Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-154-988/2023

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00328-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

                Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas E. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3706-2023, kuriuo E. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administraciniu nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3706-2023 nubaudė E. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą galutine 800 Eur bauda, taip pat paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, kad E. K. 2023 m. sausio 21 d., apie 10.53 val., Vilniuje, Subačiaus g. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,06 promilių neblaivumas, ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino E. K. skundo dėl Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. K. skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar apskritai šios priemonės neskirti. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – E. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar neskiriant tokios specialiosios teisės. 

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

2.       Apeliaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimą – E. K. skundą tenkinti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.1.       Skunde nurodoma, kad Institucija bei apylinkės teismas procesiniuose sprendimuose nurodė formalius argumentus. Nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

3.2.       Skunde teigiama, kad apeliantas alkoholį vartojo 2023 m. sausio 20 d. ir pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio 2023 m. sausio 21 d., 10:45 val., vairavo automobilį. Tačiau teigia, kad vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų bei paskirtą 800 eurų baudą sumokėjo. Administracinį nusižengimą padarė mieste, automobiliu važiavo nedideliu, apie 40 km/val., greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo nedidelį atstumą, apie 2 kilometrus, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas. Administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju, nebūtų vairavęs. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

3.3.       Apeliantas pažymi, kad dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą, teko atsisakyti kasdienių poreikių. Iki šio įvykio nėra padaręs jokių šiurkščių pažeidimų, turi virš 20 metų vairavimo stažą. Nurodo, jog yra doras, pareigingas, išsilavinęs visuomenės narys, turi darbą, šeimą. Teigia, kad gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi 15 km., o Vilniaus rajone nėra išvystytas viešasis transportas. Be to, turi pensinio amžiaus motiną, kurią reikia vežioti į polikliniką bei kitas įstaigas, rūpintis jos buitimi. Taip pat, paties apelianto sveikata yra prasta, fizinis aktyvumas sukelia bendra silpnumą, apkraunama širdis. Todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo (pasiekti darbovietę), dėl galimybės pasirūpinti mama bei dėl savo sveikatos.

3.4.       Skunde pabrėžiama, jog apeliantui nustačius trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teigia, kad privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, bus suteikta papildomų žinių apie administracinius nusižengimus, atsakomybę ir pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

3.5.       Apeliantas cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

3.6.       Taip pat skunde apeliantas nurodo gana daug įvairių apylinkės teismų sprendimų taikant ANK 422 straipsnio 5 dalį siekdamas parodyti, jog daugelis apylinkės teismų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpina.

2.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. R. nurodo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir tenkinti E. K. skundą, todėl prašo apelianto skundą atmesti.

4.1.       Atsiliepime teigiama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai netenkino E. K. skundo, o skunde nėra pateikta jokių naujų duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo žinomi ir kurių teismas nebūtų aptaręs skundžiamame procesiniame sprendime ir leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. skundas atmetamas

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei nustatytais šios priemonės terminais. 

6.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad E. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 424 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,06 promilių neblaivumas, taip pat neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Ginčas kyla dėl apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašoma sutrumpinti jos terminą arba ją panaikinti, arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

7.       ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

8.       Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimu; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

9.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti iš Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo, E. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Apeliaciniu skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą arba šios priemonės apskritai neskirti, arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

10.       Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nutardamas nekeisti ir nenaikinti apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės, įstatymų nuostatų nepažeidė bei objektyviai ir visapusiškai įvertino tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek pačio apelianto asmenybę apibūdinančias bei kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paprastai yra skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl nesutiktina su skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju turi būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą švelninti E. K. teisinę padėtį ir skirti švelnesnę nei numatyta įstatymų leidėjo administracinio poveikio priemonę.

11.       Byloje nustatyta, kad E. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 0,4 promilių neblaivumas – jo kraujyje rasta 1,06 promilės etilo alkoholio. Pažymima, kad šis kiekis daugiau kaip du kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją (0,41 promilės). Pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, privalėjo suprasti apie galimą riziką dėl alkoholio vartojimo nagrinėjamo įvykio dienos išvakarėse ir atitinkamai turėjo įvertinti vairavimo galimybes kitos dienos pirmoje pusėje. Apeliantas skunde nurodo, jog išvakarėse vartojo alkoholį, bet vis tiek kitos dienos rytą sėdo vairuoti automobilį. Tokios aplinkybės rodo, jog apeliantas elgėsi itin neatsakingai ir dėl to padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kita vertus, pirmo tikrinimo metu E. K. buvo nustatytas 1,06 promilių neblaivumas 10.23 val., o antro, praėjus daugiau nei 20 min., jam buvo nustatytas dar didesnis neblaivumo laipsnis – 1,17 promilės (b. l. 32). Todėl pritartina apylinkės teismo keliamoms abejonėms, ar, kaip nurodo apeliantas, nagrinėjamo įvykio dieną sėsdamas prie vairo ir vairuodamas transporto priemonę, pastarasis tikrai jautėsi įprastai, kaip nevartojęs alkoholio, nes didėjantis promilių skaičius rodo, kad organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. 

12.       Nesutiktina su skundo argumentais, jog sėsdamas vairuoti automobilį apeliantas nesijautė neblaivus. 2023 m. sausio 23 d. (turėtų būti 21 diena) neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad sustabdytam E. K. iš burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas, fiksuota neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Taip pat akte įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos asmuo negali (b. l. 33). Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto A. T. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo taip pat nurodyta, kad 2023 m. sausio 21 d. apie 10.20 val., sustabdžius patikrinimui automobilį, kurį vairavo E. K., bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas aiškino, kad alkoholinius gėrimus gėrė maždaug prieš 12 valandų (b. l. 35). Kaip ir teisingai pažymėjo apylinkės teismas, minėti duomenys patvirtina, kad apelianto būsenai ir veiksmams turėjo įtakos vartotas alkoholis. Todėl negalima teigti, kad E. K. visiškai negalėjo tikėtis, jog vairuodamas transporto priemonę yra neblaivus. Kaip minėta, neblaivumo laipsnis daugiau nei du kartus viršija leistiną ribą, todėl nėra pagrindo manyti, kad nustatytas neblaivumas buvo atsitiktinis, nenumatytas ar nejaučiamas.

13.       Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad turi 20 metų vairavimo stažą, iki šio įvykio nebuvo padaręs šiurkščių KET pažeidimų, dėl vairavimo esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog nėra duomenų, kad apeliantas yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Jis 2022 m. vieną kartą buvo baustas už nežymų greičio viršijimą, o 2021 m. – dėl ne vietoje pastatyto automobilio (b. l. 40-43). Galima sutikti su apeliantu, kad ankstesni administraciniai nusižengimai nesudaro pagrindo teigti, kad E. K. sistemingai pažeidinėja KET. Nors E. K. ir nėra sistemingas KET pažeidėjas, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nustatyti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokios priemonės apskritai neskirti ar skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Byloje buvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pastarasis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo pareigūnams išaiškinti jo padarytą administracinį nusižengimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas taip pat sutinka, jog apelianto skunde nurodomos aplinkybės apie tai, jog E. K. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuoja apeliantą. Tačiau į minėtas E. K. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes jau buvo atsižvelgta Institucijai priimant 2023 m. vasario 17 d. nutarimą.

14.       Skundu E. K. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą arba apskritai šios priemonės neskirti. Tačiau, kaip jau minėta, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo atveju yra skiriama tiek bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, o nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Skunde apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl būtinybės pasiekti už 15 km. nuo Vilniaus esančią darbovietę, taip pat rūpintis savo mama (vežti į gydymo įstaigas, rūpintis buitimi ir kt.) bei dėl savo sveikatos problemų. Vis tik šių nustatytų aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, jog E. K. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra aiškiai neproporcingos ir neadekvačios padaryto pažeidimo pavojingumui, pažeidėjo asmenybei ar yra neteisingos. Pažymima, kad jis padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų – Vilniaus mieste, kur net ir savaitgaliais transporto priemonių, pėsčiųjų eismas yra intensyvus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai bei gyvybei. Skunde nurodomi teiginiai, jog apeliantas važiavo lėtai, 40 km/val. greičiu, važiavo vienas, nuvažiavo trumpą atstumą, teismo vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti, nemažinantys veikos pavojingumo. Apygardos teismas sutinka, jog E. K. darbdavio pateikiama charakteristika, taip pat aplinkybė, jog E. K. sumokėjo paskirtą baudą, teigiamai apibūdina apelianto asmenybę, tačiau nagrinėjamu atveju to taip pat nepakanka švelninti E. K. paskirtų nuobaudų ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas ir jų taikymas yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis lemia švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimą arba jos neskyrimą. Apygardos teismas pažymi, kad skunde apelianto minimos aplinkybės neatsirado staiga ir netikėtai, o egzistavo ir tuo momentu, kai apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padaryto administracinio nusižengimo bei valstybės ir visuomenės interesai. ANK 1 straipsnyje 1 dalyje įtvirtina, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Vien tai, kad dėl administracinio poveikio priemonės taikymo yra patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad administracinio poveikio priemonių terminai yra aiškiai per ilgi ar neproporcingi. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad E. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar neskiriant tokios specialiosios teisės atėmimo.

15.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių ar kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl būtinumo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Administracinio poveikio priemonė, pagal ANK 34 straipsnio nustatytas taisykles, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas duomenų, bylojančių asmens, kuriam yra taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

16.       Apeliaciniame skunde pateikiama gana gausi įvairių Lietuvos apylinkių teismų praktika, anot apelianto, analogiškose bylose, kuriose asmenims pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo trumpinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik visuose apelianto nurodomuose sprendimuose asmenims buvo nustatytas mažesnis nei 1 promilės neblaivumo laipsnis, daugeliu atveju tik nežymiai viršijantis leistiną ribą, todėl jau vien ši aplinkybė parodo, jog visų sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra analogiškos šioje byloje nustatytam nusižengimui. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam administracinę atsakomybę.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino parinkto nuobaudos ir poveikio priemonės pagrįstumą, todėl teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. vasario 17 d. nutarimo. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                   Darius Pranka