Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-05][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-797-430-2020].docx
Bylos nr.: e2A-797-430/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šalčininkų autobusų parkas 174919318 atsakovas
Lietuvos draudimas 110051834 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Papildomo sprendimo priėmimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidos
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Bylos dėl draudimo

?

Civilinė byla Nr. e2A-797-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00683-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2; 3.3.1.14

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. (V. D.).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų autobusų parkas“ (toliau – UAB „Šalčininkų autobusų parkas“) 6 023,40 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas V. D..

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 6 023,41 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. liepos 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur žyminį mokestį.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. D. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. D. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 9 d. byloje buvo gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo trečiasis asmuo prašė teismo atlyginti jo patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už advokato teisines paslaugas, šiam susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šis procesinis prašymas teismo sprendimu nebuvo išspręstas.

6.       Teismas vertino, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D., dalyvavo byloje ieškovės pusėje, ieškovės ieškinys patenkintas, dėl to trečiojo asmens patirtos pagrįstos išlaidos turi būti atlygintos.

7.       Teismas, vertindamas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat įvertinus byloje keliamus reikalavimus, procesinių dokumentų apimtis, vertinamas aplinkybes, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta iki 400 Eur.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į  argumentai

 

8.       Atsakovė UAB „Šalčininkų autobusų parkas pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti.

9.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio nuostatas, dėl to neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

10.       Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties motyvus ir aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nutarė į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, V. D., darytina išvada, jog pastarasis asmuo įtrauktas dalyvauti byloje ne ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, o atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildomame sprendime nepagrįstai nurodė, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. dalyvavo procese ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pusėje, nors realiai jis dalyvavo atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pusėje.

11.       Apeliantės manymu, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. elgesys prieštarauja CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes faktiškai ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patyrė žalą ne dėl atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, o dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D., kuris buvo atsakovės samdomas darbuotojas, nusikalstamų veiksmų. Dėl šio asmens sąmoningų veiksmų, atsakovė buvo įklampinta į sunkią finansinę padėtį, dėl to toks pirmosios instancijos teismo sprendimas formuoja ydingą precedentą, kuris tiesiogiai paneigia trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslą ir tuo pačiu sudaro galimybę, asmenims tiesiogiai atsakingiems už žalos atsiradimą, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir iš to gauti materialinės naudos.

12.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliacinės instancijos procesas nesukels teisinių pasekmių ieškovei, dėl to ieškovė teikia neišsamų atsiliepimą ir nepasisako dėl apskųstos teismo sprendimo dalies pagrįstumo. Pažymi, kad teismai praktikoje priteisia tokias bylinėjimosi išlaidas tik tuo atveju, jeigu bylos baigtis trečiajam asmeniui yra palanki, t. y. atsižvelgia į tai, koks buvo trečiojo asmens teisinis suinteresuotumas, ir ar teismo sprendimu nustatytos aplinkybės trečiajam asmeniui buvo palankios, ar ne.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą (150 Eur).

14.       Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir nustatyta tvarka atlygina draudikas. Išimtys, kai draudimas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo nurodytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

15.       Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei priklausanti transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga, dėl to pripažintina, jog ieškovė turi regreso teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. palaikė šios bylos procese ieškinio reikalavimus ir nuolat buvo ieškovės procesinėje pusėje, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek civilinę bylą, kadangi atsakovė (darbdavys) nesuteikė jam (darbuotojui) tinkamos (techniškai tvarkingos transporto priemonės) ir liepė darbuotojui vairuoti jam nepriskirtą kito darbuotojo transporto priemonę, kuri neva nelaimingo įvykio išvakarėse buvo tikrina formaliai techninių apžiūrių centre, kur buvo ignoruoti saugumo reikalavimai, nors neveikė transporto priemonės dangčio spyna ir šių pažeidimų darbdavys nepašalino, dėl to, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, vertinimu šiuo atveju atsakovė turi atlyginti visą atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš atsakovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

      Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

17.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo priteistos trečiajam asmeniui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 

19.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ 6 023,40 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. birželio 19 d. teismo nutartimi į šios bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, V. D.. 2019 m. liepos 26 d. teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo trečiasis asmuo sutiko su ieškinio reikalavimais, palaikė ir prašė juos tenkinti. 2019 m. spalio 9 d. teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas priteisimo iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“. 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismas tenkino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį visiškai. 2019 m. spalio 23 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodydamas, jog teismas sprendime neišsprendė jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2019 m. lapkričio 12 d. priimtas papildomas sprendimas, kuriuo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. naudai iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priteista 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nesutikdama su papildomu teismo sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. procesinę padėtį, netinkamai taikė ir aiškino CPK 47 straipsnio nuostatas, dėl to neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

21.       CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

22.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

23.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva (2019 m. birželio 19 d. teismo nutartimi), teismo nutartyje nenurodyta kurios šalies (ieškovės ar atsakovės) pusėje trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylos procesą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir apeliantės skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad papildomas teismo sprendimas, priteisiant trečiojo asmens patirtas išlaidas iš atsakovės, yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CPK 277 straipsnyje nustatytą papildomo sprendimo institutą ir CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

25.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, o bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris faktiškai jas patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje      Nr. 3K-3-442/2009). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos, dėl to jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į tai į tai, kurios šalies naudai (ar trečiasis buvo laimėjusios bylą pusėje) priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). CPK 47 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

26.       Nagrinėjamu atveju, iš trečiojo asmens pozicijos ginčo procese matyti, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. veikė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pusėje, kadangi tiek ieškovė įrodinėjo, tiek trečiasis asmuo pritarė ieškovės pozicijai, jog atsakovei priklausantis autobusas, kurį vairavo trečiasis asmuo ginčo eismo įvykio metu, buvo netinkamos techninės būklės, o tai turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui, nors atsakovė šias aplinkybes neigė. Ginčo byloje ir kitoje prejudiciniais faktais susijusioje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-34-656/2019) nustatyta, kad autobusas buvo techniškai netvarkingas (t. y. buvo techniškai netvarkingas užraktas ir tokia transporto priemonė buvo perduota vairuotojui), o ne dėl to, kad vairuotojas neužrakino dangčio ar dėl kitų aplinkybių. Padarius byloje kitokias teisines išvadas, t. y., jog atsakovės autobusas buvo tvarkingas, o eismo įvykis kilo išimtinai dėl trečiojo asmens (vairuotojo) kaltės (veiksmų) ar dėl kitų aplinkybių, tuomet ne tik atsirastų teisinis pagrindas atsakovei išvengti civilinės atsakomybės pagal jai pareikštą pagrindą, tačiau ateityje dėl nustatytų konkrečių aplinkybių, galėtų būti reiškiamas regresinis reikalavimas trečiajam asmeniui, priklausomai nuo padarytų teisinių išvadų. Taigi, teismo sprendimu tam tikra apimtimi galėjo būti nuspręsta dėl trečiojo asmens teisių ir (ar) pareigų ar trečiajam asmeniui nenaudingų faktų, ir atsakovės bei trečiojo asmens pozicijos (interesai) nagrinėjamos bylos procese buvo skirtingi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. veikė ieškovės, o ne atsakovės pusėje, ir pagal priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą jis turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog trečiasis asmuo V. D. į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, nepaneigia atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pareigos (pralaimėjus bylą) atlyginti trečiajam asmeniui V. D. bylinėjimosi išlaidas, nes išvadą dėl to, ar tokio asmens dalyvavimas byloje yra būtinas, daro teismas (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-723/2011).

28.       Apeliantė skunde taip pat nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šis priteistas dydis neviršija rekomendacinių dydžių, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatyto (priteisto) dydžio keisti.

29.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

30.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą papildomą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliantės nurodytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą keisti arba naikinti skundžiamą papildomą sprendimą, ir iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, advokatui surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad šią sumą realiai sumokėjo ir patyrė tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės priteistinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (150 Eur).

 

       Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, į. k. 174919318, trečiajam  asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                                 Loreta Braždienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 47 str. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
  • 3K-3-483/2011
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso
  • CPK 277 str. Papildomas sprendimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • 3K-3-442/2009
  • 3K-3-425-686/2015
  • e2A-34-656/2019
  • 2A-723/2011
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas