Civilinė byla Nr. e2S-2347-855/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00136-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.4.1; 3.3.4.2.9 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo S. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SINTERRA“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. B. (ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SINTERRA“ veiksmai, nevykdant remonto darbų sutarties, yra nepagrįsti ir piktavališki; įpareigoti atsakovę įvykdyti rangos sutartį natūra, t. y. suremontuoti ieškovo automobilio automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloką ir grąžinti ieškovui veikiantį automobilį. Minėtą reikalavimą proceso eigoje ieškovas patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui suremontuotą, techninėmis ir sanitarinėmis higieninėmis savybėmis tinkamą eksploatuoti automobilį per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įteikimo atsakovei arba jos atstovui.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. B. atsakovės UAB „SINTERRA“ naudai 1 539,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Ieškovas S. B. pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti.

5.       Ieškovas S. B. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje ir priimti procesinį sprendimą atnaujinus procesą – pripažinti, kad atsakovės veiksmai, nevykdant remonto darbų sutarties, yra nepagrįsti ir piktavališki bei įpareigoti atsakovę įvykdyti rangos sutartį natūra – suremontuoti ieškovo automobilio automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką ir grąžinti ieškovui suremontuotą, techninėmis ir sanitarinėmis higieninėmis savybėmis tinkamą eksploatuoti, t. y. turintį leidimą dalyvauti viešajame eisme, automobilį per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įteikimo atsakovei arba jos atstovui. Pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Teismai, nagrinėję bylą, neatsižvelgė ir nevertino to, jog paslaugas iš atsakovės, kuri yra juridinis asmuo – verslininkas, ieškovas įsigijo kaip fizinis asmuo ir ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl santykiai turėjo būti kvalifikuoti kaip vartojimo teisiniai santykiai ir turėjo būti taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas netinkami kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, nekvalifikavo susiklosčiusių santykių, kaip kylančių iš vartojimo teisinių santykių, ženkliai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl sprendimas ir jį palikusi galioti nutartis negali būti laikoma teisingais ir teisėtais.

5.2.       Triplikas, kuris į bylą buvo pateiktas 2022 m. gegužės 9 d., pateiktas praleidus nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi atnaujinti terminą ir toks prašymas būtų išspręstas. Šią aplinkybę pareiškėjas vertina kaip pademonstruotą teisėjos šališkumą atsakovės naudai.

6.       Atsakovė UAB „SINTERRA“ pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo S. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Atsakovė negalėjo pažeisti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, kadangi sutartis nebuvo sudaryta ir sąlygos nebuvo aptariamos. Rangos sutartis laikytina sudaryta tik po to, kai detaliai aptartas sutarties dalykas, darbų atlikimo terminai ir įkainiai. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai, kuomet jis paliko savo automobilį už atsakovei priklausančios (serviso) teritorijos ribų, negali būti vertinami kaip konkliudentiniai veiksmai dėl sutarties sudarymo.

6.2.       Ieškovui buvo sudarytos galimybės stebėti dokumentų judėjimą EPP elektroninėje civilinės bylos kortelėje. Tuo tarpu ieškovas pasirengimo stadijoje nėra pareiškęs apie proceso vilkinimą ar atsakovės piktnaudžiavimą savo teisėmis ir teismo posėdžio metu nepateikė prašymo dėl teismo sudėties nušalinimo. Todėl bylos atnaujinimo stadijoje iškeltas klausimas dėl teismo šališkumo yra visiškai nepateisinamas ir nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmai 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė ieškovo S. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022; priteisė iš ieškovo S. B. atsakovės UAB „SINTERRA“ naudai 335,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 nėra. Tokią išvadą teismas darė dėl žemiau išdėstytų motyvų:

8.1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kuriuo pagrindu ieškovas prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ši nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

8.2.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, todėl atitinkamai teismas ex officio (savo iniciatyva) neturėjo atlikti nesąžiningų sąlygų kontrolės. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog būtų teikęs atsakovei konkretų prašymą dėl remonto darbų atlikimo ar kad atsakovė būtų aiškiai išreiškusi valią aptartus darbus atlikti; nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad šalys raštu ar konkliudentiniais veiksmais buvo sutarę dėl konkrečių remonto darbų, t. y. susitarę dėl esminių sutarties sąlygų. Vien kitoks pareiškėjo nurodomas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo teisės normos taikymo klaida, kuri sudaro pagrindą atnaujinti procesą.

8.3.       Pareiškėjas galimybe teikti prašymą atnaujinti procesą turėjo pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju, kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimas, priimta ir paskelbta 2023 m. sausio 17 d., prašymas atnaujinti procesą, paduotas 2023 m. birželio 12 d., paduotas praleidus įstatyme nurodytą terminą. 

8.4.       Teismas nesutiko su pareiškėju, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 20 d. atsisakė priimti kasacinį skundą. Kadangi pareiškėjas prašymą grindžia Vilniaus regiono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimuose padaryta teisės taikymo klaida ir nesieja prašymo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, todėl laikyti, kad apie proceso atnaujinimo pagrindo buvimą jis sužinojo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

8.5.       Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjusios teisėjos 2022 m. gegužės 26 d. rezoliucija procesinis terminas triplikui pateikti buvo atnaujintas. Todėl pritarti pareiškėjo teiginiams dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso taisyklių pažeidimo ir atitinkamai pareiškėjo nurodyto šališkumo, nėra pagrindo.

9.       Atmetęs pareiškėjo (ieškovo) S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo S. B. atsakovės UAB „SINTERRA“ naudai priteisė 335,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) S. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. priimta nutartimi, prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, nurodė, kad teismai (galimai dėl subjektyvių priežasčių) neįvertino teisiškai reikšmingų faktų, taikė netinkamas teisės normas ir netaikė vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų; teismai pilnai atmetė visus pareiškėjo (ieškovo) įrodymus ir pateiktus faktus, nepasisakydami dėl atmetimo argumentų, kas verčia manyti, kad tokiu būdu teismai pademonstravo šališkumą atsakovės naudai, o sprendimas ir nutartis iš esmės grįsta fakto tikėtinumu ir deklaratyviais atsakovės paaiškinimais.

10.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog prašymui atnaujinti procesą praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas. Visų pirma, teismo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, kuria iš esmės buvo remtasi, nagrinėjamas iš esmės kitoks atvejis, kai pareiškėjai kreipiasi su prašymu atnaujinti procesą po apeliacinės instancijos nutarties, bet nesikreipę į kasacinės instancijos teismą, todėl paminėtas precedentas nėra tapatus nagrinėjamai bylai ir juo remtis nėra pagrindo. Antra, pareiškėjas savo teisėms ginti teisme turėjo galimybę alternatyviai pasinaudoti vienu iš dviejų proceso teisės institutų – kasacijos arba proceso atnaujinimo: šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo savo procesine teise paduoti kasacinį skundą ir tik paaiškėjus, kad skundas nebus nagrinėjamas kasacine tvarka, pareiškėjas kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą, nepraleisdamas trijų mėnesių termino po kasacinės instancijos teismo nutarties. Šių apelianto veiksmų negalima vertinti, kaip nerūpestingumą ar apsileidimą.

10.3.       Triplikas pateiktas į bylą vėluojant 14 dienų, tačiau priimtas nemotyvuota ir neskundžiama rezoliucija. Tokiu būdu teismas „išgelbėjo“ atsakovę nuo sprendimo priėmimo už akių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t. y. užkirto kelią ieškovui pasinaudoti teise prašyti teismo bylą nagrinėti už akių, kas, neabejotinai, galėjo turėti įtakos bylos eigai, trukmei ir baigčiai. Šiuo atveju teismo priimtą nemotyvuotą rezoliuciją reikia vertinti bendrame kontekste su jos priimtame 2022 m. spalio 12 d. sprendime atsakovei nepalankių įrodymų ignoravimu ir atmetimu, kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos vartotojų teisių gynimo srityje ignoravimu, visišku CK normų dėl vartojimo sutarčių nepaisymu ir sprendimą pagrindžiant fakto tikėtinumu, remiantis vidiniu įsitikinimu bei deklaratyviais atsakovės paaiškinimais.

10.4.       Teismų tiek 2022 m. spalio 12 d. sprendime, tiek ir 2023 m. sausio 17 d. nutartyje yra priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kurioje galimai tris kartus įtrauktas atlygis advokatui už tą patį veiksmą – susipažinimą su byla.

10.5.       Kadangi atsakovė savo 2023 m. rugpjūčio 24 atsiliepime į ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo rėmėsi CPK 371 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašydama ieškovo prašymą atnaujinti procesą atmesti ir 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą palikti nepakeistą, o tokį atsakovės prašymą teismas gali tenkinti tik išnagrinėjęs bylą atnaujinus procesą, laikytina, kad atsakovė, nors ir netiesiogiai, tačiau buvo išreiškusi savo valią pritarti proceso atnaujinimui, nors vėliau, nepaaiškinusi priežasčių, poziciją pakeitė.

11.       Atsakovė UAB „SINTERRA“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį; priteisti iš apelianto atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų, o sprendė, kad susitarimas tarp šalių dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduoti ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja šį darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovo teiginiai, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, yra klaidingi ir neatitinka susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovės teisinių civilinių santykių turinio. Atsakovė negalėjo pažeisti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, kadangi sutartis tarp šalių apskritai nebuvo sudaryta ir sąlygos nebuvo aptartos. Teismai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl automobilio remonto, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismai atmetė visus pareiškėjo (ieškovo) įrodymus ir pateiktus faktus. Šiuo atveju atsakovės vertinimu, apeliantas siekia permesti įrodinėjimo naštą atsakovei arba teismui.

11.2.       Nesutiktina su apelianto nuomone, kad teismas pažeidė nuostatas, vertindamas pareiškėjo galimybę pateikti skundą dėl proceso atnaujinimo 3 mėnesių laikotarpyje. Tiek kasaciniam skundui, tiek prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti terminai yra savarankiški ir tarpusavyje nesusieti jokiomis teisinėmis sąlygomis. Tuo tarpu atnaujinimo terminas tampriai susijęs su teismo sprendimo įsiteisėjimo terminu.

11.3.       Atmetami apelianto teiginiai dėl nepagrįstų atstovavimo išlaidų, kadangi atsakovė kiekvieną kartą nurodė atskirus ir konkrečius dokumentus su kuriais kiekvienoje byloje buvo galima susipažinti ir pareikšti savo nuomonę/prieštaravimus.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13.       Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

14.       CPK

15.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).

16.       Apeliantas (ieškovas) S. B. atskirajame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, jo neargumentavo, jokių priežasčių, kodėl bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, tad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės gali būti įvertintos rašytinio proceso metu, todėl apelianto prašymas atmestinas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės ir atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

17.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022, kurioje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo (ieškovo) ieškinys atsakovei UAB „SINTERRA“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra atmestas ir atsakovės naudai iš ieškovo priteista 1 539,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovo S. B. (pareiškėjo) atsakovės UAB „SINTERRA“ naudai 839,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetęs ieškovo S. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022, sprendė, kad, kadangi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nėra pagrindo atnaujinti procesą; praleistas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą; pareiškėjo argumentas dėl tripliko pateikimo ir priėmimo teismo rezoliucija po termino praleidimo neteisėtumo yra nepagrįsti. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (ieškovo) prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, netinkamai įvertino aplinkybes, jog bylą nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, nekvalifikavo susiklosčiusių santykių kaip kylančių iš vartojimo teisinių santykių, ženkliai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

20.       Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

21.       Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

22.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuriuo iš esmės ir remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje, imperatyviai nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

23.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, p. 51-52). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, p. 24). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT 2008 m. liepos 31 d. sprendimo byloje Protsenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 13151/04, p. 26).

24.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ieškovo ieškinį atmetė, be kita ko nustatęs, kad tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė sutartis dėl ieškovo automobilio remonto – konkrečių remonto darbų atlikimo, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl esminės tokios sutarties sąlygos – sutarties objekto, konkrečių remonto darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad šalių ikisutartiniai santykiai būtų transformavęsi į sutartinius, t. y. kad šalys susitarė dėl esminių automobilio remonto sutarties sąlygų, o tam tikros atsakovės atsakymų į ieškovo pretenzijas formuluotės, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas atsakovei buvo pateikęs tam tikrą detalę (valdymo bloką), kurią vėliau pakeitė kita, ir atsakovės atstovas šią detalę priėmė bei pripažino tinkama, savaime tarp šalių susiklosčiusių santykių niekaip nekvalifikuoja.

25.       Ieškovas dėl minėto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą ir tokiu būdu realizavo savo teisę į apeliaciją. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas laikėsi pozicijos, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys patvirtina, kad tam tikri ieškovo ir atsakovės veiksmai rodo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl remonto darbų ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, buvo susitarta dėl sutarties dalyko – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką. Anot ieškovo, atsakovės direktorius, kuris yra verslininkas, nesąžiningai, sau naudingu požiūriu aiškino buvusios sutarties sąlygas, vienašališkai nutraukė sutartį neinformuodamas ieškovo apie sutarties nutraukimo priežastis, todėl pagal CK 6.22815 straipsnį, sutartis dėl remonto darbų buvo sudaryta, ir atsakovas, kaip verslininkas, turi pareigą įvykdyti prievolę natūra – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-107-643/2023, teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas neįrodė, jog būtų teikęs atsakovei konkretų prašymą dėl remonto darbų atlikimo ar kad atsakovė būtų aiškiai išreiškusi valią aptartus darbus atlikti, t. y. byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad šalys raštu ar konkliudentiniais veiksmais buvo sutarę dėl konkrečių remonto darbų, t. y. susitarę dėl esminių sutarties sąlygų, todėl pritarė pirmosios instancijos teismui, kad apelianto nurodomos aplinkybės neįrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl automobilio remonto. Remiantis tuo, ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimą.

26.       Pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. pateikė kasacinį skundą, kuriame vėlgi taip pat buvo argumentuojama, kad teismai neteisingai taikė ir aiškino CK nuostatas, reglamentuojančias vartojimo teisinius santykius, t. y. ieškovo ir atsakovės veiksmai įrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl remonto darbų ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, buvo susitarta dėl sutarties dalyko – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką; pagal CK 6.22815 straipsnį, sutartis dėl remonto darbų buvo sudaryta, ir atsakovas, kaip verslininkas, turi pareigą įvykdyti prievolę natūra – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką. Anot ieškovo (kasatoriaus), įvertinus nurodytus argumentus, teismai ex officio tarp šalių sudarytą sutartį turėjo kvalifikuoti vartojimo sutartimi ir atlikti tokios sutarties nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai to nepadarė, ko pasėkoje įrodinėjimo pareiga buvo perkelta ant silpnesnės šalies, t. y. ieškovo.

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi šį kasacinį skundą atsisakyta priimti, konstatuojant, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegija sprendė, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui; kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

28.       Taigi, šių nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas yra pasinaudojęs teise savo interesus ginti instancine tvarka, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties nebuvo priimtas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kadangi pareiškėjas patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, visi apelianto pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodyti argumentai buvo keliami tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose bei atitinkamai vertinami kelių instancijų teismų.

29.       Nenustačius pagrindo proceso atnaujinimui, kiti atskirojo skundo argumentai (dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino (ne)praleidimo, dėl tripliko priėmimo teismo rezoliucija, priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kt.) nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimą patyrė 251,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, todėl priteistinos atsakovės naudai iš apelianto (ieškovo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apelianto (ieškovo) S. B. atskirąjį skundą atmesti. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SINTERRA“ (j. a. k. 303003848, būv. Justiniškių g. 38-16, Vilnius) naudai 251,89 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Renata Volodko