Administracinė byla Nr. ATP-135-195/2012
Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04389-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:
45.4.5., 62., 52.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. -R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria J. S. -R. skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimas,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimu J. S. -R. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK)127 str. 2 d. 150 Lt bauda už tai, kad ji, 2011 m. liepos 26 d., apie 9.59 val., A. Mickevičiaus-Kęstučio g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kertamuoju keliu, esant leidžiamam šviesoforo signalui, važiavusiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į šviesoforą, tokiu būdu sugadino abu automobilius, t.y. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 78.11, 169 punkto reikalavimų pažeidimus.
Nesutikdama su minėtu nutarimu, J. S. -R. jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nurodydama, kad byloje nesurinkta neginčijamų jos kaltės įrodymų, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos jos naudai. Nubaustosios teigimu, nebuvo pagrindo remtis nukentėjusiojo ir jo sūnaus parodymais, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymi, kad jos parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtino tiesiogiai automobilių susidūrimą matęs liudininkas J. E. , kurio parodymai yra objektyvūs.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi J. S. -R. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad apeliantės teikiamą įvykio versiją, jog ji įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, o nukentėjusiojo automobilis dideliu greičiu įvažiavo, jam degant draudžiamam šviesoforo signalui, paneigė nukentėjusiojo G. G. ir liudytojo K. G. teisme duoti parodymai bei 2011-07-28 iškart po įvykio liudytojo J. E. duoti rašytiniai paaiškinimai. Pastarasis liudytojas iškart po įvykio davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo jais nesivadovauti. Apklausoje dalyvavęs pareigūnas S. K. teisme paaiškino, kad užrašė J. E. parodymus, juos perskaitė lietuviškai, ir šis pasirašė, jog surašyta teisingai. Pats liudytojas J. E. teisme patvirtino, kad lietuvių kalbą jis gerai supranta, tik kalbėti sunku. Todėl J. S. -R. parodymus teismas vertino kaip jos gynybinę poziciją, o liudytojo J. E. teisme duotus parodymus kaip siekį padėti pažeidėjai išvengti atsakomybės.
Apeliaciniu skundu J. S. -R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo J. E. pirminiais paaiškinimais, kuriuos jis paneigė teisme. Pažymi, kad liudytojo parodymai, duoti teisme, kuomet jis įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo, turi didesnę įrodomąją galią prieš rašytinius paaiškinimus, juolab, kad J. E. teisme parodė, pareigūnai netinkamai užfiksavo jo nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Nurodo, kad J. E. , priešingai nei nukentėjusysis G. G. ar liudytoju apklaustas jo sūnus K. G. , yra nesuinteresuotas bylos baigtimi.
Mano, kad jau vien specialisto teisme duoti paaiškinimai patvirtina, jog ji važiavo degant žaliam šviesoforo signalui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį nutarimą, nes ji yra pagrįsta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. S. -R. kaltė, padarius jai ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.
J. S. -R. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už tai, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kertamuoju keliu, esant leidžiamam šviesoforo signalui, VW Golf automobiliu važiavusiu G. G. .
J. S. -R. jai inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės, nurodydama, kad į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui (b.l. 46-47, 52, 53).
Kaip įrodymus, patvirtinančius jos versiją, J. S. -R. remiasi liudytojo J. E. parodymais, tačiau šio liudytojo parodymai nėra nuoseklūs. 2011-07-28 savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam artėjant prie sankryžos Kęstučio gatve jau degė raudonas šviesoforo signalas, jis matė kaip prie sankryžos A. Mickevičiaus gatve artėjo automobilis ir jie sankryžoje susidūrė (b.l. 15). Iš šių parodymų seka, kad šiam liudytojui priešais Kęstučio gatve važiuojančiai J. S. -R. taip pat turėjo degti raudonas šviesoforo signalas. Tuo tarpu 2011-09-08 rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas G. G. , nes J. S. -R. važiavo degant žaliam šviesoforo signalui (b.l. 16). Šios pozicijos liudytojas J. E. laikėsi ir teisme, nurodydamas, kad važiavo iš Latvių g., artėjant prie Mickevičiaus - Kęstučio gatvių sankryžos, matė, jog jam dega žalias šviesoforo signalas, pristabdė ties sankryžą, nes turėjo sukti į kairę, tuo metu pamatė kaip sankryžoje vienas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytojas patvirtino, kad per pirminę apklausą, jis pasakojo, o policininkas užrašė ir perskaitė, ką užrašė jo paaiškinime, po to, liepė pasirašyti. Perskaitė lietuviškai, jis, J. E. , lietuvių kalbą labai gerai supranta, tik kalbėti jam sunku. Ką perskaitė policijos pareigūnas jam, viską suprato. Negali paaiškinti, kodėl jo pirminiame paaiškinime buvo parašyta, kad jam degė raudona šviesoforo šviesa (b.l. 50-51, 52).
Liudytojas S. K. (policijos pareigūnas) parodė, kad jis apklausė liudytoją J. E. , užrašė jo parodymus taip, kaip buvo pasakojama. Liudytojas pasakojo apie įvykio aplinkybes lietuviškai, po to rusiškai. Parodymai po jų surašymo buvo liudytojui pagarsinti, buvo liudytojo pasirašyta, jog surašyta teisingai. Antrą kartą į komisariatą liudytoją J. E. atsivedė J. S. –R.. Jis, policijos pareigūnas, liudytojo nekvietė. Atvykęs liudytojas J. E. tada pats parašė savo ranka paaiškinimą. Liudytojas J. E. antrą kartą jau paaiškino, kad jam degė žalia šviesoforo šviesa b.l. 51-52).
Nukentėjusysis G. G. teisme parodė, kad važiavo Mickevičiaus g., įvažiuojant į Mickevičiaus - Kęstučio gatvių sankryžą jam degė žalias šviesoforo signalas. Jis įvažiavęs į sankryžą, ties viduriu, pamatė, kaip į sankryžą nestabdydamas įvažiuoja automobilis Mazda 2, vairuojamas J. S. - R.. Kai šis automobilis atsitrenkė į jo galinę automobilio pusę, t.y. galines dureles ir ratą, jo mašina atsitrenkė į Mickevičiaus gatvės šviesoforą. Eismo įvykio tikslaus laiko pasakyti negali (b.l. 47-48).
Liudytojas K. G. teisme parodė, kad jis su tėvu važiavo Mickevičiaus gatve. Jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Pamatė, kad iš kairės pusės, iš Kęstučio gatvės, į sankryžą išvažiuoja mašina, kai jiems degė žalias šviesoforo signalas (b.l. 52).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais liudytojo J. E. parodymais, kad J. S. -R. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Tokie liudytojo parodymai atitinka nukentėjusiojo G. G. ir liudytojo K. G. teisme duotus parodymus ir jų pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes. Liudytojas J. E. apklausiamas faktiškai iškart po įvykio, pareigūnams nurodė, kad artėjant prie sankryžos jam degė raudonas šviesoforo signalas, prieš sankryžą jis stabdė automobilį ir matė, kaip iš Mickevičiaus gatvės į sankryžą įvažiavo VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. G. . Iš kur atsirado J. S. -R. automobilis jis nepastebėjo, pamatė tik smūgį. Tai, kad vėliau liudytojas J. E. parodymus pakeitė, nurodydamas visiškai skirtingas pažeidimo padarymo aplinkybes, negalėdamas logiškai paaiškinti, kodėl buvo užfiksuotos kitokios aplinkybės, nei jis papasakojo, leidžia pagrįstai manyti, kad jis gali siekti padėti J. S. -R. išvengti atsakomybės. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad pats J. E. teisme parodė, jog policijos pareigūnas užrašė jo parodymus, po to juos perskaitė lietuviškai, lietuvių kalbą jis gerai supranta, ir pasirašė, kad jo parodymai teisingi. Apklaustas teisme liudytojas S. K. (policijos pareigūnas) paneigė liudytojo J. E. parodymus, duotus teisme, paaiškindamas, kad pirmą kartą jis paskambino liudytojui ir pakvietė į apklausą, o antrą kartą jį atsivedė pažeidėja. Pirmą kartą surašius liudytojo J. E. parodymus ir juos pagarsinus liudytojui, šis pastabų neturėjo, savo parašu patvirtino, kad paaiškinimas surašytas teisingai.
J. S. -R. kaltė, važiavus jai degant draudžiamam šviesoforo signalui, neginčijamai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek J. S. -R. kaltinantys, tiek ir ją teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apeliantės iškelta versija. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinus bylos medžiagą, pagrindų tenkinti J. S. -R. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis netenkinamas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
J. S. -R. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Šumskas