Civilinė byla Nr. 2-194/2012
2-55-3-01831-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lytagros prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lytagros prekyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ priešieškinį ieškovei V. R. dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė Vilija Ramonienė pareikštu atsakovui UAB „Lytagros prekyba“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 29 d. vekselį 250 000 Lt sumai. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui pateikti prašymą notarui dėl pinigų išieškojimo pagal ginčijamą vekselį bei patį ginčijamą vekselį vykdomojo įrašo padarymui.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. liepos 25 d. nutartimis atmetė ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį.
Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės V. R. 250 000 Lt baudos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovei nuosavybės teise priklausančių ir pas ieškovę ir/ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar kilnojamojo turto areštą priešieškinio sumai, t. y. 250 000 Lt. Nurodė, kad visas ieškovės turimas turtas yra užtikrintas hipoteka kreditorių AB „DnB bankas“, AB „Citadele“ bankas, Šilutės kredito unijos, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai, ieškovės finansinė padėtis yra labai sunki, visas turtas įkeistas, priešieškinio reikalavimo suma yra didelė, o ieškovė vengia sumokėti baudą, su atsakovu nebendradarbiauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Lytagros prekyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė atsakovui negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie ieškovės įkeistą turtą kreditoriams, tačiau nepateikė duomenų apie visą ieškovės turtinę padėtį, mokumą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o taip pat kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkią ieškovės turtinę padėtį. Teismas neturėdamas duomenų apie ieškovės turtinį pajėgumą, neturėjo pagrindo teigti, jog reikalavimo suma jai būtų esminė. Pažymėjo, kad atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ieškovei turėtų galimai neproporcingai neigiamos įtakos jos turtiniams interesams, o vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinę paskirtį turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, negu reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovė slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bei neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, teismas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Lytagros prekyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigė, kad nebuvo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliantas priešieškinyje tokias aplinkybes nurodė – apeliantas nekartą kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis vykdyti papildomą susitarimą, sumokėti baudą už neparduotą turtą, tačiau ieškovė su apeliantu neatsiskaitė, raštu pareiškė, kad pinigų negrąžins, papildomo susitarimo nuostatų nevykdys. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
- Apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad visas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas. Teismui priėmus galimai atsakovui palankų teismo sprendimą, hipotekos kreditoriai gali nesutikti, kad būtų išieškota iš įkeisto turto, todėl sprendimo vykdymo negalima bus nukreipti į šį ieškovės turtą. Pagal teismų praktiką vengimas atsiskaityti su apeliantu, ieškovės turto įkeitimai, sudaro pagrindą manyti apie prastą ieškovės finansinę būklę, bei kad ieškovė atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju gera valia teismo sprendimo nevykdys ar jo įvykdymą apsunkins.
- Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju priešieškinio suma yra didelė (ženkli), nes ieškovė yra fizinis asmuo.
- Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama apelianto padėtis, nes jo didelės sumos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą, tuo būtų pažeista bylos šalių interesų pusiausvyra. Apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos siekiamam tikslui pasiekti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Ieškovės turimo turto įkeitimas savaime neįrodo prastos jos finansinės padėties. Apelianto reikalavimo suma ieškovei nėra didelė, jos turimo turto suma smarkiai viršija apelianto reikalavimą, o įkeisto turto vertė viršija turimų įsipareigojimų kreditoriams sumą. Pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, bloginama ieškovės padėtis, apeliantas įgytų procesinį pranašumą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Bylos duomenys patvirtina, kad priešieškiniu reikalaujama priteisti iš ieškovės 250 000 Lt sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, ypač pareikšta fiziniam asmeniui, paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar ieškovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą pateikė teismui duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, žemės ūkio techniką, ieškovės turimo turto vertė viršija apelianto jai pareikštą reikalavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visas šis turtas yra įkeistas hipotetiniams kreditoriams, todėl išieškojimas iš šio turto būtų apsunkintas ir apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia gera, kad net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus apeliantui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtą teismų praktiką, formuojamą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, preliminariai įvertinusi apelianto pareikšto priešieškinio reikalavimus, daro prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas. Tokiu atveju egzistuotų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus priešieškinio įvertinimas nėra priešieškinių pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi priešieškinis gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba apeliantas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti priešieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti priešieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Todėl vadovaujantis CPK 329 str. ir 330 str. nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, areštuojant ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą 250 000 Lt sumai, o tik šio turto nepakankant ieškovei priklausančias pinigines lėšas, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su apeliantu ir valstybės biudžetais. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nevaržo ieškovės teisių bei interesų daugiau, negu to reikia priešieškinio reikalavimams užtikrinti.
Teisėjų kolegija pabrėžia tai, kad ši nutartis neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Ieškovė taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.). Be to, pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę prašyti teismo įpareigoti apeliantą pateikti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo priešieškinys atmestas, ji turi teisę reikalauti, kad apeliantas atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė apelianto prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lytagros prekyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lytagros prekyba“ (į.k. 122012020, Savanorių per. 173, Vilnius) priešieškinio reikalavimui užtikrinti areštuoti ieškovei V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. v. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 250 000 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties tūkstančių Lt 00 ct) sumai, šio turto nesant ar nepakankant – kilnojamąjį turtą 250 000 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties tūkstančių Lt 00 ct) sumai, o tik šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, 250 000 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties tūkstančių Lt 00 ct) sumai. Leisti ieškovei areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su atsakovu bei valstybės biudžetais.
Pavesti nutarties vykdymą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lytagros prekyba“ pasirinktam antstoliui.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Gintaras Pečiulis
Dalia Vasarienė