Civilinė byla Nr. 2-1092-1089/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07473-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.4; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
atsakovo atstovui advokatui Justui Viliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 135–osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Strazdas“ ieškinį atsakovui J. H. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas NPC“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė 135–oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Strazdas“ (toliau – ir Bendrija) pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. H. L. 1 751,97 Eur skolą, 59,57 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus Bendrija grindžia tokiais esminiais argumentais (II t., b. l. 5–11):
1.1. Bendrija teikia daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Atsakovui J. H. L. nuosavybė teise priklauso name esantis butas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas už nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas yra neatsiskaitęs.
1.2. Atsakovas yra skolingas 1 751,97 Eur už suteiktas paslaugas ir 59,57 Eur delspinigius, apskaičiuotus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio nuostatas ir Administravimo paslaugų sutarties 2.1.17 punktą.
2. Atsakovas J. H. L. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindžia remdamasis šiais esminiais atsikirtimais (II t., b. l. 15–19):
2.1. 2016 m. birželio mėn. atsakovas sužinojo, kad be jo žinios, pažeidžiant Bendrijos įstatus, buvo išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas. Dėl to atsakovas tiek iš Bendrijos, tiek iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ siekė gauti Bendrijos narių susirinkimo protokolus, kitus dokumentus, susijusius su teikiamomis administravimo paslaugomis. Tokie duomenys atsakovui nebuvo pateikti.
2.2. Iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu turi būti mokama už internetą bei kitus sąskaitose nurodytus mokesčius. Taip pat nėra aišku, kas 2015–2016 m. buvo Bendrijos pirmininku, kodėl nebuvo renkamas revizorius ir nevykdoma Bendrijos veiklos kontrolė. Kadangi kyla įtarimų, kad Bendrijos pirmininkas buvo renkamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Bendrijos pirmininkas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad trečiasis asmuo vykdytų name remonto darbus.
II. Teismo posėdžio metu bylos šalių ir (ar) jų atstovų pateiktų papildomų paaiškinimų esmė
3. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimo dalimi dėl skolos priteisimo už administravimo, laiptinės valymo, šiukšlių išvežimo paslaugų suteikimo, bendrosios elektros sąnaudas, kaupiamąsias išlaidas, banko komisinių išlaidas, o kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas taip pat išreiškė prašymą, atsižvelgiant į netinkamus Bendrijos veiksmus, priteisti atsakovui visų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o Bendrijos turėtų išlaidų neatlyginti (2021 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 45 sek. – 36 min. 15 sek.; 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 10 sek. – 44 min. 24 sek.).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
4. Byloje nėra ginčo ir tą pagrindžia rašytiniai įrodymai, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirinkę bendrąją dalinę nuosavybę valdyti per Bendriją, kuri valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir priklausė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (III t., b. l. 140–141). Atsakovas taip pat nekvestionuoja, kad Bendrija tinkamai apskaičiuoja atsakovui tenkančią išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, eksploatavimu ir išlaikymu, dalį atsižvelgiant į jam priklausančio buto naudingąjį plotą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Bendrijos 2021 m. kovo 18 d. prašyme (III t., b. l. 108–109) pateikti paaiškinimai dėl to, kaip nustatyta atsakovui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis, patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Bendrija, nustatydama atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalį, būtų netinkamai taikiusi CK 4.82 straipsnio 7 dalies normą ir nukrypusi nuo kasacinio teismo suformuotos nurodytos teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos (žr. su tam tikrais pakeitimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Be to, pridurtina, kad Bendrija į bylą yra pateikusi vienos iš sąskaitų (išrašytos 2019 m. birželio 30 d.) turinio detalizaciją, kuri taikytina pagal analogiją ir kitoms sąskaitoms, ir dėl šios detalizacijos pagrįstumo atsakovas neteikė prieštaravimų (II t., b. l. 21–43).
5. Bendrija pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo 1 751,97 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas, susipažinęs su Bendrijos pateiktais dokumentais, iš dalies pakeitė savo pradinę nesutikimo su ieškiniu poziciją ir nurodė, kad dalį Bendrijos reikalavimų pripažįsta. Įvertinus ginčo pobūdį, taip pat atsakovo atsikirtimų turinį, dėl kiekvienos Bendrijos reikalavimą sudarančios paslaugų grupės turinio ir jomis grindžiamų reikalavimų dalių pagrįstumo pasisakytina atskirai. Kaip matyti iš byloje Bendrijos pateiktų sąskaitų, išrašytų atsakovui, Bendrija įrodinėja, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už tokias suteiktų paslaugų (ar nesumokėtas įmokas) grupes: 1) bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir priežiūrą; 2) už apskaičiuotas kaupiamąsias lėšas; 3) už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją; 4) už bendroms reikmėms suvartotą šaltą vandenį; 5) už šiukšlių išvežimą 6) už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą; 7) už įvairius remonto darbus; 8) už kitas suteiktas paslaugas.
Dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir priežiūrą
6. Pagal ieškovės pateiktų sąskaitų duomenis atsakovas už suteiktą bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugą ginčo laikotarpiu yra skolingas 468 Eur (40 mėn. × 11,70 Eur) (iš šios sumos 46,80 Eur yra už 2016 m. turėtas suteikti paslaugas). (I t., b. l. 39–79). Nustatyta, kad Bendrija bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra pasitelkusi trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Mano Būstas NPC“ (buvęs pavadinimas „Namų priežiūros centras“), su kuria 2004 m. rugsėjo 1 d. sudarė Administravimo paslaugų sutartį Nr. A-44/04 (I t., b. l. 153–154). Šią sutartį Bendrijos vardu pasirašė pats atsakovas, kaip tuometinis Bendrijos pirmininkas. Aktuali trečiojo asmens teikiamų paslaugų kaina nustatyta tarp įmonės ir Bendrijos 2008 m. gruodžio 31 d. pasirašytame Papildomame susitarime Nr. 1 (I t., b. l. 154). Šioje vietoje išskirtina, kad į byla nepateiktos trečiojo asmens UAB „Mano Būstas NPC“ už administravimą 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Bendrijai išrašytos sąskaitos.
7. Atsakovas neneigia, kad administravimo paslaugos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo teiktos. Šį faktą iš dalies patvirtina ir trečiojo asmens Bendrijai nurodytu laikotarpiu už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos (II t., b. l. 66, 69, 75, 83, 87, 88, 91, 92, 98, 102, 106, 113, 118, 122, 126, 130, 133, 138, 142, 147, 149, 155, 158, 160, 164, 166, 169, 172, 176, 178, 182, 187, 191, 195, 198, 201, 205, 206). Taigi nėra pagrindo abejoti Bendrijos reikalavimo šioje dalyje pagrįstumu. Kaip prieš tai nurodyta, Bendrija nepateikė trečiojo asmens sąskaitų, išrašytų už 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. turėtas suteikti paslaugas. Tačiau atsakovas pripažįsta ir šią Bendrijos reikalavimo dalį, todėl sąskaitų nepateikimas nėra reikšmingas (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 53 sek. – 44 min. 24 sek.; III t., b. l. 61).
8. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, spręstina, kad Bendrija pagrįstai teigia, jog atsakovas turi apmokėti jam tenkančią administravimo paslaugų, kurios yra būtinos namui išlaikyti ir išsaugoti, kainos dalį, lygią 468 Eur (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Dėl kaupiamųjų lėšų skolos
9. Bendrija prašo iš atsakovo priteisti 129,20 Eur (40 mėn. × 3,23 Eur) dydžio kaupiamųjų lėšų skolą. Nustatyta, kad Bendrijos visuotinis narių susirinkimas sprendimą rinkti 0,0579 Eur už kv. m. kaupiamąsias lėšas priėmė 2009 m. kovo 3 d. (III t., b. l. 13–14). Įrodymų, kad šis sprendimas būtų buvęs pakeistas ar pripažintas negaliojančiu, atsakovas nepateikė. Pridurtina, kad nurodyto sprendimo priėmimo metu galiojusios DNSBĮ redakcijos 20 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, jog bendrijų narių susirinkimas, be kita ko, tvirtina lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas, nenuginčytas teismine tvarka, atsakovui yra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, 28–31 punktai).
10. CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas. Pastarojo 16 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo.
11. Dėl nurodyto darytina išvada, kad Bendrija pagrįstai teigia, jog atsakovas yra skolingas 129,20 Eur kaupiamųjų lėšų.
Dėl skolos už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją ir šaltą vandenį
12. Bendrija taip pat prašo priteisti iš atsakovo 104,23 Eur skolą už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją ir 23,70 Eur skolą už bendroms reikmėms suvartotą šaltą vandenį. Gindamasis nuo šių reikalavimų, atsakovas neteigė, kad ginčo name bendroms reikmėms nėra naudojama elektra ir (ar) šaltas vanduo.
13. Faktą, kad ginčo laikotarpiu bendroms reikmėms vartota elektros energija ir šaltas vanduo, patvirtina pateiktos tiekėjų išrašytos sąskaitos (II t., b. l. 66, 69, 71, 74, 76, 78, 80, 81, 84, 89, 92, 95, 99, 102, 104, 108, 110, 113, 116–120, 122, 125, 127, 129, 130, 133, 137, 139–141, 144, 146, 147, 150, 152, 154, 155, 157159, 162, 163, 164, 166, 170, 174, 175, 177–179, 182, 184, 188, 189, 192, 194, 197, 200, 203, 205, 206, 208; III t., b.l. 114–117, 126–135). Priežasčių, kurios sudarytų pagrindą abejoti sąskaitų turiniu, atsakovas nenurodė.
14. Pagal bendrą taisyklę visa name bendroms reikmėms suvartota elektros energija, vanduo turi būti apmokėta kaip suvartota namo bendraturčių (CK 4.76 straipsnis). Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar bendraturtis asmeniškai naudojosi bendrojo naudojimo objektams, kuriems naudoti, išlaikyti ir prižiūrėti yra suvartota elektros energija ir (ar) vanduo, ar jais nesinaudojo. Sprendžiant dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo, būtina nustatyti tik tai, ar išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, ar bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
15. Atsakovas pripažįsta ieškinio dalį dėl skolos už suvartotą elektros energiją, o dalį dėl skolos už suvartotą šaltą vandenį neigia remdamasis tuo, kad, jo nuomone, vandens sąnaudos yra pernelyg didelės. Elektros ir (ar) vandens sąnaudų dydžio klausimas nėra susijęs su pareikštų reikalavimų pagrįstumu. Byloje nėra ginčo, kad vanduo name yra vartojamas bendroms reikmėms (pvz., bendrų patalpų valymui). Vien tik subjektyvus atsakovo vertinimas, kad vandens yra suvartojama per daug, negali būti priežastis atleisti jį nuo pareigos apmokėti jam proprocingai tenkančią vandens kainos dalį. Neigdamas Bendrijos reikalavimą skolos už vandenį dalyje atsakovas elgiasi nenuosekliai, nes, viena vertus, iš esmės pripažįsta, kad vanduo turėjo būti vartojamas bendroms reikmėms (pvz., bendroms patalpoms valyti), antra vertus, analogiškų atsikirtimų nenaudoja dalyje dėl suvartotos elektros. Įrodymų, kad vanduo galėjo būti vartojamas ne bendroms, o atskirų savininkų reikmėms, atsakovas neteikė. Klausimas, ar Bendrija tinkamai kontroliuoja vandens suvartojimą, yra susijęs su Bendrijos valdymo procesais. Jeigu atsakovas mano, kad nėra užtikrinama tinkama šalto vandens panaudojimo bendroms reikmėms kontrolė, šias abejones jis turėtų reikšti keliant Bendrijos vidaus valdymo tvarkos keitimo klausimą. Taigi atsakovo atsikirtimai nepagrindžia, kad jis pagrįstai atsisako apmokėti skolą už suvartotą šaltą vandenį.
16. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad Bendrija pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 104,23 Eur skolą už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją ir 23,70 Eur skolą už bendroms reikmėms suvartotą šaltą vandenį.
Dėl skolos už šiukšlių išvežimą
17. Bendrija teigia, kad atsakovas už šiukšlių išvežimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. yra skolingas 192,71 Eur. Atsakovas neginčija, kad Bendrija paminėtu laikotarpiu pirko buitinių atliekų išvežimo paslaugą. Tą patvirtina ir į bylą Bendrijos pateiktos UAB „VSA Vilnius“ išrašytos sąskaitos (II t., b. l. 68, 73, 77, 79, 88, 91, 96, 101, 104, 110, 114, 115, 121, 153, 156, 160, 163; III t., b. l. 118-125). Ieškinio reikalavimą dėl skolos už šiukšlių išvežimą atsakovas pripažįsta. Atsakovas aplinkybių, kad buitinės šiuklės ginčo laikotarpiu nebuvo vežamos ar kad tokią paslaugą pirko iš kito subjekto, neįrodinėjo ir Bendrijos reikalavimą šioje dalyje pripažino.
18. Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad atsakovas turi prievolę sumokėti Bendrijai 192,71 Eur už butinių šiukšlių išvežimą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d.) 301 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą
19. Pagal Bendrijos atsakovui išrašytas sąskaitas atsakovas už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas yra skolingas 308,44 Eur (iš šios sumos 55,38 Eur yra už 2016 m. turėtas suteikti paslaugas). Savo prievolę apmokėti nurodytą sumą atsakovas neigia remdamasis tuo, kad nebuvo priimtas Bendrijos kompetentingo organo sprendimas dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų pirkimo, o sutartį dėl šių paslaugų pirkimo Bendrijos vardu pasirašė neįgaliotas asmuo.
20. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Bendrija, veikdama per A. K., ir J. M. individuali įmonė 2008 m. birželio 30 d. sudarė Gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens šilumo mazgų ir jų įrenginių priežiūros sutartį (III t., b. l. 11–12). Pagal šios sutarties 1.1 punktą J. M. individuali įmonė įsipareigojo teikti Bendrijai namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, šilumos punkto inžinerinės įrangos techninę priežiūrą. Kaip J. M. individuali įmonė buvo pasirinkta prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, šilumos ir karšto vandens sistemas nėra galimybių nustatyti. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl to buvo priimtas Bendrijos narių susirinkimo sprendimas, nepateikta (III t., b. l. 6). Taip pat nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad A. K. 2008 m. birželio 30 d. būtų ėjusi Bendrijos pirmininko pareigas. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis tuo metu Bendrijos pirmininku buvo V. K. (I t., b. l. 95).
21. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
22. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) darbų atlikimo tvarka, sąlygos ir terminai reglamentuojami Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229. Privalomi bendrieji šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) darbai, jų atlikimo periodiškumas nurodyti aprašo 3 priede (pvz., pastato šilumos punkto įrenginių apžiūra, patikra, stebėjimas ir pan.).
23. Iš esmės analogiški šildymo ir karšto vandens sistemų reguliarios priežiūros reikalavimai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 14 punkte. Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 88.2 punkte.
24. Faktą, kad J. M. individuali įmonė faktiškai vykdė nurodytą sutartį ir prižiūrėjo namo šildymo ir karšto vandens sistemas, patvirtina kelios duomenų grupės. Pirma, J. M. inviduali įmonė už priežiūros paslaugas išrašydavo sąskaitas, o Bendrija jas priimdavo ir įtraukdavo į savo apskaitą (II t., b. l. 67, 70, 72, 77, 80, 82, 90, 95, 100, 105, 111, 115, 121, 123, 128, 131, 135, 136, 138, 143, 145, 148, 151, 156, 162, 165, 168, 170, 175, 177, 179, 184, 186, 190, 193, 196, 198, 200, 204, 208). Pažymėtina, kad J. M. individualios įmonės sąskaitų už 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Bendrija nepateikė. Antra, atsakovas neneigė to, kad ginčo laikotarpiu daugiabučio namo šilumo ir karšto vandens sistemos funkcionavo, jos buvo prižiūrimos. Šių sistemų priežiūros darbai yra būtini namui išsaugoti ir išlaikyti. Iš Bendrijos paaiškinimų ir procesinės pozicijos dėl ieškinio faktinio pagrindo akivaizdu, kad būtent J. M. individuali įmonė ir buvo faktiškai pasitelkta nurodytiems darbams vykdyti.
25. Nors Gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens šilumo mazgų ir jų įrenginių priežiūros sutartį Bendrijos vardu pasirašė ne pirmininkas, tačiau Bendrijos vėlesni veiksmai priimant paslaugas, neginčijant sutarties suponuoja, kad Bendrija patvirtino sutarties sudarymą (CK 2.136 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad pagal Bendrijos atstovės paaiškinimus nurodyta sutartis yra vykdoma nuo pat jos sudarymo momento, t. y. daugiau nei dešimt metų.
26. Įvertinus tai, kad J. M. individuali įmonė faktiškai prižiūrėjo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, šildymo ir karšto vandens sistemas (vykdyta reguliari priežiūra ir sistemų ruoštos žiemos sezonui), priežiūros paslaugos yra būtinos, jog nurodytos sistemos tinkamai funkcionuotų, spręstina, kad Bendrijai pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 253,06 Eur skolą už priežiūros paslaugas, suteiktas 2017–2019 m. Prieš tai išskirta, kad J. M. individualios įmonės sąskaitų už galimai 2016 m. teiktas paslaugas Bendrija į bylą nepateikė. Aplinkybė, kad tikėtinai J. M. individuali įmonė priežiūrą vykdė ir 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn., savaime negali sukurti atsakovui prievolės apmokėti tokias išlaidas, kurios nėra pagrįstos konkrečiais buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl to Bendrijos reikalavimo dalis priteisti 55,38 Eur skolą už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą priteisimo negali būti patenkinta.
27. Pridurtina, kad pagrindo abejoti išlaidų priežiūros paslaugoms pirkti dydžio pagrįstumu nėra. Tokio atsikirtimo neiškėlė ir pats atsakovas (CPK 178 straipsnis). Pritartina atsakovo pozicijai, kad J. M. individuali įmonė vykdyti ginčo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijas pasitelkta nesilaikant formaliųjų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau duomenys apie faktinį Gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens šilumo mazgų ir jų įrenginių priežiūros sutarties vykdymą suponuoja, kad prioritetas nagrinėjamu atveju turi būti teikiamas santykių turiniui, o ne formaliems reikalavimams. Priešingu atveju būtų sukurta ydinga situacija, kai vieno iš bendraturčių prievolių vykdymo našta būtų perkelta kitiems bendraturčiams. O tokios pasekmės būtų nesuderinamos su butų ir kitų patalpų savininkų pareigų, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, pusiausvyra.
28. Su šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra yra susijusi ir Bendrijos reikalavimo dalis priteisti iš atsakovo šių sistemų remonto (įskaitant avarijų padarinių likvidavimo) išlaidų dalies atlyginimą – 215,03 Eur. Šią sumą apima išlaidos, įtrauktos į Bendrijos atsakovui išrašytas sąskaitas: 2017 m. balandžio 30 d. – 0,97 Eur už avarinės iškvietimą (trūko šildymo sistemos vamzdis); 2017 m. lapkričio 30 d. – 10,33 Eur už šilumokaičio keitimą ir 14,40 Eur už šildymo sistemos uždaromosios armatūros keitimą; 2017 m. gruodžio 31 d. – 10,34 už šilumokaičio keitimą, 14,40 Eur už šildymo sistemos uždaromosios armatūros keitimą; 2018 m. sausio 31 d. – 10,34 už šilumokaičio keitimą, 14,40 Eur už šildymo sistemos uždaromosios armatūros keitimą; 2018 m. vasario 28 d. – 10,34 už šilumokaičio keitimą, 14,40 Eur už šildymo sistemos uždaromosios armatūros keitimą; 2018 m. kovo 31 d. – 10,34 už šilumokaičio keitimą, 14,40 Eur už šildymo sistemos uždaromosios armatūros keitimą; 2018 m. balandžio 30 d. – 10,34 už šilumokaičio keitimą, 14,40 Eur už šildymo sistemos uždaromosios armatūros keitimą; 2018 m. gegužės 31 d. – 25,96 Eur už karšto vandens slėgio reguliatoriaus keitimą; 2018 m. rugsėjo 30 d. – 8,77 Eur už karšto vandens sistemos jutiklio keitimą; 2019 m. liepos 31 d. – 10,30 Eur už šilumos punkto valdiklio pakeitimą, 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 10,30 Eur už šilumos punkto valdiklio pakeitimą, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 10,30 Eur už šilumos punkto valdiklio pakeitimą,
29. Nurodytas išlaidas Bendrija grindžia J. M. individualios įmonės išrašytomis sąskaitomis (II t., b. l. 71, 109, 111, 134, 150, 154, 185).
30. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl nurodytų remonto darbų atlikimo būtų buvęs priimtas namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas. Kaip galima spręsti iš Bendrijos atstovės paaiškinimų, šildymo ir karšto vandens sistemų remonto darbų atlikimo poreikį patvirtino Bendrijos pirmininkas. Būtent Bendrija yra subjektas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemų funkcionavimą (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 144 punktas). Iš minėtų Bendrijos ir J. M. individualios įmonės išrašytų sąskaitų aišku, kad remonto darbų atlikimą lėmė arba avarijos sistemose, arba sistemų trūkumai, kurių nepašalinus, nebuvo galima namo parengti šildymo sezonui ir (ar) užtikrinti tinkamo sistemų veikimo.
33. Ginčydamas atliktų remonto darbų būtinybę, atsakovas nepateikė konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą laikyti, kad atlikti remonto darbai turėtų būti kvalifikuojami kaip nebūtini ir nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tinkamo šildymo ir karšto vandens sistemų funkcionavimo tinkamas užtikrinimas yra vienas iš privalomųjų reikalavimų, kurio įgyvendinimui taikytina CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išlyga (STR 1.07.03:2017, redakcijos galiojusios iki 2018 m. gegužės 6 d., 84.1, 86.1 punktai; nuo 2018 m. gegužės 6 d. galiojančios to paties reglamento redakcijos 92 ir 96 punktai). Žinoma, kiek tai susiję su šildymo ir karšto vandens sistemų remonto darbų atlikimu, negalima ignoruoti aplinkybės, kad nepateikta į bylą įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtų buvusi fiksuota sistemų būklė prieš darbų atlikimą. Tačiau, kita vertus, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad darbai atlikti ir organizuoti neekonomiškiausiu galimu būdu. Taip pat atsakovas neįrodinėjo, kad šildymo ir karšto vandens sistemos ginčo laikotarpiu nefunkcionavo. Dėl visų šių priežasčių atskiri remonto darbų atlikimo procedūros trūkumai, kaip ir einamosios priežiūros išlaidų paskirstymo atveju, negali lemti išvados, kad atsakovui nekyla prievolė apmokėti jam tenkančią remonto išlaidų dalį. Vien tik atskiros atsakovo abejonės dėl to, kaip buvo pasirinktas paslaugos teikėjas, kaip nustatyta paslaugų kaina, negali būti kvalifikuojamos kaip pagrindas atleisti jį nuo prievolių, kylančių iš teisės aktuose nustatytų privalomųjų reikalavimų, įvykdymo.
34. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad atsakovas turi pareigą sumokėti Bendrijai jam tenkančią 215,03 Eur dydžio išlaidų už šildymo ir karšto vandens sistemų remontą, avarijų likvidavimą dalį.
Dėl skolos už remonto darbus
35. Išanalizavus Bendrijos išrašytų sąskaitų duomenis, taip pat ieškinio faktinį pagrindą, aišku, kad Bendrija iš atsakovo taip pat prašo priteisti 68,47 Eur skolą už ginčo laikotarpiu atliktus įvairius remonto darbus. Tai yra, pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą – 3,37 Eur už durų spynos remontą; 2016 m. spalio 31 d. – 4,83 Eur už elektros energijos poskaitiklio įrengimą; 2017 m. kovo 31 d. – 1,06 Eur už avarijos lokalizavimą (UAB „Grinda“) ir 1,02 Eur už elektros šviestuvų jautrumo reguliavimą pagal prašymą; 2017 m. balandžio 30 d. – 0,32 Eur už elektros instaliacijos tvarkymą (lempų keitimas); 2017 m. gegužės 31 d. – 5,07 Eur už durų spynos cilindro taisymą; 2017 m. birželio 30 d. – 1,50 Eur už avarijos lokalizavimą ir likvidavimą (UAB „Grinda“); 2017 m. lapkričio 30 d. – 3,93 Eur už vartų automatikos remontą; 2017 m. gruodžio 31 d. – 2,30 Eur už elektros prekes; 2018 m. vasario 28 d. - 1,08 Eur už laiptinės įėjimo durų uždarymo prietaisų reguliavimą, sutepimą; 2018 m. rugsėjo 30 d. – 1,42 Eur už UAB „Grinda“ avarinės tarnybos iškvietimą dėl elektros tiekimo rūsyje sutrikimo; 2019 m. liepos 31 d. – 1,70 Eur už vartų automatikos remontą; 2019 m. spalio 31 d. – 12,97 Eur už buitinių nuotekų stovų dalinį keitimą; 2019 m. lapkričio 30 d. – 8,15 Eur už kamino gaubto pritvirtinimą, lietvamzdžio alkūnių montavimą, 4,13 Eur už vartų dažymą; 2019 m. gruodžio 31 d. – 15,62 Eur už įvadinio elektros skydo remontą.
36. Sprendžiant, ar atsakovas turi pareigą apmokėti nurodytas išlaidas, reikšmingos teisės taisyklės, aptartos šio sprendimo 30 ir 31 punktuose. Tai yra, buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, jeigu išlaidos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl išlaidų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas.
37. Bendrija, kaip bendrosios dalinės nuosavybės valdytojas, turi pareigą užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektų techninė būklė atitiktų minimalius privalomuosius reikalavimus. Kita vertus, vykdydama savo funkcijas, Bendrija turi veikti taip, kad užtikrintų savo veiklos ir atliekamų veiksmų aiškumą ir pagrįstumą.
38. Išanalizavus rašytinius įrodymus, susijusius su remonto išlaidomis, visų pirma, išskirtina, kad pirminiai dokumentai, kurių pagrindu išlaidos už atliktus darbus įtrauktos į 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. sąskaitas, nepateikti. Dėl to Bendrijos reikalavimas priteisti iš atsakovo 3,37 Eur už durų spynos remontą ir 4,83 Eur už elektros energijos poskaitiklio įrengimą negali būti patenkintas.
39. Taip pat negali būti patenkinti šie Bendrijos reikalavimai, nes objektyviai nėra galimybių nustatyti, ar konkretūs darbai galėtų būti priskirti prie privalomųjų, ar apskritai nustatyti darbų atlikimo pagrindo:
39.1. Į 2017 m. kovo 31 d. sąskaita įtrauktos remonto išlaidos (1.06 Eur ir 1.02 Eur) yra pagrįstos UAB „Mano Būstas NPC“ 2017 m. kovo 31 d. ir UAB „Grinda“ 2017 m. kovo 13 d. išrašytomis sąskaitomis (II t., b. l. 93, 106). Tačiau iš šių sąskaitų nėra aišku, kokie tiksliai darbai buvo atlikti, kas lėmė jų atlikimą. Pavyzdžiui, UAB „Mano Būstas NPC“ sąskaitoje minimas šviestuvo pajungimas, o Bendrijos sąskaitoje įrašyta, kad buvo reguliuotas šviestuvų jautrumas. Nei UAB „Grinda“, nei Bendrijos sąskaitoje nedetalizuota, kokios avarijos likvidavimo darbai buvo atlikti. Dėl to šių išlaidų negalima susieti nei su konkrečiais bendrojo naudojimo objektais, nei su darbų pobūdžiu.
39.2. 2017 m. birželio 30 d. sąskaitoje 1,50 Eur už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą įtraukta remiantis UAB „Grinda“ 2017 m. kovo 31 d. sąskaita (II t., b. l. 108). Atliktų darbų aktas nepateiktas, tačiau sąskaitoje UAB „Mano Būstas NPC“ atstovas padarė prierašą – skirstyti visiems namo gyventojams. Tačiau UAB „Grinda“ sąskaitoje nėra nurodyta, kokie darbai atlikti: ar bendrojo naudojimo, ar kito objekto remonto. Taigi atsakovui dėl jau nurodytų priežasčių negali būti perkelta šių išlaidų atlyginimo prievolė.
39.3. 2017 m. gegužės 31 d. Bendrijos sąskaitoje 5,07 Eur už spynos cilindro taisymą įtraukta remiantis K. individualios įmonės 2017 m. gegužės 15 d. sąskaita (II t., b. l. 101). Bendrijos sąskaitoje paaiškinta, kad šis darbas atliktas patalpų savininkų prašymu, tačiau iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, koks tiksliai objektai (ar laiptinės, ar konkretaus buto durys) tvarkytas. Dėl to pastarosios išlaidos negali būti kvalifikuotos kaip būtinos ir privalomos.
39.4. 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje 2,30 Eur už elektros prekes įtraukta remiantis UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2017 m. gruodžio 9 d. sąskaita, pagal kurią įsigyta girlianda (II t., b. l. 68). Bendrija nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl šios prekės įsigijimo būtų buvęs priimtas narių susirinkimo sprendimas, taip pat kad nurodytos išlaidos būtų susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
39.5. 2019 m. spalio 31 d. sąskaitoje įtraukta 12,97 Eur už buitinių nuotekų stovų dalinį keitimą, tačiau nepateikti pirminiai dokumentai, kurie pagrįstų darbų atlikimą, nėra paaiškinimo pačioje sąskaitoje apie darbų atlikimo poreikį ir pagrindą.
39.6. 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje įtraukta 8,15 Eur už kamino gaubto pritvirtinimą, lietvamzdžio alkūnių montavimą įtraukti remiantis UAB „Mano Būstas NPC“ 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaita (II t., b. l. 201). Bendrija nepateikė įrodymų ir (ar) paaiškinimų, kurie pagrįstų, kas nulėmė nurodytas išlaidas ir atitinkamai poreikį atlikti darbus. Dėl to šios išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos.
39.7. 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje 4,13 Eur už vartų dažymą įtraukta remiantis UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2019 m. rugsėjo 14 d. sąskaita (II t., b. l. 202). Įrodymų, kad dėl šių išlaidų patyrimo buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, Bendrija nepateikė. Taigi šios išlaidos patirtos Bendrijos rizika, nes nėra pagrindo jas – įvertinus aplinkybę, kad atlikti dažymo darbai, kvalifikuoti kaip privalomas.
39.8. 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje 15,62 Eur už įvadinio elektros skydo remontą įtraukta remiantis UAB „Mano Būstas NPC“ 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita (II t., b. l. 206). Sąskaitoje nepaaiškinta, kokie tiksliai darbai atlikti. Taip pat nepateiktas atliktų darbų aktas. Taigi nėra galimybių nustatyti, ar tikrai atlikti darbai galėtų būti kvalifikuoti kaip privalomi.
40. Kitoje dalyje Bendrijos reikalavimas priteisti iš atsakovo jam priskirta remonto darbų išlaidų dalį tenkinamas. Tai yra, Bendrija pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo atlyginimą už smulkaus pobūdžio remonto darbus, kurie pagal dokumentų turinį yra tiesiogiai susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir atskiras butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl darbų atlikimo, įvertinus jų pobūdį, neturėtų būti priimamas:
40.1. 2017 m. balandžio 30 d. Bendrijos sąskaitoje 0,32 Eur už elektros instaliacijos tvarkymą (lempų keitimą) įtraukta remiantis UAB „Mano Būstas NPC“ 2017 m. balandžio 30 d. sąskaita, į kurią įtraukta lempų keitimo paslauga (II t., b. l. 102).
40.2. 2017 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje 3,93 Eur už vartų automatikos remontą įtraukta remiantis mažosios bendrijos „Adrika“ 2017 m. lapkričio 29 d. išrašyta sąskaita už vartų automatikos remontą (II t., b. l. 70). 2019 m. liepos 31 d. sąskaitoje 1,70 Eur už vartų automatikos remontą įtraukta remiantis UAB „Adrika“ 2019 m. liepos 10 d. sąskaita (II t., b. l. 191). Gindamasis nuo ieškinio, atsakovas neįrodinėjo, kad prie namo nėra vartų. Akivaizdu, kad vartams sugedus yra apsunkinama namo gyventojams galimybė tinkamai patekti į kiemą. Dėl to varto remonto darbų atlikimo poreikis negali būti kvalifikuojami kaip nebūtino pobūdžio.
40.3. 2018 m. vasario 28 d. sąskaitoje 1,08 Eur už laiptinės įėjimo durų uždarymo prietaisų reguliavimą, sutepimą įtraukta remiantis UAB „Mano Būstas NPC“ 2018 m. vasario 28 d. sąskaita (II t., b. l. 160).
40.4. 2018 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje įtraukta 1,42 Eur už UAB „Grinda“ avarinės tarnybos iškvietimą dėl elektros tiekimo rūsyje sutrikimo pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „Grinda“ sąskaitą (II t., b. l. 135).
41. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad Bendrija pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 8,45 Eur (0,32 Eur + 3,93 Eur + 1,70 Eur +1,08 Eur + 1,42 Eur) skolą už remonto darbus.
Dėl skolos už suteiktas paslaugas ir kitas išlaidas
42. Bendrija taip pat prašo priteisti iš atsakovo 78,76 Eur už interneto paslaugas, 142,35 Eur už laiptinės valymo paslaugą (iš jų 10,95 Eur už 2016 m. turėtas suteikti paslaugas), 20,19 Eur banko komisinių išlaidų (iš jų 1,04 Eur įtraukta į 2016 m. laikotarpiu išrašytas sąskaitas) ir 0,90 Eur už VĮ Registrų centro sąskaitą (už dokumentų kopijų iš Juridinių asmenų registro pateikimą) (II t., b. l. 97).
43. Atsakovas pripažįsta 142,35 Eur skolą už valymo paslaugas ir šį Bendrijos reikalavimą pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai (sutartis dėl valymo paslaugų pirkimo, už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos) (II t., b. l. 67, 73, 76, 79, 85, 90, 96, 100, 103, 107, 112, 124, 125, 128, 129, 131, 136, 143, 146, 148, 152, 159, 161, 164, 168, 171, 181, 183, 190, 193, 195, 199, 204, 207; III t., b. l. 8–10). Taip pat atsakovas pripažįsta 20,19 Eur banko komisinių išlaidų skolą, kurią iš dalies pagrindžia pateiktos sąskaitos (II t., b. l. 74, 93, 98, 106, 112, 116, 132, 151, 158, 179, 201). Išlaidos už valymo paslaugas yra susijusios bendrojo naudojimo objektų priežiūra, o komisinių – su Bendrijos veikla. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad Bendrija pagrįstai iš atsakovo prašo priteisti 142,35 Eur ir 20,19 Eur dydžio nurodytų išlaidų, su kuriomis atsakovas sutinka (įskaitant ir išlaidas už 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn.) atlyginimą.
44. Bendrija taip pat pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 0,90 Eur už dokumentų kopijų iš Juridinių asmenų registro pateikimą. Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su Bendrijos veikla ir atsakovas turi pareiga apmokėti jam tenkančią tokių išlaidų dalį (DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Likęs Bendrijos reikalavimas priteisti iš atsakovo 78,76 Eur skolą už interneto paslaugas negali būti patenkintas. Visų pirma, Bendrijos vardu sutartį su AB TEO LT 2014 m. gruodžio 15 d. sudarė ne Bendrijos pirmininko pareigas tuomet ėjęs V. R., o kitas asmuo (III t., b. l. 7). Antra, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas būtų priėmęs sprendimą pirkti tokias paslaugas ar įsigyti ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kurių funkcionavimui būtinas interneto ryšys. Taigi vien tik aplinkybė, kad Bendrija vykdė nurodytą sutartį, savaime negali – priešingai nei šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų pirkimo atveju, sukurti atsakovui prievolės apmokėti dalį interneto paslaugų pirkimo išlaidų, nes tokios išlaidos neatitinka CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų požymių. Dėl šių priežasčių atsakovui negali būti perkelta išlaidų už interneto paslaugas apmokėjimo prievolė.
Dėl bylos baigties
46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Bendrijos ieškinys tenkinamas iš dalies ir Bendrijai iš atsakovo priteisiama 1 557,82 Eur (468 Eur + 192,71 Eur + 129,20 Eur + 104,23 Eur + 23,70 Eur + 253,06 Eur + 215,03 Eur + 8,45 Eur + 142,35 Eur + 20,19 Eur + 0,90 Eur) skola (CK 4.76 straipsnis). Kitoje dalyje ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. Šioje vietoje pažymėtina, kad byloje ginčas yra kilęs ne dėl Bendrijos ir (ar) Bendrijos pirmininko veiklos, bet dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininko netinkamo prievolių vykdymo. Jeigu atsakovas mano, kad Bendrijos pirmininkas netinkamai vykdo savo pareigas, jis turėtų savo teises ir interesus ginti DNSBĮ nustatyta tvarka. Taip pat pastebėtina, kad aplinkybės, susijusios su Bendrijos veiklos revizija, nėra susijusios su byloje pareikštu ieškiniu. Bendrijos valdymo, kontrolės veiksmai yra Bendrijos vidaus klausimai, kurie savaime negali panaikinti bendraturčio prievolės prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidų apmokėjimo proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Tokio pobūdžio ginčų, koks yra kilęs šioje byloje, teisminio nagrinėjimo dalykas yra susijęs su tuo, ar išlaidos, kurių atlyginimą prašoma priteisti, yra pagrįstos ir susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra, išlaikymu ir naudojimu, ar ne, bet ne su tuo, ar bendrosios dalinės nuosavybės valdytojo veikla organizuojama laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų.
47. Bendrija prašo iš atsakovo priteisti ir 59,57 Eur kompensacines palūkanas (iš pradžių Bendrija šį reikalavimą vertino kaip prašymą priteisti delspinigius, tačiau bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją dėl pastarojo reikalavimo pagrindo), apskaičiuotas vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu, už pradelstų apmokėti sąskaitų sumas, skaičiuojant 5 procentų dydžio metines palūkanas ne daugiau kaip už 180 dienų. Tokia palūkanų skaičiavimo metodika (įskaitant terminus) fiksuota Bendrijos pateiktose kompensacinių palūkanų skaičiavimo lentelėse (II t., b. l. 209–239). Nagrinėjamu atveju gali būti skaičiuojamos tik metinės palūkanos, nes atsakovo (sutarties uždarumo principas) negali saistyti Bendrijos ir trečiojo asmens UAB „Mano Būstas NPC“ sudarytos Administravimo paslaugų sutarties nuostatos.
48. Pagal Bendrijos pateiktus skaičiavimus Bendrija yra įskaičiusi apskaičiuotas palūkanas už 2016 m. rugsėjo–lapkričio mėn. išrašytas sąskaitas ir iš dalies įskaičius už 2016 m. gruodžio mėn. sąskaitą apskaičiuotą palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, taip pat iš atskirų Bendrijos ginčo laikotarpiu atėmus nepriteistas sumas, Bendrijai iš atsakovo priteisiamos 32,56 Eur palūkanos, apskaičiuotos pagal nurodytą tvarką (pvz., 2017 m. vasario 28 d. sąskaitos suma 39,43 Eur, iš jos atimama nepriteista 1,95 Eur skola už interneto paslaugą, ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už 180 dienų nuo priteistos 37,48 Eur sumos). Taip pat pažymėtina, kad Bendrija pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo parengė 2020 m. vasario 20 d. Taigi palūkanos pagal atskiras sąskaitas galėjo būti skaičiuojamos ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
49. Už priteistą sumą (1 590,38 Eur (1 557,82 Eur + 32,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Bendrijai iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, šalims, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, jų turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).
52. Nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Abi bylos šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vien tik aplinkybė, kad Bendrija per kelis kartus rinko ir teikė turimus įrodymus, kuriais grindžia ieškiniu pareikštus reikalavimus, savaime negali būti pakankama laikyti, jog dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga išimtinai Bendrija. Juolab, kad paties atsakovo gynybinė pozicija dėl atskirų ginčo aspektų nebuvo visiškai nuosekli (pvz., 2021 m. kovo 5 d. posėdyje pareiškus naują atsikirtimą, susijusį su mokesčių paskirstymu atsižvelgiant į atsakovo buto plotą). Be to, įvertinus tai, kad atsakovui butas, esantis Bendrijos valdomame daugiabutyje, priklauso nuo 1997 m. vasario 10 d., jis pats sudarė sutartį su UAB „Mano Būstas NPC“ dėl administravimo paslaugų pirkimo, jis iš kitų subjektų nepirko atliekų išvežimo paslaugos, akivaizdu, jog atsakovui suformuluoti savo procesinę poziciją dėl atskirų Bendrijos reikalavimo dalių papildomi įrodymai neturėjo būti reikalingi. Negalima ignoruoti ir to, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis iš tiesų iki šios bylos iškėlimo momento kreipėsi į Bendriją ir (ar) trečiąjį asmenį UAB „Mano Būstas NPC“ dėl informacijos gavimo, tačiau jo prašymai buvo ignoruoti, į juos neatsakyta.
53. Bendrijos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra 300 Eur (I t., b. l. 174-175; III t., b. l. 22-25), o atsakovo – 1 724,57 Eur (I t., b. l. 31–32, 169–171; II t., b. l. 46-47; III t., b. l. 17–19, 34-35, 138-139). Abiejų šalių išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį ir apimtį, laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
54. Patenkinta apie 88 procentus (1 811,54 Eur / 1 590,38 Eur) ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, Bendrijai iš atsakovo priteisiamas 264 Eur (300 Eur × 88 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš Bendrijos – 206,95 Eur (1 724,57 Eur × 12 procentų). Atlikus šių sumų įskaitymą, Bendrijai iš atsakovo priteisiamas 57,05 Eur (264 Eur – 206,95 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
55. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,72 Eur. Bendrija pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 49,91 Eur (15,72 Eur + 41 Eur) × 88 procentai) nurodytų išlaidų dalis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei 135–ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Strazdas“ iš atsakovo J. H. L. 1 557,82 Eur (tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 82 ct) skolą, 32,56 Eur (trisdešimt dviejų eurų ir 56 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 590,38 Eur (tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir 38 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57,05 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. H. L. 49,91 Eur (keturiasdešimt devynių eurų ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis