčiui bus taikoma 30 procentų dydžio nuolaida (1 punktas). Šis susitarimas galioja nuo jo sudarymo dienos (2020 m. gegužės 4 d.) ir dar du mėnesius po karantino pabaigos (4 punktas). Minėtame (4 p.) sutarties punkte šalys nurodė, kad susitarime nustatytos sąlygos CK 6.189 straipsnio 2 dalies pagrindu (šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams) taikomos šalių santykiams, atsiradusiems iki šio susitarimo sudarymo, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d.
34. Šalys 2020 m. gegužės 6 d. pasirašė sutarties priedą Nr. 4, kuriuo susitarė pratęsti nuomos sutarties terminą iki 2023 m. lapkričio 30 d.
35. Ieškovė (nuomotoja) 2020 m. liepos 14 d. pranešimu Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo informavo atsakovę (nuomininkę) kad pastaroji nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų mokėti patalpų nuomos mokestį nuo 2020 m. kovo mėn. ir yra skolinga 4 380 Eur. Kadangi atsakovė nereaguoja į nuomotojos raginimus sumokėti skolą geruoju, ieškovė pareikalavo per 15 dienų, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 31d. sumokėti skolą ir įspėjo atsakovę, kad per nustatytą terminą skolos nesumokėjus, sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. liepos 31d.
36. Atsakydama į ieškovės 2020 m. liepos 14 d. pranešimą, atsakovė savo 2020 m. liepos 30 d. atsakyme, be kita ko nurodė, kad dėl pandeminės situacijos šalyje ir dėl to pablogėjusios atsakovės finansinės padėties ji nesutinka su paskaičiuota nuompinigių įsiskolinimo suma remdamasi sutarties 9 punkte įtvirtintomis force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis. Atsakovė sutiko mokėti už ieškovės nurodyta laikotarpį tokio dydžio įmokas: 1) už kovo 1-15 dienas mokėti 600 Eur + GPM nuo šios sumos; 2) už birželio 17-30 dienas mokėti 600 Eur + GPM nuo šios sumos; 3) už liepos 1-31 dienas mokėti 1200 Eur + GPM nuo šios sumos.
37. Atsakydama į šį atsakovės raštą, ieškovė 2020 m. liepos 8 d. pranešime nurodė su kokio dydžio įmokomis (mokesčiais) per aptartą laikotarpį ji sutinka ir pasiūlė atsakovei šias įmokas (mokesčius) sumokėti atitinkamai iki liepos 15 d., rugpjūčio 15 d. ir rugsėjo 1 d. Nurodė, kad nesumokėjus mokesčių skolos ieškovės nurodytomis datomis, šalių 2020 m. gegužės 4 d. susitarimas Nr. 1 prie 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutarties neteks galios ir nuomininkas turės sumokėti pilną, t. y. nesumažintą 30 proc., nuomos kainą. Šį pranešimą ieškovė pasiūlė pasirašyti atsakovei (į pranešimo grafą „šalių parašai“ įrašė atsakovės rekvizitus), tačiau jokio atsakymo atsakovė nepateikė.
38. Ieškovė (nuomotoja) 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu „Dėl 2017-08-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo ir nutraukimo“ pranešė atsakovei, kad nuomininkui (atsakovei) netinkamai (sutartyje nustatytu laiku) nemokant nuomos mokesčio, o nuo 2020 m. kovo 1 d. nuomos mokesčio apskritai nemokant, ieškovė nuo 2020 m. spalio 23 d. nutraukia 2017 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, reikalaudama perduoti nuomojamas patalpas 2020 m. spalio 24 d. ir informuodama atsakovę, kad tą dieną, 15 val. ieškovė atvyks perimti patalpų.
39. Antstolis S. V. 2020 m. spalio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad 2020 m. spalio 24 d. restorano patalpose vykdoma visuomeninio maitinimo veikla, aptarnaujami klientai, patalpos ieškovei tą dieną nebuvo perduotos.
40. Atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. perdavė ieškovei patalpas ir inventorių pagal tos pačios dienos šalių pasirašytus Negyvenamųjų patalpų ir inventoriaus perdavimo–priėmimo aktus.
41. Ginčijamu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d.) atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 4 800 Eur dydžio įmokas, t. y. pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pavedimą 1900 Eur; pagal sutarties 3.2 punktą 2400 Eur avansą (depozitą) ir 500 Eur grynaisiais pinigais. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
42. Ieškovė (jos advokatas) 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl nuomos mokesčio skolos ir kitų išlaidų atlyginimo, prašydama per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti 4 698,10 Eur, iš kurių 4 258,10 Eur skolos už patalpų nuomų, 290 Eur patirtų išlaidų už antstolio paslaugas ir 150 Eur – už pretenzijos parengimą.
43. Atsakovei nustatytu terminu reikalaujamų piniginių sumų nesumokėjus, ieškovė 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 822,20 Eur nuomos mokesčio skolą, 533,59 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
44. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
45. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nenugalimos jėgos (force majeure) taikymo sąlygas (CK 6.212 straipsnis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir buvo šališkas.
Dėl nenugalimos jėgos
46. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga (force majeure)).
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT) 2015 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2015, išaiškino, kad nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205 - 6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
48. Teismų praktikoje pripažįstami tokie nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojantys požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).
49. Plėtodama CK 6.212 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, konstatavo, kad COVID-19 pandemijos kontekste egzistuoja objektyvus poreikis plėtoti antrąjį nenugalimos jėgos kriterijų papildant jį aiškinimu, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (44 punktas).
50. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad laiko atžvilgiu egzistuoja dvejopo pobūdžio nenugalima jėga: nuolatinė ir laikina. Tuo atveju, kai nenugalima jėga yra nuolatinio pobūdžio, sutartinės prievolės pasibaigia CK 6.127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Jeigu nenugalima jėga yra laikina, tai sutartinės prievolės pačios savaime nepasibaigia, o sutarties šalis, besiginanti šiomis aplinkybėmis, atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui (CK 6.212 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad laikinojo force majeure atveju šalis, besiginanti šiomis aplinkybėmis, yra laikinai atleidžiama ne tik nuo sutartinės atsakomybės, bet ir nuo sutarties vykdymo (37 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (neteko galios 2020 06 10 nutarimu Nr. 579 nuo 2020 06 17) visoje šalies teritorijoje paskelbė karantiną ir nustatė jo teisinį režimą. Pagal nutarimo 3.2.6 punktą, nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje buvo uždrausta bet kokia viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus atvejus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų (2020 03 16 nutarimo Nr. 222 redakcija, įsigaliojusi 2020 03 16). Minėtas draudimas nuo 2020 m. gegužės 15 d. buvo atšautas, kai Vyriausybė šiame sektoriuje sušvelnino karantino sąlygas ir leido viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą nuo 8 iki 22 valandos, o darbo laiko ribojimų netaikė, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais; kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse (2020 05 13 nutarimas Nr. 475, įsigaliojęs nuo 2020-05-15).
52. Vyriausybės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 515, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 1 d., buvo išdėstyta nauja Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 redakcija, kur 4.2.1 punkte nurodyta, kad paslaugos teikiamos, prekyba viešose prekybos vietose bei veikla laisvalaikio ir pramogų vietose vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Pagal šio nutarimo 4.2.2 punktą viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla vykdoma nuo 8 iki 23 valandos. Darbo laiko ribojimas netaikomas: 1) kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais; 2) kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse; 3) kai viešasis maitinimas teikiamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose; 4) lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veiklai, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga. Nutarimo 6-ajame punkte nustatyta, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. Kaip minėta, šis Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios nuo 2020 m. birželio 17 d. (2020 06 10 nutarimo Nr. 579 redakcija).
53. Minėtos bylos kontekste verta pažymėti, kad Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ atnaujino šalyje karantiną ir šio nutarimo, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 2.2.7 punktu uždraudė viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla, išskyrus atvejus, kai: 1) maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais; 2) viešojo maitinimo paslaugos teikiamos įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose. Tačiau šio nutarimo nuostatos nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas (terminą), todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
54. Taigi, aptartas valstybės karantino teisinis režimas leidžia daryti tokias išvadas: 1) kad viešojo maitinimo įstaigų, tame skaičiuje ir restoranų, komercinė veikla nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. buvo iš viso draudžiama; 2) kad viešojo maitinimo įstaigų, tame skaičiuje ir restoranų, komercinė veikla nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo apribota.
55. Kasacinis teismas minėtoje 2022 m. kovo 24 d. nutartyje pažymėjo, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (48 punktas). Vadinamoji frustracija (sutarties tikslo žlugimas) gali būti laikoma viena iš sutarties vykdymo neįmanomumo ar esminio suvaržymo atmainų. Siekiant ją taikyti force majeure ar rebus sic stantibus atveju, reikia ne tik įrodyti vertinamuosius šių institutų kriterijus, bet ir pagrįsti, kad sutarties sudarymo metu šalims buvo žinomas ir suprantamas sutarties sudarymo tikslas, o negalėjimas jo pasiekti daro sutartį beprasmę (49 punktas).
56. Nagrinėjamu ginčo atveju buvo sudaryta komercinių patalpų nuomos sutartis restorano veiklai vykdyti, t. y. komercinei veiklai, susijusiai su viešo maitinimo paslaugų teikimu (sutarties 1, 2 punktai). CK 6.196 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienas iš kriterijų, kuriuo nustatomos sutarties numanomos sąlygos, yra sutarties tikslas. Tokio pobūdžio komercinių patalpų nuomos sudarymą lemia akivaizdūs ją sudariusių asmenų tikslai, t. y. nuomininkė siekia naudoti patalpas pagal komercinę jų paskirtį ir gauti iš to naudą – pajamas, o nuomotoja, perduodama jai nuosavybės teise priklausančias patalpas naudotis atlygintinai, gauti iš to taip pat ekonominę naudą – pajamas. Todėl jei sutarties tikslas siejamas su komercinės veiklos vykdymu, tokios komercinės veiklos laikinas apribojimas žlugdo sutarties tikslą (LAT 2022 m. kovo 24 d. nutarties 53 punktas).
57. Laikinas sutarties tikslo žlugimas gali būti priskirtas tiek prie laikinos nenugalimos jėgos atvejų, tiek prie sutarties vykdymo esminio suvaržymo. Dėl to, nesant galimybės vykdyti veiklos išsinuomotose komercinėse patalpose, nukentėjusi šalis turi teisę gintis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, jeigu yra nustatomas jų egzistavimo sąlygų visetas (LAT 2022 m. kovo 24 d. nutarties 54 punktas).
58. Šiuo atveju nustatyta, kad sudarant 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį pasaulinės COVID-19 pandemijos nebuvo ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių minėtos pandemijos aplinkybių ir pasirinktų teisinių kovos su ja būtų (valstybės teisinio režimo) sutarties objektyviai negalima buvo vykdyti; atsakovė (nuomininkė) šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti ir negalėjo užkirsti joms kelio; taip pat ji nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Tai reiškia, kad aptartu 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. birželio 16 d. laikotarpiu egzistavo visos nenugalimos jėgos taikymo sąlygos (6.212 straipsnis). Byloje nustatyta aplinkybė, kad šalys galiojant visiškam nuomininkės komercinės veiklos draudimui, 2020 m. gegužės 4 d. pasirašė papildomą susitarimą dėl 30 proc. lengvatos nuomos mokesčiui (nutarties 24 punktas) neteikia pagrindo išvadai, kad tokiais veiksmais (susitarimais) buvo paneigtos nenugalimos jėgos egzistavimo aplinkybės. Todėl nustačius visas nenugalimos jėgos egzistavimo sąlygas ir atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ne tik objektyvus neįmanomumas patenka į force majeure sampratą, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo atsakovės laikiną sutarties nevykdymą pateisinančios aplinkybės.
Dėl skolos dydžio
59. Pažymėtina, kad dėl Vyriausybės nustatytų draudimų ir ribojimų atsakovė negalėjo pilnavertiškai vykdyti savo komercinės veiklos tik tam tikru laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16d. Šią aplinkybę atsakovė iš dalies pripažino ir savo 2020 m. liepos 30 d. rašte (atsakyme), adresuotame ieškovei (nutarties 36 punktas). Todėl visiškai atleisti atsakovę nuo sutarties vykdymo remiantis nenugalimos jėgos institutu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, apeliantė (atsakovė / nuomininkė) nepateikė į bylą jokių įrodymų apie vykdomos komercinės veiklos rezultatus po karantino panaikinimo, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie CK 6.204 straipsnio nuostatų taikymą, todėl jos argumentai dėl nuomos mokesčio nemokėjimo už visą ieškovės nurodytą laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą, yra neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
60. Aptartų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į kitą byloje nustatytą aplinkybę, t. y. kad šalys 2020 m. gegužės 4 d. sudarė papildomą susitarimą (Susitarimas Nr. 1), kuriame, be kita ko, nustatė, kad šis susitarimas galioja dar du mėnesius po karantino pabaigos (nutarties 33 punktas).
61. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sisteminis sutarties aiškinimas grindžiamas idėja, kad jokios sutarties sąlygos negali būti aiškinamos izoliuotai. Jos turi būti interpretuojamos atsižvelgiant į sutarties visuminį reguliavimą.
62. Atsižvelgdama į papildomo susitarimo 1 punktą, kuriame apibrėžtas šio susitarimo sudarymo tikslas (taikyti nuomininkui 30 proc. nuolaidą mėnesiniam nuomos mokesčiui ryšium su Vyriausybės priimtu 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207), ir papildomo susitarimo 4 punktą, kuriame nustatyta susitarimo įgyvendinimo tvarka (susitarimas taikomas atgal, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d.) bei konkrečiu įvykiu apibrėžtą susitarimo galiojimo terminą (du mėnesius po karantino pabaigos, t. y. šiuo atveju iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.), teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo teiginius, kad šalys susitarė taikyti nuomos mokesčio nuolaidą iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.
63. Remdamasi aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad per ginčijamą laikotarpį (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d.) atsakovė (nuomininkė) liko skolinga ieškovei (nuomotojui) 546,83 Eur nuomos mokesčio pagal žemiau pateikiamus skaičiavimus.
64. 1) 580,65 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki kovo 15 d. (1200:31x15); 2) 392 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 17 d. iki birželio 30 d. (1200:30x14-30 proc.); 3) 840 Eur už 2020m. liepos mėn. (1200-30 proc.); 4) 1014,18 Eur už 2020 m. rugpjūčio mėn. t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 16 d. – 433,54 Eur (1200:31x16-30 proc.) ir nuo rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 31 d. – 580,64 Eur (1200:31x15); 5) 1200 Eur už 2020 m. rugsėjo mėn.; 6) 1200 Eur už 2020 m. spalio mėn., 6) 120 Eur už 2020 m. lapkričio mėn. (1200:30x3).
65. Tai reiškia, kad per aptartą laikotarpį atsirado 5 346,83 Eur nuomos mokesčio skola. Kadangi iki sutarties nutraukimo atsakovė buvo sumokėjusi 4 800 Eur (nutarties 41 punktas), be teisėto pagrindo nesumokėto mokesčio skola sudaro 546,83 Eur (5346,83–4800).
66. Pagal sutarties 7 punktą, nuomotojas (ieškovė), įspėjęs nuomotoją (atsakovę) prieš du mėnesius, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas sistemingai vėluoja arba ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų nuo sutartyje nustatyto termino uždelsia mokėti nuomos mokestį <...> (sutarties 7.1, 7.1.3; 7.1.4 punktai).
67. Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja grąžinti nuomojamas patalpas nuomotojui pasibaigus sutarties galiojimo laikui (ar ją nutraukus) tokiomis sąlygomis: nuomojamos patalpos grąžinamos kitą darbo dieną po paskutinės nuomojamų patalpų nuomos termino dienos (8.1.1 punktas); patalpų grąžinimas turi būti įformintas šalių pasirašytu aktu, o už laikotarpį iki šalių pasirašyto patalpų grąžinimo akto nuomininkas moka nuomos ir kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka (8.1.3 ir 8.1.4 punktai); jeigu nuomininkas laiku neatlaisvina nuomojamų patalpų arba atsisako jas laiku grąžinti nuomotojui, jis privalo sumokėti nuomotojui 3 (trijų) procentų mėnesinio nuomos mokesčio dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną ir mokėti nuomos mokestį už šį laikotarpį (8.1.6 punktas). Be to, sutarties 3.6 punkte šalys numatė, kad jeigu nuomininkė laiku ar pilnai nesumoka nuomos mokesčio, ji privalo sumokėti nuomotojai 0,02 procento nuo nesumokėto nuomos mokesčio sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
68. Byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo pagrindo, taip pat dėl to, kad atsakovė, būdama tinkamai informuota apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. spalio 23 d., sutartyje nustatytu terminu (2020 m. spalio 24 d.) patalpų neatlaisvino, toliau vykdė komercinę veiklą ir patalpų grąžinimo aktą pasirašė 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. pavėlavo grąžinti patalpas 11 dienų. Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė susitarė žodžiu (telefonu) su ieškove dėl kito sutarties nutraukimo termino (2020 m. spalio 31 d.), kad sutartu terminu ieškovė neatvyko perimti patalpų, kadangi šie argumentai grindžiami tik atsakovės paaiškinimais ir neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad pagal sutarties 10.3 punktą visi sutarties pakeitimai turi būti atliekami tik raštu. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, šalys tokios bendradarbiavo tvarkos ir laikėsi (pasirašydavo arba nepasirašydavo sutarčių papildymus / pakeitimus). Todėl vadovautis apeliacinio skundo argumentais dėl žodinio sutarties pakeitimo teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).
69. Sutarties 8.1.6 punkte nustatyti 3 proc. delspinigiai savo esme yra netesybos, kurių tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6. 258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
70. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl netesybų sumažinimo, tik kritikuojami teismo argumentai dėl šalių bendru sutarimu sulygto susitarimo dėl netesybų (nors sutartį vienašališkai parengė ieškovė) ir teismo išvados, kad atsakovei, kaip verslo subjektui, 3 proc. delspinigiai nėra neproporcingai dideli.
71. Pažymėtina, kad po 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutarties sudarymo šalys šią sutartį ne vienu susitarimu pildė ir keitė, tame skaičiuje pasirašydamos 2020 m. gegužės 6 d. sutarties priedą Nr. 4, kuriuo susitarė pratęsti sutarties terminą iki 2023 m. lapkričio 30 d. Į bylą nepateikta duomenų, kad keičiant (pildant) šalims pagrindinę sutartį naujais susitarimais atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ar pasiūlymus dėl sutarties 8.1.6 punkto pakeitimo. Prašoma ieškovės priteisti 396 Eur netesybų suma nėra neproporcingai didelė ir padengia minimalius ieškovės nuostolius, todėl keisti jų dydį, kai tokio reikalavimo nepareiškė ir pati atsakovė, nėra pagrindo.
72. Minėta, kad sutarties 3.6 punktu šalys taip pat susitarė ir dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą nesumokėto nuomos mokesčio dieną.
73. Šios nutarties 64-65 punktuose konstatuota, kad nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų atlaisvinimo dienai atsakovė buvo skolinga ieškovei 546,83 Eur (5346,83–4800) nuomos mokesčio. Todėl yra poreikis nustatyti naują delspinigių dydį atsižvelgiant į pasikeitusį skolos dydį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki ieškinio padavimo (2021 m. balandžio 7 d.) dienos, kas sudaro 16,79 Eur (546,83x0,02x154). Remiantis aptartais skaičiavimais, yra pagrindas išvadai, kad bendra atsakovės skola ieškovei yra 959,62 Eur (546,83+396+16,79).
Dėl procesinės bylos baigties
74. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nenugalimą jėgą (force majeure), kas sudaro teismo sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti teismo sprendimu priteistą sumą iki 959,62 Eur.
75. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė duomenis, jog už ieškinio parengimą advokato padėjėjui M. M. sumokėta 800 Eur. Nors šis dydis neviršija Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, tačiau nebuvo įvertinta, jog į ieškinį buvo perkelti kiti ieškovės dokumentai: pranešimas, pretenzija, ieškinyje plačiau nedetalizuojant faktinių ir teisinių aplinkybių. Rekomendacijų 8.19 punkte už jame numatytas paslaugas nustatytas 0,1 koeficientas, tačiau teismo posėdžių trukmės teismas nevertino. Be to, Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad advokato padėjėjo teikiamoms teisinėms paslaugoms taikomas 80 procentų dydis. Teismas minėtų aplinkybių nevertino, todėl 1550 Eur atstovavimo išlaidas priteisė ieškovei nepagrįstai. Apeliantė taip pat nesutinka ir su priteista 440 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už pretenzijos surašymą ir antstolio paslaugas. Antstolio paslaugos nebuvo būtinos, be to pretenzija ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra procesiniai dokumentai CPK 110 straipsnio prasme.
77. Tesimas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos siekia 2038 Eur, kurios susideda iš: 1500,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 98 Eur žyminio mokesčio ir 440 Eur ikiteismine tvarka patirtų išlaidų.
78. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
79. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
80. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
81. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio Rekomendacijų 5 punktas).
82. Nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 440 Eur, kurios susidarė už pretenzijos dėl įsiskolinimo likvidavimo paruošimą, teisinę konsultaciją – 150,00 Eur ir 290,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.
83. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui advokato V. K. 2020 m. lapkričio 20 d. parengtą pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo, adresuotą atsakovei, tą pačią dieną su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį, tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 054 ir pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad ieškovė advokatui už parengtą pretenziją sumokėjo 150 Eur.
84. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra priskirtinos prie būtinųjų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir apskaičiuojamas pagal Rekomendacijų 8.17 p., kuriame nustatytas tokio dokumento parengimo koeficientas – 0,1 ir maksimalus dydis yra 139,85 Eur (1398,50 (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.). Taigi, ieškovės turėtos ikiteisminės teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.17 punkte nustatytą maksimalų dydį.
85. Ieškovė taip pat yra pateikusi antstolio S. V. 2020 m. spalio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2020 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą 290 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis dokumentas yra susijęs su pareikštu ieškiniu, todėl ieškovės turėtos ikiteisminės išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą taip pat yra priskirtinos prie priteistinų iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
86. Ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas. Pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinio 2021 m. balandžio mėnesį parengimą priteistina suma yra 3048,40 Eur (1524,20 Eur (bruto) × 2,5 × 80 proc. (Rekomendacijų 5 p., 8.2 p.); už advokato padėjėjo konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, kurių bendra trukmė apie 5 val., maksimali priteistina suma yra 639,24 Eur (1598,10 (bruto) × 5 val. × 0,1 × 80 proc. (Rekomendacijų 5 p., 8.19 p.); už kitus advokato padėjėjo rengtus dokumentus, kurių į bylą pateikta 3, priteistina suma 383,54 Eur (1598,10 Eur (bruto) × 3 × 0,1 × 80 proc. (Rekomendacijų 5 p., 8.17 p.).
87. Taigi, pagal Rekomendacijas už ieškovei suteiktas advokato padėjėjo teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme maksimali suma yra 4071,18 Eur, tuo tarpu ieškovė prašė teismo priteisti 1500 Eur, kurios neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės realios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais patvirtintos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2027,80 Eur (1500 Eur + 98 Eur + 290 Eur + 139,80 Eur).
88. Teisėjų kolegijai nusprendus pakeisti skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 959,62 Eur, laikytina, kad ieškinys patenkintas 22 proc. (959,62 Eur × 100 proc. / 4355,79 Eur (3822,20 Eur + 533,59 Eur)), atmesta reikalavimų – 78 Eur (100 proc. – 22 proc.).
89. Ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patenkintai ieškinio daliai, kas siekia 446,12 Eur (2027,80 Eur × 22 proc. / 100 proc.). Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 446,12 Eur pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
90. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovė taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos duomenimis, atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 450 Eur, todėl atsakovei UAB „Draudilita“ iš ieškovės priteistina 351 Eur (450 Eur ×78 proc. / 100 proc.).
91. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 95,12 Eur (446,12 Eur – 351 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
92. Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – 22 proc. (959,62 Eur × 100 proc. / 4355,79 Eur apeliacinio skundo suma), atitinkamai paskirstytinos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
93. Apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 498 Eur, kurios susideda iš 98 Eur sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio ir 400 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto dydžio (maksimali suma yra 2716,77 Eur = 1598,10 (bruto) × 1,7). Atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 109,56 Eur (498 Eur × 22 proc. / 100 proc.).
94. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1500 Eur, kuri neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio (maksimali suma yra 2077,53 Eur = 1598,10 (bruto) × 1,3). Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 1170 Eur (1500 Eur × 78 proc. / 100 proc.).
95. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei R. V. iš atsakovės UAB „Draudilita“ priteistina 1060,44 Eur (1170 Eur – 109,56 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Draudilita“ (j. a. k. 304071204) 546,83 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 83 ct) skolą, 412,79 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 79 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (959,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,12 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti ieškovei R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Draudilita“ (j. a. k. 304071204) 1060,44 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų 44 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Jurgita Sujetienė