Civilinės bylos Nr. e2-551-330/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00340-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1643-275/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ ieškinį atsakovams T. R. ir R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė firma „Lietuvos melioracija“, A. P., trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus byloje, M. A. individuali įmonė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Finansų srautai“ kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Molesta“ sudarytus sandorius – mokėjimus atsakovui T. R. (2006 m. spalio 4 d. 1 105 000 Lt sumos mokėjimą Nr. 34 ir 90 000 Lt sumos mokėjimą Nr. 35; 2006 m. gruodžio 4 d. 125 000 Lt sumos mokėjimą), taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovo T. R. 356 232,62 Eur.
2. Trečiasis asmuo M. A. individuali įmonė (toliau – IĮ) pareikštu savarankišku reikalavimu (netiesioginiu ieškiniu) prašė pripažinti niekiniais ir (arba) negaliojančiais 2001 m. birželio 28 d. sandorį tarp UAB „Finansų srautai“ ir R. J., kuriuo bendrovė pardavė 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų atsakovui R. J. už 30 000 Lt, 2001 m. liepos 19 d. sandorį tarp UAB „Finansų srautai“ ir atsakovo R. J., kuriuo bendrovė įsigijo iš R. J. tuos pačius 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų už 995 000 Lt, taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovo R. J. priteisti BUAB „Finansų srautai“ naudai 208 526,41 Eur sumą; pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, kuria atsakovas R. J. perleido UAB „Lietuvos melioracija“ reikalavimo teises į UAB „Finansų srautai“ skolą.
3. Savo reikalavimams užtikrinti trečiasis asmuo M. A. IĮ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. J. priklausantį 208 526,1 Eur vertės nekilnojamąjį, o tokio nesant – kilnojamąjį turtą, įskaitant lėšas ir turtines teises.
4. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiamas tuo, kad prašoma priteisti suma laikytina didele atsakovui, be to, atsakovas yra nesąžiningas – iki bylos nagrinėjimo atliko savo turto kiekio mažinimo veiksmus, t. y. neatlygintinai perleido (dovanojo) turėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas R. J. kartu su sutuoktine, 2018 m. balandžio 25 d. dovanojo V. J. (tikėtina, savo sūnui) nekilnojamąjį turtą, kuris vienintelis nebuvo areštuotas ar kitaip suvaržytas. Be to, atsakovo atžvilgiu yra taikomi turto areštai kitose bylose.
5. Atsakovas R. J. atsiliepime prašė netenkinti trečiojo asmens M. A. IĮ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektų ir akcijų, kurių rinkos vertė yra 1 089 891 Eur, o tai patvirtina, kad ieškiniu reikalaujama suma nėra tokia, kurios atsakovas negalėtų sumokėti ieškinio patenkinimo atveju. Pažymėjo, kad turto dovanojimas pilnamečiam sūnui yra normali ir įprasta praktika šeimose santykiuose. Norėdamas nuslėpti turtą, jį atsakovas galėjo perleisti asmenimis, kurie niekaip nesusiję su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi patenkino trečiojo asmens M. A. IĮ prašymą ir areštavo 208 526,1 Eur vertės atsakovui R. J. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o turto nesant arba esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.
7. Teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog trečiojo asmens M. A. IĮ pareikštas ieškinys negalėtų būti patenkintas.
8. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimo sprendimo vykdymui, teismas nustatė, kad kitoje byloje atsakovo R. J. turtui jau yra taikomas 456 277,23 Eur vertės turto areštas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes 2018 m. balandžio 25 d. dovanojo sūnui V. J. nekilnojamąjį turtą, esantį Malūnėlio k., Molėtų r. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas turėjo matyti, kad ieškinys neatitinka netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, nes pagal teismų praktikos išaiškinimus netiesioginio ieškinio institutas nėra taikomas siekiant nuginčyti skolininko sudarytus sandorius. Ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, nes trečiasis asmuo ginčija sandorius, kurie sudaryti prieš devyniolika metų.
10.2. Nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nėra jokių duomenų, rodančių atsakovo R. J. siekį turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Priešingai, atsakovo turimas turtas patvirtina, kad teismo sprendimas galės būti įvykdytas. R. J. ir jo sutuoktinės beveik prieš dvejus metus sudarytas dovanojimo sandoris, kuriuo pilnamečiui sūnui padovanotas tik 20 324 Eur rinkos vertės turtas, esantis Molėtų rajone, neįrodo apsimestinio dovanojimo sandorio siekiant paslėpti turtą.
10.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. J. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto ir akcijų, kurių rinkos vertė yra 1 089 891 Eur, taigi reikalaujama priteisti suma nėra tokia, kurios atsakovas negalėtų sumokėti ieškinio tenkinimo atveju.
11. Trečiasis asmuo M. A. IĮ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.
12. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais teiginiais:
12.1. Ieškinio senaties taikymo ar netaikymo klausimas yra sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, be to, ieškinio senaties termino skaičiavimas prasideda ne nuo sandorių sudarymo, o nuo tada, kada asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą.
12.2. Šioje byloje pareiškėjas reikalauja ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, t. y. pasirinktas įstatymų leistinas civilinių teisių gynybos būdas.
12.3. Atsakovo R. J. turtui kitose bylose yra taikomas didelės vertės turto areštas. Suprasdamas, kad kyla grėsmė, jog jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti nukreiptas ir į dar neareštuotą turtą, jis tokį turtą dovanojo sūnui. Tokiu būdu atsakovas turto nuosavybės teises išlaikė šeimos rate, gali tuo turtu naudotis ir juo disponuoti.
12.4. Atsakovas R. J. jokių įrodymų dėl turimo turto vertės nepateikė. Atsakovas nurodė, kad jo turimo turto (nekilnojamųjų daiktų ir akcijų) vertę patvirtina Turto arešto registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Bet yra priešingai – šie duomenys parodo tai, kad atsakovui priklausantis turtas yra areštuotas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas trečiojo asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
15. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsakovas R. J. nesutikimą su skundžiama nutartimi, be kita ko, grindžia tuo, kad trečiojo asmens ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, nes neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų – pagal teismų praktikos išaiškinimus netiesioginio ieškinio institutas nėra taikomas siekiant nuginčyti skolininko sudarytus sandorius. Be to, atsakovo įsitikinimu, trečiojo asmens ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.
16. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo M. A. IĮ pareiškė reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad trečiojo asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo atveju netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas pažeistoms teisėms ginti, kad yra praleistas tokio ieškinio senaties terminas. Tačiau šie atsakovo nurodyti argumentai turėtų būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes, kaip minėta, ieškinio pagrįstumas tokiu atveju vertinamas tik preliminariai.
18. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentais, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo pagal trečiojo asmens pareikštus reikalavimus įvykdymui.
19. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
20. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
21. Tiek trečiasis asmuo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, rėmėsi ta aplinkybe, kad pareikštų reikalavimų suma atsakovui laikytina didele, o kitoje byloje atsakovo turtui jau yra pritaikytas 456 277,23 Eur dydžio areštas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas būtent dėl trečiojo asmens šioje byloje pareikštų reikalavimų ir galimos grėsmės galbūt trečiajam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Trečiasis asmuo kartu su savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė duomenų (Nekilnojamojo turto registro išrašus), kad atsakovo turimo turto vertė sudaro 1 089 891 Eur. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo teigia, jog šie duomenys neįrodo realios atsakovo turtinės padėties, be to, pats atsakovas jokių duomenų apie turtinę padėtį neteikė. Tačiau trečiasis asmuo, nurodydamas, kad atsakovo turtinė padėtis tikėtinai yra prasta, nepagrindė, kokiu būdu atsakovo turto areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
23. Analizuojamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, o ir trečiasis asmuo neįrodė savo teiginių, kad nepaisant kitose bylose jau taikomų atsakovo turtinių teisių suvaržymų, jo turimo turto vertės nepakaktų pareikštų reikalavimų patenkinimui trečiajam asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju (CPK 178 straipsnis).
24. Grėsmė būsimo trečiajam asmeniui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar ieško kitų panašių būdų, siekdamas išvengti galimų skolinių prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis). Trečiojo asmens teiginiai, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina jo su sutuoktine 2018 m. balandžio 25 d. sudarytas nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė apie 20 00 Eur, dovanojimo sūnui sandoris, neįrodo atsakovo siekio išvengti šioje byloje priimtino sprendimo įvykdymo. Tokie teiginiai paremti subjektyviu vertinimu ir deklaratyvaus pobūdžio interpretacija. Nurodytas turtas jo perleidimo sandorio sudarymo metu nebuvo areštuotas ar kitaip suvaržytas, o kol tas sandoris nėra nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas jį sudarė elgdamasis nesąžiningai.
25. Įvertindamas aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reguliavimo, todėl šių priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, o tik remiantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo trečiajam asmeniui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti trečiojo asmens M. A. individualios įmonės 2019 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui R. J. taikymo.
Teisėjas Gintaras Pečiulis