Administracinė byla Nr. A-2072-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00729-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 86-TE-114 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 ir 71 straipsniais, Komisariato individualių tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 27 d. posėdžio sprendimu Nr. 86-P1-31, Komisariato 2020 m. vasario 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-4 (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog jis pažeidė Statuto 3 straipsnio 8 punktą, 21 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnį, Policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-92 patvirtintų Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) (toliau – ir Schemos) 2.1 punktą, Komisariato viršininko 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 86-V-352 patvirtinto Komisariato (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.3, 6.4, 6.6 punktus, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 7, 7.1, 7.2 punktus ir aplaidžiai atliko tarnybines pareigas.
3. Pareiškėjo teigimu, Išvada dėl jo veiksmų neatitinka tikrovės ir drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, yra per griežta. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktu, pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas Komisariate pradėtas 2020 m. sausio 27 d., gavus Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinį pranešimą. Išvadoje nurodoma, kad 2020 m. sausio 16 d. 12.16 val. buvo registruotas pranešimas apie įvykį – galimai neblaivaus vairuotojo atvykimą į autoplovyklą. 12.31 val. į įvykį išsiųstos pajėgos, kurias sudarė R. B. ir D. C. 12.32 val. užfiksuotas pajėgų atvykimas į įvykio vietą, tačiau galimai neblaivus vairuotojas ir jo vairuotas automobilis nerastas. 12.17.20 val. automobilis išvažiuoja iš plovyklos; 12.23.50 val. prie plovyklos prieina pareiškėjas ir D. C., ir 12.25.35 val. jie įsėda į tarnybinį automobilį; nuo 12.25.35 val. iki 12.38.58 val. jie kalbasi automobilyje, 12.39 val. įvažiuoja į plovyklą, išlipa iš automobilio. Nuo 12.40 val. iki 13.02 val. automobilis plaunamas, 13.02 val. pareiškėjas išvaro jį iš plovyklos, 13.03 val. jie išvažiuoja iš plovyklos teritorijos, neskubėdami važiuoja link automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko gyvenamosios vietos, kurią privažiuoja 13.04.41 val. ir važinėja po gyvenamųjų daugiabučių namų kiemus, 13.09 val. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina į automobilio savininko gyvenamąją vietą. Iš šių faktų padarytos išvados, kad pareiškėjas, sužinojęs apie įvykį, 15 min. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, 22 min. jį plovė, iki galimo pažeidėjo namų atvyko per 45 min., nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, veikė netinkamai ir aplaidžiai žiūrėjo į jiems pavestas funkcijas – neskubėjo tikrinti gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“.
4. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo atsižvelgta į realias įvykio aplinkybes ir į jo bei kolegės paaiškinimus. Pareiškėjas nurodė, kad su kolege tarnybinį automobilį buvo palikę prie autoplovyklos ir, suderinę su atsakingais pareigūnais, išėjo pietauti. Nepasibaigus pietų pertraukai, geranoriškai sutiko vykti į įvykio vietą, taip padėdami budėtojui, kadangi kiti ekipažai neturėjo galimybės reaguoti į pranešimą. Pareiškėjas teigė, kad už darbą pietų metu nebuvo apmokėta. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvykio vietoje buvo jau po to, kai galimas pažeidėjas iš jos išvažiavo. Apie jo asmenybę bei faktą, kad vietoje nebėra, jokios informacijos iš budėtojo ar kitų asmenų negavo, todėl pagal budėtojo nurodymą buvo laukiama, kol automobilis pajudės iš plovyklos ir bus galima fiksuoti pažeidimą. Pamačius, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plovykloje nebėra, tarnybinis automobilis buvo paliktas plauti, tuo pačiu metu aiškinantis galimo pažeidėjo asmenybę ir gyvenamąją vietą, apklausiami potencialūs liudytojai. Tarnybinio automobilio plovimas tam netrukdė. Surinkus būtiną informaciją, buvo nedelsiant išvykta ieškoti galimo pažeidėjo jo gyvenamojoje vietoje, kur jis ir buvo surastas, jam nustatytas neblaivumas. Pareiškėjo teigimu, patikrinimo metu padaryta išvada, kad galimo pažeidėjo suradimas per 45 min. sudarė jam galimybę sugalvoti tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir taip išvengti atsakomybės, yra nelogiška, kadangi jis, išvykęs iš autoplovyklos ir automobilį nuvaręs prie savo žmonos darbovietės, pats susidarė sau galimybę iškelti jam tinkamas įvykio versijas, ką ir padarė, tvirtindamas, kad automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo grįžęs namo. Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir kolegės veikos bei minėtos iškeltos versijos, sąlygojusios sprendimą nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, nėra priežastinio ryšio.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje skirtingose vietose nurodomi skirtingi laiko intervalai dėl pareiškėjo atvykimo pas automobilio savininką (15 min. skirtumas), todėl darė išvadą, kad patikrinimas buvo atliktas atmestinai, tik pareiškėjui ir jo kolegei kaltinančia linkme, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas nurodė, kad jo ir kolegės veiksmai, gavus pranešimą apie galimai daromą teisei priešingą veiką, buvo nukreipti į tai, kad būtų tinkamai užfiksuotas pats pažeidimas ir surinkti visi galimi jo įrodymai, tačiau to nepavyko padaryti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.
6. Atsakovas Komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai bei pagrįstai. Atsakovas vadovavosi Statuto 39 straipsnio 2, 7, 10 dalimis, Aprašo 28 punktu, pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas, aplaidžiai žiūrėdamas į tarnybinių pareigų vykdymą ir pavestų funkcijų atlikimą, t. y., būdamas operatyvinės grupės vyresniuoju, netinkamai organizavo darbą įvykio vietoje, vangiai reagavo į prisiimtą įvykį apie galimai daromą nusikalstamą veiką, netikrino gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“ siekiant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką, nes tuo metu apie 15 minučių sėdėjo tarnybiniame automobilyje, laukdamas eilės plovykloje, ir apie 22 minutes plovykloje plovė tarnybinį automobilį, dėl ko pas galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį į namus nuvyko tik praėjus apie 45 min. nuo Komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų prašymo reaguoti į įvykį. Atsakovo teigimu, ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūno veiksmuose, kurie pasireiškė neveikimu, yra tarnybinio nusižengimo požymiai.
II.
8. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Išvadoje, apibendrinus tarnybinio patikrinimo nustatytas aplinkybes ir surinktą medžiagą, konstatuota, jog 2020 m. sausio 16 d. apie 12.23 val. Komisariato (duomenys neskelbtini) policijos pajėgų ekipažui, kuriame dirbo grupės vyresnysis R. B. ir D. C., telefoniniu skambučiu gavus Komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnės prašymą reaguoti į įvykį apie neblaivų vairuotoją, atvykę į įvykio vietą neskubėjo tikrinti gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“ siekiant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką, nes tuo metu apie 15 minučių sėdėjo tarnybiniame automobilyje, laukdami eilės plovykloje, ir apie 22 minutes plovykloje plovė tarnybinį automobilį, dėl ko pas įtariamąjį į namus nuvyko tik praėjus apie 45 minutėms nuo pareigūnės prašymo reaguoti į įvykį gavimo.
10. Teismas pažymėjo, kad šias Išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtina tarnybinio automobilio, kuriuo į įvykio vietą atvyko pareiškėjo ekipažas, vaizdo registratorių užfiksuota medžiaga, iš kurios matyti, kad 12.23 val. policijos pareigūnai prieina prie plovyklos pastate esančių durų, 12.25 val. įsėda į savo tarnybinį automobilį, kuriame sėdi iki 12.28 val., 12.39 pareigūnų tarnybinis automobilis įvažiuoja į plovyklą, kuriame jis plaunamas ir valomas iki 13.02 val. Tik 13.02 val. pareigūnų automobilis išvažiuoja iš plovyklos, 13.09 val. įvažiuoja į daugiabučio kiemą, 13.20 val. į automobilį įsodina žmogų. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog budinčios pareigūnės telefoninį prašymą reaguoti į įvykį jų ekipažas jau buvo gavęs ir priėmęs iki jiems įsėdant į tarnybinį automobilį (t. y. iki 12.25 val.), automobilyje jie sėdėjo ir laukė, kol automobilis, apie kurio galimai neblaivų vairuotoją jiems buvo pranešta, išvažiuos iš plovyklos, automobilio markė ir valstybinis numeris jiems buvo žinomi; pamatę, kad nurodyto automobilio plovykloje nebėra, jie tarnybiniu automobiliu įvažiavo į plovyklą ir jų automobilis buvo pradėtas plauti.
11. Teismas darė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina Išvadoje konstatuotas aplinkybes, jog pareiškėjas, atvykęs prie plovyklos, nesiėmė aktyvių veiksmų nustatyti, ar galimas pažeidėjas dar yra plovykloje, nuo 12.25 val. iki 12.39 val. laukė, kol paaiškėjo, kad automobilio plovykloje nėra, o paaiškėjus šiai aplinkybei liko plovykloje ir dar 22 minutes laukė, kol automobilis bus nuplautas. Nors vaizdo registratoriaus užfiksuotoje medžiagoje trūksta dalies įrašo nuo 12.28 iki 12.39 min., teismo vertinimu, tai nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas laukė prie plovyklos ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų pažeidėjui nustatyti. Teismas pažymėjo, kad dėl trūkstamos įrašo dalies atsakovo atstovas pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame nurodė, jog vaizdo registratoriai suprogramuoti taip, kad po tarnybinio automobilio variklio užgesinimo praėjus tam tikram laikui (nuo pusės valandos iki valandos), vaizdo registratoriai išsijungia, siekiant, kad vaizdo kameros neiškrautų automobilių akumuliatorių, ir jeigu pareiškėjas, atvykęs prie plovyklos 11.51 val., užgesino automobilio variklį, tai vaizdo kameros išsijungė 12.28 val.
12. Nors pareiškėjas teigė, kad netikrino, ar automobilis yra plovykloje, nes jiems buvo pranešta, jog jis yra viduje, kad laukdamas, kol tarnybinis automobilis bus nuplautas, aiškinosi pažeidėjo asmenybę ir gyvenamąją vietą, apklausė potencialius liudytojus, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas, atvykęs į nurodytą įvykio vietą, privalėjo nedelsdamas patikrinti gautą informaciją ir imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant užkirsti kelią daromam pažeidimui. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad jis sutiko vykti į įvykio vietą nepasibaigus jo pietų pertraukai, taigi dirbo savo poilsio sąskaita, kadangi pranešimą apie įvykį pareiškėjo ekipažas priėmė oficialiai, tą patvirtina byloje esanti įvykio eigos informacija bei teismo posėdyje liudytoja apklausta tą dieną budėjusi ir pareiškėjo ekipažui apie įvykį pranešusi policijos pareigūnė, todėl pareiškėjas privalėjo imtis visų reikalingų veiksmų.
13. Teismas vadovavosi Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 21 straipsnio 2 punktu, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 2 straipsniu, Schemų 2.1 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 7.1, 7.2 punktais, Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.6 punktais, įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir darė išvadą, kad pareiškėjas, gavęs Operatyvaus valdymo skyriaus specialistės pranešimą apie tai, jog į plovyklą atvažiavo automobilis, kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, turėjo imtis neatidėliotinų priemonių, organizuoti darbą įvykio vietoje taip, kad kuo greičiau būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, priėmęs pranešimą, atliko veiksmus (laukė prie plovyklos, plovė automobilį), kurių negalima pavadinti operatyviais ir intensyviais, užtikrinančiais visuomenės saugumą, kaip įpareigoja Statuto 21 straipsnio 2 punkto, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 2 straipsnio bei Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.6 punktų nuostatos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apsiribojo laukimu prie plovyklos, pokalbiu su plovyklos darbuotojais bei konkrečių nurodymų iš budėtojo laukimu, nors, eidamas vyresniojo tyrėjo pareigas, jis buvo asmeniškai atsakingas už neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, būtinų veiksmų pagal Schemų 2.1 punktą atlikimą, jų intensyvumą (Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4 p.). Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai, vykdant vyresniajam tyrėjui pavestas funkcijas, analizuojamoje situacijoje negali būti pripažinti pakankamais, t. y. atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo paaiškinimus, kad jam nepavyko tinkamai užfiksuoti paties pažeidimo ir surinkti visų galimų jo įrodymų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Teismas nurodė, kad šioje situacijoje pareigūnas, savo pareigas atlikdamas atidžiai, atsakingai ir profesionaliai, būdamas šalia įvykio vietos, privalėjo organizuoti darbą taip, kad, operatyviai reaguodamas į prisiimtą įvykį apie galimai daromą nusikalstamą veiką, būtų skubėjęs tikrinti gautą informaciją, o įvykio vietoje neradęs neblaivaus vairuotojo su nurodytu automobiliu, ėmęsis intensyvių transporto priemonės paieškos veiksmų, siekiant užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką bei sulaikyti galimai nusikalstamą veiką darantį (ar padariusį) asmenį. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino Policijos veiklos įstatyme nustatytų uždavinių įgyvendinimo, neatliko savo tiesioginių funkcijų, apibrėžtų Pareigybės aprašyme, neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.
14. Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje aiškiai nurodyta, kokių veiksmų neatlikimu pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareigūnas negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, todėl atmetė pareiškėjo argumentą, kad Išvada padaryta nekreipiant dėmesio į realias įvykio aplinkybes ir į pareiškėjo bei jo kolegės paaiškinimus.
15. Teismas vadovavosi Statuto 39 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), nurodant šiais veiksmais (neveikimu) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvada išsami ir motyvuota, skirta nuobaudos rūšis adekvati padarytam pažeidimui. Byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visuma, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, teismui leido daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.
III.
16. Pareiškėjas R. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino teismo posėdžio metu jo teiktų įrodymų ir argumentų. Pareiškėjas paaiškina, kad teismo posėdžio metu pateikė Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas (kitus teisės pažeidimus) sekos schemą – algoritmą, dėl reagavimo į pranešimą apie vairavimą apsvaigus (būtinųjų veiksmų seką įvykio vietoje), iš kurio analizės matyti, kad jo veiksmai atitiko šio algoritmo nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina ir jo porininkės pranešimas dėl įvykio. Pareiškėjas nurodo, kad jie turėjo informaciją, jog galimai neblaivus vairuotojas atvyko į autoplovyklą ir yra joje. Kartu su pranešimu buvo gautas nurodymas laukti prie plovyklos ir sulaikyti išvažiuojantį automobilį, patikrinti vairuotojo blaivumą. Pareiškėjas pažymi, kad būtent vykdant šį nurodymą buvo laukiama, kol atsidarys autoplovyklos durys ir galimas pažeidėjas iš jos išvažiuos. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūno pasirodymas autoplovyklos patalpose tikrinant, ar ieškomas automobilis yra jose, galėjo sukelti neigiamas pasekmes ir leisti vairuotojui pasišalinti iš įvykio vietos ar paneigti vairavimo esant neblaiviam faktą. Pareiškėjas nurodė, kad tik paaiškėjus, jog automobilis buvo išvažiavęs, kilo būtinybė nustatyti automobilio savininko asmens duomenis. Pareiškėjas paaiškino, kad tai darė įvažiavęs į autoplovyklą tarnybiniu automobiliu, kurį per tą laiką, kol buvo renkama informacija, plovyklos darbuotojai savo iniciatyva nuplovė. Pareiškėjas pažymi, kad galimai neblaivus vairuotojas iš autoplovyklos vyko ne namo, o pas žmoną į darbą, kur paliko automobilį, todėl jį sulaikyti vairavimo metu nebuvo fizinės galimybės. Pareiškėjas pažymi, kad algoritme nenumatytas vykimas į vairuotojo, kuris jau baigė vairavimą, gyvenamąją vietą ir jo blaivumo tikrinimas. Nusižengimo ar nusikaltimo darymas tokiu atveju jau būna baigtas ir grėsmė aplinkiniams išnykusi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas turint informaciją apie visą buvusių įvykių seką, tačiau paties įvykio metu šios informacijos pareiškėjas ir jo porininkė neturėjo. Pareiškėjo teigimu, apie tai, ar jis padarė tarnybinį nusižengimą, turėtų būti sprendžiama tik tos informacijos, kuri buvo žinoma paties įvykio metu, pagrindu. Pareiškėjas nesutinka, kad jo veiksmai sąlygojo baudžiamosios bylos pažeidėjo atžvilgiu nutraukimą, nes jam buvo sudarytos sąlygos pateikti savą įvykių versiją, nurodyti, jog alkoholį vartojo baigęs vairavimą, kadangi pareiškėjui atvykus į įvykio vietą galimai neblaivus vairuotojas iš jos jau buvo pasišalinęs ne savo gyvenamosios vietos link ir jį sulaikyti pažeidimo darymo metu nebuvo galimybės. Pareiškėjas nesutinka, kad, būdamas tarnybiniame automobilyje nuo 12.25 val. iki 12.38 val. jis laukė eilėje jį nuplauti, nes šis laikas buvo skirtas autoplovyklos, kurioje pagal turimą informaciją yra galimai neblaivus vairuotojas, besiruošiantis vairuoti automobilį, stebėjimui.
18. Atsakovas Komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai, faktinės aplinkybės, leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas, aplaidžiai žiūrėdamas į tarnybinių pareigų vykdymą ir pavestų funkcijų atlikimą, t. y., būdamas operatyvinės grupės vyresniuoju, netinkamai organizavo darbą įvykio vietoje, vangiai reagavo į prisiimtą įvykį apie galimai daromą nusikalstamą veiką, netikrino gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“ siekiant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką, nes tuo metu apie 15 minučių sėdėjo tarnybiniame automobilyje, laukdamas eilės plovykloje, ir apie 22 minutes plovykloje plovė tarnybinį automobilį, todėl pas galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį į namus nuvyko tik praėjus apie 45 minutėms nuo Komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų prašymo reaguoti į įvykį ir tokiais savo aukščiau paminėtais veiksmais (neveikimu) R. B. padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad jei jis būtų pasirodęs autoplovyklos patalpose tikrinant, ar ieškomas automobilis vis dar jose, būtų galėję sukelti neigiamas pasekmes ir būtų leidęs vairuotojui pasišalinti iš įvykio vietos ar būtų sudaręs galimybę vairuotojui paneigti vairavimo esant neblaiviam faktą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kuris atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų – garantuoja teisėsaugą, todėl jis nuolatos privalo tinkamai atlikti profesines pareigas ir vykdyti jam nustatytas funkcijas. Atsakovas pažymėjo, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo sąžiningumo, pareigingumo ir pavyzdingumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 86-TE-114, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
24. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
25. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
26. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas bei jam priskirtas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.
27. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.
28. Taigi sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme nekyla ginčas dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, iš esmės proceso šalys nesutaria dėl to, ar egzistavo pagrindai skirti nurodytą nuobaudą atsakovo įvardintais pagrindais.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo tarnybinio nusižengimo aplinkybių konstatavimo, pagrįsto Išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs prašymą reaguoti į įvykį apie neblaivų vairuotoją, veikė netinkamai ir aplaidžiai žiūrėjo į jam pavestas funkcijas, t. y. atėjęs į įvykio vietą, neskubėjo tikrinti gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“ siekiant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką, nes tuo metu apie 15 min. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, laukdamas eilės plovykloje, ir apie 22 min. plovykloje plovė tarnybinį automobilį, todėl pas įtariamąjį į namus nuvyko tik praėjus apie 45 min. nuo pareigūnų prašymo reaguoti į įvykį. Tuo pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 21 straipsnio 2 punktą, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, BPK 2 straipsnį, Schemų 2.1 punktą, Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.6 punktus, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 7, 7.1, 7.2 punktus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Dėl to teisėjų kolegija, sutikdama su tokiu vertinimu bei tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu, iš naujo teismo nustatytų faktinių aplinkybių nekartoja. Apeliantas savo apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius, kad teismas neįvertino teismo posėdžio metu jo pateiktų įrodymų ir argumentų. Pirmosios instancijos teismo posėdžių įrašai patvirtina, kad tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui advokatui buvo suteikta galimybė pasisakyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
32. Nors pareiškėjas nesutinka, kad, būdamas automobilyje nuo 12.25 val. iki 12.38 val., jis laukė eilėje jį nuplauti, atkreiptinas dėmesys, kad su pareiškėju kartu dirbusi tyrėja 2020 m. vasario 20 d. paaiškinime nurodė, jog automobilis buvo pradėtas plauti, nes buvo jų eilė. Atmestini kaip nereikšmingi pareiškėjo argumentai dėl to, kad automobilis buvo plaunamas plovyklos darbuotojų iniciatyva. Pažymėtina, kad jau įvažiuojant į plovyklos vidų pareiškėjas žinojo, jog ten nėra ieškomo automobilio. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad plovykloje automobiliai nebuvo plaunami automatiniu būdu, todėl pareiškėjas turėjo galimybę bet kuriuo metu nutraukti automobilio plovimo darbus, siekiant atlikti skubotus transporto priemonės, vairuojamos galimai neblaivaus asmens, paieškos veiksmus, sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką.
33. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo prašymo reaguoti į įvykį gavimo ir atvykimo į plovyklą pas galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį į namus, esančius už 750 m nuo plovyklos, atvyko tik po apytiksliai po 45 min. Tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jo veiksmai atitiko algoritmo nustatytus reikalavimus, kadangi pareiškėjas, užuot ėmęsis aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“, laukė eilėje į plovyklą, paliko plauti tarnybinį automobilį. Tokie veiksmai neatitinka Schemų 2.1 punkte įtvirtinto reglamentavimo, kad pareigūnai, reaguodami į pranešimus apie nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis, taip pat nėra suderinami ir su kitų Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimais. Nors pareiškėjas nurodo, kad pareigūno pasirodymas autoplovyklos patalpose tikrinant, ar ieškomas automobilis vis dar jose, galėjo sukelti tik neigiamas pasekmes ir leisti vairuotojui pasišalinti iš įvykio vietos ar paneigti vairavimo esant neblaiviam faktą, tačiau tokių savo pasvarstymų nepagrindžia. Kadangi pareiškėjas nesurinko pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo į plovyklą atvyko jau būdamas neblaivus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmai nesąlygojo baudžiamosios bylos nutraukimo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 6 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas atsižvelgus ir į tai, kad praėjo per ilgas laiko tarpas nuo įtariamojo suradimo.
34. Už tarnybinius nusižengimus statutiniams valstybės tarnautojams skiriamos Statute nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 str. 1 d.). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą (papeikimą), kuri yra adekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiai nurodė, dėl kokių priežasčių yra konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą.
36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamą Įsakymą, taip pat Išvadą, kuri laikytina sudėtine ginčijamo administracinio akto dalimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė