Civilinė byla Nr. e2-280-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02778-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6.; 3.1.9.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-3266-340/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JD Baltic“ ieškinį atsakovui M. M. dėl atlyginimo už atliktus darbus, ir pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JD Baltic“ dėl įpareigojimo perduoti programinę įrangą ir autorines turtines teises į ją.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-09-21 nutartimi: 1) paskyrė programinės įrangos ekspertizę; 2) pavedė ją atlikti UAB „IT City“ specialistams, įpareigodamas pateikti teismui patikslintą ekspertizės atlikimo kainą; 3) šalis įpareigojo per 3 darbo dienas po ekspertizės kainos patikslinimo įmokėti lygiomis dalimis į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą patikslintą ekspertizės atlikimo kainą bei apmokėjimo dokumentus pateikti teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2015-10-26 nutartimi šalys buvo įpareigotos lygiomis dalimis sumokėti 1 750 Eur už ekspertizės atlikimą (po 875 Eur).

Vilniaus apygardos teismas 2015-11-04 nutartimi atsakovui M. M. skyrė 500 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą (CPK 95 str. 2 d.). Teismas pripažino, kad atsakovo argumentai, jog ekspertizę skirti prašė ieškovė ir jog jis prieštaravo ekspertizės skyrimui, neatleidžia jo nuo teismo įpareigojimo sumokėti pusę ekspertizės atlikimo kainos, juolab kad atsakovas teikė klausimus ekspertizei, pasisakė dėl eksperto kandidatūros. Atsakovo veiksmus teismas vertino kaip civilinės bylos proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą procesu.

Atsakovas M. M. pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodė, kad prašymą dėl ekspertizės paskyrimo byloje pateikė ieškovė, atsakovas šio prašymo nepalaikė ir nuosekliai prieštaravo ekspertizės skyrimui. Bylai reikšmingas aplinkybes galima įrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Už ekspertizę turi mokėti tik ieškovė. Teismo įpareigojimas lygiomis dalimis padengti ekspertizės išlaidas prieštarauja CPK 90 straipsnio reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-11-10 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl baudos panaikinimo. Teismas sprendė, kad atsakovo M. M. nesutikimas su ieškovės byloje prašoma skirti ekspertize buvo pakankamai formalus. Atsakovas pasinaudojo CPK 213 straipsnyje įtvirtinta teise pasiūlyti eksperto kandidatūrą, teikė ekspertui užduotinus klausimus, išreiškė savo poziciją dėl ieškovės formuluojamų ekspertizės klausimų bei ekspertų kandidatūrų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad bylai reikšmingas aplinkybes galima įrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pažymėjęs sprendžiamo klausimo dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo specifiką. Turi būti ištirta ieškovės sukurta programinė įranga, o bylą nagrinėjantis teismas neturi specialiųjų žinių. Be to, byloje reiškiami priešpriešiniai šalių reikalavimai, todėl ekspertizės skyrimas yra būtinas norint tinkamai ir teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti jam paskirtą baudą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas buvo pagrįstai įsitikinęs, jog ekspertizės išlaidas turi mokėti šalis, kuri prašo ekspertizės skyrimo. Teismas 2015-09-21 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo pripažino, kad prašymą dėl ekspertizės paskyrimo byloje pateikė ieškovė, o atsakovas šiam ieškovės prašymui prieštaravo. 2015-09-21 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo nebuvo nurodyta motyvų, kodėl, esant atsakovo prieštaravimams, teismas sprendžia ekspertizės išlaidų mokėjimo paskirstymą abiem šalims po lygiai. Atsakovas elgėsi sąžiningai, pagrįstai naudojosi savo, kaip bylos šalies, procesine teise siūlyti eksperto kandidatūrą, teikti galimus klausimus ekspertizei, laiku įvykdė teismo nurodymą išdėstyti savo poziciją dėl ekspertizės skyrimo.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo nesutikimas su ieškovės prašoma skirti ekspertize buvo pakankamai formalus. Aplinkybę, kad atsakovas nuosekliai prieštaravo ekspertizės skyrimui, įrodo žodinių teismo posėdžių, įvykusių 2015-05-04, 2015-06-26, 2015-09-10, garso įrašai. Vienas iš jo prieštaravimo argumentų buvo tas, jog ekspertizė apskritai negalima.
3. Teismas nepagrįstai akcentavo tai, kad šalys iš esmės pateikė panašius klausimus ekspertui. Pirmoji klausimus suformulavo ir raštu pateikė ieškovė kartu su savo 2015-06-25 ir 2015-06-26 rašytiniais prašymais skirti ekspertizę. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su ieškovės siūlomais klausimais ir juos tikslinti arba prašyti šalinti.
4. Ieškinys dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo yra pareikštas ieškovės ir būtent ieškovė pateikė prašymą skirti ekspertizę, siekdamas įrodyti savo ieškinio reikalavimus. Vėliau skirtingų pakopų teismuose pradėtos bylos buvo apjungtos ir atsakovo ieškinys, kuriuo reikalaujama perduoti jam programinės įrangos dalį, kuri ieškovės buvo sukurta ir, už kurią atsakovas yra sumokėjęs 80 proc. sutarties kainos, bei autoriaus turtines teises į ją (neturtinis reikalavimas), buvo įvardintas priešieškiniu. Bylai reikšmingas faktines aplinkybes galima įrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus. Atsakovas negali būti priverstas mokėti avansu ekspertizės išlaidų, o juo labiau patirti dėl to neigiamų finansinių pasekmių (baudos), jeigu nebuvo pasinaudojęs teise prašyti tokio įrodymo pateikimo.
5. Atsakovei paskirta neproporcingai didelė bauda (500 Eur). Pusė ieškovės prašomos skirti ekspertizės kainos sudaro 875 Eur. Atsakovo elgesyje nebuvo tyčios, atsakovas buvo įsitikinęs, kad teismas padarė klaidą, įpareigodamas jį mokėti dalį ekspertizės išlaidų. Aktyvus atsakovo dalyvavimas procese, sprendžiant su ekspertizės skyrimu susijusius klausimus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu ar tyčia veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti apelianto prašymą dėl teismo paskirtos jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo prielaidų

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7 str., 8 str.). Atitinkamai ir pačios šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku parteikti teismui argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas lemia ir teismo nuobaudų, išvardintų CPK 103 straipsnyje, skyrimą, kurių taikymo tikslas – skatinti šalis kuo operatyviau atlikti procesinius veiksmus ar jiems pagal įstatymą (pagal teismo nutartis, sprendimus) tenkančias procesines pareigas. Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Nustatęs, kad asmuo pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ir tokius veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Taigi piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba veikia prieš greitą ir teisingą bylose išsprendimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Teismų praktikoje nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu yra pripažįstami tik tokie veiksmai, kai teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme, o piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 -06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vadinasi, pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtina nustatyti tokias sąlygas: šalies nesąžiningumą arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (ginčo išsprendimą), kai procesinėmis teisėmis akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jų paskirtį.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei jos proceso eigą, nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantas netinkamai naudojosi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir kliudė pirmosios instancijos teismui išspręsti programinės įrangos ekspertizės skyrimo klausimą, trikdė ir vilkino proceso eigą ar atliko (neatliko) kitus veiksmus, kliudančius greitai ir teisingai išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Priešingai, apeliantas laiku išsakė savo prieštaravimus dėl ieškovo prašomos skirti teismo ekspertizės, laiku atliko pirmosios instancijos teismo pavedimus, taip pat laiku realizavo savo procesines teises suformuoti klausimus ekspertams, siūlyti eksperto kandidatūrą (CPK 213 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, o apelianto veikimas, tik kartą neįvykdžius teismo nutartyje nustatytos pareigos sumokėti avansą būsimos ekspertizės išlaidoms apmokėti, nepasižymėjo sistemiškumu, kuris būtų nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir / ar sudarytų pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisiškai tinkamai išaiškino baudos instituto paskirtį bei jos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, patenkinant apelianto prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo (CPK 329 str. 1 d. 338 str. ).

Dėl apeliantui nustatytos pareigos sumokėti avansą bylinėjimosi išlaidoms apmokėti

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto jam įpareigojimo lygiomis dalimis padengti ekspertizės išlaidas pagrįstumą, teigdamas, jog jis yra nesuderinamas su CPK 90 straipsnio reglamentavimu. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą. Iš elektroninės bylos medžiagos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-10-26 nutartimi patenkino ieškovės prašymą skirti programinės įrangos ekspertizę ir nustatė šalims terminą lygiomis dalimis sumokėti būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti skirtą avansą (CPK 90 str. 1 d., 2 d.). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis tik išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-324-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-692-943/2015.). Todėl atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant dėl ekspertizės apmokėjimo būdo pagal CPK 90 straipsnio nuostatas, šiame procesiniame bylos etape teisiškai neaktualūs ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Ginčą išnagrinėjus iš esmės, tokie argumentai apelianto nuožiūra galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad CPK 90 straipsnio 3 dalis tiesiogiai reglamentuoja teisinius padarinius, kurie atsiranda, jeigu šalis nesumoka avanso. Tokiu atveju teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs, taigi kliūčių vykti bylos procesui toliau nelieka. Įvertinant ir tai, kad ekspertizės išlaidos yra sudėtinė bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), kurių paskirstymas priklauso nuo civilinėje byloje priimamo procesinio sprendimo rezultato (CPK 93 str., 94 str., 96 str.) ir teismas, baigdamas nagrinėti bylą iš esmės, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 str. 5 d. 3 p., 277 str.), ekspertizės paskyrimu suinteresuota šalis gali ir pati sumokėti likusią dalį avanso arba teismas gali nuspręsti, kad ekspertizė būtina ir skirtina teismo iniciatyva, jos atlikimo išlaidas sumokant iš valstybės biudžeto (CPK 90 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo M. M. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. jam skirtos baudos panaikinimo patenkinti ir panaikinti jam skirtą 500 Eur baudą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė