Civilinė byla Nr. 3K-3-412-916/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11073-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei O. Ž. (M.) dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-214/2018 atmetė ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atsakovės įpareigojimo grąžinti vaikus į tėvo gyvenamąją vietą, tenkino dalį atsakovės priešieškinio dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo – nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 160 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo atsakovei 897,52 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jų motiną. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-622-324/2019 paliko iš esmės nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą, panaikino jo dalį, kuria Kauno apylinkės teismas neišsprendė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos klausimo, šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Ieškovas prašė teismo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė kiekvieno mėnesio savaitgalį atveža vaikus pas ieškovą į jo gyvenamąją vietą – Londono kaimą Jonavos rajone bendrauti paskutinėmis savaitgalio dienomis, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį; atsakovė per Velykas kasmet atveža vaikus į ieškovo namus savaitei laiko, kitas šventes vaikai lieka švęsti su motina.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja per socialinius tinklus (www.facebook.com ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. vietos laiku iki sekmadienio 19 val. vietos laiku bei kasmet per Velykas – pirmąją arba antrąją Velykų dieną; apie atvykimą ieškovas atsakovei praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienai savaitei iki atvykimo. Teismas išaiškino ieškovui teisę, esant įtemptiems tarpusavio santykiams su vaikais, naudotis psichologo (ar kito vaiko teisių srities specialisto) pagalba. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas nurodė, kad L. B. ir D. B. tėvai yra ieškovas ir atsakovė. Atsakovė su nepilnamečiais sūnumis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsakovė nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais ir skyrium gyvenančio tėvo iš jos pusės nėra, ieškovui yra žinomas vaikų gyvenamosios vietos adresas, abu atsakovės sūnūs turi paskyras portale www.facebook.com, tačiau pats ieškovas nerodo iniciatyvos ir nesiima veiksmų tam, kad pabendrautų su vaikais, neparašo jiems. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ir jis pats turi savo paskyrą portale www.facebook.com, tačiau vaikams niekada per tuos dvejus metus, kai jie yra išvykę ir gyvena JAV, žinučių nerašė ir kitaip susisiekti su jais nebandė, nes vaikai vis tiek jam neatrašytų. Nepilnamečiai vaikai išreiškė savo nuomonę raštu – jie atsisako bendrauti su tėvu. Raštu išdėstytas aplinkybes vaikai patvirtino apklausti nuotolinio ryšio būdu, teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 18 d., metu. Atsižvelgdamas į vaikų amžių (L. yra 15 metų, D. – 14 metų), kad jie geba išreikšti savo nuomonę ir mintis, į tai, kad jų nuomonė teismo proceso metu buvo aiškintasi ne kartą (apklausti Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Niujorke, pateikė nuomonę raštu, apklausti tiesiogiai nuotolinio ryšio priemonėmis) ir ji yra nekintanti, vaikų valia yra aiškiai išreikšta, teismas nusprendė, kad neturi pagrindo ja abejoti ir į ją neatsižvelgti.
6. Vertindamas ieškovo prašomą nustatyti jo ir nepilnamečių sūnų bendravimo tvarką, teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka, pagal kurią nepilnamečiai būtų įpareigoti atvykti pas tėvą, su juo praleisti vieną savaitgalį per mėnesį ar Velykų šventes, neatitiktų vaikų interesų, atsižvelgiant į tai, kad vaikai, esantys pakankamai didelio amžiaus, atsisako bendrauti su tėvu, jo nematė ir su juo nebendravo daugiau nei dvejus metus, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir vaikų galimai yra nutrūkęs ir bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog pats ieškovas ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su vaikais palaikyti ar atkurti.
7. Ieškovas negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su sūnumis, esant nutrūkusiam tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Ieškovas teigė priešingai, kad jo ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs, kai vaikai bus atvežti jam ir palikti savaitgaliui, tai ir bendraus, atsikurs ryšys. Tačiau vaikai išsakė nuomonę, kad jaučia tėvui neapykantą, jo bijo, nenori su juo matytis. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, esant šalių vaikų ir ieškovo komplikuotiems santykiams, priešiškam nusiteikimui, vaikai patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, o santykiai galėtų dar labiau komplikuotis, sukelti neigiamus padarinius. Vaikui jaučiant baimę, nerimą ir nesaugumą, drastiškai elgtis negalima (prievarta perduoti vaiką, nepaisant jo prieštaravimų), būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką negali būti tenkinamas. Be to, nėra aišku, kaip ieškovo siūloma bendravimo tvarka galėtų būti įvykdoma, atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena ir mokosi mokykloje JAV, o vien skrydžio trukmė, atsakovės atstovės teigimu, sudaro apie 18 val., be to, tarp Lietuvos ir JAV yra 7 valandų laiko skirtumas, todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra visiškai formali ir neįgyvendinama.
8. Atsakovė nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikai bendrautų su tėvu, o tai paneigiančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius ieškovo teiginius, byloje nėra. Duomenų, kad atsakovė darė poveikį besiformuojančiai vaikų nuomonei apie tėvą, byloje taip pat nėra, o šalių konfliktiški santykiai, negebėjimas susitarti yra daugiau nutrūkusio bendro gyvenimo pasekmė, o ne tikslas nutraukti vaikų ryšį su tėvu. Vaikų nuomonė yra aiškiai motyvuota, teismo vertinimu, ją lėmė ieškovo elgesys su vaikais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prie vaikų būtų neigiamai atsiliepusi apie ieškovą, nuosekliai siekusi, kad vaikai nekęstų tėvo, kad būtų kliudžiusi skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant – trynusi žinutes, blokavusi ryšį, slėpusi laiškus, gyvenamosios vietos adresą ir kt. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų nesudariusi vaikams galimybių turėti internetinio ryšio priemones ar kad pati būtų neatsakiusi į ieškovo prašymą nurodyti vaikų kontaktinius duomenis, gyvenamosios vietos adresą, iš ko galėtų teismas spręsti dėl ieškovo priekaištų atsakovei pagrįstumo. Pats ieškovas nurodė, kad jis nerašė vaikams, neieškojo kitų būdų – nesikreipė į vaiko teisių specialistus, psichologus, nors dar nagrinėjant jo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo jam buvo nurodyta tokia galimybė, o jis, duodamas paaiškinimus, teigė to nežinojęs. Vien tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, nesudaro pagrindo spręsti, jog vaikai yra jos iniciatyva nuteikinėjami prieš tėvą. Pažymėtina, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis, ieškovas netinkamai vykdo teismo sprendimą, kuriuo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovei yra išduotas vykdomasis raštas.
9. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, šalių poziciją, įvertinęs vaikų nuomonę, nusprendė, jog nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su savo sūnumis bendrauja per socialinius tinklus ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
10. Ieškovo teigimu, tėvų teisės yra lygios ir dabar vaikai turi būti jam perduoti dvejiems metams paauklėti, tačiau teismas pažymėjo, kad šioje byloje vaikų gyvenamosios vietos klausimas jau nesprendžiamas – jų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri kartu su vaikais teisėtai gyvena JAV. Tokie ieškovo teiginiai sudaro pagrindą abejoti ieškovo nuoširdžiu noru bendrauti su savo sūnumis ir, įvertinus vaikų nuomonę, yra nelogiški, prieštaraujantys protingumo, vaikų interesų gynimo principams. Ieškovas nagrinėjant bylą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nereiškė reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir neteikė pasiūlymų, kaip norėtų bendrauti, jeigu vaikų gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su juo. Iš esmės ieškovas siekė tik vaikų globos, kad jie būtų grąžinti į jo gyvenamąją vietą, tuo pagrindu teikė apeliacinį skundą. Grąžinus bylos dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nagrinėti iš naujo, ieškovas tik paskyrus jam baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą pateikė prašomą nustatyti bendravimo tvarką, kuri yra akivaizdžiai formali ir neįgyvendinama, kadangi visiškai neatsižvelgta į atstumą, kuris skiria ieškovą nuo vaikų, į vaikų poziciją nagrinėjamu klausimu, į tai, kad vaikai mokosi mokykloje ir visą prašomą bendravimo laiką (savaitgalį) užimtų vien tik kelionė.
11. Tačiau vien tik virtualus bendravimas gali būti nepakankamas susilpnėjusiam ieškovo ir jo vaikų ryšiui atkurti. Būtent ieškovas, norėdamas bendrauti su savo vaikais, atkurti santykius, turi rodyti ypatingą dėmesį ir pats imtis konkrečių veiksmų, o ne tik reikalauti to iš vaikų ar atsakovės. Ieškovas per daugiau nei dvejus metus po to, kai vaikai išvyko, nebandė su jais susisiekti ir neieškojo šiuo klausimu profesionalų pagalbos, nesikreipė ir į atsakovę, siekdamas susitarti dėl bendravimo. Teikdamas siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, ieškovas prašė ją nustatyti tik po to, kai bus atlikta tėvystės nustatymo DNR ekspertizė. Teismas, atsižvelgdamas į susilpnėjusį ieškovo ir vaikų tarpusavio ryšį (ir siekdamas jį atkurti), į tai, kad nepilnamečių vaikų skrydis lėktuvu galimas tik kartu su suaugusiu asmeniu arba, priklausomai nuo skydžių bendrovės, naudojantis nepilnamečio palydos paslauga, o tokiu atveju būtų dar didinamos sprendimo vykdymo išlaidos, taip pat atsižvelgdamas į ilgą skrydžio laiką, vaikų mokymosi laiką bei tai, kad savo gyvenamojoje vietoje vaikai jaučiasi saugiau, nusprendė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendraus jų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. vietos laiku iki sekmadienio 19 val. vietos laiku. Taip pat ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendraus jų gyvenamojoje vietoje kasmet per Velykas – pirmąją arba antrąją Velykų dieną. Apie atvykimą ieškovas atsakovei turės pranešti elektroninio ryšio priemonėmis likus vienai savaitei iki atvykimo. Teismas išaiškino ieškovui teisę, esant įtemptiems santykiams su vaikais, naudotis psichologo (ar kito vaiko teisių srities specialisto) pagalba.
12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą.
13. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas – kaltino ieškovą neaktyvumu, siekiant bendravimo su vaikais, ir teisino atsakovę, nevertindamas jos elgesio 2016–2017 metais. Kolegija nurodė, kad vertintinas šalių elgesys vaikams išvykus gyventi į kitą šalį, o ne vaikams dar gyvenant Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus. Tai, kad ieškovas neieško būdų ir jokiomis priemonėmis nebendrauja su vaikais, nustatyta ne tik iš atsakovės paaiškinimo, bet ir iš paties ieškovo nurodytų aplinkybių, jog jis per dvejus metus, kai vaikai išvykę į JAV, nerašė vaikams žinučių, nebandė su jais susisiekti kitais būdais.
14. Kolegija laikė, kad ieškovas siekia, jog būtų nustatyta jam patogiausia bendravimo su vaikais tvarka. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti (jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Konkrečiu atveju tėvo ir vaikų ryšys faktiškai yra nutrūkęs. Vaikai, būdami pakankamai didelio amžiaus, kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, nurodo nenoro bendrauti motyvus, tėvo nematė ir su juo nebendravo daugiau nei dvejus metus. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovas ėmėsi minimalių priemonių, siekdamas palaikyti ar atkurti ryšį su vaikais. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad, nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, t. y. atvežus vaikus pas jį, esant vaikų ir ieškovo komplikuotiems santykiams, priešiškam nusiteikimui, vaikai patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, o santykiai galėtų dar labiau komplikuotis, sukelti neigiamus padarinius, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra formali ir neįgyvendinama.
15. Kolegija nusprendė, kad ieškovo teiginiai, jog vaikų nuomonė apie tėvą, nenoras su juo bendrauti yra suformuoti motinos ir patėvio, niekuo nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prie vaikų, tai patvirtino patys vaikai, būtų neigiamai atsiliepusi apie ieškovą, siekusi, kad vaikai nekęstų tėvo, kad būtų kliudžiusi skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (trynusi žinutes, blokavusi ryšį, slėpusi laiškus, gyvenamosios vietos adresą ir kt.). Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
16. Kolegija atmetė ieškovo argumentus dėl finansinės galimybės vykdyti teismo sprendimą. Ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, todėl privalo siekti uždirbti, gauti pajamų tiek vaikams išlaikyti, tiek bendrauti su jais. Be to, ieškovas turi nemažai nekilnojamojo turto, kurį realizavęs galėtų nuvykti pas vaikus į JAV.
17. Kolegija laikė nepagrįstais ieškovo argumentus dėl nustatytos bendravimo per socialinius tinklus (www.facebook.com) tvarkos ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis sprendime nurodytu laiku panaikinimo. Ieškovas nurodė, kad sūnūs rodo nenorą bendrauti su juo, nė karto jam neparašė laiško, nepasiteiravo telefonu apie jo būseną. Kolegija pažymėjo, kad byloje pateikta nevienkartinė vaikų nuomonė apie tėvą, bendravimą su juo. Tėvas daugiau kaip per dvejus metus pats jokiomis priemonėmis net nebandė susisiekti su vaikais, motyvuodamas jų nenoru bendrauti. Bendravimas per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis yra vienas iš būdų atkurti tėvo prarastą ryšį su vaikais.
18. Būtent pagal galimą situaciją, atsižvelgiant į vaikų norus, jų interesus, nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Nuo tėvo pastangų ir noro priklausys tolimesnis bendravimas su vaikais. Tėvas turi ieškoti būdų, kaip geriau, tinkamiau bendrauti su sūnumis, įgyti jų pasitikėjimą ir meilę, o motina – nedaryti jokių kliūčių vaikų ir tėvo bendravimui, skatinti vaikų norą bendrauti su tėvu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti kitam kitos teisėjų sudėties teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nagrinėdamas bylą teismas buvo šališkas, kaltino ieškovą neaktyvumu siekiant bendrauti su sūnumis, o šeimos iširimo kaltininkę (atsakovę) teisino. Teismas rėmėsi atsakovės teiginiu, kad ji neprieštarauja, jog vaikai bendrautų su tėvu, tačiau neįvertino atsakovės elgesio 2016–2017 m. Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatė, kad 2016 m. rudenį atsakovė išvyko gyventi į JAV, vaikai liko gyventi su ieškovu – savo tėvu ir gyveno iki 2017 m. gegužės 23 d., iki buvo pagrobti ir išvežti į JAV. Aštuonis mėnesius vaikais rūpinosi ieškovas, negaudamas jokios paramos iš atsakovės. Vaikai buvo maitinami, vežami ir parvežami kasdien iš mokyklos, buvo rūpinamasi jų sveikata, užklasine veikla. Toks tėvo elgesys su vaikais buvo patenkinamas, nes mokykla, kurioje mokėsi vaikai, nesikreipė į jokias įstaigas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nebuvo aktyvus rūpindamasis sūnumis. Bylą nagrinėję teismai į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė. Teismai apkaltino ieškovą neaktyvumu, nesidomėjimu vaikų gyvenimu, tačiau neatsižvelgė, kad atsakovės iniciatyva vaikai neteisėtai buvo išvežti taip toli nuo savo gimtinės ir gyvenamojo būsto.
19.2. Teismai nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo, kad atsakovė atvežtų vaikus į Lietuvą, o įpareigojo ieškovą vykti į vaikų gyvenamąją vietą. Toks sprendimas neatitinka realių santykių tarp ieškovo ir atsakovės, kuri daro vaikams įtaką. Vaikai, kurių laiškus patikrindavo atsakovė, nepageidauja matyti savo tėvo. Tokia pozicija yra vaikų motinos ir patėvio. Ieškovas negali vykti taip toli į vaikų gyvenamąją vietą, nes neturi pažįstamų JAV, nemoka kalbos. Atsakovei atvykus lankyti vaikų tėvo nors kartą per metus su vaikais jų lauktų tėvas, be pamotės, bendravimas būtų lietuvių (gimtąja) kalba, gimtinėje, kurioje jie praleido vaikystę, turi draugų. Teismas nurodė, kad ieškovas pasiūlė neįgyvendinamą bendravimo su vaikais tvarką, tačiau ieškovas buvo įpareigotas išreikšti nuomonę dėl bendravimo, vaikams gyvenant kitame žemyne. Ieškovui tiesiogiai nebendraujant su buvusiais šeimos nariais, nebuvo galimybės pasiūlyti geriausio bendravimo varianto. Tačiau ieškovas įvykdė teismo reikalavimą, pateikė raštu bendravimo su vaikais tvarką, ši gali būti keičiama į geriausiai atitinkančią bylos šalių interesus. Teismo sprendimas, kad ieškovas vyktų pas vaikus į kitą žemyną, o ne kad vaikai būtų atvežti į savo tėvynę pas tėvą, yra šališkas, neatitinkantis byloje surinktų įrodymų. Atsakovė, kaip ir vaikai, jei būtų galima tikėti abejotinomis jų valios išraiškomis dokumentuose, savo namuose ieškovo nelaukia. Ieškovas – priešingai, laukia jų visų, turi gyvenamąją vietą atvykusiems apgyvendinti. Atvykimo laikas gali būti ir kitas, nei ieškovo nurodytas pareiškime teismui, pvz., vasarą. Atsakovė turi finansines galimybes atvykti: už ištarnautus metus gauna nemažą pensiją, iš ieškovo vaikams kas mėnesį priteistą išlaikymą, gyvena turtingoje šalyje, dabartinis jos sutuoktinis turi darbą. Ieškovo finansinė būklė yra žymiai prastesnė – jis yra bedarbis, l m. 3 mėn. yra registruotas darbo biržoje. Teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumis per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tvarka, naikintina, nes sūnūs, kaip matyti iš jų rašytinių pranešimų teismui, tokiu būdu nepageidauja bendrauti. Tai patvirtina ir jų nesidomėjimas tėvu – dvejus metus jie neparašė tėvui laiško, nepasidomėjo net telefonu apie ieškovo būseną, to nepadarė ir atsakovė. Kolegija nevertino, kad ieškovas neturėjo duomenų ir dabar neturi apie vaikų JAV naudojamas susisiekimo priemones. Vaikai ir atsakovė apie ieškovo naudojamas susisiekimo priemones žino, tačiau per dvejus metus su ieškovu nesusisiekė.
19.3. Teismai nevertino bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Atsakovė bendrai su kitais asmenimis 2017 m. gegužės 23 d. pagrobė vaikus, buvusius tuo metu mokykloje, ir savavališkai (be tėvo ar teismo leidimo) pakeitė jų gyvenamąją vietą. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip teigiamus ir dėl jų nepasisakė. Kolegija konstatavo, kad tėvo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs, vaikai nenori bendrauti su ieškovu, jo yra nematę dvejus metus, tačiau neatsižvelgė, kad tai įvyko dėl atsakovės veiksmų. Teismas įpareigojo ieškovą vykti į JAV, tačiau ieškovas negali vykti į atsakovės gyvenamąją vietą pas jos dabartinį sutuoktinį ir ieškovo nelaukiančius vaikus. Toks sprendimas neatitinka protingumo kriterijaus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Ieškovas su atsakove augino ir prižiūrėjo vaikus daugiau kaip 10 metų. Vienas, be atsakovės pagalbos, gyveno su vaikais 8 mėnesius. Jau dveji metai, kaip atsakovė gyvena su vaikais, tačiau nė vienam jų neįdiegė minties paskambinti tėvui, parašyti jam laišką, pasveikinti švenčių ar kita proga. Teismai neatsižvelgė į įstatymo reikalavimą atsižvelgti į teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kolegija nurodė, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Nei atsakovė, nei teismai nenurodė, ką per daugiau nei dvejus metus atliko atsakovė, kad vaikai pabendrautų su tėvu. Bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina, kad nėra ieškovo kaltės dėl šios situacijos.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti netenkintas ir jos atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas (CPK 351 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
21. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
22. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
24. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
25. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
27. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
28. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
29. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
32. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta tokia ieškovo bendravimo su vaikais tvarka – ieškovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja per socialinius tinklus (www.facebook.com ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, taip pat ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. vietos laiku iki sekmadienio 19 val. vietos laiku bei kasmet per Velykas – pirmąją arba antrąją Velykų dieną; apie atvykimą ieškovas atsakovei praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienai savaitei iki atvykimo. Ieškovas nesutinka su teismų nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka, nurodo, kad teismai nustatė iš esmės neįgyvendinamą jo kaip tėvo bendravimo su vaikais tvarką, netyrė šalių finansinės padėties, ieškovo galimybių vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės iniciatyva be jo sutikimo vaikai buvo išvežti gyventi į JAV, ir visą bendravimo su vaikais finansinę naštą perkėlė ieškovui, be to, atsakovė neužtikrino vaikų bendravimo su ieškovu. Teisėjų kolegija iš esmės laiko kasacinio skundo argumentus pagrįstais.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis protingumo principu ir vaikų interesais teismų nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka realiai neįgyvendinama. Ieškovui pareigos su vaikais bendrauti kiekvieną mėnesį jam vykstant į vaikų gyvenamąją vietą JAV nustatymas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Net ir nesvarstant dėl ieškovo finansinių galimybių įvykdyti tokią bendravimo tvarką (apie tai bus pasisakyta toliau), yra aišku, kad tokia bendravimo tvarka realiai sunkiai įgyvendinama dėl didelio atstumo tarp ieškovo ir vaikų gyvenamųjų vietų.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal nutarties 26, 27 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvo pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvas privalės tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Taigi ieškovui už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą galės būti taikomos atitinkamos sankcijos, tokios kaip bauda, antstoliui kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo CPK 771 straipsnio pagrindu, tėvų valdžios apribojimas.
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė teismo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad atsakovė būtų įpareigota kiekvieno mėnesio savaitgalį atvežti vaikus pas ieškovą, taip pat per Velykas. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog tokia ieškovo bendravimo su vaikais tvarka taip pat realiai negali būti įgyvendinama. Atsižvelgiant į atstumą tarp ieškovo ir vaikų gyvenamųjų vietų, bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią nepilnamečiai būtų įpareigoti atvykti pas tėvą ir su juo praleisti vieną savaitgalį per mėnesį, būtų pažeidžiami vaikų interesai turėti stabilų gyvenimo ir dienos režimą (nutarties 30 punktas), taip pat būtų neįmanomas normalus vaikų mokymosi režimas. Minėta, kad tokiu atveju, kai vaikai gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (nutarties 31 punktas). Skyrium gyvenantis ieškovas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Remiantis nutarties 27 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimas reiškia, kad bendravimo tvarka (būdas, forma ir laikas) turi labiausiai atitikti vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Ieškovas, kasaciniame skunde grįsdamas savo poziciją dėl vaikų atvykimo į Lietuvą, nurodo, kad sutinka, jog vaikų atvykimo į Lietuvą laikas būtų nustatytas kitoks, nei nurodytas jo ieškinyje, pvz., vasaros metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, būdami įpareigoti tokio pobūdžio bylose būti aktyvūs (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys), turėjo pagrindą apsvarstyti tiek ieškovo vykimo į JAV susitikti su vaikais, tiek ir vaikų atvykimo į Lietuvą jų atostogų metu galimybes, atitinkamai nustatę jų mokslo režimą ir turimų atostogų JAV laiką.
36. Byloje teismų nustatyta, kad vaikai yra pakankamai didelio amžiaus ir atsisako bendrauti su tėvu, jo nematė ir su juo nebendravo daugiau nei dvejus metus, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, ryšys tarp tėvo ir vaikų galimai yra nutrūkęs, o ieškovas nesiėmė jokių priemonių, siekdamas palaikyti ar atkurti ryšį su vaikais. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., ir tais atvejais, kai vaiko (ne)noras prieštarauja vaiko interesams, į jo nuomonę gali būti neatsižvelgiama (nutarties 28 punktas). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir į tai, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
37. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė tokių veiksnių, kurie būtų pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaikais, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad ryšys tarp tėvo ir vaikų yra (galimai) nutrūkęs, yra jaučiamas vaikų priešiškumas tėvui, be kitų jau aptartų ieškovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos neįgyvendinamumo aspektų, tarp jų – ir susijusių su vaikų ir tėvo gyvenamosiomis vietomis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka nėra tinkama. Kita vertus, teismai faktiškai nustatė tokio paties intensyvumo bendravimo tvarką, tik pačiam ieškovui vykstant į JAV, tačiau tokia tvarka susiklosčiusioje situacijoje yra netinkama ir tuo aspektu, kad ieškovo ryšys su vaikais turėtų būti atkuriamas palaipsniui.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai vaikai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, o ieškovas iš esmės neatlieka jokių veiksmų tam, kad užmegztų nutrūkusį ryšį su vaikais, teismai pagrįstai nusprendė nustatyti ieškovo su vaikais bendravimą per socialinius tinklus ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovas kasaciniame skunde nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad sūnūs tokiu būdu nepageidauja bendrauti, dvejus metus jie, kaip ir atsakovė, neinicijavo bendravimo jokia forma. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamos situacijos atveju pirmiausia turėtų būti dedamos ieškovo, kaip tėvo ir veiksnaus civilinių santykių dalyvio, pastangos tam, kad būtų atkurtas susilpnėjęs ryšys su vaikais. Ieškovo argumentai, kad ne jis, o vaikai ir atsakovė turėtų rodyti iniciatyvą bendrauti, teisiškai nepagrįsti.
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose, susijusiose su vienam iš tėvų nustatytų bendravimo teisių vykdymu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių, kad būtų atkurtas jo ryšys su vaiku, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą palengvinti tokį atkūrimą, nes vaiko geriausi interesai reikalauja, kad būtų padaryta viskas, jog būtų išsaugoti asmeniniai ryšiai ir, jei reikalinga, atkurta šeima (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Muruzheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 62526/15; 2018 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vyshnyakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 25612/12). Šalių vaikai šiuo metu yra paaugliai. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaikais. Tokia išvada yra paremta kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
40. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės vaidmenį susiklosčiusioje situacijoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ginčo dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu iš jos pusės nėra, ieškovui yra žinomas vaikų gyvenamosios vietos adresas, abu atsakovės sūnūs turi paskyras portale www.facebook.com, tačiau pats ieškovas nerodo iniciatyvos ir nesiima veiksmų tam, kad pabendrautų su vaikais, neparašo jiems. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo šalys buvo įpareigotos pateikti siūlomus tėvo bendravimo su vaikais tvarkos variantus. Abu šios pareigos neįvykdė, teismas skyrė jiems baudas. Atsakovė paprašė panaikinti baudą, nurodė, kad jei vaikai norės bendrauti su tėvu, tai ji tam neprieštaraus. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia atsakovės pozicija dėl susiklosčiusios situacijos taip pat nėra tinkama.
41. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė turi pareigą kooperuotis su ieškovu stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.), ypač tokiu atveju, kai jos iniciatyva vaikai yra išvežti į užsienio valstybę ir atstumas tarp vaikų ir tėvo gyvenamųjų vietų yra didelis. Byloje nenustatyta, kad vaikų nenorą bendrauti su ieškovu lemtų netinkami motinos veiksmai, tačiau atsakovė taip pat turėtų dėti pastangas, siekdama padėti vaikams atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsakovė turi galimybę siūlyti teismui ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos variantą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką realiai turės vykdyti ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, su kuria gyvena vaikai, t. y. byloje priimtas sprendimas neišvengiamai paveiks tiek vaikų, tiek ir atsakovės gyvenimo ypatumus (pvz., vaikų laikas, skirtas bendrauti ir tam tikrai veiklai ne su atsakove, o su ieškovu, ir pan.), ritmą, pareigas (atsakovės bendradarbiavimas su ieškovu siekiant atkurti ir palaikyti vaikų ryšį su tėvu, kooperavimasis vykdant nustatytą bendravimo tvarką ir kt.).
42. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, kurios gyvenamoji vieta yra JAV. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais jam vykstant kiekvieną mėnesį į JAV, tačiau iš esmės nenustatė ir nepasisakė dėl ieškovo galimybių, tarp jų – ir finansinių, vykdyti tokią bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra jaunas ir darbingas, todėl privalo siekti uždirbti ir gauti pajamų tiek vaikams išlaikyti, tiek bendrauti su jais, be to, ieškovo finansinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų nuvykti pas vaikus į JAV. Nagrinėjamu atveju teismai, nustatydami nurodytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, iš esmės visą ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo naštą perkėlė ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai šioje byloje tinkamai neįvertino ieškovo finansinių galimybių vykdyti teismo nustatytą, taigi – privalomai vykdytiną bendravimo su vaikais tvarką.
43. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad yra bedarbis. Minėta, apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ieškovas turi siekti didesnių pajamų, gali parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti teismo argumentai neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes, nustačius ieškovui pareigą vykti kiekvieną mėnesį į JAV bendrauti su vaikais, ieškovas iš esmės yra įpareigotas uždirbti pakankamai nemažas pajamas, kad galėtų vykdyti tokią bendravimo su vaikais tvarką. Teismai neįvertino ieškovo galimybių uždirbti tokio dydžio pajamas, t. y. jo išsilavinimo, turimos darbo patirties, galimybės susirasti darbą, už kurį būtų mokamas atitinkamo dydžio darbo užmokestis, ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovui vykdant pareigą kiekvieną mėnesį vykti į JAV bendrauti su vaikais, laiko prasme būtų sudėtinga dirbti nuolatinį gerai mokamą darbą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinka ir apeliacinės instancijos teismo nuoroda į ieškovo turimo nekilnojamojo turto pardavimą tam, kad jis galėtų kiekvieną mėnesį vykti į JAV bendrauti su vaikais, nors atsakovė dėl to nepatirtų jokių papildomų išlaidų.
44. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu atkreipti dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės nenustatė, ar atsakovė buvo gavusi ieškovo sutikimą išvežti vaikus gyventi į JAV. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo šioje byloje, nustatė, kad ieškovas žinojo, jog vaikai bus išvežti į JAV, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalių vaikai, gyvendami JAV, prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, tarp atsakovės ir vaikų atsirado dar tvirtesnis emocinis ryšys, vaikai įgijo saugumo ir stabilumo jausmą savo gyvenamojoje aplinkoje; tai atitinka faktinius jų poreikius, todėl šalių sūnų grąžinimas ieškovo priežiūrai ir globai dėl to, kad jie į JAV buvo išvežti be jo sutikimo, neatitiktų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto geriausio vaikų interesų prioriteto principo. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra duomenų apie tai, ar atsakovė buvo gavusi ieškovo sutikimą išvežti vaikus į JAV, ir teismai šios aplinkybės nenustatė, nors pagal kasacinio teismo praktiką ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl to, kas turi prisiimti finansinę naštą dėl Lietuvoje gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su užsienyje gyvenančiais vaikais tvarkos vykdymo.
45. Pagal kasacinio teismo praktiką geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 39 punktas). Atsakovė neturėjo teisės be ieškovo sutikimo (jeigu toks sutikimas nebuvo gautas), o jo nesant – be teismo leidimo pati nuspręsti dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo išvykstant į jiems gyventi į užsienio valstybę, nes toks pakeitimas, be kita ko, apsunkina ieškovo galimybę bendrauti su vaikais.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko išvežimas be kito tėvo (motinos) žinios į užsienio šalį laikomi teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo prieš vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimus, konstatuota, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų inicijavęs teismo procesą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, tačiau dėl to jis nepraranda teisės reikalauti, kad dėl atsakovės vienašališko sprendimo (jei būtų nustatyta, kad ieškovas sutikimo nėra davęs) pakeistos vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos visos ar dalis jo patiriamų papildomų išlaidų, siekiant bendrauti su vaikais, būtų kompensuojamos. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 40 punktas).
47. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, bet nenustatė šiam ginčui spręsti svarbią aplinkybę – ar buvo gautas ieškovo sutikimas, kad atsakovė išvežtų vaikus gyventi į JAV, ir šią aplinkybę nustatę išspręsti klausimą dėl ieškovo kelionės į JAV išlaidų atlyginimo. Šiam klausimui spręsti teismai taip pat turėjo tinkamai nustatyti tiek ieškovo, tiek ir atsakovės finansines galimybes apmokėti kelionės išlaidas, būtinas vykdant ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, ir tada, atsižvelgdami į nurodytą kasacinio teismo praktiką, spręsti, kokia dalimi kiekvienas iš jų turi atlyginti ieškovo kelionės išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, turėjo nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes, t. y. bylos šalių turtinę padėtį.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėtų atlyginti dalį ieškovo kelionės išlaidų (jei būtų nustatyta tokia tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, kad ieškovas turėtų vykti į JAV), nes būtinybė jam keliauti į kitą šalį kilo atsakovei išvežus vaikus gyventi į JAV. Taigi sprendžiant dėl bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos yra svarbu nustatyti šalių finansinę galimybę apmokėti tėvo ir (ar) vaikų keliones (jų dalį), ir tik remiantis nustatytais duomenimis ir nustačius, ar buvo duotas ieškovo sutikimas tam, kad vaikai būtų išvežti gyventi į JAV, atitinkamai paskirstyti šių kelionių išlaidas bylos šalims.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje teismams nustačius realiai neįgyvendintiną tėvo su vaikais bendravimo tvarką, procesiniai sprendimai, kaip neatitinkantys nutartyje nurodyto teisinio reglamentavimo ir suformuotos kasacinio teismo praktikos, naikintini (CPK 346 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje būtina pasiūlyti ieškovui patikslinti jo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, įvertinant savo ir vaikų galimybes ją vykdyti, o atsakovei – pateikti savo tokios tvarkos variantą. Tam, kad būtų atskleista bylos esmė ir galima būtų nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, į bylą turėtų būti pateikti duomenys apie vaikų mokslo ir atostogų JAV grafikus, nustatyta šalių turtinė padėtis. Dėl nurodytos priežasties yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 16,18 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė