VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo pagal 2015 m. spalio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. ABL/45353 – 50 Eur skolą, 35,78 Eur palūkanas, 4,50 Eur delspinigius, 19 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o pagal 2015 m. spalio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2015-425 – 3 902,16 Eur skolą, 1 884,23 Eur palūkanas, 351,19 Eur delspinigius, 12 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 902,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. sausio 5 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB „Citadele“ banku sudarė dvi vartojimo kredito sutartis: 2015 m. spalio 22 d. AB „Citadele“ banko American Express kredito kortelės sutartį Nr. ABL/45353/1 (toliau – Sutartis 1) bei 2015 m. spalio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2015-425 (toliau – Sutartis 2). Pagal Sutartį 1 pradinis kreditorius suteikė atsakovui 50 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą periodiniais mokėjimais sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei mokėti 19 procentų metines palūkanas (Sutarties 1 1.1 punktas, 1.2 punktas, 5.2.1 punktas). Sutartimi 2 pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas atsakovui suteikė 4 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą dalimis ir mokėti 12 procentų metines palūkanas (Sutarties 2 bendrosios dalies 2 punktas, 4.1. punktas, 9.2.1. punktas, Sutarties 2 specialioji dalis). Galutinis kredito grąžinimo terminas pagal Sutartį 2 – 2020 m. spalio 20 d. (Sutarties 2 specialioji dalis). Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko AB „Citadele“ bankas Sutartį 1 ir Sutartį 2 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. liepos 29 d. pranešimais vienašališkai nutraukė. Ieškovė reikalavimo teises pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 su atsakovu, remdamasi 2015 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, perėmė 2016 m. rugpjūčio 3 d. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2016 m. spalio 7 d. pranešimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2016 m. spalio 7 d. pranešimu, todėl laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis nutraukta, kita šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šalia visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsakovas savo pareigos grąžinti kreditą Sutartyse 1, 2 šalių sulygtais terminais ir sąlygomis nevykdė, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 50 Eur ir 3 902,16 Eur dydžio negrąžintus kreditus pagal Sutartis 1, 2 yra pagrįsti, todėl tenkinami (CK 6.870, 6.918 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutarties 1 1.1.3 punktu šalys sulygo dėl 19 procentų, o Sutarties 2 specialiojoje dalyje dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi suteiktu kreditu mokėjimo ir nustatė, kad jos skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo. Kadangi atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimtų kreditų, ieškovės reikalavimas dėl 35,78 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, ieškovės paskaičiuotų pagal Sutartį 1 iki 2019 m. gruodžio 12 d., ir 19 procentų dydžio metinių palūkanų už 50 Eur dydžio negrąžintą kreditą pagal Sutartį 1 nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo tenkinamas (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat tenkinami reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 884,23 Eur palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją, ieškovės paskaičiuotas pagal Sutartį 2 iki 2019 m. gruodžio 12 d., ir 12 procentų dydžio metines palūkanas už 3 902,16 Eur dydžio negrąžintą kreditą pagal Sutartį 2 nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 1 8.1 punktu ir Sutarties 2 specialiojoje dalyje, bendrosios dalies 14.1 punktu šalys sulygo, kad kredito gavėjui (atsakovui) laiku nesumokėjus bankui bet kokių pagal sutarties sąlygas mokėjimų (išskyrus delspinigius), kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigoja bankui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovė, taikydama 0,05 procento delspinigių dydį, už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. pagal Sutartį 1 priskaičiavo 4,50 Eur delspinigių (50 Eur × 0,05 proc. × 180 d.), o pagal Sutartį 2 – 351,19 Eur delspinigių (3 902,16 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartis 1, 2, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovės reikalavimai dėl priskaičiuotų 4,50 Eur bei 351,19 Eur delspinigių yra pagrįsti ir tenkinami (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal Sutartį 1 priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 90,28 Eur (50 Eur + 35,78 Eur + 4,50 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, o pagal Sutartį 2 – 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 137,58 Eur (3 902,16 Eur + 1 884,23 Eur + 351,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo jos sumokėtą 140 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. spalio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. ABL/45353/1 50 Eur (penkiasdešimties eurų) skolą, 35,78 Eur (trisdešimt penkių eurų 78 ct) palūkanas, 4,50 Eur (keturis eurus 50 ct) delspinigių, 19 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (90,28 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal 2015 m. spalio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2015-425 3 902,16 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dviejų eurų 16 ct) skolą, 1 884,23 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 23 ct) palūkanas, 351,19 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 19 ct) delspinigių, 12 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 902,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 137,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Asta Misiūnaitė-Bashir