Civilinė byla Nr. e2A-614-730/2025

    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05513-2023-1

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.5;

    2.1.2.4.1.1; 3.3.1.14;

                                                                                     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo, atsakovo E. P. priešieškinį atsakovėms A. D., V. K. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Savas lizdas“, V. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. P. 9 750 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovui trūko pinigų nusipirkti iš varžytinių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas kreipėsi į A. D., iš kurios gavo 7 500 Eur sumos mokėjimą bankiniu pavedimu, o vėliau 9 750 Eur grynaisiais. 7 500 Eur suma iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“ turėjo būti pervesta kaip skolos grąžinimas į A. D. sąskaitą, tačiau dėl techninės klaidos pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. Pastebėjus klaidą, 7 500 Eur suma buvo pervesta tiesiogiai A. D.. Pinigai buvo A. D., tačiau grynuosius pinigus A. D. pavedimu gyvai atsakovui perdavė V. K.. Vekselių sudarymas buvo derinamas su pinigus perdavusiu V. K., šiuo klausimu nebendraujant su A. D., kuri yra V. K. sutuoktinės sesuo. Kadangi butas iš varžytinių buvo perkamas V. K. ir jo sutuoktinės iniciatyva, V. K. buvo suinteresuotas pinigų grynųjų forma perdavimu ir atliko tarpininko vaidmenį. Vekseliai indosamentu buvo perduoti paskutiniam vekselių turėtojui – ieškovui ir visi iki tol vekselius turėję asmenys savo ruožtu sumokėjo pradiniam vekselių turėtojui 9 750 Eur sumą ir tą pačią sumą atgavo, išskyrus paskutinįjį vekselių turėtoją ieškovą, kuris turi nukreiptą reikalavimą į pradinį pinigų gavėją atsakovą. Nuo vekselio apmokėjimo termino praėjo daugiau nei du metai, tačiau dėl to atsakovo vekseliu prisiimti įsipareigojimai neišnyko - vekselio gavėjui praleidus įstatymuose bei vekseliuose numatytą terminą realizuoti vekselius, vekselių davėjas (atsakovas) privalo sumokėti vekseliuose nurodytą sumą vekselio gavėjui, tai yra reikalavimo teises perėmusiam ieškovui. Atsakovo prievolė grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas nėra pasibaigusi, todėl atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui 9 750 Eur. Jeigu būtų nuspręsta, jog tarp šalių nesusiklostė sutartiniai paskolos santykiai, 9 750 Eur suma vertintina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita. Ieškovas taip pat prašo atmesti atsakovo priešieškinį, pažymi, kad atsakovas nurodo teismui aplinkybes, susijusias su nagrinėjama baudžiamąja byla, kuri šiuo atveju neturi jokių sąsajų su nagrinėjama byla, išskyrus faktą, jog sutampa kelios bylos šalys. A. D. iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“ gavo 7 500 Eur, kuriuos buvo paskolinusi atsakovui ne grynaisiais, o bankiniu pavedimu. Todėl šis pinigų grąžinimas nesusijęs su atsakovui paskolintais pinigais pagal vekselius. Teismui pripažinus vekselius niekiniais dėl notarinės formos nesilaikymo, nepanaikintų fakto, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai. Paskolos sutarties dalykas atsakovui buvo perduotas, tarp šalių susiklostė teisiniai paskolos santykiai ir atsakovas turi prievolę grąžinti 9750 Eur.

2.       Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 11 d., 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. kovo 12 d. vekselius ir jų perleidimą 2022 m. birželio 14 d. indosamentu (-ais) niekiniais ir negaliojančiais ab initio, priteisti iš ieškovo, atsakoviųų pagal priešieškinį V. K., A. D., E. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. kovo 10 d. iš E. K. įsigijo mažąją bendriją „Savas lizdas“. 2021 m. kovo 10 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi E. K. jam perleido visas mažosios bendrijos nario teises ir pareigas. Mažosios bendrijos direktoriaus pareigas jis pradėjo eiti 2021 m. vasario 2 d.. Mažoji bendrija 2021 m. vasario 10 d. paskelbtose varžytynėse nupirko, o antstolė pardavė mažajai bendrijai nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buto perdavimas mažosios bendrijos nuosavybėn įvyko 2021 m. kovo 15 d., pasirašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, visą pirkimo – pardavimo kainą į antstolės sąskaitą sumokėjo asmeniškai atsakovas. Bute gyveno V. K., jo sutuoktinė V. K. ir jų vaikai, kurie buvo raginami išsikelti. 2022 m. sausio mėnesį atsitiktinai sužinojo, kad mažąją bendriją „Savas lizdas“ ir bendrovės turtą – butą yra pasisavinę /neteisėtai užvaldę V. K. ir su juo susiję asmenys – artimieji giminaičiai. Nurodė, kad pasinaudojus suklastotais duomenimis, E. K., realiai nebūdama mažosios bendrijos vadove ir ar savininke ir neturėdama jokios teisės veikti jos vardu, atstovavo bendriją kaip vadovė sudarant buto 2021 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį. V. K. ir E. K. atžvilgiu surašytas 2023 m. spalio 20 d. kaltinamasis aktas ir Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-31-573/2024, kurioje kaltinamieji V. K. ir E. K.. Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla, kurioje jis, kaip mažosios bendrijos „Savas lizdas“ vadovas ir savininkas, yra pareiškęs ieškinį dėl aukščiau nurodytų sandorių, susijusių su mažosios bendrijos „Savas lizdas“ narių teisių perleidimu, vadovo pakeitimu bei buto pirkimo – pardavimo sutartimi. Nurodytos bylos ir ši nagrinėjama byla pagal ieškovo ieškinį yra procesai, susiję su to paties turto įsigijimu/pardavimu/pasisavinimu, kurį jis prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų. Ieškovo nurodyta 9 750 Eur suma buvo išskaidyta į 4 mažesnes sumas, nors visuose vekseliuose įtvirtintas tikslas yra tas pats (vieningas). Tokiu būdu, buvo siekiama išvengti privalomos notarinės formos. Dėl šių priežasčių 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 11 d., 2021 m. kovo 12 d. vekseliai yra niekiniai ir turi būti vertinami (pripažįstami) kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės. Kadangi vekseliai yra niekiniai ir negalioja, todėl ir vekselio perdavimas indosamentu V. K. ir vėliau ieškovui taip pat negalioja. Todėl ieškovas neturi reikalavimo teisių pagal niekinius vekselius. Jis niekada iš vekseliuose nurodyto asmens (A. D.) grynais pinigais nėra gavęs vekseliuose nurodytos sumos, nėra matęs ir nėra bendravęs su A. D., su ja nėra derinęs jokių vekselio pasirašymo aplinkybių ar pinigų gavimo aplinkybių, tai yra vekseliais įtvirtintas sandoris tarp jo ir A. D. nėra įvykęs. Pati A. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad atsakovo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Teisiniai santykiai dėl 10 000 Eur sumos (vekseliuose nurodyta 9 750 Eur suma) buvo susiklostę ne tarp A. D. ir jo, o tarp A. D. tėčio ir V. K. (dukters), kaip pinigų gavėjos. Mano, kad A. D. pinigus galėjo skolinti (perduoti) seseriai V. K., todėl būtent jas dvi siejo (galėjo sieti) paskoliniai santykiai. A. D. pinigai buvo grąžinti, tai yra A. D. reikalavimo teisės dėl paskolintų pinigų apskritai pasibaigė ir šios reikalavimo teisės negalėjo indosamentu būti perleistos kitiems asmenims (V. K. ir galiausiai ieškovui). Paskoliniai santykiai jo ir A. D. nesieja ir niekada nesiejo. A. D. niekada neskolino jam, o jis niekada iš A. D. nesiskolino vekseliuose nurodytų sumų grynais pinigais. Su A. D. atsiskaitė (grąžino paskolą) jo mažoji bendrija „Savas lizdas“, todėl jai perėjo visos kreditoriaus teisės. A. D. nebeturėjo jokių reikalavimo teisių pagal vekselius, todėl indosamentais negalėjo šių neegzistuojančių reikalavimo teisių perleisti kitiems asmenims (V. K.). Dėl šių priežasčių ir V. K. indosamentas A. K. naudai yra niekinis. Joks asmuo neturi teisės perleisti turto, kurio neturi, todėl yra savarankiškas pagrindas visus vekseliuose nurodytus 2022 m. birželio 14 d. indosamentus pripažinti negaliojančiais. A. D. yra paskolinusi ir iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“ atgavusi paskolos sumą. Todėl restitucijos taikymas šiuo nagrinėjamu atveju yra neaktualus ir netikslingas.

3.       Atsakovė A. D. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. K., E. P. ir V. K. veikė išvien kartu turėdami bendrą tikslą – išsaugoti K. priklausantį turtą, ai yra A. K. E. P. perleido mažąją bendriją „Savas lizdas“; po perleidimo mažoji bendrija įsigijo varžytinėse parduodamą K. priklausantį butą, kuriame jie toliau liko gyventi. E. P. skolinosi iš jos pinigus, kurie pasak V. K. buvo panaudoti įsigyjant K. priklausantį butą. Jai paskolintus pinigus V. K. grąžino, už tai ji perrašė reikalavimo teises pagal vekselius savo seseriai.

4.       Atsakovė V. K. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, o priešieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad A. D. pinigai pagal vekselius buvo perduoti kaip paskola E. P., kuris perduotų pinigų nėra grąžinęs. Ji ir jos sutuoktinis V. K. sumokėjo A. D. vekseliuose nurodytas sumas, todėl A. D. perleido teises pagal vekselius jai. Jų šeimai reikėjo pinigų, todėl perleido sutuoktinio broliui A. K. teises pagal vekselius už juose nurodytas sumas. A. K. sumokėjo grynais jai vekseliuose nurodytas sumas.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažosios bendrijos „Savas lizdas“ atstovas nemokumo administratorius A. R. apie teismo procesą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, mažosios bendrijos „Savas lizdas“ atstovas administratorius nurodė, kad iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“ buvo daryti pavedimai, dėl kurių šiuo metu vyksta teisminis procesas. E. P. pretenzijos dėl lėšų grąžinimo neteikė.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad A. D. pinigai pagal vekselius buvo perduoti kaip paskola E. P., kuris perduotų pinigų nėra grąžinęs. Jis ir jo sutuoktinė V. K. sumokėjo A. D. vekseliuose nurodytas sumas, todėl A. D. perleido teises pagal vekselius savo seseriai – V. K.. Jų šeimai reikėjo pinigų, todėl jo brolis A. K. sumokėjo jo sutuoktinei vekseliuose nurodytas sumas grynaisiais pinigais, o žmona perleido A. K. visas teises pagal vekselius. E. P. skolos pagal vekselius negrąžino, todėl A. K. ieškinys yra pagrįstas. E. P. pats pasirašė vekselius ir pagal juos gavo pinigus, todėl elgiasi nesąžiningai prašydamas teismo pripažinti vekselius negaliojančiais vien todėl, kad jie pasidarė E. P. nepatogūs.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti ieškovui A. K. iš atsakovo E. P. 9 750 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 213,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovei A. D. iš atsakovo E. P. 2468,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti valstybei iš atsakovo E. P. 21,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

7.1.                      Dėl ginčo vekselių pripažinimo negaliojančiais teismas nurodė, kad ginčo vekseliai atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus. Vekseliai buvo sudaryti 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 11 d.; 2021 m. kovo 12 d.; visa tai patvirtinta išrašančiojo vekselį asmens, tai yra atsakovo, parašu. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra pirminis vekselių turėtojas, tai yra indosamentu reikalavimo teisę pagal vekselius jam perleido V. K., o V. K. indosamentu reikalavimo teisę pagal vekselius perdavė A. D.. Ieškovas A. K. vekselių sudarymo metu nedalyvavo, apie vekselių sudarymo aplinkybes žino tik iš trečiųjų asmenų pasakojimų. Jam vekseliai buvo perduoti kaip paskolos, kurią jis suteikė V. ir V. K. šeimai, užtikrinimas. Ši ieškovo versija nebuvo paneigta jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Nurodė, kad V. ir V. šeimos butas buvo pardavinėjamas iš varžytinių, dėl ko V. K. kreipėsi pagalbos į E. P., kuris sutiko padėti, jų sutarimu, butas buvo perkamas mažosios bendrijos „Savas lizdas“ vardu. V. K. kreipėsi pagalbos dėl dalies reikalingos sumos paskolinimo į savo seserį A. D.. Ši 2021 m. kovo 10 d. pervedė 7 500 Eur į jai V. K. nurodytą E. P. sąskaitą, o grynuosius pinigus, ne mažiau kaip 9 750 Eur, V. K. indosamentu vekselius perdavė A. K. kaip garantą už jų šeimai suteiktą paskolą. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog V. K. neturėjo įgaliojimo veikti A. D. vardu, kadangi šalių argumentai leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju buvo žodinis pavedimas, ko įstatymas nedraudžia. Pažymėjo, kad nė vienas vekselis neviršija 3000 Eur sumos, be to, pats atsakovas pripažino, jog yra skolingas apie 10 000 Eur sumą.

7.2.                      Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas keturiais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. šiuose vekseliuose nurodytą pinigų sumą. Vekseliai indosamentu buvo perleisti V. K., kuri šią teisę perdavė ieškovui, A. K.. Atsakovas patvirtino, kad V. K. automobilyje pasirašant vekselius jam buvo perduoti grynieji pinigai, tačiau teigė gavęs daug mažesnę sumą, negu nurodyta vekseliuose. Teismas sprendė, kad byloje pateikti vekseliai iš esmės atitinka paskolos rašteliams keliamus reikalavimus, kadangi atsakovas pripažino juos pasirašęs ir neginčijo parašų autentiškumo, juose nurodytos konkrečios pinigų sumos, vekselių apačioje yra atsakovo parašu pasirašyti įrašai, jog jis atitinkamas pinigų sumas gavo. Teismas darė išvadą, kad sudarytų dokumentų turinys atitinka paskolos rašteliams keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi tuo, kad A. D. nepažinojo, tuo, kad jam buvo perduota mažesnė suma, vekselį pasirašė paskubomis, tačiau teismas vertino, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad E. P. buvo perduota vekseliuose nurodyta suma grynaisiais pinigais, ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę, dėl ko nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 9 750 Eur skolą.

7.3.                      Dėl baudos už priesaikos sulaužymą skyrimo teismas nurodė, kad 2024 m. spalio 18 d. teisme buvo gautas atsakovo E. P. atstovo prašymas skirti baudą atsakovei V. K. už aiškiai melagingos informacijos pateikimą teismui ir teismo klaidinimą, kadangi 2024 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ji nurodė, nėra pasirašiusi povedybinės sutarties pasirašiusi nėra, o jos su V. K. pinigai yra bendri. 2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje atsakovo E. P. atstovas palaikė prašymą skirti baudą atsakovei V. K. už netiesos sakymą teismo posėdyje po priesaikos, o būtent už tai, kad ji klaidingai nurodė teismui faktinę aplinkybę, jog ji ir V. K. nėra sudarę vedybų sutarties. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad vedybų sutartis buvo sudaryta daugiau kaip prieš 20 metų, į šios faktinės aplinkybės nedidelę reikšmę nagrinėjamo ginčo kontekste, nusprendė, kad nepakanka duomenų daryti išvadai, jog atsakovė V. K. sąmoningai ir turėdama tyčią sulaužė priesaiką sakyti teismui tiesą. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, jog prašymas skirti atsakovei baudą už melavimą teismo posėdyje po priesaikos davimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo E. P. priešieškinį patenkinti visa apimtimi, o ieškovo A. K. ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo su nagrinėjama byla susijusias faktines aplinkybes, kad dėl V. K. ir jo šeimos narių neteisėtų ir netgi galimai nusikalstamų veiksmų, E. P. yra praradęs itin didelės vertės turtą – juridinį asmenį bei nekilnojamąjį turtą. V. K. šeimos narių ir ar giminaičių nesąžiningi veiksmai nagrinėjamoje byloje liudija apie tolimesnį apgaule grįstą bandymą veikti prieš E. P.. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-125-601/2024 patenkino E. P. ieškinį ir nusprendė, kad E. P. dėl prieš jį padaryto nusikaltimo prarado juridinį asmenį mažąją bendriją „Savas lizdas“ ir tuo pačiu butą, (duomenys neskelbtini), grąžino bendriją ir turtą (butą). Dėl neteisėto užvaldymo, dokumentų klastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kita su tuo susijusi baudžiamoji byla nagrinėjama V. K. atžvilgiu, kurioje V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje - V. K., neturėdamas teisės veikti mažosios bendrijos „Savas lizdas“ vardu pardavinėjo E. P. bendrijai priklausantį turtą, iš potencialaus pirkėjo paėmė 4 000 Eur avansą ir jį pasisavino. Minėtos aplinkybės apelianto teigimu įrodo, kad jis nukentėjo nuo nesąžiningų, neteisėtų ir galimai nusikalstamų V. K. ir jo šeimos narių veiksmų.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino vekselių, neatitinkančių notarinės formos reikalavimų teisinę galią ir reikšmę. Teigia, kad vekseliuose sumos nurodytos dirbtinai, siekiant jas išskaidyti ir apeiti įstatymo reikalavimus dėl notarinės formos. Pažymi, kad tikslas buvo 10 000 Eur suma, kuri buvo skirta atlikti mokėjimus už perkama butą. Nurodo, kad teismas taip pat nustatė, kad vekselių suma turėjo bendrą tikslą, tačiau ji buvo išskaidyta į mažesnes sumas, siekiant išvengti notarinės formos. Pažymi, kad V. K. parengti vekseliai neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl yra niekiniai ir turėjo būti panaikinti, vekseliai yra netekę vertybinio popieriaus teisinio statuso, kadangi A. D. per vekseliuose nurodytą terminą neatliko jokių veiksmų, kurie yra numatyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (nepateikė apmokėti, negavo notaro vykdomojo įrašo). Teigia, kad sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Paskolos rašteliai (vekseliai), kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, sudaryti pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, todėl taip pat yra niekiniai ir negalioja.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepripažindamas vekselių negaliojančiais, rėmėsi tuo, kad jie buvo perleisti indosamentu, tačiau apelianto vertinimu ta aplinkybė, kad vekseliai vėliau buvo perleisti kitiems asmenims, jų negaliojimui įtakos nedaro. Jeigu vekseliai neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, vekselių perleidimas nedaro vekselių galiojančiais. Kadangi vekseliai yra niekiniais ir negaliojantys, šalys negali patvirtinti tokio sandorio, todėl indosamentu perleidus vekselį, jis netampa galiojančiu, pažymi, kad apeliantas prašė ir indosamentus pripažinti negaliojančiais, tačiau teismas to neįvertino.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos santykiai susiformavo tarp A. D. ir E. P.. Sprendimas šioje dalyje yra prieštaringas, nenuoseklus ir prieštaraujantis bylos medžiagai. Nurodo, kad teismo nustatyti faktai patvirtina, kad vieni prievoliniai santykiai susiklostė tarp A. D. ir V. K. (V. K.), o kiti santykiai – tarp V. K. ir E. P.. Nepaisant to, teismas tolimesnėje Sprendimo dalyje nurodė, kad tokiu būdu paskoliniai santykiai atsirado tarp E. P. ir A. D.. Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis byloje esančių įrodymų. Bylos medžiaga patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad A. D. skolino pinigus V. K. ir/ar V. K., o ne E. P.. Pažymi, kad vekseliuose nurodytos sumos nėra gavęs, nepažįsta A. D., nėra jos matęs ar sutikęs. Pažymi, jog pati A. D. nurodė, kad nebuvo išdavusi jokio įgaliojimo veikti jos vardu dėl paskolos sudarymo.

8.5.                      Nurodo, kad bet koks turto/reikalavimo teisių turėjimas reikštų išieškojimą iš V. K.. Dėl šios priežasties V. K. turi interesą nuslėpti savo realias pajamas ar turimą turtą, veikia per kitų asmenų vardu atidarytas banko sąskaitas. Pažymi, kad V. K. teismo posėdžių metu paaiškino, kad vekseliai nuo jų sudarymo buvo laikomi jo namuose, paklaustas, kodėl vekseliai neperėjo A. D. ar A. K., atsakė nes taip saugiau ir pagrįsti tokio teiginio nesugebėjo. Šios aplinkybės papildomai įrodo E. P. įrodinėjamą poziciją, kad vekseliai buvo prievolės V. K. užtikrinimo priemonė, o ne skolą A. D. patvirtinantis dokumentas. Priešingu atveju „skolą patvirtinantis vekselis“ būtų pas „kreditorę“ A. D., o ne pas V. K.. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. D. skolą pagal vekselius grąžino V. K. ir V. K.. Teigia, kad didžiąja dalimi su A. D. atsiskaitė ne V. K. ir V. K., o mažoji bendrija „Savas lizdas“. Be to, teismas sprendime nurodė, kad kitą dalį pinigų atsakovė A. D. nurodo gavusi grynaisiais pinigais, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Jeigu liktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, tai būtų įteisintas nepagrįstas A. D. (jos teisių perėmėjų) praturtėjimas, tai yra ji iš mažosios bendrijos būtų atgavusi V. K. paskolintas pinigines lėšas ir iš E. P. antrą kartą būtų priteistos lėšos A. D. (jos teisių perėmėjui).

8.6.                      Pirmosios instancijos teismas supainiojo, tarp kurių asmenų yra/buvo atsiradusios prievolės ir kurie asmenys turi jas vykdyti. A. D. neskolino pinigų E. P.. E. P. santykiai siejo su V. K., o šių prievolių užtikrinimui E. P. išdavė užtikrinimo prievolę – vekselius (šalutinė prievolė). Šiuo atveju vekseliai yra ne skolą pagrindžiantys dokumentai, o prievolės V. K. naudai užtikrinimo priemonė. Jeigu vekseliai kaip užtikrinimo priemonė negalioja, tai automatiškai nedaro negaliojančios pagrindinės prievolės. Todėl byloje pareikštu priešieškiniu E. P. nesiekia, kaip teismas nurodo, nesąžiningai remtis formos trūkumu kaip formaliu pagrindu nuginčyti sandorį ir išvengti prievolės įvykdymo. Pareikštu priešieškiniu E. P. prašo užtikrinimo priemones (vekselius) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, o teismui patenkinus tokį reikalavimą turėtų būti teismo ex officio sprendžiama restitucijos taikymo galimybė, t. y. ar pagal šias užtikrinimo priemones šalys viena kitai buvo kažką perdavusi.

8.7.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent šioje byloje. Ieškovas į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, tačiau visų jų turinys yra deklaratyvus („paslaugos suteiktos pagal teisinių paslaugų sutartį“) ir nėra nuorodų/pagrindimo, kad tai yra šioje byloje suteiktos teisinės paslaugos. Pažymi, kad ieškovas nurodo, kad patyrė 6 993,80 Eur išlaidų, tačiau yra pasirašęs tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kad vien per 2024 metus advokatų kontorai sumokėjo netgi didesnę – 7 420 Eur - sumą. Akivaizdu, kad ieškovas advokato pagalba naudojasi ir dėl kitų, su nagrinėjama byla nesusijusių, klausimų sprendimui, todėl pateiktos deklaratyvios sąskaitos nepagrindžia, kad jos išrašytos būtent už nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas. Kadangi nėra duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų sąsajas su nagrinėjama byla, teismas sprendimu nepagrįstai jas priteisė iš atsakovo E. P..

9.       

9.1.                      Dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad apeliantas vertina bylai nereikšmingas aplinkybes, kurie vyko apie 2021 m. lapkričio mėn., kurie šiai dienai yra nagrinėjami baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-573/2024. Viena vertus, tos aplinkybės susiklostė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo ginčo vekselių sudarymo, dėl ko šios aplinkybės pernelyg nutolusios nuo įrodinėjimo dalyko šioje byloje (tai yra vekselių sudarymo aplinkybių), kad būtų pagrindas jas vertinti. Kita vertus, tos aplinkybės yra baudžiamosios bylos Nr. 1-31-573/2024 dalykas, todėl atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, teismas negalėjo plačiau apie jas pasisakyti. Atsakovas nesąžiningai nutyli jam nepalankias aplinkybes ir teisminius procesus. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal E. K. ieškinį E. P. dėl 2021 m. kovo 10 d. mažosios bendrijos „Savas lizdas“ perleidimo, sprendimo pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo ir/ar kitų asmenų apgaulės.

9.2.                      Dėl notarinės formos nesilaikymo pasekmių nurodo, kad teismo padarytos išvados yra logiškos nuoseklios, teismas konstatavo, kad E. P. visa 9 750 Eur buvo paskolinta, o sandoriai sudaryti siekiant išvengti notarinės formos. Nėra ginčo dėl šios teismo sprendimo išvados. Ginčas kyla dėl to, kokios šiuo atveju kyla teisinės pasekmės dėl reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo. Teismas padarė motyvuotą išvadą, kad vien formos nesilaikymas nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti pinigus pagal vekselius. Pažymi, kad pats apeliantas vekselius pasirašė, suprato jų prasmę, yra patyręs verslininkas. Teigia, kad apeliaciniame skunde notarinės formos sureikšminimas yra tik priemonė apeliantui išvengti jo gautos paskolos grąžinimo. Pažymi, kad tą aplinkybė jog vekselį parengė V. K. negali panaikinti apelianto atsakomybės už jo atliktus veiksmus.

9.3.                      Dėl paskolos santykių tarp A. D. ir E. P. nurodo, kad teismas pagrindai konstatavo, jog paskolos santykiai susiklostė tarp minėtų asmenų. Apeliaciniame skunde aiškinamos izoliuotai nuo kitų bylos aplinkybių selektyviai atrinktos aplinkybės apie V. K. veiksmus sudarant ginčo vekselius. Apie šių asmenų valią sukurti prievolinius paskolos santykius galima spręsti iš to, kad A. D. bankiniu pavedimu pervedė E. P. pinigus, o šis juos panaudojo varžytinių kainai sumokėti, taip pat kad E. P. priėmė per V. K. A. D. perduotus pinigus grynais bei su jos žinia pasirašė už gautus pinigus grynais vekselius, kuriuose nedviprasmiškai numatytas įsipareigojimas pinigus grąžinti A. D.. Pažymi, kad apeliantas priėmė A. D. per banką pervestus pinigus, pasirašė vekselius, kas leidžia daryti išvadą, jog tarp jų teisiniai santykiai susiklostė. Nesutinka, kad vekseliai buvo tik garantas, kadangi apeliantas aiškiai įsipareigojo lėšas gražinti A. D..

9.4.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apeliantas kvestionuoja ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį dėl to, kad advokatų profesinės bendrijos PVM sąskaitose faktūrose nėra detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir jų suma nesutampa su tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta Ieškovo advokatų profesinei bendrijai sumokėta suma. Teigia, kad šie argumentai yra tik nepagrįstos prielaidos. Ieškovo atstovas 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame yra šioje byloje suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, taigi, buvo išpildytas reikalavimas dėl išlaidų apskaičiavimo. Tai paneigia apelianto teiginius apie pagal PVM sąskaitas faktūras suteiktų teisinių paslaugų neaiškumą. Patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytoms teisinėms paslaugoms pagrįsti buvo pridėtos PVM sąskaitos faktūros ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Taigi, ieškovas tinkamai įgyvendino teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui nebuvo pagrindo nepriteisti faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendime yra motyvuotai pasisakyta, kodėl priteisiamas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisės aktų reikalavimus.

10.       Atsakovė A. D. (pagal priešieškinį) pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1.                      Dėl šalių sudarytų vekselių neprieštaravimo įstatymui nurodo, kad visi trys vekseliai atitiko įstatymo reikalavimus, neviršijo 3 000 Eur sumos. Nors apeliantas teigia, kad finansavimas turėjo bendrą tikslą, todėl šalys privalėjo sumas išduoti vienu vekseliu, tačiau toks argumentavimas yra ydingas, nes šalys yra laisvos pasirinkti kokius sandorius sudaryti ir kokiomis sumomis atlikti mokėjimus. Net ir laikant, kad buvo pažeisti formos reikalavimai, pažymi, kad juos pažeidė pats apeliantas, kuris siekia iš to turėti naudos. Niekas negali turėti naudos iš neteisėtų veiksmų, nes iš neteisės nekyla teisė, o apeliantas siekia įrodyti, kad neturi prievoles gražinti lėšų todėl, kad jo paties įforminti vekseliai jo nuomone yra ne tokios įstatymo formos. Net jei ir laikyti finansavimo skaidymą vekselių formos pažeidimu, tai nedaro jų negaliojančiais kaip negaliotų niekiniai sandoriai, nes sandorio formos trūkumai negali būti niekinio sandorio pagrindu, kaip klaidingai teigiama apeliaciniame skunde. Apeliantas klaidingai supranta CK 1.81 straipsnyje naudojamą sąvoką „imperatyvios normos bei viešoji tvarka“. Pirmiausia, tai liečia ne sandorio formą, o sandorio turinį. Antra, tai liečia ne įprasto teisės akto reikalavimus, o pačius visuomenės egzistavimo pagrindus, kurie negali kisti ir netgi būti keičiami teisės aktais.

10.2.                      Kadangi reikalavimas teisme yra pareikštas dėl vekselių išdavimo ir perleidimo neteisėtumo, o ne jų vykdytinumo, todėl taikytinas vekselių įstatymas ir atitinkamai draudimas remtis prieštaravimais ar atsikirtimais grindžiamais asmeniniais gavėjo ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, tai yra būtina taikyti vekselio abstraktumo principą. Reikalavimas yra pareikštas pačio vekselio negaliojimo bei jo perleidimo negaliojimo (nors nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu), todėl neturi reikšmės ar yra suėjus senatis jį vykdyti, nes reikalavimas yra kildintinas iš jo išdavimo neteisėtumo, o tai reiškia šiuo atveju būtina vadovautis vekselių įstatymu. Taip pat vekselių įstatyme yra numatyta senatis reikalavimų pateikimo yra 3 metai, tai vien tai, kad jie nebuvo operatyviai pateikti notarui, nereiškia jų pagrindo ir abstraktumo reikšmės praradimo. A. D. atžvilgiu negali būti naudojami kažkokie galimi ginčo šalių ankstesni turtiniai santykiai. Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

10.3.                      Dėl teisinių ir socialinių santykių atribojimo nurodo, kad teismas pagrįstai atribojo socialinius ir teisinius šalių santykius. A. D. ir apeliantas nebuvo susiję socialiniais santykiais, tačiau tai ne kliūtis laikyti juos susijusiais teisiniais santykiais. Apeliantas klaidingai mano, kad šalis gali sieti tik vienas susitarimas. Aišku, kad pirma, šalys susitarė dėl generalinio susitarimo kaip bus finansuojamas buto išpirkimas iš varžytinių. Antra, šalys sudarė eilę atskirų susitarimų dėl to generalinio susitarimo įgyvendinimo, tokie atskiri susitarimai buvo sudaryti ir su A. D. skirtu finansavimu. Vien tai, kad nevyko derybos tarp A. D. ir apelianto nereiškia, kad vekseliai yra fiktyvūs, o reiškia tai, kad jų sąlygos buvo suderėtos generaliniame susitarime tarp K. ir P. bei K. ir D., o vekseliai sukūrė teisinius santykius tarp D.  ir P., kai pačios sąlygos buvo aptartos generaliniame susitarime. Apeliantas klaidingai teisinius santykius pakeičia socialiniais santykiais. Laikoma, kad jeigu žmones nesieja asmeniniai socialiniai santykiai, jų negali sieti ir teisiniai santykiai. Iš tikrųjų tai yra skirtingi dalykai, teisiniai santykiai susiformuoja ne iš su ne socialinių santykių, bendravimo, pažįstamų dėka jie susiformuoja atliekant veiksmus, kurių padariniai yra būti teisinės prievolės.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

13.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino apelianto nurodomų faktinių aplinkybių dėl atsakovo V. K. ir jo šeimos narių neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų. Teigia, kad apeliantas dėl prieš jį padaryto nusikaltimo prarado mažąją bendriją „Savas lizdas“, butą, (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tai buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-125-601/2024. Nurodo, kad dėl dokumentų klastojimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, V. K. ir E. K. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota teismui. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje V. K. kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisės veikti mažosios bendrijos „Savas lizdas“ vardu, pardavinėjo bendrijai priklausantį butą, taip pat pasisavino 4 000 Eur. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą minėtas aplinkybes turėjo vertinti, tačiau jas nepagrįstai ignoravo.

14.       Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-573/2025, kurioje E. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje, V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Minėtoje byloje apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, dėl ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, pagrįstai nevertino nurodomų apelianto kaltinamojo akto surašymo, jo perdavimo teismui aplinkybių, kaip apeliantas nurodo, charakterizuojančius V. K. ir ar jo giminaičius, jų galimai atliktus neteisėtus veiksmus, kas galbūt apelianto vertinimu lemtų ir kitokį teismo sprendimo priėmimą. Toks vertinimas, kokį nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, nesant priimtam ir įsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui, dėl galimų nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. 

15.       Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priimdamas skundžiamą teismo sprendimą neatsižvelgė į tai, kad dėl prieš jį padaryto nusikaltimo prarado mažąją bendriją „Savas lizdas“ ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teigia, kad tai buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-125-601/2024. Remiantis Lietuvos Respublikos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-125-601/2024, be kita ko, nusprendė tenkinti E. P. ieškinį pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2021 m. lapkričio 23 d. vienintelio mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario E. P. sprendimą, 2021 m. lapkričio 26 d. mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario E. P. teisių perleidimo E. K. sandorį, 2022 m. sausio 12 d. mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario E. K. teisių perleidimo V. K. sandorį, 2022 m. sausio 12 d. mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario V. K. teisių perleidimo L. B. sandorį, 2022 m. vasario 1 d. mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario L. B. teisių perleidimo E. K. sandorį, 2022 m. vasario 2 d. mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario E. K. teisių perleidimo L. B. sandorį, 2021 m. gruodžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją natūra, grąžinti mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartį, patvirtintą Kauno m. 24-ojo notarų biuro notaro ir panaikinti hipoteką butui, (duomenys neskelbtini).

16.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-250-912/2025, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartis ir panaikinta įregistruota buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, pakeitė ir jį išdėstė taip: „Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartį ir palikti galioti buto, esančio (duomenys neskelbtini), maksimaliąją hipoteką tokiomis sąlygomis: 1. Hipotekos kreditorius – AB Šiaulių bankas; 2. Hipotekos skolininkai: atsakovai L. D., A.–J. D.; 3. Hipotekos objektas – 83,87 kv. m ploto, 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis MB „Savas lizdas“; 4. Įkaito davėjas – MB „Savas lizdas“; 5. Hipoteka užtikrinta prievolė – atsakovų L. D., A.–J. D. įsipareigojimai kredito davėjui AB Šiaulių bankas pagal 2021 m. gruodžio 9 d. kredito sutartį; 6. Užtikrintos prievolės dydis – 57 000 Eur; 7. Maksimaliosios hipotekos suma – 17 100 Eur; 8. Skolos fiksavimo dydžio data – nenustatyta; 9. Užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2051 m. gruodžio 15 d.“, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria pritaikyta vienašalė restitucija natūra ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikino ir perdavė restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

17.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje byloje (sprendimo 15-16 punktai) buvo sprendžiami mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario ieškovo E. P. 2021 m. lapkričio 26 d. teisių perleidimo ir vėlesni bendrijos nario teisių perleidimo, taip pat buto pirkimo - pardavimo sandorių galiojimo klausimai. Nagrinėjamoje byloje nepareikšti jokie reikalavimai, susiję su mažosios bendrijos „Savas lizdas“ nario teisėmis, taip pat buto įgijimu, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti tų aplinkybių ir įrodymų, kurie nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais. Antra, negalima nepažymėti ir tos aplinkybės, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-125-601/2024 nebuvo įsiteisėjęs (CPK 182 straipsnis), o ir be to, minėto sprendimo 51 punkte teismas taip pat pažymėjo, kad nevertina ir nesprendžia, kas atliko klastojimo veiksmus, nurodė, kad tai baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, taigi šiuo atveju apelianto argumentai, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tai yra, kad teismas nesirėmė kaltinamojo akto surašymo, jo perdavimo teismui, faktais, nesirėmė tuo metu neįsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-125-601/2024 motyvais, kuriuo buvo išnagrinėti iš esmės visiškai kitokio pobūdžio reikalavimai nei nagrinėjamoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti, nesudarančiais pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl įstatymo nustatytos sandorių sudarymo formos nesilaikymo pasekmių.

18.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino vekselių, neatitinkančių notarinės formos reikalavimų teisinę galią ir reikšmę. Teigia, kad vekseliuose sumos nurodytos dirbtinai, siekiant jas išskaidyti ir išvengti įstatymo reikalavimų dėl notarinės formos reikalavimo įvykdymo. Pažymi, kad tikrasis tikslas sudarant vekselius buvo 10 000 Eur suma, kuri buvo skirta atlikti mokėjimus už perkama butą. Mano, kad vekseliai ir jų pagrindu išduoti indosamentai pirmosios instancijos teismo turėjo būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Pažymi, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nesiekia nesąžiningai remtis formos trūkumu, kaip formaliu pagrindu nuginčyti sandorį ir išvengti prievolės įvykdymo. Teigia, kad priešieškiniu apeliantas prašo užtikrinimo priemones (vekselius) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, o teismui patenkinus tokį reikalavimą, mano, kad turėtų būti teismo sprendžiama dėl restitucijos taikymo galimybės.

19.       Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo sudaryti keturi neprotestuotini paprastieji vekseliai - 2021 m. kovo 10 d. buvo sudarytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį apeliantas be sąlygų įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000 Eur. Taip pat minėtame vekselyje apeliantas ranka (parašu) patvirtino, kad 3 000 Eur gavo atlikti 2012 m. kovo 12 d. pavedimui tiesiogiai į antstolės R. G. sąskaitą už laimėtas mažosios bendrijos „Savas lizdas“ varžytines dėl nekilnojamojo turto adresu, (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 11 d. sudarytas neprotestuotinas vekselis analogiškomis sąlygomis 3 000 Eur sumai, apeliantui ranka (parašu) patvirtinant, kad jis pinigus gavo, 2021 m. kovo 12 d. sudarytas neprotestuotinas vekselis analogiškomis sąlygomis 3 000 Eur apeliantui ranka (parašu) patvirtinant, kad jis pinigus gavo, 2021 m. kovo 12 d. sudarytas neprotestuotinas vekselis analogiškomis sąlygomis 750 Eur sumai, apeliantui ranka (parašu) patvirtinant, kad jis pinigus gavo. Taigi, per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo sudaryti keturi neprotestuotini paprastieji vekseliai bendrai 9 750 Eur sumai. Pažymėtina, jog ginčo dėl šių dokumentų autentiškumo, apelianto atliktų įrašų (parašų) tikrumo, nėra.

20.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl šio sprendimo 19 punkte nurodytų vekselių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nurodė, kad nagrinėjamu atveju trys ginčo vekseliai neviršija, o vienas nesiekia įstatymo nustatytos sumos. Pažymėjo, kad visa suma (9 750 Eur) buvo skolinama vienam tikslui – buto pirkimui, dėl ko formaliai buvo išvengta notarinės formos, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti vekselių negaliojančiais, kadangi vien tai, kad paskolos suma buvo įforminta ne vienu, o keliais vekseliais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vekseliai yra niekiniai dėl notarinės formos nesilaikymo, o formaliai vekseliai įforminti tokiomis sumomis, kurioms notarinės formos reikalavimas netaikomas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiktina. Pirmiausia – teismo sprendimo išvados dėl ginčijamų vekselių yra dviprasmiškos, viena vertus, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad formaliai vekseliai neatitinka įstatymo formos reikalavimų, dėl ko teismas turėjo konstatuoti ir tokio sandorio pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), kita vertus, nurodo, kad vekseliai įforminti tokiomis sumomis, kuriems notarinės formos reikalavimas yra netaikomas. Antra – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vekseliai buvo sudaryti vienam tikslui – buto pirkimui, tačiau sutinkant su apeliantu pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ar šiuo atveju išduodant keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, atsižvelgiant į juose nurodytas sumas, jų išdavimo laikotarpį, jų išdavimo tikslą, nebuvo siekiama išvengti įstatyme nustatytos notarinės formos reikalavimo, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertinęs minėtų aplinkybių, netinkamai ginčo situacijoje taikydamas ir materialinės teisės normas priėmė nepagrįstą teismo sprendimą dalyje dėl ginčo neprotestuotinų paprastųjų vekselių teisėtumo.

21.       Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). CK 1. 105 straipsnio 5 dalis nustato, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

22.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vekseliai buvo sudaryti neviršijant įstatyme nurodytos 3 000 Eur sumos, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šiuo atveju, sudarant keturis skirtingus vekselius bendrai 9 750 Eur sumai, buvo siekiama išvengti įstatyme nustatytos privalomos notarinės formos, ką šiuo atveju priešieškiniu įrodinėja apeliantas. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tai yra apelianto (vekselio davėjo) priešieškinyje nurodytą aplinkybę, kad vekseliai buvo sudaryti vieningam tikslui - atlikti mokėjimui už butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu varžytynėse laimėjo apelianto valdoma mažoji bendrija „Savas lizdas“, atsakovės A. D. (vekselio turėtojos) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes, tai yra jog šalys pačios susitarė dėl tokio finansavimo būdo, į tai, jog vekseliuose yra nurodoma, kad „3 000 Eur gavau atlikti 2012-03-12 pavedimui tiesiogiai į antstolės R. G. sąskaitą už laimėtas MB „Savas lizdas“ varžytines dėl nekilnojamojo turto, adresas (duomenys neskelbtini)“, į tai, kad pinigų gavimo faktas patvirtintas apelianto ranka (parašu), susirašinėjimo medžiagą dėl pinigų perdavimo (Nr. (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad atsakovė A. D. paskolino bendrą 9 750 Eur sumą apeliantui buto pirkimui, paskolos grąžinimą užtikrinant ginčijamais vekseliais. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis taip pat turi būti notarinės formos. Nors atsakovė A. D. teigia, kad šalys laisva valia susitarė dėl finansavimo būdo (dalimis), dėl kurio sudaryti vekseliai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad šalys susitarė išskaidyti skolinamą sumą (9 750 Eur) taip, kad būtų galima išvengti notarinės formos reikalavimo, nesudarant nei notarinės formos vekselių (CK 1.105 straipsnis), nei notarinės formos paskolos sutarties (CK 6.871 straipsnis).

23.       Siekiant kelis sandorius kvalifikuoti kaip vientisą, būtina įvertinti koks buvo tikslas sudarant ginčijamus neprotestuotinus vekselius - ar išskaidant sumas į atskirus vekselius nebuvo siekiama išvengti privalomos įstatyme nustatytos formos reikalavimų, pažymint, jog vekseliais buvo užtikrinamas paskolos gražinimas. Teismo vertinimu, nėra jokių abejonių, kad išduodant vekselius tiek apelianto (vekselių davėjo), tiek ir A. D. (vekselių turėtojos) tikslas buvo paskolinti apeliantui 9 750 Eur sumą, šios sumos gražinimą užtikrinant išduodamais vekseliais 9 750 Eur sumai. Pažymėtina, kad visuose vekseliuose nurodomas tas pats tikslas – „lėšos perduodamos buto įsigijimui“, taigi dėl vieningo tikslo, kad visos lėšos buvo skirtos tam pačiam sandoriui, abejonių nėra. Antra - visi veiksmai buvo atlikti per itin trumpą laiko tarpą. Per trijų dienų laikotarpį, tai yra nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo išduoti keturi vekseliai, taip pat apeliantui buvo perduodamos lėšos ir tam pačiam tikslui (buto pirkimui), todėl akivaizdu, jog šiuo atveju sudarius keturis atskirus vekselius išvengta notarinės formos (CK 1.105 straipsnis). Ta aplinkybė, jog vekselius ginčija pats vekselio davėjas, priešingai nei nustatė teismas, nesudaro pagrindo vertinti, jog šie vekseliai neturėtų būti panaikinti – teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad vekselius parengė ir apeliantui pasirašyti pateikė atsakovę A. D. atstovavęs trečiasis asmuo V. K. (ieškovo A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą 28-30 punktai), kas leidžia daryti išvadą, jog skolinant lėšas, pasirašant ginčijamus vekselius, tiek vekselio davėjas (pasirašant vekselius ir priimant pinigus), tiek vekselio turėtoja (parengiant vekselius, pateikiant pasirašyti, perduodant pinigus (atstovaujant V. K.)) turėjo bendrą tikslą išvengti privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos reikalavimo, dėl ko šalys sąmoningai išskaidė ginčo lėšas į keturis skirtingus vekselius, neviršijant jose maksimalios notarinės formos reikalavimo ribos (3 000 Eur), kas teismo vertinimu taip pat įrodo, kad tiek vekselio davėjui, tiek vekselio turėtojui įstatymo nustatyti (CK 1. 105 straipsnio 5 dalis) formos reikalavimai buvo žinomi ir suprantami ir šiuo atveju lėšų išskaidymas įvyko ne dėl atsitiktinumo, o suprantant, kad sudarant vekselius didesnei nei 3 000 Eur sumai, jie turi būti sudaromi notarine tvarka. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ginčijami vekseliai pripažintini negaliojančiais CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo jų sudarymo momento.

24.       Pažymėtina, jog apeliantas pateiktu priešieškiniu prašė ne tik pripažinti 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 11 d., ir du 2021 m. kovo 12 d. vekselius niekiniais ir negaliojančiais, tačiau taip pat ir jų perleidimą  - 2022 m. birželio 14 d. indosamentus. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad visi aukščiau aptarti vekseliai vekselio turėtojos atsakovės A. D. buvo perleisti atsakovei V. K., kuri juos perleido ieškovui A. K.. Visi indosamentai sudaryti ranka, patvirtinant parašais ir tą pačią dieną – 2022 m. birželio 14 d.. Ginčo dėl šių dokumentų - indosamentų autentiškumo, nėra. ĮPVĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselyje, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų ir kurio davėjas yra fizinis asmuo, indosanto (asmuo, darantis vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje perduodamąjį įrašą (ĮPVĮ 2 straipsnio 6 punktas)) fizinio asmens arba juridinio asmens atstovo parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro. Atsižvelgiant į tai, kad vekselio davėjo – apelianto, ginčijami vekseliai yra pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.78 straipsnio 1 dalis; 1.93 straipsnio 3 dalis), į tai, kad jų pagrindu išduotais indosamentais, kaip ir vekselių išdavimo atveju, buvo siekiama iš tiesų sudaryti indosamentus ne dėl 3 000 Eur, o dėl 9 750 Eur sumos, į tai, kad, kaip ir vekselių sudarymo atveju, buvo išvengta ĮPVĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo tokius sandorius įforminti dalyvaujant notarui (indosanto fizinio asmens parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro), atsakovės A. D. ir atsakovės V. K., bei atsakovės V. K. ir ieškovo A. K. sudaryti 2024 m. birželio 14 d. indosamentai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) nuo jų sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijami vekseliai ir indosamentai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, spręstinas restitucijos taikymo klausimas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnio 2 dalis).

25.       Apeliantas teigia, kad šiuo atveju neprotestuotinus paprastuosius vekselius ir indosamentus pripažinus negaliojančiais, jis neturi niekam pareigos grąžinti pasiskolintas lėšas, teigia, kad lėšų jam atsakovė A. D. neperdavė, nėra jos matęs, nėra susitikęs, su ja nėra derinęs paskolos suteikimo, o šiuo atveju santykiai susiklostė tik tarp atsakovo E. P. ir trečiojo asmens V. K., pažymi, kad trečiasis asmuo V. K. pervedė tuos pinigus, kuriuos neteisėtai pasisavino iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“ ir buto, tai yra, iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“ piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmiausia teigia, kad jis neturi prievolės gražinti lėšų, kadangi jų faktiškai iš atsakovės A. D. negavo, pažymėtina, kad pinigų perdavimo faktas gali būti nustatytas remiantis šiais kriterijais: 1) ar dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019).

26.       Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad pinigų gavimo faktą bendrai 9 750 Eur sumai apeliantas patvirtino keturiuose vekseliuose, kuriose buvo, pažymėtina, atskirai padaryti papildomi įrašai „3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) gavau atlikti 2012 m. kovo 12 d. pavedimui tiesiogiai į antstolės R. G. sąskaitą už laimėtas mažosios bendrijos „Savas lizdas“ varžytines dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad analogiškas sakinys nurodytas ir 2021 m. kovo 12 d. vekselyje tik mažesnei sumai, tai yra 750 Eur. Visuose vekseliuose prie nurodyto papildomo įrašo yra apelianto parašai. Dėl jų įrašų autentiškumo ginčo nėra. Taigi atsižvelgiant į sprendimo 25 punkte nurodytus kriterijus, o ir taip pat kas išdėstyta ir sprendimo 23 punkte, darytina išvada, kad pinigus faktiškai apeliantas gavo, jam lėšos asmeniškai buvo paskolintos ir apeliantas lėšas naudojo savo valdytos mažosios bendrijos „Savas lizdas“ interesams tenkinti, todėl panaikinus ginčijamus vekselius, kuriais buvo užtikrintas paskolos gražinimas, nustačius, kad pinigus apeliantas taip pat faktiškai gavo asmeniškai, be kita ko ir žodinės paskolos sutarties pagrindu, kuri neatitinka įstatymo formos reikalavimų (CK 6.871 straipsnis), jis turi pareigą gautas lėšas gražinti (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

27.       Apeliantas teigia, kad jis neturi pareigos gražinti lėšų, kadangi faktiškai jų atsakovė A. D. neperdavė, pažymi, kad nėra jos matęs, nėra susitikęs, su ja nėra derinęs paskolos suteikimo. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad lėšas faktiškai pasirašant minėtus neprotestuotinus paprastuosius vekselius perdavė ne atsakovė A. D., o trečiasis asmuo V. K.. Atsakovė A. D. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuvežė 10 000 Eur sumą V. ir V. K. dėl skubėjimo, o tiek atsakovė V. K., tiek trečiasis asmuo V. K. nurodė, kad pinigai buvo perduoti apeliantui, kad jis padarytų pavedimą už perkamą mažosios bendrijos „Savas lizdas“ vardu būstą. Atsižvelgiant į byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį, tai yra, jog apeliantas parašu patvirtino, kad jis 9 750 Eur sumą gavo, į tai, kad šalių paaiškinimai pagrindžia, kad atsakovės A. D. lėšos buvo perduotos K., tam, kad jie lėšas perduotų apeliantui, į tai, kad visuose vekseliuose nurodytas asmuo, kuriam turėjo būti gražintos lėšos yra atsakovė A. D., į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad rašytinis įgaliojimas atstovauti atsakovę A. D. nebuvo sudarytas, darytina išvada, kad šiuo atveju susiklostė tariamojo atstovavimo santykiai (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), o apeliantas pasirašydamas vekselius žinojo, kokiam asmeniui, tai yra atsakovei A. D., lėšos turi būti gražinamos.

28.       CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nurodyti santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021). Atsižvelgiant į tai, kad visuose neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose nurodyta, kad jų turėtoja yra būtent atsakovė A. D., į tai, kad apeliantas parašu patvirtino, jog visas lėšas (9 750 Eur sumai) gavo buto įsigijimui, į tai, kad pagal visuose vekseliuose skolinamos lėšos atitiko ir vekselio davėjo įsipareigojimo sumą (3 000 Eur arba 750 Eur), į tai, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog  apeliantui per ilgametę dalykinių santykių su V. K. patirtį, buvo įprasta, kad pinigai buvo pervedami iš V. K. giminaičių, draugų banko sąskaitų, darytina išvada, kad apeliantui buvo žinoma, kad faktiškai lėšas jam skolina ne trečiasis asmuo V. K., o atsakovė A. D..

29.       Sprendžiant restitucijos taikymo klausimą byloje, pažymėtina, kad atsakovės A. D. teigimu ji visą paskolos sumą yra gavusi, tai yra ji gavo lėšas iš atsakovės V. K. (dalį lėšų gaunant iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“, kai jos vadovė buvo E. K. ir V. K.), dalį ir grynaisiais pinigais, tai yra paskolos davėja teigia, kad ji visus pinigus yra gavusi ir savo reikalavimus 2022 m. birželio 14 d. perleidusi atsakovei V. K., kuri taip pat 2022 m. birželio 14 d. reikalavimą perleido ieškovui A. K.. Pažymėtina, kad nėra ginčo tarp ieškovo A. K. ir atsakovės V. K. ir trečiojo asmens V. K., kad jis pinigus perdavė grynaisiais, dėl ko V. ir V. K. nurodo savo reikalavimo teisę perleidę ieškovui A. K.. Nors apelianto teigimu šiuo atveju gražinus lėšas jo padėtis pablogėtų dėl to, kad lėšos jau buvo pervestos iš jam priklausiusios mažosios bendrijos „Savas lizdas“ (tuo metu, kai ją valdė E. K. ir vėliau, V. K.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-250-912/2025 34 punktas), tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad ta aplinkybė, pagrįstai ar nepagrįstai lėšos buvo pervestos iš mažosios bendrijos „Savas lizdas“ banko sąskaitos atsakovei A. D. 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. sausio 13 d. pavedimais nėra šios bylos dalykas, tai nepatenka į ginčo ribas, pažymint, jog lėšos – paskola, buvo perduotos būtent apeliantui, o ne mažajai bendrijai „Savas lizdas“, be kita ko pažymint ir tai, kad trečiasis asmuo mažoji bendrija „Savas lizdas“, reikalavimų byloje nėra pareiškusi. 

30.       Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant restitucijos taikymo klausimą svarbu pažymėti, jog atsakovės A. D. teigimu ji visą sumą yra gavusi iš atsakovės V. K., o ir taip pat atitinkamai atsakovė V. K. visas lėšas yra gavusi iš ieškovo A. K., todėl šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad pinigai buvo skolinti apeliantui (ne mažajai bendrijai „Savas lizdas“), į tai, kad apeliantas pinigus 9 750 Eur sumai asmeniškai gavo, pripažinus sudarytus neprotestuotinus paprastuosius vekselius ir indosamentus negaliojančiais (sprendimo 18-27 punktai), remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, įvertinus tai, kad netaikant restitucijos apelianto padėtis nepagrįstai pagėrėtų, kadangi jis neturėtų pareigos gražinti jam asmeniškai perduotos 9 750 Eur sumos, nusprendžiama, kad šiuo atveju taikant restituciją 9 750 Eur lėšos turėtų būti gražintos ieškovui A. K. (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sprendimo 13-30 punktuose, į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą ir palūkanas tų neprotestuotinų paprastųjų vekselių ir indosamentų pagrindu, kurie yra pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, į tai, kad atsakovas E. P. prašė pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais, neprašant taikyti restitucijos (priešieškinio 48-49 punktai), nusprendžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atmesti, iš dalies tenkinti atsakovo E. P. priešieškinį, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo E. P. išduotus 2021 m. kovo 10 d. (3 000 Eur sumai), 2021 m. kovo 11 d. (3 000 Eur sumai),  2021 m. kovo 12 d. (3 000 Eur sumai), 2021 m. kovo 12 d. (750 Eur sumai) neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 14 d. sudarytą indosamentą tarp atsakovės A. D. ir atsakovės V. K., pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 14 d. sudarytą indosamentą tarp atsakovės V. K. ir ieškovo A. K., taikyti restituciją, pakeičiant jos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) priteisiant iš atsakovo E. P. 9 750 Eur sumą ieškovui A. K. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

32.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų turinys deklaratyvus, nėra aišku, kad paslaugos suteiktos būtent šioje byloje. Pažymi, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra 6 993,80 Eur, o pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą per 2024 metus advokatų kontorai ieškovas sumokėjo 7 420 Eur sumą. Teigia, kad ieškovas advokato pagalba naudojasi ir dėl kitų, su nagrinėjama byla nesusijusių, klausimų sprendimui. Mano, kad pateiktos PVM sąskaitos - faktūros nepagrindžia, kad jos išrašytos būtent už nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas. Kadangi nėra duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų sąsajas su nagrinėjama byla, teismas sprendimu nepagrįstai jas priteisė iš atsakovo E. P..

33.       Byloje šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas A. K. - 220 Eur žyminio mokesčio (Nr. (duomenys neskelbtini)), 6993,80 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 7 213,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovas E. P. -  220 Eur žyminio mokesčio (Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 146 Eur advokato pagalbos išlaidos (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 3 366 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė A. D. –  2 468,40 Eur advokato pagalbos išlaidos (Nr. (duomenys neskelbtini)).

34.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ištyrus byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (Nr. (duomenys neskelbtini)), nesutiktina su apeliantu, jog šiuo atveju ieškovas tinkamai byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrindė. Priešingai, ieškovas teikdamas įrodymus, kartu su PVM sąskaitomis – faktūromis, teikė patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą, tai yra už kokias teisines paslaugas yra išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, nurodytų apskaičiavimų dydžiai sutampa su PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta suma, kuriose paslaugos įvardijamos kaip „Paslaugos suteiktos pagal teisinių paslaugų sutartį“. Ta aplinkybė, jog ieškovas ir ieškovo atstovas sudarė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu atmestini apelianto argumentai dėl proceso teisės pažeidimų, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Minėtoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

36.       Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo elgesio faktas ir toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

37.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Apibendrintai galima teigti, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

38.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir padaryta išvada, kad tiek apeliantas E. P. (pasirašydamas vekselius, priimdamas pinigus), tiek ir atsakovė A. D. (parengdama vekselius, teikdama juos pasirašyti, perduodama pinigus (per atstovą trečiąjį asmenį V. K.)) turėdami tikslą išvengti privalomos notarinės formos sudarymo išduodant neprotestuotinus paprastuosius vekselius, sąmoningai ir per trumpą laiko tarpą (3 dienas) sudarė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius mažesnėms sumoms nei reikalauja įstatymas. Teismo vertinimu, toks šių šalių elgesys nelaikytinas sąžiningu, šiuo atveju tiek apeliantas, tiek atsakovė A. D. pasirinko tokį elgesio modelį siekdami išvengti įstatyme nustatyto reikalavimo dėl sandorio formos sudarymo (CK 1.105 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog ieškovas A. K. indosamentu gavo minėtus vekselius, sumokėjęs grynaisiais pinigais atsakovei V. K. (tarp ieškovo A. K. ir atsakovės V. K. dėl to ginčo nėra), kuri taip pat indosamento pagrindu juos gavo iš atsakovės A. D.. Nors ieškovo ieškinys nėra tenkinamas, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad šiuo atveju sandoriai, kurių pagrindų ieškovas reikalavo priteisti skolą ir procesines palūkanas, buvo panaikinti ne dėl ieškovo, tačiau dėl apelianto E. P. ir atsakovės A. D. nesąžiningų ir kaltų veiksmų, todėl šiuo atveju teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į bylos baigtį, nebūtų sąžiningas, dėl ko remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nusprendžiama šiuo atveju ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti visiškai, tai yra priteisti ieškovui iš apelianto E. P. jo patirtas 7 213,80 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir atsižvelgiant į nesąžiningą ir aukščiau aptartą apelianto E. P. ir atsakovės A. D. elgesį, jiems jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. 

39.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirtos 21,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl šios išlaidos, priteistinos iš apelianto E. P. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl procesinės bylos baigties.

40.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, dėl ko nusprendžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: Apeliantas – 220 Eur žyminis mokestis, 1 573 Eur advokato pagalbos išlaidos, iš viso 1 793 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas A. K. – 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsakovė A. D. - 484 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sprendimo 36-40 punkte, nusprendžiama ieškovui A. K. priteisti iš apelianto E. P. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo A. K. ieškinį atmesti, atsakovo E. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo E. P. išduotus 2021 m. kovo 10 d. (3 000 Eur sumai), 2021 m. kovo 11 d. (3 000 Eur sumai),  2021 m. kovo 12 d. (3 000 Eur sumai), 2021 m. kovo 12 d. (750 Eur sumai) neprotestuotinus paprastuosius vekselius.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 14 d. sudarytą indosamentą tarp atsakovės A. D. ir atsakovės V. K..

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 14 d. sudarytą indosamentą tarp atsakovės V. K. ir ieškovo A. K..

Taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo E. P. 9 750 Eur sumą ieškovui A. K..

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovo E. P. 7 213,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. P. 21,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti ieškovui A. K. iš apelianto E. P. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                      Kristina Domarkienė

                                                                                                                          Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                          Larisa Šimanskienė