Civilinė byla Nr. e2S-1347-555/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00482-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.2.6.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1855-887/2021 pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys D. P., P. B., Neo Finance, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva”, uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių UAB „Skolvalda“, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai iki 400,00 Eur, reikalingą bankroto procedūroms atlikti, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 740,00 Eur reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis aktyviai ieškojo darbo, darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2019 m. birželio 14 d., tačiau gauna mažas pajamas – apie 850,00 Eur ir yra nepajėgus padengti visų kreditorinių įsiskolinimų. Alytaus rinka nėra didelė, dėl tos priežasties jauniems žmonėms darbo paieškos itin sudėtingos. Pareiškėjas buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau jam nepasisekė, teko sugrįžti į Lietuvą. Iki darbo sutarties sudarymo pareiškėjas buvo paėmęs kreditų, kuriuos naudojo pragyvenimui, buto nuomos mokesčiams, kelionei į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tikėjo, kad susiras darbą ir kreditus nesudėtingai grąžins, tačiau nespėjo gauti pakankamai finansų ir kreditoriai perdavė išieškojimus antstoliams. Šiuo metu pareiškėjo atlyginimas neleidžia patenkinti kreditorinių reikalavimų, kurių suma siekia 36 203,65 Eur, kitų pajamų pareiškėjas neturi. Po darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo pareiškėjas skolų nedidino, gyvena iš gaunamų pajamų, kartais pagelbsti giminės. Bankroto bylos iškėlimas būtų naudingas ir kreditoriams, kadangi pareiškėjas, gaudamas stabilias pajamas, nesant priverstinio išieškojimo, galėtų atkurti savo finansinę padėtį ir toliau būti ekonomiškai naudingu. Pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi, jam nuosavybės teise priklauso tik transporto priemonė BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri areštuota.
3. Suinteresuotas asmuo Neo Finance, AB, nurodė, kad pareiškėjo nemokumas yra nulemtas jo paties nesąžiningų veiksmų bei neapdairaus elgesio, todėl pareiškėjo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti atmestas. Pareiškėjas, negrąžinęs vienų paskolų, ėmė kitas paskolas, kreditai buvo paimti laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. spalio 17 d. – per labai trumpą laikotarpį, kas nebuvo būtina. Pareiškėjas yra sudaręs keletą paskolų / kreditavimo sutarčių, toks pareiškėjo elgesys yra akivaizdus kreditorių klaidinimas. Šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių nėra galimybės pareiškėjui iškelti bankroto bylos. Šiuo atveju pareiškėjas sudarinėjo naujas vartojimo kredito sutartis, žinodamas, kad negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais ir neketindamas to daryti, taip pažeisdamas ankstesnių kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas baigęs informatikos inžinerijos studijų krypties kompiuterinių tinklų administravimo programą, nurodo, kad gauna 843,87 Eur mėnesinę algą, bet galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas dengti savo turimų įsipareigojimų, nes iš darbo skelbimų portalų matyti, kad tokios profesijos atstovai yra labai paklausūs ir yra siūlomas žymiai didesnis darbo užmokestis. Pareiškėjas neieško geriau apmokamo darbo, siekdamas išvengti savo įsipareigojimų kreditoriams. Dėl to kyla abejonė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti savo finansinę veiklą, kas turi tiesioginę įtaką sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo. Pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodo, jog gaunamos pajamos sudaro 843,87 Eur mėnesinę algą, o jo poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 740,00 Eur sumos. Aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas jaunas, darbingo amžiaus ir turėdamas išsilavinimą bei turėdamas galimybę ieškoti geriau apmokamo kvalifikuoto darbo, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, tokiu būdu pagerinant savo finansinę būklę, užtikrinant skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams vykdymą, parodo jo nesąžiningumą. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog jo dabartinėje darbovietėje atlyginimas padidės ar, kad bandė susirasti geriau apmokamą darbą, ar ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Pro Invest Group“ nesutiko, kad pareiškėjui būtų keliama fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjas, sudarydamas tiek daug sandorių su įvairiais kreditoriais, neįvertino savo galimybių juos įvykdyti. Pareiškėjas sandorius sudarė savanoriškai, neverčiamas ir neturėdamas jokios pareigos jų sudaryti. Pareiškėjas galėjo tokių sandorių nesudarinėti, nėra pateikta įrodymų, kad kreditų ėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas. Pareiškėjas, imdamas paskolas, taip siekdamas padengti senesnius įsipareigojimus, turėjo susiprasti, kad tai tik padidins jo skolas ir sukels nemokumą. Pareiškėjas turėjo dėti pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, pakelti savo kvalifikaciją ar ieškoti kitų būdų pagerinti savo finansinę būklę, o ne imti paskolas senesnėms skoloms dengti. Pareiškėjas suprato savo veiksmų pasekmes, taip pat suprato, jog neįvykdžius įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, kreditoriai kreipsis į teismą ir reikalaus priteisti susidariusius įsiskolinimus. Pareiškėjo kreditai gauti laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d., tačiau tuo pačiu laikotarpiu, buvo pasirašinėjami skolos rašteliai su fiziniais asmenimis, kurie galėjo turėti įtakos vertinant pareiškėjo kreditingumą kredito suteikimo momentu, nes nei vienoje duomenų bazėje, nei vienas kreditorius negalėjo matyti, kad pareiškėjas buvo pasirašęs skolos raštelius ir buvo pasiskolinęs iš fizinių asmenų. Priešingu atveju kredito sutartys nebūtų sudarytos, nes pareiškėjas nebūtų atitikęs kreditingumo reikalavimų, dėl to jis kreditą gavo apgaulės būdu ir elgėsi nesąžiningai, nes kreditoriui nepateikė visos informacijos apie savo turimus įsipareigojimus, kurie būtų turėję lemiamos įtakos sprendimui, ar suteikti kreditą. Kadangi pareiškėjo pasirašyti skolos rašteliai buvo sudaryti su giminaičiais arba su labai artimais draugais, nebuvo tvirtinami notarine forma, kyla abejonė, ar minėti skolos rašteliai nebuvo sudarinėjami fiktyviai tik tam, kad būtų pasiekta suma reikalinga bankroto bylos iškėlimui bei pablogintų kreditorių padėtį, skolos išieškojimo proceso metu. Pareiškėjas tapo nemokus tik dėl to, jog neįvertindamas savo finansinių galimybių, prisiėmė daugybę įsipareigojimų, kurių tikrai galėjo išvengti. Pareiškėjas, per tokį trumpą laiką prisiėmęs tiek daug finansinių įsipareigojimų, kurių jis realiai negalės vykdyti, nuslėpdamas esminę informaciją apie įsipareigojimus nuo kreditorių, kuri turėjo įtakos kreditingumo vertinimui ir tai žinodamas, pats sau sukėlė nemokumą, kas leidžia daryti išvadą jį esant nesąžiningu. Be to, pareiškėjas deda per mažai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, jis yra sveikas, jauno amžiaus, neturi specialiųjų poreikių, turėtų dėti daugiau pastangų susirasti geriau apmokamą darbą su didesniu atlyginimu. Jis taip pat galėtų užsiregistruoti Lietuvos darbo biržoje dėl geriau apmokamo / papildomo darbo paieškos, kur galėtų dalyvauti nemokamose persikvalifikavimo programose, įdarbinimo subsidijuojant, nemokamo profesinio mokymo, formaliojo ir neformaliojo mokymo programose, pameistrystės ir kitose programose. Pareiškėjas turi išsilavinimą informacinių technologijų srityje, kuri šiuo metu yra labai aktyvi darbo pasiūlymų atžvilgiu ir labai gerai apmokama sritis. Bankroto proceso tikslas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą šiuo metu nėra tinkamai įgyvendinamas, kadangi dabartinėmis pareiškėjo naudojamomis priemonėmis mokumui atkurti nesiekiama kreditorių ir pareiškėjo interesų pusiausvyros, o tik kiek įmanoma greičiau nusirašyti turimus skolinius įsipareigojimus.
5. Suinteresuoti asmenys P. B. ir D. P. pateikė teismui analogiškus atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo bendra skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma yra 37 409,64 Eur, t. y. viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklių operatoriumi, gaunamas atlyginimas kintantis: 2021 m. sausio mėn. – 1 506,03 Eur, 2021 m. vasario mėn. – 1 361,90 Eur, 2021 m. kovo mėn. – 1 600,62 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 1 504,98 Eur. Išlaikomų asmenų, skolininkų neturi. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė BMW 5ER REIHE, kuri areštuota. Teismas sprendė, kad formaliai vertinant pareiškėjo kreditorinius įsiskolinimus bei gaunamas pajamas, pareiškėjas yra nemokus vadovaujantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Kreditoriai neginčija pareiškėjo nemokumo, tačiau ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių bei pareiškėjo sąžiningumo kreditorių atžvilgiu.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2021 m. kovo 22 d., atsižvelgiant į tai, aktualus laikotarpis per kurį turėtų būti vertinamas jo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu yra nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 22 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba nuo 2011 m., uždirba vidutiniškai apie 850,00 Eur per mėn. atskaičius mokesčius. Teismas vertino, jog gyvenant nedideliame Alytaus mieste, neturint šeimos, išlaikytinių, pareiškėjo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas turimus įsiskolinimus dengė naudai pasiimtais kreditais. Teismas taip pat nustatė, kad per trumpą laikotarpį pareiškėjas yra prisiėmęs naujų kreditorinių įsiskolinimų, kad buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti ir gyventi, tačiau per 6 mėnesius pareiškėjas taip ir nepradėjo dirbti. Gyvenimui išsinuomojo penkių kambarių gyvenamąjį namą už kurio nuomą kas mėnesį mokėjo po 1 300,00 svarų sterlingų (1 497,52 Eur). (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno iš Lietuvoje pasiskolintų 10 000,00 Eur, kuriuos išleido. Būdamas užsienyje pareiškėjas nemokėjo už mobiliojo ryšio paslaugas, dėl ko susidarė skola UAB „Sergel“, o sugrįžęs į Lietuvą iš D. P. pasiskolino dar 2 000,00 Eur ir grįžo dirbti į buvusią darbovietę.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjui kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą. Pareiškėjas nei teikiant pareiškimą, nei teismo posėdžio metu, teismui nepateikė svarių ir argumentuotų įrodymų, kad prisiimti kreditoriniai įsiskolinimai buvo būtini ir neišvengiami. Teismo vertino, kad pareiškėjas gaudamas pakankamas pajamas, gyveno ne pagal savo galimybes, ėmė kreditus ir juos naudojo pragyvenimui. Pareiškėjas, imdamas paskolas savo poreikių tenkinimui, turėjo pareigą vertinti savo finansinį pajėgumą ir realias galimybes grąžinti suteiktus kreditus bei aktyviais veiksmais dėti visas pastangas, kad sumažintų prisiimtų įsipareigojimų kiekį, o ne imti vis naujus kreditus, tokiu būdu sukuriant nemokumą. Itin neatsakingu pareiškėjo elgesiu vertintinas jo gyvenimas 6 mėnesius užsienio valstybėje iš pasiskolintų lėšų, nedirbant ir patiriant neadekvačias išlaidas būsto nuomai. Dėl ko teismas vertino pareiškėją esant nesąžiningu.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, baigęs paklausią specialybę, todėl, turėdamas pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, privalo dėti maksimalias pastangas padidinti gaunamas pajamas. Nei teikiant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojo geriau apmokamo darbo, siekė gerinti savo mokumą. Priešingai pareiškėjas paaiškino, kad išvykti iš Alytaus miesto ar keisti darbovietę neketina, skolinosi pinigus, nes tuo metu jam pragyvenimui buvo reikalingos tokio dydžio lėšos, bet dabar, kuomet antstoliai atskaito pusę atlyginimo, jam oriai pragyventi liekančių 500,00 Eur nepakanka. Įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bei nurodytus argumentus dėl jo nemokumo, pareiškėjo elgesį pagal subjektyviųjų ir objektyvųjį sąžiningumo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad būdamas išsilavinęs, turėdamas gyvenimiškos ir darbinės patirties, pareiškėjas privalėjo elgtis atidžiai bei rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, kad, sudarydamas vieną po kito kreditinius sandorius, sunkina savo finansinę padėtį ir mažina realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kad tokiais savo veiksmais elgiasi nesąžiningai.
11. Teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, taip pat sprendė, kad pareiškėjas buvo pernelyg aktyvus savo mokumui pabloginti – sąmoningai ėmė vartojimo kreditus savo poreikiams ir buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Toks pareiškėjo tyčinis veikimas / neveikimas pripažintinas nesąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jam iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, tai būtų tik būdas išvengti skolų grąžinimo. Pareiškėjo elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos pareiškėjui iškelti fizinio bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, teiktus pareiškėjo paaiškinimus, taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šio pobūdžio bylose ir padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo elgesio pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, netinkamai įvertino pareiškėjo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, nepareikalavo papildomų duomenų ir dokumentų pareiškėjo sąžiningumui įvertinti. Pareiškėjas nurodė, kad ėmęs vartojimo kreditus pradines įmokas mokėjo ir vertino savo mokumą, jog yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais (objektyvus kriterijus), įmokas buvo pradėjęs mokėti. Teismas netinkamai vertino pareiškimo suvokimo laipsnį esamoje situacijoje, nes privalėjo atsižvelgti į jo gyvenimišką patirtį, kitas reikšmingas aplinkybes, ypatingai tai, kad pareiškėjas negalėjo numatyti, kad išvykus į užsienio valstybę jam nepasiseks (subjektyvus kriterijus). Tik nustatęs subjektyviuosius ir objektyviuosius pareiškėjo elgesio kriterijus būtų pagrindas pagrįstai spręsti, ar egzistuoja aplinkybės, kurios leistų spręsti apie jo nesąžiningumą. Pareiškėjo nesąžiningumas neturėtų būti vertinamas plečiamai, t. y. nesąžiningumo samprata dėl bankroto instituto specifikos turi būti suprantama neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų.
12.3. Pareiškėjas nesutinka, kad aplinkybė, jog, ieškodamas geresnio uždarbio išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno 6 mėn., patvirtina jo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Nepagrįsti ir nemotyvuoti pirmosios instancijos teismo motyvai ir dėl aplaidumo, pasyvaus pareiškėjo elgesio. Pareiškėjas mokėjo kredito įstaigoms įmokas, tuo tarpu kredito įstaigos nepateikė duomenų, kad nuo pat pirmos kredito mokėjimo įmokos pareiškėjas jų nemokėjo. Pareiškėjas į Lietuvą grįžo, nepavykus užsienyje gauti geriau apmokamo darbo, t. y. tik pusę metų, susiklosčius neplanuotai gyvenimiškai situacijai, pareiškėjui ne sąmoningai siekiant išvengti skolų kreditoriams, jis nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, tačiau grįžus į Lietuvą ir vėl pradėjus save realizuoti darbo rinkoje, pareiškėjas atsiskaitinėja su kreditoriais per antstolius, nuo kreditorių nesislapsto ir jų nevengia.
12.4. Kreditoriai pateikė teismui išrašus iš darbo skelbimų, kuriuose nurodomi darbo pasiūlymai didžiausiuose šalies miestuose. Tuo tarpu pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad siekia savo ateitį kurti Alytuje ir išlaikyti savo darbo vietą, kur turi galimybes gauti didesnį atlyginimą ir tobulėti. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl geriau apmokamo darbo ir skatinimas jaunus žmones palikti savo gimtuosius miestus, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl savo nesąžiningo elgesio. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo objektyviai ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, sukėlusios pareiškėjo nemokumą, neanalizuota, ar pareiškėjas neatliko veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismas nevertino, kad pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), tikėdamasis greičiau atsiskaityti su kreditoriais ir kad ten jo lauks nesėkmė. Nuo 2019 m. birželio mėn. pareiškėjas jokių papildomų kreditorių neturi.
12.5. Kredito sutartys su kreditoriais buvo sudarytos nuotoliniu būdu, jokių papildomų dokumentų iš pareiškėjo kreditoriai nereikalavo. Kreditoriai teikė net ne po vieną kreditą pareiškėjui, vadinasi įvertino jo mokumą. Tuo atveju, jei pareiškėjas nuo pirmosios kredito sutarties sudarymo būtų sąmoningai siekęs prisiimti kuo daugiau skolų ir jų nedengti, akivaizdu, jog visi vėliau paimti kreditai jam nebūtų buvę suteikti. Įrodymų, kad kreditoriai vertino pareiškėjo mokumą, ar buvo atsisakę teikti jam vartojimo kreditus dėl pareiškėjo mokumo rizikos, kreditoriai nepateikė.
12.6. Pirmosios instancijos teismas pareiškėją laikė nesąžiningu, nenustatęs priežasčių, dėl kurių jis tapo nemokus: ar netinkamai, neatidžiai įvertino savo vartojimo galimybes ar sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, nesant svarbių priežasčių, galinčių pagrįsti būtinybę skolintis. Teismas taip pat nenustatė subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo sąžiningumą – kaip jis suvokė būtinybę ir galimybes skolintis, kaip suprato prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybes. Teismas nevertino, ar pareiškėjas grąžino nors dalį paskolų, ir kokią dalį. Pažymėtina, kad vertindamas pareiškėjo elgesį imant vartojimo kreditus teismas taip pat turėjo vertinti, ar kredito institucijos tinkamai vykdė savo pareigas, suteikdamos pareiškėjui vartojimo kreditus pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus.
13. Suinteresuotas asmuo Neo Finance, AB, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Šiandieninę pareiškėjo finansinę būklę lėmė ne kas kita kaip tik neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas jo elgesys. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei tinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas.
13.2. Pareiškėjas yra sudaręs keletą paskolų / kreditavimo sutarčių. Toks pareiškėjo elgesys yra akivaizdus kreditorių klaidinimas. Taigi pareiškėjas klaidingai nurodo, jog byloje nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylos. Pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti atmestas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu: pareiškėjas sudarinėjo naujas vartojimo kredito sutartis, žinodamas, kad negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais, ir neketindamas to daryti, taip pažeisdamas ankstesnių kreditorių teises ir teisėtus interesus.
13.3. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. lapkričio 2 d., pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko vertino, jog turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, įmokos buvo mokamos, tačiau nuo pat pirmųjų įmokų, pareiškėjas atliko įmokas vėluodamas. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad skolininko neatidumas, valdant savo finansinius išteklius bei skolinimosi procesus, nėra eksplicitiškai įtvirtintas FABĮ kaip objektyvus nesąžiningumo kriterijus, tačiau nerūpestingas, neatidus ir aplaidus skolininko elgesys bei vartojiškas siekis gyventi ne pagal savo finansines galimybes, taip sudarant tiesioginę žalą kreditoriams, yra laikytinas nesąžiningu ne tik elementarios logikos kontekste, bet ir remiantis pagrindiniais, fundamentaliais sutarčių teisės principais ir teisės doktrina. Kontrahento sąžiningumas ir bonus pater familias standarto laikymasis, savo noru ir laisva valia sudarytų susitarimų / sutarčių ar kitų sandorių atžvilgiu, yra laikytinas esminiu ir vienu svarbiausių polių, laikančių visą sutarčių teisės institutą.
13.4. Pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jis negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-10560-934/2014).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo (apelianto) E. B. turimi įsipareigojimai, kurių terminai yra suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, pareiškėjas yra skolingas kreditoriams 37 409,64 Eur (25 MMA – 16 050,00 Eur).
18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklių operatoriumi, gaunamas atlyginimas kintantis: 2021 m. sausio mėn. – 1 506,03 Eur (neatskaičius mokesčių), 2021 m. vasario mėn. – 1 361,90 Eur (neatskaičius mokesčių), 2021 m. kovo mėn. – 1 600,62 Eur (neatskaičius mokesčių), 2021 m. balandžio mėn. – 1 504,98 Eur (neatskaičius mokesčių), 2021 m. gegužės mėn. – 1 427,53 Eur (neatskaičius mokesčių), 2021 m. birželio mėn. – 1 420,98 Eur (neatskaičius mokesčių). Išlaikomų asmenų, skolininkų neturi. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m., kuri yra areštuota nuo 2019 m. gegužės mėn. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti pradelstų mokėjimo, o jo gaunamos pajamos sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl pagal nurodytus duomenis yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo nemokumą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kilo ginčas dėl jo sąžiningumo, t. y. pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantui iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
22. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
23. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo E. B. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2021 m. kovo 22 d., todėl aktualus laikotarpis per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu yra nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 22 d. Atskiruoju skundu pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y., kad 2018 m. birželio 25 d. iš UAB „SB Lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį paėmė apie 15 000,00 Eur kreditą, kad 2018 m. liepos 13 d. paėmė 1 717,54 Eur kreditą iš AB „Neo Finance“, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. spalio 25 d., pareiškėjas iš AB “Neo Finance“, D. P., P. B. ir UAB „Pro Invest Group“ pasiskolino dar apie 10 000,00 Eur, kad išvyko į (duomenys neskelbtini), kur jokio konkretaus darbo nebuvo susiradęs, gyvenimui buvo išsinuomojęs penkių kambarių gyvenamąjį namą už kurio nuomą kas mėnesį mokėjo po 1 300,00 svarų sterlingų (1 497,52 Eur), kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. iš pasiskolintų 10 000,00 Eur, kuriuos išleido, kad būdamas užsienyje pareiškėjas nemokėjo už mobiliojo ryšio paslaugas, dėl ko susidarė skola UAB „Sergel“, o sugrįžęs į Lietuvą iš D. P. pasiskolino dar 2 000,00 Eur ir grįžo dirbti į buvusią darbovietę. Tačiau pareiškėjas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su nurodytų aplinkybių vertinimu, pripažįstant pareiškėją nesąžiningu, t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) vertinimo bei priežastinio ryšio tarp galimai nesąžiningų jo veiksmų bei nemokumo.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo atskirojo skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama ir plačiau nepasisakoma.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas