Civilinė byla Nr. e2A-226-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00066-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.18.8; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Maistulis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė, Administracija) prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sotėja“ ir UAB „Maistulis“ 58 959,08 Eur nuostolių atlyginimą, arba, jeigu teismas taikytų dalinės atsakomybės taisykles, priteisti iš UAB „Sotėja“ 32 555,26 Eur, o iš UAB „Maistulis“ 23 806,47 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas iki bylose bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, dėl kurių ieškovė negalėjo numatytu laiku užbaigti pirkimų „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (centralizuotas kiaulienos pirkimas) ir „Maisto produktų (jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (centralizuotas jautienos pirkimas) procedūrų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių maisto produktai – jautiena ir veršiena ir kiauliena – ieškovei pavaldžiose Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose tam tikrą laikotarpį buvo perkami už didesnę kainą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro patirtos didesnės išlaidos, t. y. skirtumas tarp kainų, už kurias maisto produktai buvo perkami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, ir kainų, už kurias tie patys maisto produktai būtų perkami, jeigu ieškovės atžvilgiu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovė būtų galėjusi numatytu laiku užbaigti centralizuotų pirkimų procedūras bei sudaryti pirkimo sutartis su pirkimo laimėtojais. Privalėdama užtikrinti maisto produktų tiekimą įstaigoms, ieškovė neturėjo kitos galimybės, kaip tik leisti įstaigoms toliau įsigyti maisto produktus pagal tuo metu galiojusias ir (ar) naujai įstaigų individualiai sudarytas sutartis, užtikrinant produktų tiekimo įstaigoms nepertraukiamumą. Egzistuoja teisinis bei faktinis pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę atsakovių atžvilgiu, kadangi atsakovių veiksmai atitinka subjektyvaus bendrininkavimo požymius – t. y. atsakovės veikė bendrai, iš anksto susitarusios ir turėdamos tikslą gauti naudą iš suderintų neteisėtų veiksmų dalyvaujant centralizuotuose pirkimuose bei sukelti žalą ieškovei.

3.       Atsakovė UAB „Sotėja“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Administracija nėra tinkama ieškovė, nes pati Administracija žalos nepatyrė. Žalą galėjo patirti pačios biudžetinės įstaigos – darželiai, o tiksliau – darželius lankančių vaikų tėvai, kurie mokėjo už vaikų maitinimą. Net jeigu žala buvo patirta, tai už ją negali būti nustatyta atsakovių solidarioji atsakomybė. Pradiniame ieškinyje ieškovė teigė, kad solidariai atsakingos trys bendrovės: UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“. Tačiau UAB „Egilėja“ likviduota, todėl neaišku, kodėl už UAB „Egilėja“ veiksmus turi atsakyti kitos atsakovės. Be to, ieškovės nurodytos žalos atsiradimą lėmė darželių veiksmai su tiekėjais, ieškovės priimti sprendimai. Pirkimuose buvo delsiama sudaryti tiekėjų pasiūlymų eiles ir nustatyti laimėtojus, taip pat delsiama sudaryti preliminariąją sutartį. Be to, darželiai maisto produktų pirkimus vykdė kiekvienas individualiai – neskelbiamų derybų ar neskelbiamos apklausos būdu. Nepaisant to, ieškovė, skaičiuodama žalą, vadovaujasi darželių atliktais decentralizuotais pirkimais (įskaitant, pirkimuose tiekėjų pasiūlytomis kainomis), kurie galėjo vykti neskaidriai dėl darželių veiksmų. Kai kurie darželiai nebuvo įtraukti į preliminariąją sutartį, jie galėjo pirkti decentralizuotu būdu, jų pateiktų sąskaitų negalima įtraukti skaičiuojant žalą. Kai kurie darželiai pirko didesnius kiekius mėsos produktų, negu numatyta jiems pagal preliminariąsias sutartis. Todėl dalis sąskaitų negali būti įtrauktos skaičiuojant žalos atlyginimą. Kai kurie darželiai pirko kitas mėsos rūšis, negu numatyta pagal preliminariąsias sutartis. Todėl ne visos sąskaitos gali būti įtraukiamos skaičiuojant ieškovės patirtą žalą. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą lėmė teismų procesiniai veiksmai.

4.       Atsakovė UAB „Maistulis“ su ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį pareiškė netinkama ieškovė. Administracija neturi reikalavimo teisės atsakovių atžvilgiu. Administracija švietimo ir ugdymo įstaigų atžvilgiu yra atskiras juridinis asmuo, kiekviena švietimo ir ugdymo įstaiga taip pat yra atskiri juridiniai asmenys, už maitinimą moka vaikų tėvai ir būtent jiems priklausytų reikalavimo teisė dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovių atžvilgiu negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, kadangi atsakingas tas asmuo, kuris pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje veikė kaip ieškovas. Ieškovė savo reikalavimus grindžia (galimu) konkurencijos teisės pažeidimu, tačiau atsakomybės mastą kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu skaičiuoja ne pagal ūkio subjekto vaidmenį ir (ar) indėlį konkurencijos teisės pažeidimo atžvilgiu, o pagal dienų, kurioms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skaičių. Tokiu būdu ieškovė nustatė su konkurencijos teisės pažeidimu nesusijusią nuostolių apskaičiavimo bazę. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jai priklausančios biudžetinės įstaigos dėjo pastangas sutartį nutraukti greičiau – ieškovė neįrodinėja, kad buvo tinkamai įgyvendinama kreditoriaus pareiga mažinti nuostolius. Ieškovės nurodytas nuostolių skaičiavimo terminas yra netinkamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 58 678,11 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kitus ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė UAB „Sotėja“ iš ieškovės 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovių po 552,58 Eur žyminio mokesčio.

6.       Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad Administracija yra netinkama ieškovė. Teismas nurodė, kad maitinimo paslaugų organizavimas švietimo įstaigose yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. Techniškai lėšų judėjimas nuo tėvų įmokų už maitinimą, kitų asignavimų skyrimo, iki apmokėjimo už konkrečius produktus iš Administracijos biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ sąskaitos pagal darželiams pateiktas tiekėjų sąskaitas, esminės reikšmės neturi. Administracijos teisę pareikšti ieškinį dėl atlyginimo patirtų nuostolių ir (ar) nesutaupytų sumų, suteikia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) įgalinimai administruoti viešųjų paslaugų teikimą. Turto administratoriaus įgaliojimai yra artimi savininko teisėms, jis gali reikšti ieškinį ir dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos administruojamam turtui atlyginimo, jeigu turto sumažėjo ir (ar) nebuvo sutaupyta.

7.       Teismas nustatė, kad Savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Administracijai pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl darželiams reikalingų maisto produktų įsigijimo. Ieškovė, kaip maitinimui skirtų lėšų administratorė, atliko ir centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Bylose, kuriose buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, Administracija buvo atsakovė ir jos atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Buvo paskelbti du viešieji pirkimai: 2018 m. lapkričio 3 d. paskelbtas centralizuotas kiaulienos pirkimas ir 2018 m. lapkričio 6 d. paskelbtas centralizuotas jautienos pirkimas. UAB „Sotėja“ 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė Kauno apygardos teismui du analogiško turinio ieškinius (dėl kiaulienos pirkimo ir dėl jautienos ir veršienos pirkimo), prašydama pripažinti neteisėtu (nepakankamu) pirkimų objektų neskaidymo pagrindimą; pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų keitimą dėl prekių pavyzdžių pateikimo ir termino atnaujintam varžymuisi; pripažinti neteisėtu sudėtinio pirkimo objekto apjungimą ir įpareigoti Administraciją skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu požiūriu ar įsigyti šias prekes atskirais pirkimais; dėl paskelbto pirkimų sąlygų neteisėtumo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Abiem atvejais buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi sustabdytos jautienos ir veršienos pirkimo procedūros, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi sustabdytas kiaulienos pirkimas, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šios dvi bylos buvo sujungtos į vieną, išnagrinėtos 2019 m. vasario 6 d. sprendimu atmetant ieškinį, sprendimas įsiteisėjo ir laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi palikus galioti priimtą sprendimą.

8.       UAB „Maistulis“ 2019 m. liepos 22 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti UAB „Egilėja“ neįprastai mažos kainos pagrindimą nepakankamu kiaulienos pirkime ir jautienos ir veršienos pirkime bei įpareigoti šiuo pagrindu Administraciją atmesti pasiūlymus; pripažinti žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Delikatesas“ neįprastai mažos kainos pagrindimą nepakankamu kiaulienos pirkime bei įpareigoti šiuo pagrindu Administraciją atmesti pasiūlymą; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti abiejų viešųjų pirkimų procedūras, o jeigu pirkimų sutartys sudarytos – sustabdyti su pirkimų laimėtojais sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 2019 m. liepos 22 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi šias panaikino. Ieškinys atmestas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 27 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1860-657/2019). Laikinosios apsaugos priemonės galiojo 2019 m. liepos 22 d.–spalio 17 d.

9.       UAB „Maistulis“ 2019 m. lapkričio 22 d. inicijavo Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-949-657/2020, prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį, sudarytą įvykdžius kiaulienos pirkimo procedūras; panaikinti 2019 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti UAB „Maistulis“ pasiūlymą kiaulienos pirkime, grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį; panaikinti 2019 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti UAB „Maistulis“ pasiūlymą jautienos ir veršienos pirkime ir grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį. UAB „Maistulis“ prašymu 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė jautienos ir veršienos pirkime – Administracija įpareigota nesudaryti pirkimo sutarties, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinio reikalavimai atmesti, sprendimas įsiteisėjo ir laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi palikus sprendimą nepakeistą.

10.       UAB „Egilėja“ (šiuo metu išregistruota) 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį, pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu Administracijos sprendimą, kuriuo UAB „Egilėja“ kiaulienos pirkime pateiktas pasiūlymas pripažintas negaliojančiu, grąžinti konkurso procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį; pripažinti neteisėtu Administracijos sprendimą, kuriuo UAB „Egilėja“ pasiūlymas jautienos pirkime pripažintas negaliojančiu, grąžinti konkurso procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį. UAB „Egilėja“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė kiaulienos pirkimą, 2019 m. spalio 28 d. sudarytos preliminariosios sutarties ir jos pagrindu sudarytų pagrindinių sutarčių vykdymą; įpareigojo Administraciją jautienos ir veršienos pirkime nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino dalį kiaulienos pirkimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (pirkimo sustabdymą ir draudimą vykdyti preliminariąją sutartį). Likusi dalis laikinųjų apsaugos priemonių panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimu atmetus UAB „Egilėja“ ieškinį, kuris įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismui palikus sprendimą nepakeistą. Pagal UAB „Egilėja“ ieškinį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kiaulienos pirkime galiojo 2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. sausio 16 d., o jautienos pirkime 2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gegužės 7 d.

11.       Ieškovė prašė taikyti atsakovių solidariąją atsakomybę nepaisant aplinkybės, kad UAB „Egilėja“ yra likviduota (išregistruota) juridinio asmens organų sprendimu 2021 m. gruodžio 15 d. Prašymą taikyti solidariąją atsakomybę ieškovė grindė iš esmės Konkurencijos tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Nutarimas) nustatytomis aplinkybėmis. Nutarime nustatyta, kad UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera vertintinos kaip vienas ekonominis vienetas; UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“, dalyvaudamos viešuose pirkimuose, visuomet bendradarbiavo su UAB „Sotėja“, tiek UAB „Maistulis“, tiek UAB „Egilėja“ veikla yra glaudžiai susijusi su UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera: UAB „Sotėja“ tiekia maisto produktus UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“; UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ naudojasi UAB Selnera teikiamomis buhalterinėmis ir dokumentų tvarkymo paslaugomis; visi nurodyti ūkio subjektai naudojasi tomis pačiomis patalpomis; UAB „Egilėja“ dalyvauja viešuose pirkimuose UAB „Sotėja“ siūlymu; UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ vadovų teigimu, aprašyta veiksmų derinimo schema buvo taikoma Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijų vykdytuose viešuosiuose pirkimuose. Šiuose pirkimuose UAB „Sotėja“ vadovė rengė UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ dokumentus ir vėliau juos derino su UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ vadovais, nors UAB „Egilėja“ ir UAB „Maistulis“ vadovai tarpusavyje nėra bendravę dėl viešųjų pirkimų. Veiksmų derinimas tarp UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ aprašytas Nutarimo 3.5 dalyje (susirašinėjimas, naudojimasis tuo pačiu IP adresu siunčiant pasiūlymus ir paraiškas; komercinių pasiūlymų turinio ir formos panašumai); nei UAB „Maistulis“, nei UAB „Egilėja“ tiesioginių ryšių nepalaikė – veiksmų derinimas vyko per UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera. UAB „Maistulis“ taip pat tiesioginių ryšių nepalaikė ir su UAB „Sanitex“, tačiau žinojo apie veiksmų derinimą su šiuo ūkio subjektu; ūkio subjektų veiksmų derinimas pirkimuose buvo tęstinio pobūdžio – veiksmai buvo derinami 101 viešajame pirkime 2016–2019 m. laikotarpiu; ūkio subjektai turėjo vieningą planą, skirtingu mastu sąmoningai prisidėjo prie to plano vykdymo ir t.t.

12.       Teismas pažymėjo, kad Nutarimas reikšmingas tuo, jog nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“, UAB „Egilėja“, UAB Solnera ir UAB „Sanitex“ bendradarbiavimą, vieningo plano turėjimą, bendrų tikslų siekimą viešųjų pirkimų srityje. Toks planas akivaizdžiai apėmė ir bylų kėlimą ginčijant Administracijos paskelbtų pirkimų procedūras ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ar Nutarimas įsiteisėjo esminės reikšmės nėra, nes kitoje byloje yra skundžiamos Konkurencijos tarybos pritaikytos sankcijos bendrovėms, o šioje byloje yra remiamasi Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pačių tiriamųjų bendrovių vadovų, darbuotojų duotais paaiškinimais. Įvertinant nustatytą grupės bendrovių veiklą daugelyje viešųjų pirkimų, aplinkybė, kad UAB „Sotėja“ nedalyvavo ginčo viešuose pirkimuose, neturi reikšmės, nes ji susijusi su kitomis bendrovėmis, be to, nors ir nedalyvavo ginčo pirkimuose, tačiau skundė tam tikras pirkimų sąlygas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Sanitex“ ir UAB Solnera, nors ir dalyvavo bendrame plane, tačiau ieškinių dėl ginčo viešųjų pirkimų nereiškė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikyti neprašė, todėl formaliai žalą padarant nedalyvavo ir į bylą nėra įtrauktos. UAB „Egilėja“ žalą padarant dalyvavo, nes prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsiradusios žalos padarymo laikotarpis yra įtrauktas į ieškiniu prašomą vertinti laikotarpį, teismo manymu, pagrįstai.

13.       Laikinosios apsaugos priemonės bylose buvo prašomos taikyti paeiliui (UAB „Sotėja“ prašymu laikinosios apsaugos priemonės galiojo 2018 m. gruodžio 5 d.–2019 m. balandžio 18 d., UAB „Maistulis“ prašymu – 2019 m. liepos 22 d.–2020 m. balandžio 2 d., UAB „Egilėja“ prašymu –2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gegužės 7 d. (abu pirkimai). Nors sudaromas įspūdis, kad UAB „Maistulis“ ir UAB „Sotėja“ yra tiesioginės konkurentės Administracijos vykdomuose pirkimuose, atsakovėms visose bylose prieš Administraciją atstovavo tos pačios advokatų kontoros teisininkai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu individualias sutartis su darželiais dėl mėsos pirkimo turėjo bei vykdė abi atsakovės.

14.       Teismas nustatė, kad atsakovės ir UAB „Egilėja“ bendrais suderintais veiksmais padarė žalos ieškovei. Esant solidariajai skolininkų atsakomybei kreditorius yra laisvas pasirinkti, iš kurio vieno skolininko, ar iš visų bendrai reikalauti prievolės vykdymo, todėl solidariosios prievolės konstatavimas eliminuoja UAB „Egilėja“ išregistravimo problemą – nepaisant vieno iš skolininkų išnykimo, kiti du skolininkai turi atsakyti už visų bendrai padarytą žalą. Teismas nurodė, kad atsakovės veikė bendrai, iš anksto susitarusios ir turėdamos tikslą abi gauti naudą iš suderintų neteisėtų veiksmų dalyvaujant centralizuotuose pirkimuose, todėl atsakovės pripažintinos solidariomis skolininkėmis.

15.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiai, aktualūs skaičiuojant ieškovės patirtą žalą, kiaulienos pirkimo atveju yra 2018 m. gruodžio 6 d.–2019 m. balandžio 18 d. (133 d.); 2019 m. liepos 22 d.–spalio 27 d. (87 d.); ir 2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. sausio 16 d. (57 d.), iš viso 277 d.; o jautienos pirkimo atveju: 2018 m. gruodžio 5 d.–2019 m. balandžio 18 d. (134 d.); 2019 m. liepos 22 d.–spalio 27 d. (87 d.) ir 2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gegužės 7 d. (169 d.), iš viso 390 d. Ieškovė nurodė, kad UAB „Egilėja“ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-944-601/2020 jautienos pirkimo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti įsiteisėjus teismo sprendimui 2020 m. kovo 13 d., tačiau teismas nustatė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d.

16.       Kiaulienos pirkimas paskelbtas 2018 m. lapkričio 2 d., pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 12 d., pasiūlymų galiojimo terminas – iki 2019 m. kovo 12 d., preliminarioji sutartis turėjo būti sudaryta 2019 m. kovo 22 d., pagrindinė sutartis – 2019 m. balandžio 22 d. Vadinasi, 2019 m. balandžio 22 d. yra ieškovės patirtų nuostolių skaičiavimo pradžios diena, nes nuo tos dienos ieškovė, kaip lėšų administratorė, galėjo pradėti pirkti mėsą centralizuoto pirkimo kainomis. Nuostolių skaičiavimo pabaigos diena, pagal ieškovės patikslintą ieškinio reikalavimą – 2020 m. sausio 18 d., kai panaikinus laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti sudarytos pagrindinės sutartys dėl kiaulienos pirkimo. UAB „Sotėja“ ginčijo termino pabaigos dieną, nurodė, kad kiaulienos pirkime preliminarioji sutartis sudaryta 2019 m. spalio 28 d., o paskutinės laikinosios apsaugos priemonės, draudusios vykdyti pirkimo procedūras, įskaitant ir pagrindinių sutarčių sudarymą, panaikintos 2020 m. sausio 16 d., todėl darželiai pagrindines sutartis turėjo sudaryti nedelsiant, jau sausio 16 d. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą (sausio 16 d.) nuo ieškovės prašomo taikyti nuostolių skaičiavimo pabaigos termino (sausio 18 d.) skiria tik 2 d., teismas į šią atsakovės pastabą atsižvelgė, neskaičiuodamas 2020 m. sausio 17 d. pateiktų sąskaitų darželiams „Linelis“ (trys sąskaitos, iš viso 22,10 Eur), „Mažylis“ (20,04 Eur), „Svirnelis“ (7,07 Eur), „Rasytė“ (2,47 Eur), „Žiedelis“ (18,71 Eur), „Aušrinė“ (5,63 Eur), bendra atimama suma – 76,02 Eur.

17.       Atsakovė taip pat ginčijo termino skaičiavimą nurodydama, kad nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. tiekėja UAB „Officeday“ pasirašė pagrindines sutartis su didžiąja dalimi darželių, todėl tiems darželiams nebuvo pagrindo pirkti kiaulieną pagal mažos vertės sutartis, taip pat nurodydama, kad jautienos ir veršienos pirkime pagrindinės sutartys su 26 darželiais pasirašytos 2019 m. liepos 10–31 d. Šiuos atsikirtimus teismas atmetė, nes UAB „Egilėja“ prašymu Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė 2019 m. spalio 28 d. sudarytos preliminariosios sutarties ir jos pagrindu sudarytų pagrindinių sutarčių vykdymą, o tai reiškia, kad nors pagrindinės sutartys su kai kuriais darželiais ir buvo sudarytos, tačiau teismas uždraudė jas vykdyti, vadinasi, darželiai turėjo pirkti produktus pagal mažos vertės sutartis. Tas pats taikytina ir jautienos pirkimo atveju, nes laikinosios apsaugos priemonės arba sustabdė abiejų viešųjų pirkimų procedūras, o jeigu pirkimų sutartys sudarytos – sustabdė su pirkimų laimėtojais sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymą, arba uždraudė vykdyti jau sudarytas sutartis.

18.       Ieškovė pritaikė savo reikalavimui 5 darbo dienų taisyklę iš precedentinių bylų Kauno apygardos teismo bylos Nr. e2A-1640-273/2020 (bulvių byla), ir Kauno apygardos teismo bylos Nr. e2-470-896/2022 (žuvies byla). Laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 18 d., kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Sotėja“ iškeltoje byloje, ir iki 2019 m. liepos 22 d., kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Maistulis“ iškeltoje byloje, teismo vertinimu, skaičiuojant ieškovės patirtus nuostolius reikšmės neturi, nes 2019 m. balandžio 18 d. panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, preliminarioji sutartis dar nebuvo sudaryta, buvo atnaujintos pirkimo procedūros, pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas ir pratęstas pasiūlymų galiojimo terminas iki 2019 m. liepos 9 d. Atsakovės argumentas, kad šiuo laikotarpiu, kai nebuvo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė galėjo jau sudaryti preliminariąją sutartį, yra nepakankamas mažinti atsakovių atsakomybę. Net jeigu Administracija ir būtų sudariusi preliminariąją sutartį 2019 m. balandžio 18 d.–liepos 22 d., tai vėlesnės laikinosios apsaugos priemonės uždraudė preliminariosios sutarties (jeigu tokia būtų) vykdymą.

19.       Jautienos ir veršienos pirkimas paskelbtas 2018 m. lapkričio 6 d., ieškovės teigimu, preliminarioji sutartis netaikant laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti sudaryta 2019 m. rugpjūčio 10 d., pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos 2019 m. rugsėjo 9 d., nes keletą kartų pasiūlymų pateikimo terminai buvo nukeliami. Faktiškai preliminarioji sutartis dėl jautienos pirkimo sudaryta 2020 m. liepos 9 d., pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos 2020 m. rugpjūčio 9 d. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jautienos pirkimo atveju baigėsi 2020 m. gegužės 7 d. įsiteisėjus teismo sprendimui UAB „Egilėja“ inicijuotoje byloje Nr. e2-944-601/2020. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. patikslintu ieškinio pareiškimu sutrumpino skaičiuojamąjį laikotarpį taikydama 5 darbo dienų taisyklę, nurodydama, kad pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui 2020 m. kovo 13 d., pagrįstas laikotarpis ieškovei sudaryti preliminariąją sutartį yra 5 darbo dienos, preliminarioji sutartis turėjo būti sudaryta 2020 m. kovo 20 d. Taip pat atsižvelgiant į kitose bylose teismų priimtų procesinių sprendimų konstatuotą pagrįstą 30 d. laikotarpį sudaryti pagrindines sutartis, pagrįsto nuostolių skaičiavimo laikotarpio pabaiga laikytina esant 2020 m. balandžio 20 d. Teismas nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių skaičiavimo laikotarpį jautienos ir veršienos pirkimuose nustatė nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. Aplinkybė, kad nuostolių skaičiavimo laikotarpis nesutampa su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiais, teismo vertinimu, nereiškia netinkamo nuostolių skaičiavimo laiko prasme, nes sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą yra aktualus ne faktinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis, bet pasekmių, priežastiniu ryšiu susijusių su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo laikotarpis.

20.       Atsakovės argumentavo, kad papildomų biudžeto asignavimų maitinimui ginčo laikotarpiu neskyrimas eliminuoja žalos faktą, byloje nepateikta įrodymų, kad Savivaldybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų mėsos pirkimų konkursuose turėjo skirti ar skyrė papildomų biudžeto lėšų vaikų maitinimui. Teismas su šiuo argumentu nesutiko, nurodė, kad net ir neskyrus papildomų biudžeto asignavimų vaikų maitinimui, vidinė paskirtų asignavimų struktūra galėjo pasikeisti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių: daugiau išleista mėsai, mažiau liko kitiems produktams (vaisiams, daržovėms, ir kt.); arba mažiau sutaupyta lėšų, ar apskritai nesutaupyta, nors tai galėjo būti padaryta, jeigu viešieji pirkimai būtų įvykę be kliūčių.

21.       Atsakovės ginčijo nuostolių skaičiavimą dėl jo hipotetinio pobūdžio, esą ieškovė neįrodė, kad nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pasiūlytos būtent tokios kainos, kokios buvo pasiūlytos, kad sutartys būtų buvę tokios, kokios vėliau ir buvo sudarytos. Teismas sutiko, kad nuostolių skaičiavimas yra hipotetinio pobūdžio, tačiau tokią ieškinio struktūrą lemia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalies norma, reikia modeliuoti, kokia būtų buvusi situacija netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kokia yra didžiausia tikimybė, kad preliminarioji ir pagrindinė sutartys būtų buvę sudarytos konkrečiomis datomis, kad kainos būtų buvę tokios ir t. t. Teismo nuomone, ieškovė konkrečiai nurodė, kokiais duomenimis ir kriterijais remdamasi ji sumodeliavo galėjusią būti įvykių chronologiją ir kainų struktūrą. Atsakovės tik deklaratyviai nurodo, kad taip galėjo ir nebūti, tačiau ieškovės naudotų duomenų iš esmės nenuginčijo, todėl atsikirtimai dėl hipotetinių skaičiavimų atmesti.

22.       Kiaulienos pirkime patirtų nuostolių paskaičiavimą ieškovė pateikė tiek pradinio ieškinio 34 priede ir pataisytoje lentelėje prie patikslinto (sumažinto) reikalavimo. Nuostolių dydis paskaičiuojamas kaip skirtumas tarp kainos, nurodytos darželiams pateiktose sąskaitose nustatytu skaičiuojamuoju laikotarpiu (faktiškai sumokėtos kainos su PVM) ir vidutinės kainos pagal centralizuoto pirkimo pirmųjų dviejų laimėtojų, pasirašiusių preliminarią sutartį (UAB „Officeday“ ir ŽŪB „Delikatesas“) pasiūlytus įkainius (vadinamosios teorinės kainos).

23.       Atsakovės ginčijo abu nuostoliams skaičiuoti naudojamus dėmenis: ir faktinį, ir teorinį. Dėl vidutinės kainos, atsakovės nurodė, kad preliminariąją sutartį pasirašiusių tiekėjų produkcijos kainų vidurkiai buvo naudojami siekiant išdidinti tariamai patirtus nuostolius, nes dauguma darželių pagrindines sutartis sudarė su UAB „Officeday“, o ne ŽŪB „Delikatesas“. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovės pasirinkta koncepcija skaičiuoti kainos skirtumą lyginant su dviejų konkurso laimėtojų pasiūlytų kainų vidurkiu, nuostolių sumą ne didina, o mažina. UAB „Officeday“ pasiūlytos kiaulienos kainos buvo mažesnės, negu ŽŪB „Delikatesas“, todėl skaičiuojant nuo UAB „Officeday“ siūlytų kainų, skirtumas su realiai laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu mokėtomis kainomis būtų didesnis, todėl ir ieškiniu prašoma priteisti nuostolių suma būtų didesnė. Jautienos pirkimo atveju lyginama su vieno tiekėjo, pasirašiusio preliminariąją sutartį (UAB „Officeday“) pirkime pasiūlyta kaina, nes kitų dviejų teikėjų pasiūlymai nebuvo pratęsti. Aplinkybė, kad lyginimui ieškovė pasirinko UAB „Officeday“ pasiūlymą, kuris buvo penktas pasiūlymų eilėje, t. y. didžiausias tarp pasiūlytų kainų, teismo vertinimu, yra tik naudingesnė atsakovei, nes lyginama su didesne pasiūlyta kaina, atitinkamai skirtumas, kuris ir sudaro nuostolių sumą, gaunamas mažesnis.

24.       UAB „Sotėja“ kėlė klausimą, ar įstaigos, neįtrauktos į preliminariosios sutarties priedus, galėjo sudaryti pagrindines sutartis pagal įvykdytą viešąjį pirkimą. Teismas pažymėjo, kad centralizuoti pirkimai paskelbti kaip maisto produktų (kiaulienos arba jautienos ir veršienos) pirkimas Savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, t. y. visoms įstaigoms. Tiek preliminariosios sutarties dėl kiaulienos pirkimo, tiek ir preliminariosios sutarties dėl jautienos pirkimo 1.2 papunkčiai nustato, kad įstaiga, turinti teisę sudaryti pagrindinę sutartį, yra ne tik ta, kuri įtraukta į poreikio sąrašą, bet ir įstaigų sąraše nenurodyta įstaiga, bet vėliau pirkėjo sprendimu ir su tiekėjais pasirašius papildomą susitarimą įtraukta į įstaigų sąrašą. Tų pačių sutarčių 27.3 papunkčiai numato, kad prekių kiekis gali būti didinamas ir tuo atveju, kai atsiranda nauja įstaiga, kuri nebuvo numatyta poreikių sąraše. Teismas priėjo prie išvados, kad įstaigų neįrašymas į preliminariosios sutarties priedus nėra pagrindas neskaičiuoti ieškovės nuostolių perkant mėsą šioms įstaigoms, nes egzistuoja didesnė tikimybė, kad šios įstaigos būtų sudariusios pagrindines sutartis dėl mėsos pirkimų. Aplinkybė, kad tam tikri darželiai ir po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudarė pagrindinių sutarčių pagal preliminariąsias sutartis, jau minėtos tikimybės nepaneigia. Skaičiuojamas nuostolių laikotarpis yra konkrečiai apibrėžtas, todėl vėlesnis įstaigų elgesys po skaičiuojamojo laikotarpio (sudarė sutartis ar ne) neturi reikšmės nuostoliams skaičiuoti.

25.       Atsakovė taip pat argumentavo, kad įstaigos faktiškai pirko didesnius mėsos kiekius, negu joms buvo numatyta pirkti pagal preliminariąsias sutartis. Šiuos argumentus teismas atmetė, nes preliminariųjų sutarčių 25 punktai numatė, kad sutarties 3 priede nurodyti perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs ir nelaikytini maksimaliais. Pirkėjas neįsipareigojo užtikrinti visų preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių ar viso jų kiekio nupirkimo. Vykdant preliminariąją sutartį, jos 3 priede nurodyti preliminarūs prekių kiekiai ir apimtis gali kisti, neviršijant preliminariosios sutarties 20 punkte nurodytos pradinės preliminariosios sutarties vertės, sudarant pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties 1 priede perkamų prekių kiekiai bus nurodomi atsižvelgiant į įstaigos prekių poreikį per pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpį. Preliminariųjų sutarčių 27 punktai numatė, kad sutarties 3 priede nurodytų prekių preliminarių kiekių ir apimties didinimas galimas, neviršijant šios sutarties 20 punkte nurodytos sumos.

26.       UAB „Sotėja“ nurodė, kad darželiai taip pat turi būti laikomi perkančiosiomis organizacijomis, todėl turėjo laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų ir priklausomai nuo pirkimo vertės skelbti atvirą konkursą arba vykdyti neskelbiamas apklausas, jų pagrindu sudaryti sutartis bei apmokėti tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik sutarties objektu esančioms prekėms ir tik susitartais įkainiais. Teismas atsakovės argumentus, susijusius su darželių padarytais VPĮ nuostatų pažeidimais, vertino kaip manipuliatyvius, ir juos atmetė. Darželių lėšas administruojanti ieškovė pasirinko skelbti bendrą centralizuotą mėsos pirkimą visoms įstaigoms, tačiau pirkimo eiga buvo sustabdyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovės teigimu, sustabdžius bendrą pirkimą, pavieniai darželiai turėjo skelbti savo viešuosius pirkimus, tačiau teismas nurodė, kad ir tokiu atveju mėsos produktų pirkimas negalėjo sustoti, nes maitinimo paslaugos turėjo būti teikiamos kasdien, kitaip tariant, net ir pavienių darželių viešųjų pirkimų atveju būtų reikėję laikinai pirkti produktus pagal pavienes sutartis, kol nauji pirkimai būtų įvykę. Atsakovė kartu su UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ ginčijo ieškovės paskelbtus centralizuotus pirkimus įvairiais aspektais, todėl neatmestina, kad būtų ginčijami ir atskirų darželių paskelbti viešieji pirkimai. Teismas nusprendė, kad vienų ar kitų viešųjų pirkimų paskelbimo reikalavimas nepaneigia, jog buvo patiriami nuostoliai iki tų viešųjų pirkimų rezultatų (mažesnių kainų) gavimo.

27.       Dėl kiaulienos pirkimuose patirtų nuostolių apskaičiavimų atsakovė nurodė, kad darželis „Pienė“ 2019 m. gegužės 29 d.–gruodžio 11 d. nepagrįstai pirko kiaulienos nugarinę ir sprandinę, nors pagal sutartį su tiekėju buvo sutarę pirkti kiaulienos kumpį ir mentę. Kainų skirtumas tarp kumpio (5,20 Eur / kg) ir sprandinės (5,51 Eur / kg) yra neesminis, nugarinė kainavo po 7,20 Eur / kg, t. y. 3 Eur / kg brangiau negu kumpis, tokių pirkimų per ginčo laikotarpį buvo, iš viso 54,2 kg, skaičiuojant po 3 Eur / kg, permokėta suma sudaro 162 Eur. Šia suma nuostolių dydis sumažintas. Darželis „Spindulys“ vieną kartą nupirko kiaulienos mentės už 1,59 Eur, nors pagal sutartį su tiekėju galėjo pirkti kiaulienos kumpį ar sprandinę, tačiau mentės kaina buvo 3,77 Eur / kg, t. y. mažesnė, negu sutartinės rūšies mėsos. Darželis „Rokutis“ pirko kiaulienos kumpį po 4,90 Eur / kg, nors pagal sutartį su UAB „Maistulis“ galėjo pirkti sprandinę po 7,10 Eur / kg, šoninę po 6,30 Eur / kg, mentę po 4,70 Eur / kg. Kitos rūšies kiaulienos nupirkimas esminio skirtumo kainų prasme nesudaro, nėra pagrindo šių pirkimų neįtraukti į nuostolių paskaičiavimą. Darželis „Žiburėlis“ pirko kiaulienos kumpį po 4,90 Eur / kg, nors pagal sutartį su tiekėju buvo susitaręs pirkti brangesnę kiaulieną – nugarinę, mentę, išpjovą, sprandinę. Teismas nusprendė, kad pigesnės kiaulienos rūšies pirkimai nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp faktinio pirkimo ir galėjusio būti teorinio pirkimo, daro mažesnius, sutarties iš esmės nepažeidžia, todėl atimti sumas nėra pagrindo. Darželis „Obelėlė“ pirko kiaulienos mentę po 4,90 Eur / kg, o pagal pateiktas sutartis su tiekėjais buvo numatytas kiaulienos nugarinės po 6,38 Eur / kg, kumpio po 4,90 Eur / kg pirkimas, kiaulienos mentės po 2,42 Eur / kg pirkimo sutartis pasirašyta tik 2019 m. lapkričio 7 d. Tačiau mentės kaina po 4,90 Eur / kg iš esmės atitinka kiaulienos kumpio kainą, mėsos rūšis šiuo atveju nėra esminis skirtumas, dėl kurio būtų galima atimti šiuos pirkimus iš bendro nuostolių skaičiavimo. Tas pats pasakyta apie darželio „Rudnosiukas“ ir darželio „Smalsutis“ faktinius pirkimus: pagal sutartį turėjo pirkti kiaulienos kumpį po 4,90 Eur / kg, tačiau keletą kartų pirko kiaulienos mentę ta pačia kaina, tai nesudaro esminių sutarties pažeidimų. Teismas nustatė, kad kiaulienos pirkimuose patirti nuostoliai – 45 408,87 Eur (iš ieškovės nurodytos 45 646,89 Eur sumos atimama 76,02 Eur dėl sutrumpinto nuostolių skaičiavimo laikotarpio ir 162 Eur dėl darželio „Pienė“ brangesnės pirktos mėsos pirkimo).

28.       Dėl jautienos ir veršienos pirkimų patirtų nuostolių skaičiavimų atsakovė nurodė, kad darželis „Mažylis“ pagal sudarytą sutartį negalėjo pirkti jautienos mentės 2020 m. vasario 5 d.–balandžio 20 d., nes sutartyje buvo numatytas pjaustytos jautienos tiekimas po 4,98 Eur / kg. Iš nuostolių skaičiavimo lentelės teismas nustatė, kad „Mažylis“ pirko jautienos mentę ta pačia kaina, po 4,98 Eur / kg, kaip ir numatyta pagal sutartį pjaustyta jautiena, todėl atimti nuostolių sumos nėra pagrindo. Darželis „Liepaitė“ pagal sutartį su UAB „Maistulis“ galėjo pirkti jautienos kumpį po 9,50 Eur / kg, tačiau 2019 m. lapkričio 13 d. nupirko jautienos mentės už tą pačią kainą, sumokėjo 16,74 Eur. Teismo nuomone, vien dėl mėsos rūšies šios sąskaitos nėra pagrindo išbraukti iš nuostolių skaičiavimo lentelės. Darželis „Kregždutė“ 2020 m. vasario 3 d. nupirko jautienos kumpio už 9,48 Eur, nors, atsakovės teigimu, pagal sutartį, sudarytą su ŽŪB „Delikatesas“, jautienos kumpio pirkti negalėjo. Iš pateiktos „Kregždutė“ 2019 m. kovo 29 d. sutarties su ŽŪB „Delikatesas“ priedo teismas nustatė, kad buvo sutarta tiekti „Kregždutei“ tik kiaulieną ir paukštienos mėsą. Teismas sutiko, kad jautienos nuostolių suma mažintina 9,48 Eur. Darželis „Klausutis“ 2019 m. rugsėjo 25 d.–2020 m. kovo 4 d. nupirko jautienos kumpio už 33,47 Eur, tačiau nėra pateiktų sutarčių su ŽŪB „Delikatesas“ dėl jautienos pirkimo, todėl bendra jautienos pirkimo nuostolių suma mažintina 33,47 Eur. Jautienos pirkimo atveju patirtų nuostolių suma 13 312,19 Eur mažintina atimant 9,48 Eur „Kregždutės“ jautienos kumpio išlaidomis, „Klausutis“ 33,47 Eur už jautienos pirkimus, lieka 13 269,24 Eur. Bendra priteistina suma – 58 678,11 Eur.

29.       Ieškinys tenkinamas 99,5 proc. (prašyta priteisti 58 959,08 Eur). Ieškovė patyrė 18 254,44 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti. UAB „Sotėja“ patyrė 6 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės nurodė, kad ieškovė šioje byloje nepagrįstai naudojosi advokatų paslaugomis, nes turi įdarbinusi apie 24 reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus. Teismas vertino, kad didžiąją dalį bylos medžiagos sudaro pačių darželių pateikti duomenys, kuriuos reikėjo apibendrinti, suskaičiuoti išleistas sumas, tai ieškovė galėjo atlikti savo pajėgomis. Ieškinio konstrukcija aiški, jau yra išnagrinėta keletas bylų, kuriose ieškinio pagrindas tapatus, o dalykas panašus. Situacija, kai ieškovė visuose centralizuotuose pirkimuose skirtingose bylose (su tapačiu ieškinio pagrindu) naudojasi advokatų paslaugomis, yra ydinga, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių 18 254,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

30.1.                      Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsta. Manydamas, kad ieškovės išlaidos per didelės, teismas turėjo jas sumažinti, o ne visiškai nepriteisti. Viešojo administravimo subjektai turi neapribotą teisę būti atstovaujamiems bei naudotis advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugomis. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad bylos vedimas per advokatą yra ydingas. Civiliniame procese negali būti pabloginama viešojo administravimo subjekto padėtis.

30.2.                      Teismas vertino tik tai, kad ieškinio konstrukcija yra aiški, jau yra išnagrinėta keletas bylų, kuriose ieškinio pagrindas tapatus, o dalykas panašus, tačiau neatsižvelgė į kiekvienos minimų išnagrinėtų bylų specifiką.

30.3.                      Tik pats viešojo administravimo subjektas, savarankiškai planuodamas ir organizuodamas skyriaus darbus, juos paskirsto skyriaus darbuotojams, atsižvelgdamas į skyriaus užimtumą, klausimo sudėtingumą ir kitus kriterijus. Būtent įvertinus Teisės ir konsultavimo skyriaus darbo apimtis, darbuotojų užimtumą ir jų kompetenciją, teisminių procesų, kuriuose dalyvauja ieškovė, skaičių, ir kitas aplinkybes, priimtas sprendimas atstovavimą ieškovės interesams šioje byloje pavesti advokatams. Teismas, spręsdamas, kad ieškovė neva nepagrįstai šioje byloje pavedė ją atstovauti advokatams, nesivadovavo faktais ir įrodymais apie realų ieškovės darbuotojų užimtumą aktualiu laikotarpiu ir galimybes atstovauti ieškovės interesams byloje. Vien faktas, kad ieškovė turi Teisės ir konsultavimo skyrių, neįrodo, kad ieškovė turėjo galimybę vesti bylą naudojantis tik vidiniais resursais. Teismui prieinama informacija apie aktualiu laikotarpiu teismuose nagrinėjamą bylų, kurių dalyve yra ieškovė, skaičių, tačiau teismas šios informacijos nevertino. 2021 m. (kuomet buvo inicijuota ši byla) Administracija preliminariai dalyvavo 1 374 teisminiuose procesuose bei preliminariai kuravo procesą apie 1 002 vykdomosiose bylose. Iš jų – tik preliminariai 36 bylose atstovavimas patikėtas advokatams ir (ar) advokatų padėjėjams. Taigi vienam teisininkui per 2021 m. teko vidutiniškai virš šimto teisminių ir vykdomųjų bylų, Teisės ir konsultavimo skyriaus užimtumas aktualiu laikotarpiu buvo didelis. Nors Administracija turi 23 specialistus, tačiau dalis jų atlieka administracines funkcijas. Be to, į jų darbo apimtį patenka labai platus spektras užduočių. Teisės ir konsultavimo skyriaus darbuotojai, be kita ko, tikrina teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų projektus, teikia išvadas ir pastabas dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Per 2021 m. vizuotų administracinių teisės aktų ir sandorių projektų skaičius preliminariai sudarė 11 173. Teismas sprendė klausimą, priskirtą ieškovės vidaus administravimo sričiai, taip pažeisdamas valdžių padalijimo principą.

30.4.                      Teismas nevertino suteiktų teisinių paslaugų apimties bei išlaidų dydžio. Ieškovė patyrė 18 254,44 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šiuo klausimu aktualiais teismo išaiškinimais precedentinę reikšmę turinčioje bulvių byloje, kurioje teismas priteisė ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byla yra didelės apimties. Bylos medžiagą sudaro daugiau nei 30 tomų. Siekiant suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą ieškovės atstovams teko iš 82 įstaigų surinkti itin didelį kiekį dokumentų ir duomenų bei juos susisteminti į vieną nuostolių apskaičiavimo lentelę bei sutikrinti pateiktus duomenis su dokumentais. Vien ieškinio priedus sudaro apie 280 sutarčių ir apie 4 600 sąskaitų. Byloje nagrinėjami klausimai neapsiribojo vien tik ieškinio parengimu, taip pat buvo teikiami papildomi paaiškinimai raštu dėl ginčo aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, atsikertama įvairiais procesiniais klausimais. Byloje vyko 4 teismo posėdžiai (bendra trukmė – 17 val.). Ieškovės patirtos išlaidos yra protingos, pagrįstos ir būtinos.

30.5.                      Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalis ir 6.263 straipsnio 2 dalis, įtvirtinančios visišką žalos atlyginimo principą. Bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Proceso šalis, kurios veiksmai teismo sprendimu pripažinti teisėtais, neturi likti nukentėjusia ir negauti visiško ir tinkamo jos patirtų išlaidų atlyginimo. Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 99,5 proc., todėl ieškovei turėjo būti atlyginama mažiausiai 99,5 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

31.       Atsakovė UAB „Maistulis“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1.                      Administracija turi pakankamai vidiniu? ištekliu? (23 darbuotojai teisės skyriuje), jog atstovautu? savo pozicijai teisme be advokatu? pagalbos ir taip neužkrautu? neproporcingos nuostoliu? atlyginimo naštos atsakovėms. Įvertinus tai, kad Administracija jau yra dalyvavusi bylose su tapačiu ieškinio pagrindu bei tai, jog didžiąją dalį suteiktu? teisiniu? paslaugu? sudarė darželiu? pateiktos informacijos rinkimas, advokato paslaugu? pirkimas nebuvo būtinas, todėl yra perteklinis bei nesąžiningas.

31.2.                      Administracija privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistu? tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Nėra duomenų apie teisės skyriaus negalėjimą tinkamai parengti procesinius dokumentus ar atstovauti ieškovei teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Tai, kad Administracija neorganizuoja darbo taip, jog būtu? tinkamai užtikrinta teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotoju?, turinčiu? aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali perkelti atsakovėms nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštos.

32.       Atsakovė UAB „Sotėja“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

32.1.                      Skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4–5 punktų. Skundo dalykas neatitinka skundo pagrindo. Ieškovė neskundžia sprendimo dalies, kuria teismas patenkino ieškinį ne visa apimtimi. Nepaisant to, prašoma priteisti visas išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškovė nelaimėjo ginčo visa apimtimi, todėl, net ir atmetus atsakovių skundus, ieškovės prašymas negalėtų būti patenkintas visiškai.

32.2.                      Skunde pateiktoje lentelėje konkretizuotos 18 254,44 Eur ieškovės apmokėtos teisinės paslaugos išlaidos, ne tik neatitinka išdėstyto 18 254,44 Eur suma apmokėtų teisinių paslaugų sąrašo, tačiau yra iš esmės visai kitos nei nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos naujos 18 254,44 Eur teisinių paslaugų „versijos“ nagrinėjimas reikštų CPK 306 straipsnio 2 dalies draudimo pažeidimą.

32.3.                      Atsakovėms negali būti perkeliama nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo našta vien dėl to, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai organizuoti skyriaus darbo arba pasirinko atstovus, kurie vestų bylą brangiau. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos (18 254,44 Eur) daugiau nei 2,5 karto didesnės už bulvių byloje ieškovei priteistas išlaidas (7 078,34 Eur). Ieškovė nenurodė, kodėl nepagrįsta teismo išvada, kad iš darželių gautų duomenų sutikrinimo, susisteminimo darbus galėjo atlikti pati ieškovė.

32.4.                      Ieškovė už advokatų teisines paslaugas sumokėjo neprotingo dydžio sumas. Išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą vertinamos neįtraukiant PVM. Reikalavimas dėl PVM, kurį sudaro 3 168,12 Eur, priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalius priteistinus dydžius.

33.       Atsakovė UAB „Maistulis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai UAB „Maistulis“ atžvilgiu iš dalies patenkinti, ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.1.                      Teismas nepagrįstai sutapatino VSĮ nustatytą viešųjų paslaugų administravimo funkciją su CK įtvirtintu turto administravimo institutu. Administratoriaus įgaliojimai netapatūs savininko teisėms. Ieškovė atlieka tik administracines funkcijas, t. y. įgyvendina pirkimų procedūras ir su tiekėjais sudaro preliminariąsias sutartis. Pagrindines sutartis su tiekėjais sudaro ir mokėjimus tiekėjams pagal šias sutartis atlieka pačios perkančiosios organizacijos. Mokėjimus už mažos vertės pirkimų metu įsigytas prekes atlikdavo kiekviena konkreti įstaiga, bet ne ieškovė ar Savivaldybė. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikomos ne tam subjektui, kuris yra atitinkamų prekių užsakovas ir atlieka mokėjimus, tačiau subjektui, kuris atlieka tik administracines funkcijas ir kuris nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepatyrė ir negalėjo patirti. Sąskaitos už mažos vertės pirkimų metu pirktus produktus išrašomos būtent darželiams. Neįvykdžius įsipareigojimų laiku, atsakomybė kiltų sandoryje nurodytai šaliai, t. y. tam tikrai įstaigai, o ne ieškovei. Ieškovė neįrodė, kad perkant maisto produktus panaudotos ieškovės ar Savivaldybės lėšos, o teismas apie tai nepasisakė. Ieškovė neturi teisės reikalauti lėšų, kurios nuosavybės teise nepriklauso ieškovei. Savivaldybės suteiktos lėšoms darželiams nėra vienintelės darželių gaunamos lėšos, o tai reiškia, jog net nėra aišku, kas galėjo patirti nuostolių.

33.2.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalis nurodo aiškų subjektą, kuris turėtų atsakyti už galimus nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. toje byloje ieškovu buvęs ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo. Kiti atsakomybės subjektai nėra nurodyti. Teismas nepagrįstai išplėtė atsakomybės subjektų pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies normą ratą.

33.3.                      Teismas sprendimą grindė Nutarimu, kuris apskųstas administraciniam teismui, įsiteisėjęs sprendimas dėl Nutarimo nėra priimtas. Teismas neturėjo teisės vadovautis Nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas selektyviai vadovaujasi Nutarime padarytomis išvadomis, pripažindamas tik atsakovių atsakomybę, bet nekreipdamas dėmesio į UAB „Sanitex“ veiksmus ir jos įtaką atsakomybės mastui. 

33.4.                      Nepagrįstai taikoma solidarioji atsakomybė atsakovių atžvilgiu, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ne atsakovės kartu, o kiekviena pavieniui. Tai reiškia, kad kiekviena iš atsakovių turėtų pareigą atsakyti tik ta nuostolių dalimi, kuri atsirado dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių. Veiksmų derinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nėra nustatytas, todėl teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę atsakovių atžvilgiu. Nutarime nėra vertinta ir (ar) konstatuota, kad draudžiamo susitarimo dalyviai derino savo veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymo. Nutarimu konstatuota tik tai, kad draudžiamo susitarimo dalyviai derino savo veiksmus pasiūlymų (ne)teikimo ir pasiūlymų komercinių dalių, bet ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vieno ar kito advokato pasirinkimas nereiškia, kad atsakovės bendradarbiavo ar derino savo veiksmus bei to paties asmens atstovavimas neįrodo asmenų ryšių.

33.5.                      UAB „Sotėja“ prašymu laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2018 m. gruodžio 5 d.–2019 m. balandžio 18 d., UAB „Maistulis“ prašymu – nuo 2019 m. liepos 22 d., t. y. praėjus 3 mėn. Per tuos 3 mėn., t. y. 2019 m. birželio 6 d. ieškovė paskelbė viešųjų pirkimų nugalėtojus. Būtent šis nugalėtojų paskelbimas ir buvo pagrindas pateikti skundą teismui ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad atsakovių reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones paduoti skirtingais ir tarpusavyje nesusijusiais pagrindais. UAB „Sotėja“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar iki UAB „Maistulis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo atsiradimo, todėl teismas negali teigti, jog atsakovės veikė iš anksto susitarusios.

33.6.                      Nei teismas, nei ieškovė nenurodė, kokios bendros naudos, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekė atsakovės. Vienintelis įrodymas, kuriuo vadovavosi teismas, nustatydamas, ar šiuo atveju veiksmai buvo suderinti, buvo Nutarimas, kuriame nėra nustatyta pažeidimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veikė bendru sutarimu. Tai, kad atsakovės buvo iš anksto susitarusios ir siekė bendros naudos, yra nepagrįsta prielaida, kuri Nutarime nėra įrodyta.

33.7.                      Teismas neįvertino UAB „Sanitex“ ir UAB „Officeday“ vaidmens. Teismas privalėjo į bylą atsakovų arba trečiųjų asmenų statusu įtraukti ir kitus Nutarime nurodytus subjektus – UAB „Sanitex“ ir UAB „Officeday“. Minėtų asmenų neįtraukimas į bylą lemia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Net ir tuo atveju, jeigu Nutarimas būtų paliktas nepakeistas ir padaryta išvada dėl žalos padarymo, turėtų būti laikoma, kad žalą sukėlė visi Nutarime nurodyti subjektai. Teismui pritaikius solidariąją atsakomybę atsakovių atžvilgiu, nuostolius atlyginusios atsakovės įgytų teisę reikalauti atitinkamos dalies iš UAB „Sanitex“ bei UAB „Officeday“. Teismo sprendimas šioms bendrovėms sukeltų teises ir pareigas.

33.8.                      Teismas priteisė hipotetinių nuostolių atlyginimą ieškovei, nors ieškovė nepatyrė nuostolių. Įstaigos, nors ir organizuoja vaikų maitinimo paslaugas, tačiau už maitinimą moka vaikų tėvai (išskyrus atvejus, kai taikomos lengvatos). Jeigu padidėjo tiekiamos produkcijos kainos, švietimo ir ugdymo įstaigos: 1) arba padidino maitinimo kainas (tokiu atveju nuostolius patyrė tėvai, bet ne švietimo ir ugdymo įstaigos); 2) arba maitinimo kainų nepadidino, nes nustatytoms kainoms tiekiamos produkcijos savikaina neturėjo esminės reikšmės. Už vaikų maitinimą moka jų tėvai, o tai reiškia, jog gauti pinigai keliauja atgal į biudžetą, o tai reiškia, jog ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti nuostolių. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė galėtų veikti darželių vardu, nėra paaiškinimo, kokią teisę ieškovė turi veikti darželius lankančių vaikų tėvų vardu. Teigti, kad Savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos negauna pajamų ir yra išlaikomos vien tik Savivaldybės lėšomis ir tai yra pagrindas ieškovei reikšti ieškinį biudžetinių įstaigų vardu, nepagrįsta. Teismo teiginys, kad net ir neskyrus papildomų biudžeto asignavimų vaikų maitinimui, vidinė asignavimų struktūra galėjo pasikeisti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstas prielaidomis. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė tokių pokyčių, o tai reiškia, jog toks pasikeitimas neįvyko. Atsakovės negali būti atsakingos už tai, kas galėjo įvykti, tačiau neįvyko.

33.9.                      Teismas negalėjo sutapatinti skirtingų produktų, kadangi skiriasi tų produktų kaina. Atsižvelgiant į tai, kad kaina ir sutartyje nurodytas perkamas objektas yra esminės sutarties sąlygos, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog darželių buvo perkama mėsa, kuri nenurodyta sutartyje, o tai reiškia, jog tokios mėsos rūšies kaina netinkama skaičiuojant tariamai patirtus ieškovės nuostolius.

34.       Atsakovė UAB „Sotėja“ atsiliepime prašo patenkinti UAB „Maistulis“ apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pritaria skundo argumentams.

35.       Atsakovė UAB „Sotėja“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai atsakovės UAB „Sotėja“ atžvilgiu iš dalies patenkinti, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

35.1.                      Sprendimo dalis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, nustatančias trečiųjų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą bei draudimą pasisakyti dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teismas ne tik neįtraukė į bylos nagrinėjimą susitarime dalyvavusių ūkio subjektų (UAB „Sanitex“ ir UAB Selnera), bet ir nutarė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimo dalis naikintina, nes nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad teismas gali trijų asmenų solidariąją atsakomybę grįsti neva penkių asmenų sudarytu konkurenciją ribojančiu susitarimu, neįtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis susitarime dalyvavusių kitų asmenų, bet pasisakydamas dėl jų atsakomybės.

35.2.                      Teismas nepagrįstai atsakovių solidariąją atsakomybę grindė aplinkybe, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo prašomos taikyti paeiliui. Sprendime nutylama, kad: laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigą (2019 m. balandžio 18 d.) ir vėlesnių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pradžią (2019 m. liepos 22 d.) skiria didesnis nei 3 mėn. laikotarpis, o šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigą (2019 m. spalio 17 d.) ir dar vėlesnių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pradžią skiria didesnis nei 1 mėn. laikotarpis. Atsakovių išankstinį bendrą ketinimą sukelti ieškovei žalą paneigia vien faktas, kad bylos buvo pradėtos pagal skirtingu laiku atsiradusius atskirus faktinius ir teisinius pagrindus. Taigi negalėjo egzistuoti ir išankstinis atsakovių susitarimas su UAB „Egilėja“ sukelti ieškovei žalą, kiekvienai atskirai įgyvendinus teisę į teisminę gynybą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymas tiesiogiai priklausė nuo teismų valios. Atsakovių subjektyvaus bendrininkavimo negali įrodyti faktas, kad atsakovėms visose inicijuotose bylose atstovavo tos pačios advokatų kontoros teisininkai.

35.3.                      Teismas nepagrįstai atsakovių solidariąją atsakomybę grindžia aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu individualias sutartis su darželiais dėl mėsos pirkimo turėjo bei vykdė abi atsakovės. 2018 m. gruodžio 6 d. UAB „Sotėja“ prašymu teismas civilinėje byloje Nr. e2-2489-657/2018 (Byla 1) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – kiaulienos pirkimo sustabdymą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos, kurios galiojo 2018 m. gruodžio 6 d.–2019 m. balandžio 18 d. (LAP 1), o laikinosios apsaugos priemonės dėl jautienos ir veršienos pirkimo sustabdymo galiojo 2018 m. gruodžio 5 d.–2019 m. balandžio 18 d. (LAP 2). Byloje nėra įrodymų, jog iki 2018 m. gruodžio 5 d. arba minėtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu UAB „Sotėja“ bent vienam iš 82 darželių būtų teikusi kiaulienos ar jautienos ir veršienos produktus. Ieškovės 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. raštuose nurodyta 2019 m. balandžio 22 d.–2020 m. liepos 9 d. laikotarpio informacija, t. y. tokio laikotarpio, kuris nesusijęs nei su Byla 1, nei su joje pritaikytomis LAP 1-2. Vadovaujantis minėtais raštais, 2019 m. balandžio 22 d.–spalio 28 d., į kurį patenka atsakovės prašymu civilinėje byloje Nr.e2-1860-657/2019 (Byla 2) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (pirkimų sustabdymas) (LAP 3-4) galiojimas, UAB „Sotėja“ taip pat neturėjo nė vienos sutarties su darželiais dėl mėsos gaminių pardavimo. Teismas, neatlikęs minėtų raštų įvertinimo, sprendime pritarė ieškovės nepagrįstiems teiginiams.

35.4.                      Teismas atsakovių solidariąją atsakomybę grindžia Nutarimu, nors Konkurencijos taryba nenustatė ūkio subjektų grupės ar kelių jos narių bendro susitarimo dėl žalos ieškovei padarymo prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su pirkimais susijusio konkurenciją ribojančio susitarimo nepatvirtino nei Konkurencijos tarybos gautas ūkio subjektų grupės el. susirašinėjimas, nei komercinių pasiūlymų metaduomenys ar audito ataskaitos. Konkurencijos taryba nustatė tik pirkimuose pateiktų komercinių pasiūlymų turinio, formos panašumus, jų išsiuntimą iš to paties IP adreso – nustatė tokius faktus, kurie nesusiję su pirkimuose nedalyvavusia atsakove. Tačiau, vadovaujantis Nutarimu, 10 viešųjų pirkimų, tarp kurių patenka ir ginčo pirkimai, atsakovės teikiamus komercinius pasiūlymus parengė UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera arba UAB „Sanitex“ su UAB „Sotėja“ žinia. Būtent dėl to, UAB „Sanitex“ ir atsakovė buvo pripažintos susitarimo dalyvėmis ir dalyje dėl viešųjų pirkimų, kuriuose jos neteikė komercinių pasiūlymų. Nutarime susitarimas nėra siejamas su centralizuoto mėsos produktų pardavimo – pirkimo stabdymu, siekiant gauti ekonominės naudos iš decentralizuotų mėsos produktų pardavimų. Teismas Nutarimą įvertino nevisapusiškai, netinkamai, nes sprendime yra pareiškiama, kad susitarimas akivaizdžiai apėmė civilinių bylų kėlimą ginčijant Administracijos paskelbtų pirkimų procedūras ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra objektyvų duomenų, patvirtinančių, kad Konkurencijos tarybos identifikuota ūkio subjektų grupė ar trys jos dalyvės – atsakovės bei UAB „Egilėja“ – būtų iš anksto susitarę dėl bylų inicijavimo, prašant jose taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepaisant to, sprendime konstatuojama kategoriška išvada, kad susitarimas akivaizdžiai apėmė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo inicijavimą bylose, nors tai patvirtinančių duomenų Nutarime nėra. Sprendimo dalis naikintina, nes teismas išvadą dėl atsakovių subjektyvaus bendrininkavimo grindžia spėjimais, prielaidomis, kuriuos paneigia bylos įrodymai.

35.5.                      Teismas neatskyrė teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo inicijavimo (CPK 146 straipsnis 2 dalis) bei normų, nustatančių civilinę atsakomybę dėl nesąžiningos konkurencijos (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 45 straipsnis 1 dalis, 46 straipsnio 1 dalis). Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašiusio asmens kaltų veiksmų individualizavimo. Teismas atsakovių atžvilgiu pritaikė solidariąją atsakomybę CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, neatlikdamas šioje teisės normoje nustatyto civilinės atsakomybės atvejo įvertinimo bylos aplinkybių kontekste. Ieškinyje pateiktas reikalavimo teisinis pagrindas – CPK 146 straipsnio 2 dalis – teismui nebuvo privalomas. Teismas turėjo įvertinti, ar ieškovės išskirtos, Nutarime išdėstytos aplinkybės nėra susijusios su kitu civilinės deliktinės atsakomybės atveju – žalos, patirtos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo atveju. Teismas, nusprendęs, kad susitarimas apėmė planą kelti bylas ir jose reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai taikė ne KĮ reglamentuojamą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų patirtos žalos atlyginimo atvejį, bet CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą žalos, patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, atlyginimo atvejį. CPK 146 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojamas konkrečiam asmeniui (bylos pralaimėtojui) taikytinas konkretus civilinės atsakomybės be kaltės atvejis. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį nėra galima asmens, kuris nedalyvavo byloje ir neprašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakomybė be kaltės už laikinųjų apsaugos priemonių sukeltą žalą, nurodant, kad asmuo bendrininkavo su bylos iniciatoriumi nesąžiningos konkurencijos veiksmuose. Ieškovė pasirinko akivaizdžiai netinkamą reikalavimo pagrindą. Teismas trijų asmenų solidariąją atsakomybę (t. y. atsakovų ir UAB „Egilėja“) pagrindė penkių asmenų neva sudarytu konkurenciją ribojančiu susitarimu, bet žalos atlyginimą priteisė tik iš dviejų asmenų ir ne KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.

35.6.                      Konkurencijos taryba susitarimo dalyviais pripažino ne tik atsakoves, UAB „Egilėja“, bet ir UAB Selnera bei UAB „Sanitex“, kurios įmonių grupei priklauso pirkimus laimėjusi UAB „Officeday“. UAB „Sanitex“ gavo tiesioginę naudą iš laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, decentralizuotais pirkimais darželiai pirko mėsą ir iš UAB „Sanitex“ ir iš UAB „Officeday“. Kadangi ieškovė reikalavimą grindžia Nutarimu, UAB „Sanitex“ ir UAB „Officeday“ taip pat turėtų būti laikomos susitarimo „sąjungininkėmis“. Nutarimo pagrindu iš atsakovių yra solidariai priteisiama ieškovės hipotetinė negauta nauda, apskaičiuota pritaikius mėsos produktų įkainius, kurie, Konkurencijos tarybos vertinimu, pirkimuose pasiūlyti nesąžiningos konkurencijos sąlygomis.

35.7.                      Sprendimo motyvai prieštaringi. Teismo vertinimu, faktas, kad UAB „Egilėja“ inicijuotose bylose UAB „Sotėja“ nedalyvavo, nepaneigia jos pareigos atlyginti tose bylose pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeltą žalą, kitu atveju, teismas nurodo, kad, nors susitarime, kuris apėmė bylų kėlimą, dalyvavo ir UAB „Sanitex“ bei UAB Selnera, jos neatsakingos už tai, kad bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes tose byloje nedalyvavo. Sprendimo dalis naikinta ir dėl to, kad ji priimta pažeidžiant CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinio aiškumo reikalavimą.

35.8.                      Ieškovė, įrodinėdama dėl pirkimų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių prarastą galimybę sutaupyti, privalėjo pateikti dokumentus, įrodančius realią tikimybę, kad, tam tikru laiku netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų gavusi jos apskaičiuotą turtinę naudą. Teismas atskirai nenagrinėjo klausimo dėl priežastinio ryšio. Nors atsakovė nurodė ne vieną ieškovės, darželių, kitų asmenų veiksmą ir (ar) neveikimą prisidėjusį prie ieškovės nurodomo nesutaupymo iš pirkimų, sprendime arba apie šias priežastis neužsimenama, arba jos yra atmetamos, vadovaujantis teismo deklaratyviu nesutikimu. Byloje ieškovė nurodė ir teismas tam pritarė, kad ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo negavo naudos iš kiaulienos pirkimo nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. sausio 18 d. (Laikotarpis 1), o iš jautienos ir veršienos pirkimo – nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. (Laikotarpis 2). Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, negali būti ignoruojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis, nes CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė. Tačiau sprendime nėra įvertinimo, ar Laikotarpiais 1–2 ieškovės apskaičiuota hipotetinė negauta nauda yra susijusi su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas nepagrindė, kad Laikotarpiais 1–2 kilusi žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu 2018 m. gruodžio 6 d.–2019 m. balandžio 18 d., arba kad atsakovės įvardytos konkrečios priežastys neturėjo įtakos žalos kilimui, jos dydžiui.

35.9.                      Pagal ieškovės nuostolių skaičiavimo metodo logiką, atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu (2018 m. gruodžio 6 d.–2019 m. balandžio 18 d.) darželiai nepirko didesnėmis kainomis mėsos produktų – tai pradėjo daryti tik nuo 2019 m. balandžio 22 d. (kiaulieną) ir nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. (jautieną). Ieškovė nepagrindė tokių neigiamų pasekmių kilimo pradžios momentų. Sprendime teismas be motyvų pritarė ieškinyje išdėstytam deklaratyviam teiginiui, kad, jeigu ne laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, 2018 m. spalio 31 d. paskelbtuose pirkimuose, preliminariosios sutartys būtų buvusios sudarytos 2019 m. kovo 22 d. (kiaulienos pirkime) ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. (jautienos ir veršienos pirkime), o pagrindinės sutartys – ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 22 d. (kiaulienos pirkime) ir ne anksčiau kaip 2019 m. rugsėjo 10 d. (jautienos ir veršienos pirkime). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šiuos sprendimo motyvus. Pirkimuose pradinis susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais terminas buvo 2018 m. gruodžio 12 d., todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad vykstant pirkimų procedūroms preliminariosios sutarties sudarymui būtų reikėję 101 d., t. y. beveik 3 mėn. (2018 m. gruodžio 12 d.–2019 m. kovo 22 d.), o kitos preliminariosios sutarties sudarymui – 242 d., t. y. 8 mėn. (2018 m. gruodžio 12 d.–2019 m. rugpjūčio 10 d.). Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad sutarčių sudarymui būtų reikėję būtent 1 mėn. po preliminariųjų sutarčių pasirašymo termino, nors faktiškai: dalis darželių pasirašė pagrindines sutartis per kelias dienas po to, kai kiaulienos pirkime buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Dalis darželių sutartį pasirašė ir praėjus daugiau nei 1 mėn. po preliminariosios sutarties sudarymo; ieškovei pasirašius preliminariąją sutartį su UAB „Officeday“ iš karto, t. y. nuo 2020 m. liepos 10 d., darželiai pradėjo sudaryti sutartis su šia tiekėja, 2020 m. liepos 10–31 d. ne mažiau kaip 26 darželiai pasirašė sutartis; dalis darželių sutartį pasirašė praėjus daugiau nei 1 m. (net ir praėjus 1 metams) po preliminariosios sutarties 2 sudarymo.

35.10.                      Teismas pripažino apskaičiavimo metodo netinkamumą laiko prasme – tai įrodo sprendimo 8 puslapio 6 pastraipa, kurioje pakeistas ieškinyje išdėstytas Laikotarpių 1–2 „apskaičiavimas“: 1) vadovaujantis ieškove, su kiaulienos pirkimu susijusios laikinosios apsaugos priemonės galiojo 276 d. Pradiniame ieškinyje šios 276 d. ieškovės nuožiūra paskirstytos nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. sausio 23 d. 2022 m. rugpjūčio 24 d. patikslintu ieškiniu ieškovė nusprendė nurodyti Laikotarpį 1, kaip žalos kilimo laiką (t. y. sumažinti skirstomas 276 d. iki 272 d.). Tačiau sprendime pabrėžiama, kad ginčo atveju aktualus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikas, kurį sudaro 277 d. – neva toks dienų skaičius ieškovės nuožiūra buvo paskirstytas Laikotarpyje 1. Teismas 277 d. taip pat sutrumpino iki 275 d., nurodydamas, kad žala skaičiuotina nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. sausio 16 d., nors faktiškai šį laikotarpį sudaro 270 d.; 2) vadovaujantis ieškove, su jautienos ir veršienos pirkimu susijusios laikinosios apsaugos priemonės galiojo 334 d. Pradiniame ieškinyje šios 334 d. ieškovės nuožiūra paskirstytos nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 2022 m. rugpjūčio 24 d. patikslintu ieškiniu ieškovė nusprendė nurodyti Laikotarpį 2, kaip žalos kilimo laiką (t. y. sumažinti skirstomas 334 d. iki 223 d.). Tačiau sprendime nurodoma, kad ginčo atveju yra aktualus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikas, kurį sudaro 390 d. – neva toks dienų skaičius ieškovės nuožiūra buvo paskirstytas Laikotarpyje 2.

35.11.                      Ieškinyje apskaičiavimo metodas laiko aspektu grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių sudarančių dienų sumos paskirstymu savo nuožiūra. Dėl to, sprendime atlikti, su Laikotarpiais 1–2 susijusių ieškovės skaičiavimų pakeitimai turėjo, bet faktiškai nepadarė įtakos teismui sprendžiant reikalavimo pagrįstumo klausimą. Tuo labiau kad teismas priteisė iš atsakovių hipotetinę negautą naudą darželiams atlikus kiaulienos produktų pirkimus ne Laikotarpiu 1: į lentelę įtrauktos darželio „Girinukas“ apmokėtos 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 11 d. sąskaitos faktūros, „Vyturėlis“ apmokėtos 2020 m. balandžio 24 d., 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitos faktūros, „Vėrinėlis“ apmokėta 2021 m. sausio 10 d. sąskaita faktūra bei „Lakštutė“ apmokėta 2021 m. balandžio 25 d. sąskaita faktūra. Teismas neatsižvelgė į 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakovės pateiktose pakoreguotose lentelėse užfiksuotas skaičiavimų klaidas.

35.12.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės hipotetinę negautą naudą iš kiaulienos pirkimo už 2019 m. balandžio 22 d.–liepos 21 d. laikotarpį, kai laikinosios apsaugos priemonės negaliojo. Ieškovė neįrodė, kad 2019 m. balandžio 22 d.–liepos 21 d. darželiai pirko kiaulieną padidintomis kainomis tik dėl to, kad kiaulienos pirkimas buvo sustabdytas iki 2019 m balandžio 18 d., vykdant atsakovės prašymu teismo pritaikytas LAP 1. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pateisintų preliminariosios sutarties nesudarymą 2019 m. balandžio 22 d.–liepos 21 d. Taigi atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl ieškovės po LAP 1 panaikinimo užtęstų kiaulienos pirkimo procedūrų. Tuo labiau kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieškinyje pati ieškovė remiasi taisykle, kad pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui taikytinas 5 darbo dienų preliminariajai sutarčiai pasirašyti terminas (Taisyklė). Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad jie yra nepakankami mažinti atsakovių atsakomybę už nuostolius, nes vėliau pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas uždraudė preliminariosios sutarties vykdymą. Faktiškai laikinosios apsaugos priemonės buvo kitokios, t. y. jomis buvo sustabdytos kiaulienos pirkimo procedūros. Be to, teismas remiasi nepagrįsta prielaida, kad, pasirašius preliminariąją sutartį iki 2019 m. liepos 21 d., atsakovė būtų reiškusi ieškinį analogišką pateiktam ieškiniui (t. y. skundusi konkrečių tiekėjų mažos kainos pagrindimus) ir prašiusi stabdyti preliminariosios sutarties vykdymą.

35.13.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės hipotetinę negautą naudą iš kiaulienos pirkimo už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. sausio 18 d., kuris priežastiniu ryšiu nėra susijęs su atsakovės prašymu teismo pritaikytomis, iki 2019 m. balandžio 18 d. galiojusiomis LAP 1 (2019 m. liepos 22 d. jau galiojo UAB „Sotulis“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės). Tuo labiau kad 2019 m. spalio 18 d.–lapkričio 20 d. kiaulienos pirkimo procedūros nebuvo sustabdytos. 2019 m. spalio 18 d. ieškovė nusprendė atmesti kiaulienos pirkime UAB „Sotulis“ ir UAB „Egilėja“ pasiūlymus, o tai lėmė šių tiekėjų sprendimą kreiptis į teismą – ieškinių pagrindu buvo pradėtos civilinės bylos Nr. e2-2306-601/2019 ir Nr. e2-2313-657/2019 (Bylos 3–4) ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: kiaulienos pirkimo preliminariosios sutarties ir kiaulienos pirkimo pagrindinės sutarties vykdymo sustabdymas (LAP 5); įpareigojimas ieškovei jautienos ir veršienos pirkime nesudaryti preliminariosios sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą (LAP 6); įpareigojimas ieškovei jautienos ir veršienos pirkime nesudaryti preliminariosios sutarties iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (LAP 7). Bylose 3–4 teismai nustatė ieškovės neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškovės apeliacinius skundus, pripažino, kad Bylose 3–4 teismo priimti 2020 m. sausio 13 d. ir vasario 27 d. sprendimai teisėtai grindžiami motyvais dėl ieškovės netinkamo veikimo, esant sustabdytoms pirkimų procedūroms nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. galiojant LAP 3–4. Po LAP 3 galiojimo panaikinimo preliminarioji kiaulienos pirkimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne 2019 m. spalio 28 d., o 2019 m. spalio 24 d. – tai pripažino ieškovė, 2022 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieškinyje taikydama Taisyklę. Visose decentralizuotų pirkimų būdu sudarytose sutartyse po 2019 m. vasario 19 d. ieškovės direktoriaus įsakymo turėjo būti apribotas sutarties galiojimo terminas ieškovės atlikto centralizuoto pirkimo preliminarios sutarties įsigaliojimo momentu. Atsižvelgiant į tai, darželiai pagrindines kiaulienos pirkimo sutartis privalėjo sudaryti nedelsiant po preliminariosios kiaulienos pirkimo sutarties pasirašymo, o ne po ieškovės pabrėžiamo 30 d. termino. Ne visi darželiai tai padarė, nes arba neįtraukė į decentralizuotų pirkimų pagrindu sudaromas sutartis sąlygos dėl sutarties galiojimo termino ribojimo arba jos nepaisė.

35.14.                      Teismas nepagrįstai pripažino atsakovę atsakinga dėl netinkamo ieškovės veikimo, darželių vykdytų decentralizuotų kiaulienos pirkimų, pažeidžiant 2019 m. vasario 19 d. ieškovės direktoriaus įsakymą – veiksmų, kurie yra tiesiogiai susiję su ieškinyje nurodyta hipotetine negauta nauda nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. sausio 18 d.

35.15.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės hipotetinę negautą naudą iš jautienos ir veršienos pirkimo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., kuris priežastiniu ryšiu nesusijęs su atsakovės prašymu teismo pritaikytomis, iki 2019 m. balandžio 18 d. galiojusiomis LAP 2 (2019 m. rugsėjo 10 d. galiojo UAB „Maistulis“ prašymu pritaikytos LAP 4). Tuo labiau kad 2019 m. spalio 17 d.–lapkričio 20 d. jautienos ir veršienos pirkimo procedūros nebuvo sustabdytos. 2019 m. spalio 18 d. ieškovė nusprendė atmesti jautienos ir veršienos pirkime UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ pasiūlymus, o tai lėmė šių tiekėjų sprendimą kreiptis į teismą – ieškinių pagrindu buvo pradėtos Bylos 3–4, kuriose teismai nustatė ieškovės neteisėtus veiksmus. Sprendime nutylima apie byloje atsakovės iškeltą klausimą, kodėl po LAP 4 (jautienos ir veršienos pirkimo sustabdymo) panaikinimo (2019 m. spalio 17 d.) ieškovė nesudarė preliminariosios sutarties dėl jautienos ir veršienos pirkimo. Kiaulienos pirkime ieškovė su UAB „Officeday“ ir ŽŪB „Delikatesas“ pasirašė preliminariąją sutartį praėjus 7 darbo dienoms po LAP 3 (kiaulienos pirkimo sustabdymo) panaikinimo (2019 m. spalio 17 d.). 2022 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieškinyje pati ieškovė taiko Taisyklę, pripažindama, kad, pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, kiaulienos pirkimo preliminarioji sutartis turėjo būti pasirašyta anksčiau, t. y. 2019 m. spalio 24 d. Taigi kiaulienos pirkime preliminarioji sutartis taip pat turėjo būti pasirašyta vėliausiai 2019 m. spalio 24 d., o ne 2020 m. kovo 20 d. Be to, atsižvelgiant į 2019 m. vasario 19 d. įsakymą, jautienos ir veršienos pirkimo pagrindinės sutartys darželių turėjo būti pradėtos pasirašyti iškart po preliminariosios sutarties pasirašymo, o ne po ieškovės pabrėžiamo 30 d. termino. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovę atsakinga dėl nurodyto netinkamo ieškovės veikimo, darželių vykdytų decentralizuotų jautienos pirkimų, pažeidžiant 2019 m. vasario 19 d. įsakymą – veiksmų, kurie tiesiogiai susiję su ieškinyje nurodyta hipotetine negauta nauda nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. balandžio 20 d.

35.16.                      Visi darželiai – perkančiosios organizacijos, todėl darželiai privalėjo mėsos produktus pirkti pagal VPĮ nuostatas, t. y. priklausomai nuo pirkimo vertės skelbti atvirą konkursą arba vykdyti neskelbiamas apklausas, jų pagrindu sudaryti sutartis bei apmokėti tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas tik sutarties objektu esančioms prekėms ir tik susitartais įkainiais. Negali būti priteisiama atlyginti žalą pagal PVM sąskaitas, kurios išrašytos be VPĮ nustatytų procedūrų arba jas pažeidžiant.

35.17.                      Ieškovė nepateikė į bylą: darželio „Žingsnelis“ dokumentų, įrodančių kiaulienos produktų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą; darželio „Klausutis“ decentralizuotų pirkimų pagrindu sudarytų kiaulienos, jautienos sutarčių su priedais; dokumentų, kurių pagrindu buvo perkamas į lenteles įtrauktas konkretus produktas: „Kregždutė“ – jautienos kumpis 2020 m. vasario 3 d. apmokant PVM sąskaitą faktūra (serija DEL, Nr.1155426); „Liepaitė“ – jautienos mentė 2019 m. lapkričio 13 d. apmokant PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAIJ081344; „Mažylis“ – jautienos mentė 2020 m. vasario 5 d.–balandžio 20 d.; „Obelėlė“ – kiaulienos mentė 2019 m. balandžio 22 d.–gruodžio 30 d.; „Pienė“ – kiaulienos nugarinė ar sprandinė 2019 m. gegužės 29 d.–gruodžio 11 d.; „Rokutis“ – kiaulienos kumpis 2019 m. gegužės 10 d.–spalio 29 d.; „Rudnosiukas“ – kiaulienos mentė 2019 m. gegužės 6 d.–rugsėjo 20 d.; „Smalsutis“ – kiaulienos mentė 2019 m. rugpjūčio 6 d. apmokant PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAIK077045; „Spindulys“ – kiaulienos sprandinė, kiaulienos mentės raumuo 2019 m. balandžio 22 d.–2020 m. sausio 18 d.; „Žiburėlis“ – kiaulienos kumpis 2019 m. birželio 25 d.–rugsėjo 9 d.

35.18.                      Byloje esantys net ne visų į lenteles įtrauktų decentralizuotų mėsos produktų pirkimų dokumentai įrodo, kad mėsos produktų poreikio (kiekio), rūšies aspektu dalis jų neatitiko VPĮ nuostatų: buvo pirkti tokie produktai ir tokios specifikacijos, dėl kurios pirkimo nebuvo susitarta; buvo pirktas toks produkto kiekis ir už tokią kainą, dėl kurios nebuvo susitarta. VPĮ nuostatų pažeidimų pavyzdžiai yra išdėstyti atsakovės pateiktuose paaiškinimuose, atsakovės atsiliepime į pradinį ieškinį. Sprendime teismas pamini tik kai kurių darželių atliktus neteisėtus sutarčių pratęsimus, nutylėdamas šiuos atsakovės išskirtus akivaizdžius VPĮ pažeidimus: darželis „Žemyna“ pirko kiaulienos kumpį už 3,97 Eur / kg (be PVM), o kiaulienos šoninę už 4,54 Eur / kg (be PVM), nors tokie įkainiai nebuvo numatyti 2019 m. vasario 28 d. sutartyje Nr. D-6612; darželis „Lakštutė“ pirko jautienos kumpį už 9,50 Eur / kg (su PVM), nors toks įkainis nebuvo numatytas 2019 m. spalio 23 d. sutartyje Nr. 18-M10-01; darželis „Žiburėlis“ pirko jautienos kumpį už 9,50 Eur / kg (su PVM), nors toks įkainis nebuvo numatytas 2017 m. gegužės 5 d. sutartyje Nr. 17-M12-03. Kauno Nemuno mokykla, darželis „Kodėlčiukas“ pirko tokius kiekius mėsos produktų, dėl kurių nebuvo susitarta su tiekėjais, o darželiai „Vyturėlis“, „Radastėlė“, Kauno Aleksoto darželis sudarė neskaidrius susitarimus su tiekėjais dėl susitartų mėsos produktų įkainių padidinimo. Visi šie VPĮ pažeidimai susiję su ieškinyje nurodyta hipotetine negauta nauda.

35.19.                      Teismas priteisė iš atsakovės hipotetinę negautą naudą, darydamas nepagrįstą prielaidą, kad decentralizuotų pirkimų pagrindu darželių sudarytose sutartyse nurodyta ieškovės netenkinanti, didelė produktų kaina buvo fiksuota. Darželiai buvo sudarę ir tokias mėsos pirkimo sutartis, kuriose buvo numatyta kainos peržiūra. Tačiau pagal bylos dokumentus darželių sutartinės kainos peržiūros sąlygos nebuvo taikytos kainų sumažinimui. Tuo labiau kad lentelių dalys „Skirtumas (nuostoliai) Eur (su PVM)“ įrodo, kad dalis darželių decentralizuotai pirko kiaulienos, jautienos produktus mažesniais įkainiais už ieškovės palyginimui parinktus įkainius, o tai reiškia faktiškai gautą naudą iš sprendime pabrėžiamų atsakovių neteisėtų veiksmų.

35.20.                      Teismas priteisė iš atsakovės hipotetinę negautą naudą, neatsižvelgdamas į tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalį atitinkantys atsakovės veiksmai – LAP 1–2 pritaikymo 2018 m. gruodžio 6 d.–2019 m. balandžio 18 d. inicijavimas – nebuvo įmanomi be teismų įsikišimo. Ieškovė nebūtų patyrusi jos nurodomų hipotetinių pasekmių po LAP 1–2 galiojimo, jeigu teismai Byloje 1 nebūtų nusprendę, kad yra pagrindas stabdyti pirkimų procedūras. Atsakovės ieškinio su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepakako tam, kad Byloje 1 būtų pritaikytos LAP 1–2 – į priežastinį ryšį neabejotinai patenka teismų veiksmai, nes be jų pirkimų procedūros nebūtų buvę sustabdytos.

35.21.                      Sprendimo dalis naikinta, nes ji priimta teismui nusprendus, kad civilinės atsakomybės bylose pagal CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį priežastinio ryšio buvimas yra preziumuojamas. Sprendimo dalis priimta pažeidžiant materialinės teisės normas, nustatančias civilinės atsakomybės sąlygą – negautą naudą (CK 6.249 straipsnis) bei procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą. Teismas ieškovės prašomą atlyginti žalą kvalifikavo negauta nauda, t. y. prarasta galimybe sutaupyti. Sprendimo dalyje „Dėl žalos dydžio“ pripažįstama, kad ieškovės pateiktas nuostolių skaičiavimas yra hipotetinio pobūdžio bei kad apskaičiavimo metodas yra grindžiamas teorine kaina, kurią darželiai būtų sumokėję už produktus, jeigu ne laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. Nepaisant to, teismas iš dalies patenkino ieškinį. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įvykdė pareigą įrodyti realią, o ne hipotetinę, negautą naudą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

35.22.                      Sprendimo dalis priimta teismui neatlikus įvertinimo, ar negauta nauda atitinka kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, įskaitant: 1) ar naudą buvo numatyta gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi gauti naudą esant normaliai veiklai. Nėra įrodymų, kad ieškovė iš anksto buvo numačiusi iš kiaulienos pirkimo gauti 45 408,87 Eur naudą, o iš jautienos ir veršienos pirkimo – 13 269,24 Eur naudą ir kad ji pagrįstai tikėjosi iš pirkimų gauti būtent tokio dydžio naudą. Ieškovė negalėjo iš anksto numatyti prašomą priteisti negautą naudą. Byloje nėra duomenų, koks buvo numatytas finansavimas, atsižvelgiant į būsimus pirkimus duomenų, kad Laikotarpiams 1–2 buvo suplanuotas konkrečia suma mažesnis finansavimas ir kad dėl to Savivaldybė gavo bei patenkino darželių prašymus padidinti finansavimą. Byloje ieškovė neįrodinėjo, kaip konkrečiai ir kada tiksliai Savivaldybės biudžetas padengė lentelėse nurodytą negautą naudą.

35.23.                      Taikant apskaičiavimo metodą iš kiaulienos pirkimo negautos naudos apskaičiavimui palyginimui paimti dviejų laimėtojų pasiūlytų produktų įkainių vidurkiai. Taikant apskaičiavimo metodą iš jautienos ir veršienos pirkimo negautos naudos apskaičiavimui palyginimui paimti vieno nugalėtojo pasiūlyti produktų įkainiai. Spėjimą, kad nesant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo kiaulienos pirkime būtų buvo paskelbti tik du laimėtojai, o jautienos ir veršienos pirkime – tik vienas laimėtojas, paneigia pirkimų sąlygų 6.21 papunkčiai: pirkimus laimėjusiais dalyviais laikomi pirmieji trys dalyviai pagal nustatytą pasiūlymų eilę, kuriems ieškovė siūlo pasirašyti preliminariąsias sutartis. Sprendime nėra atsakyta, kuo vadovaujantis teismas pritarė ieškovės prielaidai, kad, jeigu pirkimų procedūros būtų vykusios taip, kaip buvo iš anksto suplanuota, tai preliminariosios sutartys nebūtų pasirašytos su trimis laimėtojais. Tuo labiau kad kiaulienos pirkimo sąlygos, VPĮ nuostatos paneigia tikimybę, jog Laikotarpiu 1 darželiai kiaulienos pirkimo pagrindinėmis sutartis produktus būtų pirkę už kiaulienos pirkimo preliminariąją sutartį pasirašiusių tiekėjų pasiūlytų įkainių vidurkius. ŽŪB „Delikatesas“ neva pasiūlytų kiaulienos produktų įkainių nepatvirtina bylos įrodymai. Ieškovė nepateikė šio pirkimo nugalėtojo pasiūlymo. Į lentelę įtraukti preliminariąją kiaulienos pirkimo sutartį pasirašiusių dviejų tiekėjų pasiūlyti produkcijos kainų vidurkiai, tikėtinai siekiant padidinti nuostolius. Ieškovės nurodyti ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlyti populiariausių produktų – kiaulienos kumpio ir sprandinės – įkainiai buvo mažesni už UAB „Officeday“ pasiūlytus įkainius. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ŽUB „Delikatesas“ siūlytos kainos buvo didesnės už UAB „Officeday“ ir kad vidurkių taikymas atsakovei yra naudingas. Į bylą nėra pateiktas ir UAB „Officeday“ pasiūlymas jautienos ir veršienos pirkimo. Dėl to atsakovė pabrėžė, kad ji negali įsitikinti, ar nurodyti UAB „Officeday“ jautienos ir veršienos pirkimo pasiūlyti įkainiai teisingi.

35.24.                      Apskaičiavimo metodas grindžiamas prielaida, kad, jeigu ne pirkimų procedūrų stabdymas: 2018 m. gruodžio 12 d. kiaulienos pirkimą laimėjusių dviejų tiekėjų pasiūlyti kiaulienos produktų įkainiai būtų buvę analogiški 2019 m. balandžio 26 d. pasiūlytiems įkainiams; 2018 m. gruodžio 12 d. jautienos ir veršienos pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlyti jautienos produktų įkainiai būtų buvę analogiški 2019 m. balandžio 26 d. pasiūlytiems įkainiams. Apskaičiavimo metodas grindžiamas prielaida, kad, jeigu ne atsakovės iniciatyva teismo pritaikytos LAP 1, 2018 m. spalio 31 d. paskelbtuose pirkimuose preliminarios sutartys būtų buvusios sudarytos 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m, rugpjūčio 10 d., o darželių pagrindinės sutartys – ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 22 d. (kiaulienos pirkime) ir ne anksčiau kaip 2019 m. rugsėjo 10 d. (jautienos ir veršienos pirkime). Apskaičiavimo metodas yra grindžiamas prielaida, kad decentralizuoti pirkimai atitiko VPĮ nuostatas. Byloje nėra visų lentelių duomenis įrodančių decentralizuotų pirkimų dokumentų ir byloje esantys dokumentai atskleidžia VPĮ nuostatų pažeidimus. Apskaičiavimo metodas grindžiamas prielaida, kad į lenteles įtraukti decentralizuoti pirkimai yra tapatūs (o ne panašūs) pirkimams. Atsakovė pateikė pavyzdžius, įrodančius, kad decentralizuoti pirkimai nebuvo tapatūs planuotiems centralizuotiems pirkimams. Pagrindinėmis sutartimis, kurios privalo atitikti preliminariąsias sutartis ir prie jų pridėtus poreikio sąrašus bei specifikacijas, darželiai nebūtų galėję atlikti į lenteles palyginimui įtrauktų decentralizuotų mėsos produktų pirkimų. Ieškovė pripažino, kad dėl kai kurių decentralizuotų pirkimų buvo neaiškumų, skyrėsi produktų savybės, bet ji nusprendė, kad tokie produktai būtų buvę perkami ir centralizuotame pirkime.

35.25.                      Teismas nusprendė, kad į lenteles pagrįstai įtraukti decentralizuoti pirkimai tokių darželių, kurie nenurodyti preliminariųjų sutarčių prieduose – poreikio sąrašuose, nes egzistuoja didesnė tikimybė, kad šios įstaigos būtų sudariusios pagrindines sutartis dėl mėsos pirkimų. Toks sprendimo motyvas įrodo, kad negauta nauda ir priežastinis ryšys tarp jos bei laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo yra grindžiamas tikimybe. Šią tikimybę paneigia faktas, kad į poreikio sąrašus įtraukti darželiai neskubėjo pasirašyti pagrindines sutartis, taip pažeisdami 2019 m. vasario 19 d. įsakymą. Teismas, nurodydamas, jog preliminariosiose sutartyse numatyta galimybė šalių susitarimu papildyti poreikio sąrašus, nutyli aplinkybę, kad tokiam susitarimui yra iškeltos konkrečios sąlygos: pakeitimo būtinumas privalo būti pagrįstas dokumentais ir turi būti įvertinti galimų pirkti prekių kiekiai bei apimtis. Praktiškai tokiais pačiais motyvais teismas nusprendė, kad į lenteles pagrįstai įtraukti poreikio sąrašuose nurodytų mėsos produktų ir kiekių neatitinkantys darželių decentralizuoti pirkimai. Vien preliminariosiose sutartyse numatyta galimybė keisti poreikio sąrašus neįrodo negautos naudos realumo ir jos ryšio su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu. Nei pirkimų sąlygose, nei preliminariosiose sutartyse nėra numatyta galimybė šalių susitarimu keisti preliminariųjų sutarčių priedus – specifikacijas. Sprendime nėra atsakyta, ar į lenteles ieškovė pagrįstai įtraukė decentralizuotus pirkimus produktų, kurie neatitinka specifikacijose išdėstytų reikalavimų.

35.26.                      Į kiaulienos pirkimo nuostolių skaičiavimo lentelę yra įtraukti decentralizuotais pirkimais atlikti kiaulienos mentės pirkimai darant prielaidą, kad įsigyta kiaulienos mentė atitiko kiaulienos pirkimo specifikacijoje nustatytus visus reikalavimus. Į lentelę yra įtraukta, pavyzdžiui, 10 darželio „Vyturėlis“ apmokėtų PVM sąskaitų už kiaulienos mentę, nors sutartyse nurodyta specifikacija buvo tokia: „Kiaulienos mentė be kaulo. Atšaldyta, be odos, I kategorija, raumeningumo klasė U, atitinkanti privalomuosius kiaulių skerdenų kokybės ir klasifikacijos techninio reglamento reikalavimus, patvirtintus Žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.279 „Dėl kiaulių skerdenų kokybės įvertinimo ir klasifikacijos techninio reglamento (su pakeitimais)“. Nepaisant akivaizdžių reikalavimų skirtumų, ieškovė darželio „Vyturėlis“ įsigytą kiaulienos mentę prilygino kiaulienos mentei, kuri neva būtų buvusi įsigyta pagrindine kiaulienos pirkimo sutartimi.

35.27.                      Į jautienos ir veršienos nuostolių skaičiavimo lentelę įtraukti decentralizuotais pirkimais atlikti jautienos kumpio pirkimai darant prielaidą, kad įsigytas jautienos kumpis atitiko jautienos ir veršienos pirkimo specifikacijoje nustatytus visus reikalavimus. Nepaisant akivaizdžių reikalavimų skirtumų, ieškovė darželio „Vyturėlis“ įsigytą jautienos kumpį prilygino jautienos kumpiui, kuris būtų įsigytas pagrindine jautienos ir veršienos pirkimo sutartimi.

35.28.                      Sprendimo dalis naikintina, nes teismas nepagrįstai nusprendė, kad civilinės atsakomybės bylose pagal CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad hipotetinė nauda neįeina į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą negautų pajamų sampratą. Teismas, nurodęs, kad atsakovė turėjo, bet neįvykdė pareigos paneigti ieškovės nurodytą hipotetinę negautą naudą, pažeidė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą.

35.29.                      Sprendime išvada, kad Administracija yra tinkama ieškovė byloje, nurodyta pažeidžiant materialinės teisės normas, nustatančias savivaldybės institucijų veiklos atskirumą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą. Teismas turėjo nustatyti, kas nesutaupė lentelėse nurodytu mastu. Teismas nesiaiškino, kas suplanuotu laiku nepagerino savo turtinės padėties. Bet kokiu atveju sprendimo dalis naikintina, nes ieškovė neįrodė, kad kiaulienos, jautienos produktų pirkimai vykdyti iš lėšų, kurios nuosavybės teise priklausė ieškovei arba Savivaldybei. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl, nagrinėjant klausimą dėl ieškovės byloje (ne)tinkamumo, nėra vadovaujamasi šiais įrodymais: 1) 2019 m. darželio „Vaikystė“ finansinių ataskaitų rinkinyje esančia veiklos rezultatų ataskaita, pagal kurią 2019 m. darželis turėjo lėšų iš visų išvardytų šaltinių, t. y. ne tik iš Savivaldybės biudžeto (423 557,96 Eur), bet ir iš valstybės biudžeto (217 945,30 Eur), Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų (2 270,95 Eur), kitų finansavimo šaltinių (10 677,12 Eur). Ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 46 punkte pabrėžta, kad finansavimo sumomis nėra laikomos lėšos, kurias darželis uždirbo ir pervedė į Savivaldybės iždą (biudžetą) bei gavo atgal; 2) darželio „Vaikystė“ 2019 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje esančia 2019 m. gruodžio 31 d. metine ataskaita. Šioje ataskaitoje matosi darželio iš tėvų surinktų pinigų judėjimo srautai iš darželio sąskaitos į Savivaldybės biudžetą ir atgal į darželio sąskaitą; 3) darželio „Vaikystė“ finansinės būklės ataskaita už 2018 m., pagal kurią lėšos iš Savivaldybės biudžeto (7 960,73 Eur) sudarė tik 29 proc. visų pajamų (24 424,73 Eur); 4) 20 darželių 2018–2019 m. finansinės būklės ataskaitomis, pagal kurias darželių lėšos iš Savivaldybės biudžeto 2018–2019 m. nesiekė 66 proc. visų pajamų; 5) darželiams tiekėjų išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, tarp darželių ir tiekėjų pasirašytais skolų suderinimo aktais. Vadovaujantis šiais dokumentais, sutartinių santykių dėl mėsos produktų pirkimo subjektais yra darželiai ir tiekėjai. Byloje esantys ginčo produktų tiekėjų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentai atskleidžia, kad darželis „Bitutė“ PVM sąskaitas faktūras apmokėjo „europiniais mokėjimais“, darželiai „Spindulėlis“, „Šviesa“ dalį PVM sąskaitų faktūrų apmokėjo iš „spec. lėšų“, o darželiai „Klumpelė“, „Linelis“, „Žiedelis“, „Šnekutis“, „Žiburėlis“ dalį mokėjimų tiekėjams atliko iš „pavediminės“ sąskaitos (t. y. ne iš sąskaitos, pavadinimu „biudžetinė“). Taigi nėra aišku, kokiu pagrindu į lenteles buvo įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, darželių apmokėtos „europiniais mokėjimais“, mokėjimais iš „spec. lėšų“ arba mokėjimais iš „pavediminių“ sąskaitų. Darželiai disponuoja ir tokiomis lėšomis, kurios yra gautos ne iš Savivaldybės biudžeto. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad Laikotarpiais 1–2 darželiai mėsos produktus būtų pirkę tik iš vieno finansavimo šaltinio gautomis lėšomis – iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Darželių veiklos pajamos, kurios naudojamos maisto produktų įsigijimui, nuosavybės teise nepriklauso ieškovei. Sprendimo dalis neteisėta, nes teismas nusprendė, kad civilinės atsakomybės bylose nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas asmuo, kuris įrodymais nepagrindžia, jog būtent jam priklauso atsakovo pažeista turtinė teisė arba kad jam nukentėjusysis suteikė įgaliojimus jį atstovauti teisme.

36.       Atsakovė UAB „Maistulis“ atsiliepime prašo patenkinti UAB „Sotėja“ apeliacinį skundą. Nurodė, kad pritaria skunde nurodytiems argumentams.

37.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo atmesti atsakovių apeliacinius skundus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

37.1.                      Byloje nėra ginčo, kad reikalaujamus atlyginti nuostolius sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovės atžvilgiu. Ieškovė, kaip Savivaldybės biudžeto asignavimų lėšomis faktiškai disponuojantis asmuo, yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl tokios žalos atlyginimo. Reikalaujama atlyginti žala (patirtos per didelės išlaidos perkant maisto produktus) yra susijusi su viešosiomis lėšomis ir jų panaudojimu viešųjų paslaugų finansavimui. Ieškovė yra įstaigoms skirtų Savivaldybės biudžeto lėšų administratorė, kuri jomis faktiškai disponuoja (perveda įstaigoms, kad šios atsiskaitytų su tiekėjais) ir priima visus su tuo susijusius sprendimus. Todėl tik šiomis lėšomis realiai disponuojantis asmuo (ieškovė) turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos, susijusios su jų panaudojimu, atlyginimo. Savivaldybės biudžeto asignavimų faktinis valdymas yra vykdomas ir per BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, pavaldžią ieškovei. Faktinis atsiskaitymas su tiekėjais už prekes vyksta tik per ieškovę. Speciali banko sąskaita, iš kurios pervedamos lėšos įstaigoms atsiskaitymui su maisto produktų tiekėjais, priklauso ieškovei. Nors UAB „Sotėja“ akcentuoja, kad įstaigos disponuoja ir tokiomis lėšomis, kurios gaunamos ne iš Savivaldybės biudžeto, byloje nėra įrodymų, kad minimos iš kitų šaltinių gaunamos lėšos galėjo būti ar buvo panaudotos perkant maisto produktus decentralizuotuose pirkimuose. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, iš jų ir BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pažyma, patvirtina, kad maisto produktų pirkimams naudojamos ieškovės lėšos.

37.2.                      Ieškovės teisės reikšti ieškinį nepaneigia ir įstaigas lankančių vaikų tėvams nustatytas bei jų mokamas atlyginimas už įstaigose teikiamą maitinimo ar kitas švietimo bei ugdymo paslaugas. Šis atlygis laikomas Savivaldybės biudžeto sudedamąja dalimi. Tėvų mokamo mokesčio nepakanka visoms vaikų maitinimo išlaidoms padengti, todėl jis dengiamas Savivaldybės biudžetą sudarančiomis lėšomis. Bylai aktualiu laikotarpiu įstaigas lankančių vaikų tėvų mokamas atlygis nesikeitė. Atitinkamai, šiuo laikotarpiu už didesnę kainą perkant maisto produktus susidaręs kainos dalies skirtumas buvo dengiamas iš ieškovės specialios sąskaitos. Daliai vaikų maitinimas visiškai kompensuojamas (t. y. tėvai už jį nemoka). Dėl tokių lengvatų vykdant nemokamą mokinių maitinimą taikymo vaikų maitinimo įstaigose išlaidos dengiamos tik Savivaldybės lėšomis. Įstaigas lankančių vaikų maitinimo kaštai pirmiausia padengiami iš įstaigoms skiriamų Savivaldybės biudžeto asignavimų ir tik po to vaikų tėvai atlieka įmokas už maitinimą.

37.3.                      Ir be Nutarimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad: laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu individualias sutartis su darželiais dėl jautienos ir kiaulienos pirkimo turėjo bei vykdė abi atsakovės. Kiaulienos pirkimo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualiu laikotarpiu (2019 m. balandžio 22 d.–2020 m. sausio 16 d.) UAB „Maistulis“ kiaulienos produktus teikė 39 įstaigoms, UAB „Sotėja“ – 6 įstaigoms. Jautienos pirkimo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualiu laikotarpiu (2019 m. rugsėjo 9 d.–2020 m. balandžio 20 d.) UAB „Maistulis“ jautienos produktus tiekė 25 įstaigoms, UAB „Sotėja“ – 3 įstaigoms. Abi atsakovės buvo suinteresuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, abi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavo naudos. 

37.4.                      UAB „Sotėja“ teiginiai nepaneigia pagrindo kilti solidariajai atsakovių atsakomybei. Tai, ar UAB „Sotėja“ konkrečiu laikotarpiu turėjo ar neturėjo naudos, nepaneigia atsakovių ir UAB „Egilėja“ neteisėtų veiksmų bendrumo ir koordinavimo.

37.5.                      Tai, kad pirmųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu UAB „Sotėja“ neturėjo su įstaigomis sutarčių ir netiekė maisto produktų, nereiškia, kad UAB „Sotėja“ iš šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negavo naudos – priešingai, aplinkybė, kad UAB „Sotėja“ sutartis su įstaigomis dėl maisto produktų pirkimo sudarė ir maisto produktus ėmė tiekti jau po to, kai buvo pradėtos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sudarytos palankios sąlygos iš nesąžiningų atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmų gauti naudą. Vien aplinkybė, kad tiek atsakovės, tiek UAB „Egilėja“ kažkuriuo metu turėjo vykdomas sutartis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, tik patvirtina atsakovių ir UAB „Egilėja“ motyvus iš savo neteisėtų veiksmų gauti naudą.

37.6.                      Aplinkybių bei Nutarimu nustatytų faktų, jog atsakovės ir kiti Nutarime minimi ūkio subjektai yra susiję asmenys, atsakovės neginčija. Atsakovės nutyli, kad net nėra apskundusios Nutarimo dalies dėl šių faktų nustatymo. Kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Sotėja“ skundo turinio, Nutarimas skundžiamas nurodant, kad priimant Nutarimą neva nustatyti ne visi pažeidime dalyvavę subjektai ir tikrasis pažeidimo iniciatorius; Konkurencijos taryba į draudžiamą susitarimą sudariusių ūkio subjektų sąrašą neva nepagrįstai neįtraukė draudžiamame susitarime dalyvavusios UAB „Officeday“. Administracinėje byloje nebus paneigtos Nutarimu nustatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI4-2763-816/2022, 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu UAB „Sotėja“ skundą atmetė, t. y. Nutarimą pripažino pagrįstu ir teisėtu. Be to, Nutarimas įsigalioja ir yra vykdomas nepriklausomai nuo to, ar yra apskųstas teismui, ir galioja tol, kol nėra panaikinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

37.7.                      Nutarimas šioje byloje aktualus tiek, kiek jame konstatuotos faktinės aplinkybės, sudarančios atsakovių tarpusavyje koordinuotų, sistemingų nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu kontekstą, kuriame, be kita ko, buvo atliekami ir šioje byloje nagrinėjami atsakovių ir UAB „Egilėja“ neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į pripažintą atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmų derinimą inicijuojant teisminius procesus ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės neturi tai, jog atskirais laikotarpiais tiesioginės naudos negavo viena ar kita bendrininkė.

37.8.                      Nors nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo prašė ne visos atsakovės kartu vienoje byloje, o susiderinusios kiekviena pavieniui atskirose paeiliui inicijuotose bylose, tai pagrindo kilti solidariajai atsakomybei nepaneigia. Naudą bet kurių iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejų gavo abi atsakovės ir UAB „Egilėja“. Sudėtinga atskirti kiekvienos iš atsakovių individualiai ieškovei padarytos žalos dalį. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog atsakovės ir UAB „Egilėja“ neveikė bendrai, egzistuoja pagrindas kilti solidariajai atsakovių atsakomybei, jų veiksmus vertinant kaip objektyvųjį bendrininkavimą.

37.9.                      Teismas neturėjo pagrindo įtraukti į bylą UAB „Sanitex“ ir UAB Selnera ar UAB „Officeday“. Net ir konstatavus teoriškai egzistuojantį pagrindą ieškovei reikalauti žalos atlyginimo ir iš UAB „Sanitex“ ir (ar) UAB Solnera, tai nepaneigia ieškovės teisės pasirinkti, kuriam iš bendrus neteisėtus veiksmus atlikusių subjektų reikšti ieškinį. Siekdamos civilinės atsakomybės perkėlimo taip pat ir aptariamiems asmenims, atsakovės turėjo įrodyti šių asmenų veiksmų bendrumą su atsakovėmis ir UAB „Egilėja“.

37.10.                      Atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kitaip tariant, pagal įstatymą privalu modeliuoti, kokia būtų buvusi situacija laikinųjų apsaugos priemonių netaikius. Vien tai, kad teismas, aptardamas atsakovių teiginių dėl „hipotetinio“ nuostolių pobūdžio nepagrįstumą, nurodė, jog nuostoliai hipotetiniai tiek, kiek tenka modeliuoti situaciją, kuri būtų buvusi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nereiškia, kad sprendimu priteisti nuostoliai yra tik hipotetiniai. Abi žalos dydžiui nustatyti lyginamos produktų kainos yra realios, įtvirtintos realiai subjektų sudarytose sutartyse, kurios taip pat realiai vykdytos.

37.11.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu decentralizuotu būdu įstaigų sudarytos kiaulienos ir jautienos pirkimo sutartys turėjo būti pakeistos centralizuotu būdu sudarytomis sutartimis. Visgi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu įstaigos negalėjo nepirkti mėsos produktų ir išbraukti šiuos produktus iš vaikų valgiaraščio, šis poreikis privalėjo ir buvo tenkinamas perkant tapačią arba analogišką tuo momentu rinkoje buvusią mėsą pagal decentralizuotu būdu anksčiau ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu sudarytas sutartis. Nėra pagrindo teigti, kad tai buvo daroma neteisėtai ar neprotingomis sąlygomis. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu perkamos kiaulienos ir (ar) jautienos kaina objektyviai galėjo ir (ar) turėjo būti kitokia. Atliekant dėl atsakovių iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimą buvo pagrįstai lyginami analogiški arba tie patys produktai (mėsos rūšys) ir jų kainos. Tai, kad tam tikrais atvejais decentralizuotu būdu buvo pirktos analogiškos, bet ne identiškos prekės, nesudaro pagrindo atleisti atsakoves nuo pareigos atlyginti žalą. Ne vienos įstaigos decentralizuotu būdu sudarytose sutartyse buvo numatyta galimybė nukrypti nuo sutartyse numatytų produktų kiekių ir rūšių ir situacijose, kai tuo metu tiekėjas atitinkamo sutartyje numatyto maisto produkto negalėtų pateikti. Atsakovės nepateikė išsakomą kritiką pagrindžiančių alternatyvių, pagrįstos priteistinos žalos atlyginimo dalies arba sumos, kuria priteisti nuostoliai mažintini, skaičiavimų.

37.12.                      Jeigu pirkimų procedūros nebūtų sustabdytos atsakovių prašymu taikius laikinąsias apsaugos priemones, produktai galėjo būti pradėti pirkti pigiau ir anksčiau. Atsakovės nepaneigė šių faktų. Atsakovės savo įrodinėjimo pareigą bando perkelti ieškovei ir teismui.

37.13.                      Kiaulienos pirkimas paskelbtas 2018 m. lapkričio 3 d., o pagrindinės sutartys su įstaigomis sudarytos 2020 m. sausio 23 d., taigi dėl nepagrįstai atsakovių ir UAB „Egilėja“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo procedūra faktiškai truko 447 d. Per šias 447 d., faktiškai 276 d. būtent atsakovių ir UAB „Egilėja“ iniciatyva ieškovės atžvilgiu buvo nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atitinkamai, žalos apskaičiavimo tikslais laikytina, kad pirkimo procedūra nepagrįstai užtęsta būtent 276 d. ir nesant atsakovių ir UAB „Egilėja“ neteisėtų veiksmų būtų trukusi bent 276 d. trumpiau, t. y. 171 d., taigi iki 2019 m. balandžio 22 d. Laikant, kad pagrindinė sutartis kiaulienos pirkime, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sudaryta 2019 m. balandžio 22 d., būtent ši data laikytina nuostolių ieškovei kilimo laikotarpio pradžios momentu.

37.14.                      Jautienos pirkimas paskelbtas 2018 m. lapkričio 6 d., o pagrindinės sutartys su įstaigomis sudarytos 2020 m. rugpjūčio 9 d., taigi dėl nepagrįstai atsakovių ir UAB „Egilėja“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo procedūra faktiškai truko 643 d. Per šias 643 d., faktiškai 334 d. būtent atsakovių ir UAB „Egilėja“ iniciatyva ieškovės atžvilgiu buvo neapgrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atitinkamai, žalos dydžio ir terminų apskaičiavimo tikslais, laikytina, kad pirkimo procedūra nepagrįstai užtęsta būtent 334 d. ir, nesant atsakovių ir UAB „Egilėja“ neteisėtų veiksmų, būtų trukusi bent 334 d. trumpiau, t. y. 309 d., taigi iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Ši data laikytina nuostolių ieškovei kilimo laikotarpio pradžios momentu.

37.15.                      Atsakovių išvedžiojimai, neva toks dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįsto pritaikymo aktualiuose pirkimuose kilusios žalos ieškovei apskaičiavimas yra grindžiamas spėjimais ar prielaidomis, laikytinas siekiu suklaidinti teismą. Nuostolių skaičiavimo metodo neteisingumo nelemia tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir žalos kilimo laikotarpiai nesutampa.

37.16.                      Byloje taikytas 30 d. laikotarpis pagrindinėms sutartims yra teismo nustatyta maksimali pagrįsta pagrindinių sutarčių sudarymui skirta nuostolių apskaičiavimo laikotarpio dalis ir veikia atsakovių naudai apribojant atsakovių civilinę atsakomybę. Įstaigoms pasirašius pagrindines sutartis anksčiau, papildomi nuostoliai nuo tos konkrečios datos atsakovių atžvilgiu nebuvo skaičiuojami, t. y. nuostoliai apskaičiuoti atsižvelgiant į šį faktą.

37.17.                      Nors laikinosios apsaugos priemonės kiaulienos pirkime pradėtos taikyti 2018 m. gruodžio 6 d., o jautienos pirkime – 2018 m. gruodžio 5 d., bet nuostoliai, kaip tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinys, kilo vėliau – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neužbaigus viešųjų pirkimų procedūrų numatytu laiku, t. y. kiekvieno iš pirkimų atžvilgiu nurodytų nuostolių skaičiavimo laikotarpių pradžios dieną. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šiuo atveju yra susijęs reikšmingas pirkimų procedūrų užtęsimas – šios aplinkybės atsakovės neginčija. Jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinės sutartys pirkimuose būtų sudarytos ir maisto produktai būtų perkami mažesnėmis kainomis anksčiau. Nesant atsakovių ir UAB „Egilėja“ neteisėtų veiksmų, įstaigos nebūtų buvusios priverstos dar daugiau nei 9 mėn. (kiaulienos pirkimo atveju) ir daugiau nei 11 mėn. (jautienos pirkimo atveju) pirkti maisto produktus mokėdamos didesnius įkainius.

37.18.                      Reikalavimų dėl darželių su tiekėjais sutarčių ir (ar) jų pratęsimų pripažinimo negaliojančiais nė viena iš atsakovių nereiškė ir įstaigų sudarytų sutarčių tariamas neteisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o UAB „Sotėja“ pateikiami pasvarstymai dėl tariamo aptariamų sutarčių neteisėtumo yra deklaratyvūs ir nereikšmingi. Analogiškai atmestini ir UAB „Sotėja“ teiginiai dėl kitų įstaigų sudarytų sutarčių ir pirktų maisto produktų formalių neatitikimų ar kainų neperžiūrėjimo.

37.19.                      Aplinkybės, kad preliminarioji sutartis viename pirkime sudaryta 7 d. po laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos, nereiškia, kad kitame atskirame pirkime ji galėjo būti sudaryta tuo pačiu metu. Be to, ieškovės atžvilgiu atsakovės bylas inicijavo ne tik šiuose dviejuose pirkimuose – buvo inicijuota eilė bylų skirtinguose pirkimuose, administracinis krūvis šiuose ginčuose taip pat lėmė procedūrų uždelsimą.

37.20.                      UAB „Sotėja“ apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad įstaigos neva nesilaikė ieškovės 2019 m. vasario 19 d. įsakymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu sudarė sutartis ilgesniam, nei jame numatytam laikotarpiui. Tai neturi įtakos reikalaujamos atlyginti žalos dydžiui. Decentralizuotu būdu sudarytų sutarčių galiojimo pratęsimas (kai jis buvo sudarytas) susietas su pagrindinių sutarčių, o ne preliminariosios sutarties pirkimuose sudarymu. Tokia nuostata daugeliu atvejų buvo įtvirtinta įstaigų sudarytų sutarčių pratęsimuose, kuriuose buvo numatyta, jog decentralizuotu būdu sudaryta sutartis pratęsiama konkrečiam terminui ir (ar) ne ilgiau kaip, iki bus sudarytos ir įsigalios centralizuotų pirkimų sutartys, o pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja vykdyti visas pirmines sutarties sąlygas. Pagrindinės sutartys negalėjo būti sudaromos tą pačią dieną po preliminariosios sutarties sudarymo, o jų sudarymui įstaigoms taip pat reikėjo tam tikro laiko. Net jeigu ir dalies decentralizuotu būdu įstaigų sudarytų sutarčių galiojimo pabaiga būtų buvusi susieta su pagrindinių sutarčių centralizuotuose pirkimuose sudarymu, byloje ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai buvo skaičiuojami iki tokių pagrindinių sutarčių sudarymo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atsakovių nurodomo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

39.       UAB „Maistulis“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas privalėjo į bylą atsakovų arba trečiųjų asmenų statusu įtraukti ir kitus Nutarime nurodytus subjektus – UAB „Sanitex“ ir UAB „Officeday“, o šių asmenų neįtraukimas į bylą lemia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi teismui pritaikius solidariąją atsakomybę atsakovių atžvilgiu, nuostolius atlyginusios atsakovės įgytų teisę reikalauti atitinkamos dalies iš UAB „Sanitex“ bei UAB „Officeday“, todėl teismo sprendimas šioms bendrovėms sukeltų teises ir pareigas. UAB „Sotėja“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas ne tik neįtraukė į bylos nagrinėjimą susitarime dalyvavusių ūkio subjektų (UAB „Sanitex“ ir UAB Selnera), bet ir nutarė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų.

40.       Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013).

41.       Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovių atsakomybės dėl nuostolių, ieškovei kilusių dėl atsakovių ir UAB „Egilėja“ prašymais konkrečiose civilinėse bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Nors ir kiti juridiniai asmenys dalyvavo Nutarime nurodytame konkurenciją ribojančiame bendrame susitarime, tačiau jie ieškinių dėl ginčo viešųjų pirkimų neinicijavo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašė, taigi veiksmų, kurie sukėlė ieškovei žalą, nesiėmė. Šioje byloje nagrinėjama žala ieškovei padaryta būtent dėl atsakovių ir UAB „Egilėja“ bendrų veiksmų.

42.       Nepriklausomai nuo to, kad Nutarime kaip bendrą konkurenciją ribojantį susitarimą sudarę nurodyti ir kiti juridiniai asmens, tačiau šioje byloje Nutarimas nėra apskundimo objektas ir teismai ieškovės pradėtoje byloje Nutarimą vertina tik kaip rašytinį įrodymą, kuris arba pagrindžia šios bylos atsakovių pareigą atsakyti pagal ieškinį arba to nepagrindžia. Nutarime konstatuotas atsakovių bendras susitarimas su kitais subjektais ir veikimas sudarant konkurenciją ribojantį susitarimą, o šioje byloje ieškovė reikalauja žalos atlyginimo ne dėl sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo, o dėl nepagrįstai prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių padarytos žalos atlyginimo ieškovei. Neteisėtus atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmus pirmosios instancijos teismas konstatavo šioms prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne sudarius konkurenciją ribojantį sutarimą. Nutarime konstatuotas juridinių asmenų veiksmų bendrumas sudarant konkurencinį susitarimą tik pagrindžia atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmų bendrumą, bet ne pagrindą taikyti solidariąją atsakomybę visiems susitarimo dalyviams, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė tik atsakovės ir UAB „Egilėja“. Byloje nėra konstatuota atsakovių ir UAB „Egilėja“ civilinė atsakomybė už Nutarime nustatytais nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą, nėra konstatuotas atsakovių, UAB „Egilėja“ ir kitų Nutarime nurodytų juridinių asmenų veiksmų bendrumas siekiant sukelti žalą ieškovei, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovių, UAB „Egilėja“ ir kitų Nutarime nurodytų asmenų atsakomybės prieš ieškovę solidarumą (dėl solidariosios atsakomybės plačiau bus pasisakoma toliau nutartyje), taigi ir atsakovių tariamą regreso teisę į kitus, Nutarime nurodytus, juridinius asmens pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindu. Todėl atsakovės nepagrįstai sutapatina Nutarime nustatytų subjektų susitarimo ir atsakovių solidariosios atsakomybės šioje byloje nustatyto pagrindus.

43.       Skundžiamame sprendime nėra nei tiesiogiai nei netiesiogiai pasisakyta dėl kitų juridinių asmenų (be atsakovių) teisių ir pareigų nustatymo, pripažinimo, pakeitimo, panaikinimo ar kitokio nusprendimo, todėl atsakovių argumentai dėl šio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė ir kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

44.       Savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Administracijai pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl darželiams reikalingų maisto produktų įsigijimo.

45.       2018 m. lapkričio 3 d. paskelbtas centralizuotas kiaulienos pirkimas, o 2018 m. lapkričio 6 d. paskelbtas centralizuotas jautienos ir veršienos pirkimas.

46.       UAB „Sotėja“ 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė Kauno apygardos teismui du analogiško turinio ieškinius (dėl kiaulienos pirkimo ir dėl jautienos ir veršienos pirkimo), prašydama pripažinti neteisėtu (nepakankamu) pirkimų objektų neskaidymo pagrindimą; pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų keitimą dėl prekių pavyzdžių pateikimo ir termino atnaujintam varžymuisi; pripažinti neteisėtu sudėtinio pirkimo objekto apjungimą ir įpareigoti Administraciją skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu požiūriu ar įsigyti šias prekes atskirais pirkimais; dėl paskelbto pirkimų sąlygų neteisėtumo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Abiem atvejais buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi sustabdytos jautienos ir veršienos pirkimo procedūros, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi sustabdytas kiaulienos pirkimas, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šios dvi bylos sujungtos į vieną, išnagrinėtos Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1097-657/2019 atmetant ieškinį, sprendimas įsiteisėjo ir laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738-236/2019 palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47.       UAB „Maistulis“ 2019 m. liepos 22 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti UAB „Egilėja“ neįprastai mažos kainos pagrindimą nepakankamu kiaulienos pirkime ir jautienos ir veršienos pirkime bei įpareigoti šiuo pagrindu Administraciją atmesti pasiūlymus; pripažinti ŽŪB „Delikatesas“ neįprastai mažos kainos pagrindimą nepakankamu kiaulienos pirkime bei įpareigoti šiuo pagrindu Administraciją atmesti pasiūlymą; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti abiejų pirkimų procedūras, o jeigu pirkimų sutartys sudarytos – sustabdyti su pirkimų laimėtojais sudarytų pirkimo sutarčių vykdymą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 2019 m. liepos 22 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi šias panaikino. Ieškinys atmestas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1860-657/2019, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 27 d. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo 2019 m. liepos 22 d.–spalio 17 d.

48.       UAB „Maistulis“ 2019 m. lapkričio 12 d. inicijavo Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-949-657/2020 dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį, sudarytą įvykdžius kiaulienos pirkimo procedūras; panaikinti 2019 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti UAB „Maistulis“ pasiūlymą kiaulienos pirkime, grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį; panaikinti 2019 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti UAB „Maistulis“ pasiūlymą jautienos ir veršienos pirkime ir grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį. UAB „Maistulis“ prašymu 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė jautienos ir veršienos pirkime – Administracija įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo ir laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą.

49.       UAB „Egilėja“ (šiuo metu išregistruota) 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį Nr. 8R-775, pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu Administracijos sprendimą, kuriuo UAB „Egilėja“ kiaulienos pirkime pateiktas pasiūlymas pripažintas negaliojančiu, grąžinti konkurso procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį; pripažinti neteisėtu Administracijos sprendimą, kuriuo UAB „Egilėja“ pasiūlymas jautienos pirkime pripažintas negaliojančiu, grąžinti konkurso procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį. UAB „Egilėja“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi: sustabdė kiaulienos pirkimą, 2019 m. spalio 28 d. sudarytos preliminariosios sutarties Nr. 8R-775 ir jos pagrindu sudarytų pagrindinių sutarčių vykdymą; įpareigojo Administraciją jos vykdomame jautienos ir veršienos pirkime nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino dalį kiaulienos pirkimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (pirkimo sustabdymą ir draudimą vykdyti preliminarią sutartį). Likusi laikinųjų apsaugos priemonių dalis panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-944-601/2020 atmetus UAB „Egilėja“ ieškinį, sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą. Pagal UAB „Egilėja“ ieškinį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kiaulienos pirkime galiojo 2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. sausio 16 d., o jautienos pirkime 2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gegužės 7 d.

50.       Konkurencijos taryba 2021 m. gruodžio 14 d. Nutarimu pripažino, kad UAB „Sotėja“, UAB Selnera, UAB „Sanitex“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“, 2016–2019 m. dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų (ar jų naudai) organizuotuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą dėl tarpusavio veiksmų derinimo ir suderintų komercinių pasiūlymų, įskaitant kainą, pateikimo, bei tokiu būdu pažeidė KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyta, jog ūkio subjektų veiksmų derinimas viešuosiuose pirkimuose buvo tęstinio pobūdžio – veiksmai buvo derinami 101 viešajame pirkime 2016–2019 m., siekiant sudaryti sąlygas laimėti iš anksto nustatytam ūkio subjektui. UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera veiksmus derino visuose tyrimo metu nagrinėtuose viešuosiuose pirkimuose, t. y. 101 viešajame pirkime, UAB „Sanitex“ – 90, UAB „Maistulis“ – 49, o UAB „Egilėja“ – 8. Nutarimu draudžiamame susitarime dalyvavusiems ūkio subjektams paskirtos atitinkamo dydžio individualios baudos.

51.       UAB „Sotėja“ 2022 m. sausio 18 d. skundu prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 papunktį, kuriuo jai skirta 40 000 Eur bauda. Skunde UAB „Sotėja“ nesutinka su jai paskirtos baudos individualizavimu, nurodė, kad Nutarime nurodytame pažeidime atliko pasyvų vaidmenį, todėl nepagrįstai nustatyta per didelė bauda neatsižvelgus į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Nutarime neįvertintas pažeidime dalyvavusių ūkio subjektų vaidmuo, todėl priimtas nepagrįstas sprendimas dėl baudos UAB „Sotėja“ dydžio.

52.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-2763-816/2022 atmetė UAB „Sotėja“ skundą. UAB „Sotėja“ 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris šiuo metu dar nėra išnagrinėtas.

Dėl Administracijos teisės reikšti ieškinį atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

53.       Abi atsakovės savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad Administracija yra netinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovių vertinimu, Administracija neįrodė, kad būtent ji patyrė žalą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

54.       CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

55.       Administracija pareiškė reikalavimą atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios atsakovių ir UAB „Egilėja“ prašymais buvo taikomos civilinėse bylose Nr. e2-1097-657/2019, e2-1860-657/2019, e2-949-657/2020 ir e2-944-601/2020. Nėra ginčo, kad visose šiose bylose Administracija dalyvavo procesiniu statusu atsakovės, kurios atžvilgiu UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ prašymais buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-72-881/2023, kurioje išnagrinėtas savo esme analogiškas Administracijos ir atsakovių ginčas, nurodė, kad vien šios aplinkybės (Administracijos buvimo atsakove bylose, kuriose Administracijos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) pakanka, kad būtų pripažinta Administracijos subjektinė teisė reikšti ieškinį CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu.

56.       Tačiau atsakovės teigia, kad Administracija tik vykdė pirkimo procedūras, o pirkimo sutartis sudarė ir konkrečias išlaidas maisto prekių įsigijimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu patyrė švietimo ir (ar) ugdymo įstaigos, o ne Administracija, todėl ji negali reikšti ieškinio.

57.       Pagal VSĮ 6 straipsnio 10 punktą, maitinimo paslaugų organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. Administracijos direktorius administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą (VSĮ 29 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktai). Pagal VSĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, administruoja viešųjų paslaugų teikimą.

58.       Švietimo įstaigos, kurios ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu pirko mėsos produktus brangiau nei būtų galėjusios pirkti nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš Savivaldybės biudžeto (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 4 straipsnio 1 dalis.

59.       Atsakovės nurodo nepagrįstus argumentus dėl Savivaldybės asignavimų faktinio valdymo per Administracijos BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ taip pat ir dėl švietimo įstaigas lankančių tėvų atliekamų įmokų už vaikų maitinimą, kaip neva sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovė nepatyrė žalos.

60.       Atsakovės neginčija, kad Savivaldybės biudžeto asignavimų faktinis valdymas yra vykdomas per Administracijos BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“: BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, pagal darželių gautas maisto produktų tiekėjų PVM sąskaitas faktūras, teikia paraiškas Administracijai dėl tokių sąskaitų apmokėjimo iš Administracijos specialios biudžetinės sąskaitos; Administracija, patvirtinusi BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ paraišką, iš Administracijos specialios biudžetinės sąskaitos perveda konkrečią paraiškoje nurodytą sumą į konkrečios švietimo įstaigos biudžetinę sąskaitą; įstaigai, gavus pinigines lėšas iš Administracijos specialios biudžetinės sąskaitos, BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ kartu su įstaiga iš konkrečios darželio biudžetinės sąskaitos atlieka mokėjimą maisto produktų tiekėjams pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi nors ir konkrečios sąskaitos faktūros apmokėti pateikiamos švietimo įstaigoms, tačiau faktiškai jos apmokamos Savivaldybės lėšomis, kurios yra Administracijos specialiojoje sąskaitoje.

61.       Nepriklausomai nuo to, kokias pajamas gauna biudžetinės įstaigos (vaikų tėvų atliekamos įmokos, Europos Sąjungos fondų lėšos ir pan.), ginčo švietimo biudžetinių įstaigų savininkė yra Savivaldybė, o biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui (Savivaldybei), o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka (BĮĮ 10 straipsnio 1 dalis). Taigi nepriklausomai nuo to, ar faktiškai visą produktų kainą padengia švietimo įstaigas lankančių vaikų tėvai, ar kitos įstaigų gaunamos pajamos, lėšos, patekusios į biudžetinių įstaigų sąskaitas, negali būti laikomos įstaigas lankančių vaikų tėvų ar įstaigų lėšomis, o yra Savivaldybės, kaip įstaigų savininkės, lėšos, kuriomis įstatymo pagrindu disponuoja Administracija įsigyjant maisto produktus įstaigoms. Todėl būtent Administracija yra subjektas, kuris galėjo nepatirti per didelių išlaidų mėsos pirkimui įstaigoms nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Žala šiuo atveju būtent ir kilo dėl to, kad atsakovių ir UAB „Egilėja“ iniciatyva pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovei sudarytos kliūtys įgyvendinti jai įstatymo priskirtą funkciją – įgyvendinti centralizuotą maisto produktų pirkimą, taip sudarant sąlygas sutaupyti šių prekių įsigijimui švietimo įstaigoms skiriamas lėšas.

62.       Taip pat atmestini atsakovių argumentai dėl Administracijos atliekamo tik lėšų administravimo ir neva pirmosios instancijos teismo netinkamai kvalifikuoto lėšų administravimo teisinio santykio. Šiuo atveju Administracijos skirstomos lėšos yra Savivaldybės nuosavybė, o Administracija šias lėšas naudoja viešosioms paslaugoms teikti VSĮ numatytais pagrindais, taigi susiklosčius situacijai, kai dėl tam tikrų subjektų neteisėtų veiksmų Savivaldybės lėšų konkrečiai funkcijai atlikti panaudota daugiau, nei būtų panaudota neteisėtų veiksmų nebuvus, būtent Administracija turi teisę reikšti ieškinį atsakingiems subjektams dėl Savivaldybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

63.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Administracija turi teisę reikšti ieškinį atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, atmetami.

Dėl ieškinio pagrindo teisinio kvalifikavimo

64.       UAB „Sotėja“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nusprendęs, jog konkurenciją ribojantis susitarimas apėmė planą kelti bylas ir jose reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai taikė ne KĮ reglamentuojamą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų patirtos žalos atlyginimo atvejį, bet CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą žalos, patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, atlyginimo atvejį. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

65.       Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms dėl žalos, kilusios atsakovių prašymu ieškovės vykdomuose centralizuotuose pirkimuose pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Toks faktinis ieškinio pagrindas galimas tik pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį. Sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, ieškovės pateikti įrodymai ir argumentai vertintini CK nuostatų, reglamentuojančių deliktinę atsakomybę, kontekste, kadangi būtent šios nuostatos apibrėžia būtinų civilinei atsakomybei konstatuoti sąlygų visumą ir šias sąlygas konstatavus, atsiranda teisinis pagrindas taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę. KĮ nuostatos šiai bylai iš esmės nėra aktualios, kadangi jos reglamentuoja, be kita ko, konkurencijos principus rinkoje ir Konkurencijos tarybos veiklą bei pagrindus rinkos dalyviams skirti baudą už konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą. Nagrinėjamoje byloje teismas ginčui spręsti pagrįstai taikė CK ir CPK nuostatas, kadangi šioje byloje nebuvo aktualios KĮ normos, nes žala ieškovei kilo ne tiesiogiai dėl konkurenciją ribojančio susitarimo egzistavimo, kurio sudarymą ir dėl jo sudarymo kilusios žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja KĮ, o dėl atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmų prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (CPK 146 straipsnio 2 dalį), konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymas šiuo atveju pagrindžia tik atsakovių bendrą veikimą, bet ne patį žalos ieškovei kilimo pagrindą. Žala ieškovei kilo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl paties konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo, būtent tokį ieškinio pagrindą nurodė ieškovė ir teismas šį pagrįstai kvalifikavo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį (CPK 4237 straipsnis). Todėl atmestini atsakovių argumentai dėl netinkamo ginčo teisinių santykių (žalos kilimo pagrindo) kvalifikavimo.

Dėl Nutarimo teisinės reikšmės

66.       UAB „Maistulis“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendimą grindė Nutarimu, kuris apskųstas administraciniam teismui, įsiteisėjęs sprendimas dėl Nutarimo nėra priimtas, todėl teismas neturėjo teisės vadovautis Nutarime nurodytomis aplinkybėmis. UAB „Sotėja“ apeliaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Nutarime nurodytas aplinkybes.

67.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad UAB „Sotėja“ pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo UAB „Sotėja“ skirta 40 000 Eur bauda. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-2763-816/2022 UAB „Sotėja“ skundas atmestas, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė dėl jo pateikė apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad dėl minėto Nutarimo skundą pateikė tik UAB „Sotėja“, kuri skunde nurodė, jog neginčija savo dalyvavimo Nutarime konstatuotame pažeidime fakto, tačiau mano, kad Nutarimas neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes Nutarime nenustatyti visi pažeidime dalyvavę subjektai ir tikrasis pažeidimo iniciatorius (asmenys, skatinę daryti pažeidimą), o nenustačius tikrųjų pažeidimo dalyvių ir jų konkrečių rolių atliekant pažeidimą, Nutarimas sudaro prielaidas neteisingam ir neproporcingam civilinės atsakomybės taikymui UAB „Sotėja“ atžvilgiu.

68.       Taigi aplinkybės, kad atsakovės dalyvavo Nutarime nustatytame susitarime, nėra ginčijamos, o ginčijamas tik UAB „Sotėja“ paskirtos baudos dydis, siejant tai su UAB „Sotėja“ pasyviu elgesiu susitarimo veiksmų realizavime. Pirmosios instancijos teismas Nutarime nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmų bendrumo rėmėsi konstatuodamas atsakovių ir UAB „Egilėja“ koordinuotą veikimą, o šiai aplinkybei nesant ginčijamai, pirmosios instancijos teismas įrodymo vertinimo pažeidimo nepadarė. Konstatuotina, kad šioje byloje, kaip rašytiniu įrodymu dėl atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmų bendrumo, galima remtis Nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi šios nėra ginčijamos. Todėl atsakovių argumentai dėl negalimumo remtis Nutarimu atmestini.

Dėl solidariosios atsakovių atsakomybės

69.       UAB „Maistulis“ apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimu nepagrįstai taikoma solidarioji atsakomybė atsakovių atžvilgiu, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ne atsakovės kartu, o kiekviena pavieniui. Atsakovės teigimu, kiekviena iš atsakovių turėtų pareigą atsakyti tik ta nuostolių dalimi, kuri atsirado dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, kad veiksmų derinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nėra nustatytas, todėl teismas nepagrįstai taikė solidarią atsakomybę atsakovių atžvilgiu. UAB „Maistulis“ taip pat nurodo, kad Nutarimas nepagrindžia atsakovių veiksmų bendrumo prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš esmės tokius argumentus savo apeliaciniame skunde pateikė ir UAB „Sotėja“.

70.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

71.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020)

72.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nutarimas yra reikšmingas tuo, kad nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“, UAB „Egilėja“, UAB Solnera ir UAB „Sanitex“ bendradarbiavimą, vieningo plano turėjimą, bendrų tikslų siekimą viešųjų pirkimų srityje, toks planas apėmė ir civilinių bylų kėlimą ginčijant Administracijos paskelbtų pirkimų procedūras ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės, iš kurių taikymo ieškovė kildina žalą, bylose buvo prašomos taikyti paeiliui (UAB „Sotėja“ prašymu laikinosios apsaugos priemonės galiojo 2018 m. gruodžio 5 d.–2019 m. balandžio 18 d., UAB „Maistulis“ prašymu laikinosios apsaugos priemonės galiojo 2019 m. liepos 22 d.–2020 m. balandžio 2 d., UAB „Egilėja“ – 2019 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gegužės 7 d.). Taip pat teismas nustatė, kad Administracijos vykdomuose maisto produktų darželiams pirkimuose, atsakovėms visose inicijuotose bylose prieš Administraciją atstovavo tos pačios advokatų kontoros teisininkai. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu individualias sutartis su darželiais dėl mėsos pirkimo turėjo bei vykdė abi atsakovės.

73.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime teismo nurodytas teiginys, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos paeiliui, atitinka faktinę situaciją ir nekeičia atsakovių solidariosios atsakomybės kvalifikavimo. Nors atsakovės akcentuoja, kad tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių egzistavo ilgesnis laiko tarpas, ir jos nebuvo taikomos nenutrūkstamai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių egzistavo ilgesnis laikotarpis, kuomet laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos, neleidžia teigti, jog atsakovių veiksmai nebuvo koordinuojami ir solidarioji atsakomybė joms negali kilti. Nenutrūkstamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra būtinas konstatuoti atsakovių atsakomybės solidarumą, pakanka konstatuoti atsakovių veiksmų derinimą siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Administracijos galimybės užbaigti centralizuotus pirkimus galimybių ribojimą. Atsakovių ir UAB „Egilėja“ bendri veiksmai leidžia konstatuoti egzistavusį subjektyvųjį bendrininkavimą, kadangi atsakovės ir UAB „Egilėja“ apie viena kitos veiksmus žinojo, juos koordinavo, o net ir nustačius, kad bendro susitarimo nebuvo, išliktų nepaneigtas objektyvusis atsakovių ir UAB „Egilėja“ bendrininkavimas, kadangi žalą ieškovei sukėlė visų šių subjektų veiksmai skirtingose bylose siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės vykdomuose maisto produktų centralizuotuose pirkimuose.

74.       Atsakovių apeliaciniuose skunduose tai pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl atsakovių veiksmų bendrumo ir atsakomybės solidarumo nustatymo remiantis Nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovių teigimu, Nutarimo turinys nepatvirtina atsakovių susitarimo dėl veiksmų koordinavimo prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei teigia atsakovės, Nutarimo 3.4 papunktyje nurodyta, kad į tyrimo metu nagrinėtų viešųjų pirkimų apimtį patenka kiaulienos pirkimas Savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms bei jautienos ir veršienos pirkimas Savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms (nutarimo 3.4 papunkčio lentelės 94–95 eilutės). Atitinkamai, yra pagrindas teigti, kad Nutarime išvados dėl atsakovių, UAB „Egilėja“ bei kitų subjektų veiksmų bendrumo pateiktos, be kita ko, ir ginčo pirkimo atveju. 

75.       UAB „Sotėja“ teigia, kad teismas atsakovės solidariąją atsakomybę grindžia Nutarimu, nors Konkurencijos tarybos nustatyti pažeidimai nesusiję su pirkimuose nedalyvavusia atsakove. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės solidariajai atsakomybei kilti pakanka nustatytos grupės bendrovių veiklos daugelyje viešųjų pirkimų, o aplinkybė, kad UAB „Sotėja“ nedalyvavo ginčo viešuose pirkimuose, neturi reikšmės, nes ji susijusi su kitomis bendrovėmis, kuriuos pirkimuose dalyvavo ir siekė naudos, be to, nors ir UAB „Sotėja“ nedalyvavo ginčo pirkimuose, tačiau skundė tam tikras pirkimų sąlygas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tiesiogiai prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo. Šiuo atveju ieškovei žala kilo nė dėl atsakovių (ne)dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, tačiau dėl jų iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

76.       UAB „Sotėja“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsakovių solidariąją atsakomybę grindžia aplinkybe, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu individualias sutartis su darželiais dėl mėsos pirkimo turėjo bei vykdė abi atsakovės. Atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog tam tikrais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiais atsakovė turėjo sudariusi sutartis su darželiais dėl mėsos produktų tiekimo, todėl nėra galima konstatuoti UAB „Sotėja“ solidariosios atsakomybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpio, kuriuo metu UAB „Sotėja“ negavo naudos. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

77.       Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms dėl žalos, kilusios atsakovių prašymu ieškovės vykdomuose centralizuotuose pirkimuose pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Ieškovė ieškiniu neprašo priteisti jai naudą, kurią konkrečios atsakovės gavo galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, o prašo priteisti ieškovei kilusios žalos atlyginimą, žala šiuo atveju kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl aplinkybės, kad tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu atsakovės neturėjo galiojančių sutarčių su švietimo įstaigomis ir tam tikru laikotarpiu negavo naudos, neeliminuoja galimybės taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę, šiai kilti šiuo atveju pakanka atsakovių ir UAB „Egilėja“ prašymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir šių subjektų veiksmų bendrumo, konkreti jų gauta nauda (ir apskritai, jos egzistavimas) nėra būtina sąlyga solidariajai atsakovių atsakomybei konstatuoti.

78.       UAB „Sotėja“ taip pat teigia, kad ne abi atsakovės ir UAB „Egilėja“ dalyvaudavo konkrečiose bylose, kuriose būdavo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovės ir UAB „Egilėja“ nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ieškovės ieškinį CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes šiuo pagrindu atsakyti gali tik konkrečioje byloje ieškovu buvęs asmuo.

79.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais atsakovės argumentais. Abi atsakovės, taip pat ir UAB „Egilėja“, bent vienoje iš bylų, kuriose buvo taikytos žalą Administracijai sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės, dalyvavo ieškovės teisiniu statusu ir prašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi abi atsakovės yra tinkami subjektai atsakyti pagal Administracijos ieškinį. Nors kiekvienoje byloje ieškovės statusu dalyvaudavo tik viena iš atsakovių arba UAB „Egilėja“, tačiau kitos atsakovės ar UAB „Egilėja“ nedalyvavimas konkrečioje byloje nesudaro pagrindo teigti, kad už toje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis kilusią žalą negali atsakyti ir kita atsakovė. CPK 146 straipsnio 2 dalis ir buvimas ieškove konkrečioje byloje yra pagrindas kilti kiekvienos atsakovės atsakomybei, o nustatytas atsakovių ir UAB „Egilėja“ veiksmų bendrumas yra pagrindas atsakovių solidariajai atsakomybei, kuriai kilti netrukdo dalyvavimas ieškovo statusu ne visose bylose, kuriose buvo taikomos ginčo laikinosios apsaugos priemonės.