Administracinė byla Nr. AS-246-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00140-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja K. K. su skundu, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Varėnos rajono PK) Veiklos skyriaus 2024 m. sausio 15 d. atsakymą Nr. 52-S-143 (toliau – ir Sprendimas) bei Alytaus apskrities VPK viršininką įpareigoti pradėti tyrimą dėl galimo vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, nepilnamečių įtraukimą girtauti, esant Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, ir nepilnamečių išnaudojimą darbui, esant Baudžiamojo kodekso 1471 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, bei administracinio nusižengimo teiseną, esant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnyje nustatytų požymių; 2) pripažinti, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų 10 kalendorinių dienų terminą; 3) pripažinti, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-391 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 78 ir 81 punktus. 

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos K. K. skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nustatė, kad iš skundo turinio ir jame dėstomų aplinkybių matosi, kad, pareiškėjos nuomone, nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl galimo vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, esant Baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos požymių, nepilnamečių įtraukimą girtauti, esant Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, ir nepilnamečių išnaudojimą darbui, esant Baudžiamojo kodekso 1471 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, bei administracinio nusižengimo teiseną, esant Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnyje nustatytų požymių.

Įvertinęs K. K. inicijuotą ginčą, teismas pažymėjo, kad su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai; ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas akcentavo, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jo eigą, atsisakymo pradėti tvarką, disponavimą ikiteisminio tyrimo dokumentais ir panašiai, yra reguliuojamas išimtinai Baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vykdymo, atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo procedūromis, policija ir prokuratūra veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d.). Tokią poziciją įtvirtina ir suformuota administracinių teismų praktika.

Apibendrinęs aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja siekia inicijuoti ginčą, susijusį su policijos kompetencijos įgyvendinimu, vykdant šiai institucijai Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pavestus uždavinius ir funkcijas, kurios nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, iš kurios kylančius ginčus nagrinėja administraciniai teismai, todėl K. K. skundas nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Teismas pabrėžė, kad administraciniam teismui ėmus vertinti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, faktiškai būtų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos, kadangi turėtų būti aiškinamos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, nors tokios kompetencijos administraciniai teismai neturi.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakius priimti skundą, K. K. buvo grąžintas paduodant skundą sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėja K. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pripažinti, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2024 m. sausio 15 d. atsakyme Nr. 52-S-143 nurodė neteisingą institucijos (-ų),
kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Pareiškėja paaiškina, kad ji į pirmosios instancijos teismą dėl Sprendimo panaikinimo ir kitų klausimų kreipėsi tik dėl to, kad atsakovas Sprendime nurodė: „Jeigu Jūs nesutinkate su sprendimu dėl prašymo nagrinėjimo, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, turite teisę paduoti skundą tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

K. K. atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2024 m. vasario 5 d. atsakyme Nr. 3S-380 „Dėl skundo“ nurodė, jog neturi teisės naikinti Sprendimo. Neegzistuojant kitokios apskundimo tvarkos (Kauno prokuratūros vadovybė patvirtino, kad Sprendimas turi būti skundžiamas tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka), pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjos skundą, jai yra užkertamas kelias realizuoti teisę kreiptis į teismą ir / ar kitą instituciją, kad būtų peržiūrėtas Sprendimas. K. K. pažymi, kad nors Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2024 m. vasario 5 d. atsakyme Nr. 3S-380 ir konstatavo, jog atsakovas savo atsakymą netinkamai įformino raštu, o ne nutarimu, tai pareiškėjai nesuteikia nei teisės, nei galimybės Sprendimo skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti K. K. skundą, kadangi jis, anot teismo, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje nustatytą administracinių teismų kompetencijos sritį.

Pacitavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 47 punktą, pareiškėja pažymi, kad atsakovas, nors Sprendime ir nurodė konkrečią instituciją, kuriai gali būti paduotas skundas, nesutinkant su Sprendimu, remiantis pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas K. K. suklaidino, kadangi jai kreipusis į nurodytą instituciją, t. y. Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, teismas pareiškėjos skundo nepriėmė. Taigi, K. K. pateko į situaciją, kurioje Sprendimo dėl to, kad atsakovas netinkamai nurodė instituciją, kuriai gali būti paduotas skundas, kaip nustato Taisyklių 47 punktas, nėra kam apskųsti, kadangi nei Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, kuris savo darbe vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nei administracinis teismas, kuris atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neturi įgaliojimų Sprendimą panaikinti.

Remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 punkto ir 3 straipsnio 5 bei 9 punktų, 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, K. K. akcentuoja, kad nagrinėdamas pareiškėjų skundus, Alytaus apskrities VPK, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei viešojo administravimo srityje taikomų principų. Gavusi asmens skundą, institucija privalo pradėti administracinę procedūrą. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Pagal atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principą, viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga imtis aktyvių veiksmų, vykdant administracinę procedūrą, reikalaujama, kad valstybės institucija, priimdama sprendimą, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis. Šis principas apima ne tik teisę į pagrįsto sprendimo priėmimą, bet ir teisę efektyviai ginti (įgyvendinti) savo teises, pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką. Individualus administracinis aktas, kuriame neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Pareiga organizuoti asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą yra įtvirtinta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-525 patvirtintuose Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatuose (šių nuostatų 23.22 p.).

Pareiškėja akcentuoja, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Pažymi, kad Sprendime yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui, tai K. K. ir padarė. Sprendime apskundimo tvarka yra nurodyta vadovaujantis būtent Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, todėl nagrinėjama byla yra priskirta administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi; atsakovas, priimdamas Sprendimą, nors ir būdamas policijos įstaiga, veikė ne kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o būtent kaip viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjos nuomone, jeigu atsakovas atsakymą į jos skundą būtų įforminęs nutarimu, tokiu atveju šis dokumentas turėtų būti skundžiamas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir tik tokiu atveju jis nepatektų į viešojo administravimo sritį. Atsakovui sprendimą įforminus raštu, K. K. niekur kitur neturi teisės kreiptis, kadangi nei viena kita institucija jos skundo nepriima vien dėl to, kad jame yra nurodyta apskundimo tvarka būtent administraciniam teismui. Dėl susidariusios situacijos yra būtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kadangi būtent šis teismas, kaip aukščiausioji teisminė instancija, administracinėse bylose formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Pareiškėja teigia, kad atsižvelgus į išdėstytus argumentus, yra akivaizdu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Pripažinimas, kad Sprendime Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK nurodė neteisingą institucijos (-ų),
kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas, yra būtinas tam, kad K. K. savo pažeistas teises ir teisėtus interesus turėtų galimybę ginti kitu būdu, pvz., Administracinių nusižengimų kodekso 522 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas jos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-631-492/2019, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-26-575/2023). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėja prašė panaikinti Sprendimą ir Alytaus apskrities VPK viršininką įpareigoti pradėti tyrimą dėl galimo jos vaiko įtraukimo į nurodytas nusikalstamas veikas, o taip pat pripažinti, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidus konkrečias teisės aktų nuostatas.

Nustatyta, kad K. K. su 2023 m. gruodžio 27 d. pareiškimu dėl galimo jos dukros įtraukimo į nusikalstamą veiką kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąją prokurorę ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 159 straipsnį bei nustatyti kaltus asmenis. Minėtas pareiškimas sprendimui priimti buvo persiųstas Alytaus apskrities VPK viršininkui; pareiškimo patikslinimas pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą buvo pavestas Varėnos rajono PK. Sprendime Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Veiklos skyrius nurodė, kad K. K. 2023 m. gruodžio 27 d. pareiškime nurodyta informacija dėl jos dukros galbūt vykusio išnaudojimo priverstiniam nelegaliam darbui, gyvenant pas laikiną globėją S. P., ir vaiko įtraukimo 2023 m. rugpjūčio 15 d. asmens, vardu V., girtauti aplinkybės Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK buvo išnagrinėtos pagal S. K. 2023 m. rugpjūčio 17 d. skundą. Sprendime taip pat yra pažymėta, kad buvo atliktas įvykio aplinkybių patikslinimas Nr. M-1-01-50465-23 ir, nenustačius nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje bei 1471 straipsnio 1 dalyje, požymių, 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsniu ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgus į tai, buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo atlikti papildomą K. K. pateiktos informacijos tyrimą. Sprendime taip pat yra nurodyta, kad informacija, jog pareiškėjos dukrai bendraujant su giminaite E. G., draugu K. S. ir kitais asmenimis, jai buvo daroma įtaka ir ji buvo paskatinta melagingai pranešti apie nebūtus nusikaltimus, dėl kurių K. K. buvo pareikšti įtarimai, papildomai nenagrinėjama, kadangi pareiškėjos dukros parodymai, jų tikrumas vertinami atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje ir teisminiame procese; bet kurioje proceso stadijoje nustačius, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pareikšti įtarimai – melagingo įskundimo ar pranešimo pagrindu, bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 159, 235 ir 236 straipsniuose nustatytus nusikalstamų veikų požymius ar kitais pagrindais.

Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sprendimu iš esmės buvo atsisakyta atlikti papildomą pareiškėjos pateiktos informacijos tyrimą, o pateikdama skundą teismui, K. K. iš esmės siekia, kad būtų atliktas tyrimas dėl galimo vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką. Įvertinus pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame ji pati suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, taip pat K. K. atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, turinį teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų (priimto Sprendimo), susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgus į tai, kad K. K. nesutinka su tuo, jog buvo atsisakyta atlikti papildomą jos pateiktos informacijos tyrimą, t. y. nebuvo patenkintas K. K. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 159 straipsnį dėl jos dukros galimo įtraukimo į nusikalstamą veiką ir nustatyti kaltus asmenis, darytina išvada, kad ginčas yra kilęs dėl baudžiamojo proceso reguliuojančių teisinių santykių, tai nėra viešojo administravimo veikla Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies prasme, todėl kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėja siekia, reikšdama pretenzijas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei prašydama Alytaus apskrities VPK įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Nagrinėjant K. K. keliamą ginčą, turėtų būti vertinama, ar pateiktų duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka ir ar pagrįstai buvo atsisakyta atlikti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 27 d. pareiškimo aplinkybių patikslinimą; turėtų būti vertinamos prašomų tirti nusikalstamų veikų apimtys, jų identiškumas ir panašiai, taigi, turėtų būti sprendžiami su ikiteisminio tyrimo procedūromis susiję klausimai.

Pažymėtina, kad K. K. nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jos keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju K. K. reikalavimai ir keliamas ginčas iš esmės yra susiję su atsakovo pareigūnų veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais ar pareigūnų veiksmais, vykdant jiems priskirtas funkcijas, nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai, o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1016-520/2017). Taigi, nei Sprendime, nei pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktame Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2024 m. vasario 5 d. rašte
Nr. 3S-380, kuriame be kita ko, iš esmės buvo atsakyta į dalį K. K. keliamų klausimų (buvo padaryta išvada, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK nepagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 27 d. pareiškimo aplinkybių patikslinimą bei netinkamai įformino atsakymą, todėl yra būtina atlikti K. K. pateiktų aplinkybių patikslinimą; šio patikslinimo organizavimas ir kontrolė buvo pavesta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui), nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka bylos teismingumo nekeičia.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. K. skundo nagrinėjimas nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino jos keliamo ginčo pobūdį, todėl pagrįstai K. K. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                          Jolanta Malijauskienė

                                                                                                                 Ernestas Spruogis

                                                                                                                 Virginija Volskienė