Civilinė byla Nr. e2A-781-657/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13796-2016-5

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 2.6.1.3.6.; 2.6.10.2.4.1.;

       3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1402-475/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ieškinį atsakovėms L. A., Lietuvos tautodailininkų sąjungai dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys M. Š., A. K., A. D., J. G., V. C., O. C., R. C., L. D., N. G. D., I. E., J. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno jaunimo kirpykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Aruneta“, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų dakaras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Baubilas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. A. 10 558,30 Eur, iš atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos – 11 819,13 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovei ir atsakovėms priklauso patalpos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. atlikto patikrinimo metu nustačius avarinę pastato stogo būklę atsakovės 2007 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo atlikti stogo kapitalinį remontą. 2011 m. spalio 17 d. pastate kilo gaisras, išdegė stogas. Šalinant gaisro pasekmes 2013 m. buvo įrengtas laikinas stogas, o 2014 m. parengtas projektas kapitaliniam stogo remontui, kuriame statytoja nurodyta UAB „Statybų dakaras“. Ieškovė 2016 m. perėmė statytojo teises, buvo patvirtintas naujas projektas ir atliktas stogo kapitalinis remontas. Remonto darbų kaina – 143 042,59 Eur. Atsakovės nevykdo pareigos sumokėti ieškovei jų valdomoms patalpoms proporcingą darbų kainos dalį.

3.       Atsakovė L. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad ieškovė negalėjo atlikti darbų, neturėdama atsakovės sutikimo. Atsakovė 2007 m. sutiko su rekonstrukcija su sąlyga, kad ji bus atliekama pastogės savininkų lėšomis. Atsakovė ne kartą akcentavo tiek ieškovės direktoriui G. L., tiek kitiems bendro naudojimo objektų savininkams (bendraturčiams), kad ji sutinka prisidėti prie nudegusios pastato stogo dalies remonto, bet tik ta apimtimi, kiek stogas bus atstatomas į buvusią padėtį, t. y. laikantis iki gaisro buvusios pastato stogo dalies konstrukcijos bei išmatavimų, o bet kokios (savaime suprantama tik objektyviai pagrįstos) nudegusios pastato stogo dalies remonto išlaidos turi būti dalinamos viso statinio patalpų, kurių yra daugiau kaip 17, savininkams. Po gaisro ieškovė ėmėsi darbų, kuriais ne atkūrė iki gaisro buvusią padėtį, bet rekonstravo pastogę, ją pagerindama. Neturėdama atsakovių sutikimo ieškovė veikė savo rizika. Ieškovė stogą suremontavo tinkamai, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių išlaidas stogo remontui. Dalį darbų ieškovė atliko kaip subrangovė, todėl neturi teisės reikalauti su šiais darbais susijusių išlaidų atlyginimo ir nėra tinkama ieškovė byloje. Be to, dalindama išlaidas patalpų savininkams, ieškovė įtraukė ne visas tame pačiame pastate esančias patalpas.

5.       Atsakovė Lietuvos tautodailininkų sąjunga atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 

6.       Nurodė, kad nėra aišku, pagal kurį projektą buvo atlikti stogo (duomenys neskelbtini), remonto darbai ir kokie statybos darbai buvo atlikti – kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Rekonstrukcijos projektas, pagal kurį pastogėje įrengti butai, nebuvo derintas su bendraturčiais. Atsakovė neprivalo atlyginti ieškovės išlaidų, susijusių su atsakovei nepriklausančių patalpų įrengimu. Iš ieškovės pateiktų dokumentų neaišku, kokie konkrečiai darbai ir medžiagos buvo skirti stogo remontui, o kokie – ieškovės patalpų įrengimui. Be to, ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės.

7.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė ieškinio pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė nepateikė bendraturčių sutikimo atliktiems stogo remonto darbams, todėl turi įrodyti, jog pastato stogo būklė iš tiesų buvo avarinė.

8.       Trečiasis asmuo J. S. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo ieškovei 2 572,61 Eur ir tuo savo prievolę įvykdė.

9.       Trečiasis asmuo A. D. nurodė, kad stogas buvo ne suremontuotas, bet pakeistas, rekonstruojant palėpės patalpas. Pastato patalpų savininkai nebuvo sutarę bendrai rekonstruoti pastato palėpę ar suteikę įgaliojimus bendrą stogą remontuoti ieškovei.

10.       Trečiasis asmuo V. C. palaikė argumentus, jog stogo remonto darbai atlikti, siekiant palėpės rekonstrukcijos, bei kad ieškovė netinkama ieškovė byloje.

11.       Kiti tretieji asmenys pozicijos dėl ieškovės ieškinio nepareiškė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „Baubilas“ 4 700,86 Eur bylinėjimosi išlaidų L. A., 3 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų Lietuvos tautodailininkų sąjungai, 1 657,50 Eur bylinėjimosi išlaidų V. C. bei 212,78 Eur pašto išlaidų valstybei.

13.       Teismas nurodė, kad 2007 m. liepos 14 d. atsakovė L. A., o 2007 m. liepos 23 d. atsakovė Lietuvos tautodailininkų sąjunga kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamos atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą dėl perdangų ir stogo avarinės būklės. Jų prašymuose nenurodyta, kad reikia atlikti tik dalies stogo kapitalinį remontą. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte išreikšta pozicija, kad tik dalies stogo keitimas, tuo sukuriant dviejų skirtingų tipų stogo dangų stogą, yra ydingas, yra estetinį pastato vaizdą gadinanti praktika, todėl kultūros paveldo objektuose nepriimtina. Taigi, stogo kapitalinis remontas turėjo apimti visą stogą. 

14.       UAB „Įrąža“ 2006 m. rugsėjo 8 d. statinio techninės būklės aktas Nr. 06-09/01-2 patvirtina, kad dalis pastato 1B2/p(duomenys neskelbtini), konstrukcijų (dalis tarpaukštinės perdangos sijų, pastogės perdanga, stogo konstrukcijos) netenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto Esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Pastogės perdangos ir stogo laikančių konstrukcijų būklė yra saugos ribinė, gresia jų griūtis. Pastato rekonstrukcija pagal pateiktus projektinius siūlymus yra galima. 2011 m. spalio 17 d. kilusio gaisro metu, adresu (duomenys neskelbtini) dalinai nudegė stogas, stogo konstrukcijos, perdanga tarp palėpės ir antro aukšto.

15.       Ekspertizės 2019 m. birželio 18 d. akte nurodyta, kad  tiek techniškai, tiek ekonomiškai, įvertinus objekto amžių, tikslinga būtų buvę remontuoti stogą tarp ašių „1-7“, t. y. 501 kv. m stogo dangos ir stogo konstrukcijų. Teismo ekspertizės metu atliktais tyrimais ir skaičiavimais nustatyta, kad tik 45 685,76 Eur iš 143 042,57 Eur (pagal surašytą atliktų darbų aktą) arba 31,94 proc. išlaidų, kurios objektyviai reikalingos stogo remontui po gaisro, atsižvelgus į pastato specifiką. Ekspertizės akte pažymėta, kad viso pastato stogas iki 2011 m. gaisro nebuvo kritinės ir/ar avarinės būklės, kurį visą reikėtų nedelsiant remontuoti. Nuo 2006 m., kai buvo surašytas aktas apie stogo avarinę būklę, iki 2014 m., kai prasidėjo kapitalinio remonto darbai, įrengiant pastogėje administracines patalpas, stogas nesugriuvo. Kultūros paveldo departamento 2009 m. ataskaitoje nurodyta, kad stogo būklė patenkinama. 2014 m. parengto kapitalinio remonto, įrengiant pastogėje administracines patalpas, techniniame projekte nurodyta, kad iki gaisro būklė buvo patenkinama, o 2011 m. gaisro metu buvo sugadintas stogas tik tarp ašių „1-7“, todėl objektyviai tikslinga buvo remontuoti stogą tarp ašių „1-7“ t. y. 501 kv. m stogo dangos ir stogo konstrukcijų. Todėl iš ieškovės nurodytų 143 042,57 Eur išlaidų viso stogo remontui būtinomis CK 4.82 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme pripažintinos 45 685,76 Eur išlaidos. 

16.       Teismo ekspertizės metu atliktų tyrimų rezultatų analizė parodė, kad minėtame atliktų darbų akte ne visi išvardinti darbai bei jų kiekiai yra skirti gaisro metu sugadintos stogo dalies atstatymui, dauguma darbų priskirtini prie viso pastato stogo remonto ir/ar rekonstrukcijos. Ekspertizės akte nurodyta, kad tiksliai apskaičiuoti tikrąsias statybos išlaidas pagal ekspertui pateiktą medžiagą nėra galimybės. Tačiau teismo ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad viso pastato stogo – 1 200 kv. m remonto su 250 mm apšiltinimu vidutinė rinkos kaina, įskaitant visas išlaidas ir mokesčius, 2015 m. buvo 102 525,72 Eur su 21 proc. PVM; viso pastato stogo remonto be apšiltinimo vidutinė rinkos kaina 2015 m. buvo 83 490,00 Eur su 21 proc. PVM. 

17.       Teismui pripažinus tik 45 685,76 Eur išlaidas būtinomis CK 4.82 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, dėl likusios išlaidų sumos turėjo būti gauti atsakovių arba daugumos patalpų savininkų sutikimai arba įrodyta, kad išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte yra išreikšta nuomonė, o ne privalomas nurodymas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pastato patalpų savininkai sutiko atlikti viso stogo remonto darbus jų sąskaita, pritarė numatomai darbų apimčiai, darbų sąmatai ir rangovo parinkimui.

18.       Ekspertizės metu nustatyta, kad 2015 m. pastate atlikti statybos darbai, dėl kurių pastato palėpėje atsirado naujos (papildomos) patalpos – butai, dėl to bendras pastato plotas padidėjo apie 16 proc., pastato tūris – apie 28 proc., o užstatymo plotas liko nepakitęs,  t. y. atliktas pastato viso stogo rekonstravimas, kurio metu pastato mansardoje buvo įrengti butai. Nors ieškovė statybos darbus, akivaizdžiai susijusius tik su butų įrengimu, į atliktų darbų aktą nėra įtraukusi, tačiau ekspertizės metu atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad ne visi minėtame akte išvardinti darbai bei jų kiekiai yra skirti tik gaisro metu sugadintos stogo dalies atstatymui, dauguma darbų priskirtini prie viso pastato stogo remonto ir/ar rekonstrukcijos. Ieškovės vadovas paaiškino, kad patalpų nurodytame pastate neturi, jos parduotos. Sutiktina su eksperto išvada, kad pagrindinis pastato stogo kapitalinio remonto, o vėliau ir rekonstrukcijos, tikslas buvo ne avarinės stogo būkles likvidavimas, bet tai deklaruojant faktiškai atlikti statybos darbus, kurių galutinis rezultatas leido ženkliai padidinti palėpės patalpų vertę, didinant palėpes patalpų plotą, estetinį vaizdą, energinį efektyvumą, pritaikant jas komercinei veiklai ir pan. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad visi kiti bendrasavininkai, išskyrus atsakoves, su ieškove yra atsiskaitę – ir sumokėję 120 665,16 Eur. Tai reiškia, kad ieškovei yra sumokėta netgi daugiau, nei viso stogo remonto su apšiltinimu išlaidos – 102 525,72 Eur.   

19.       Trečiojo asmens UAB „Statybų dakaras“ užsakymu MB „K. studio“ 2014 m. parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant pastogėje administracines patalpas, techninį projektą. Iš 2014 m. vasario 11 d. statybos remonto darbų sutarties matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Statybų dakaras“ užsakė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbus – stogo ir fasadinio tinko avarinės grėsmės pašalinimas. Darbus pagal minėtą sutartį įsipareigojo atlikti ieškovė UAB „Baubilas“. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 8 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141208-01209, kuriuo statytojui UAB „Statybų dakaras“ suteikė teisę atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, pastogėje įrengiant administracines patalpas pagal projektuotojo A. K. projektą. Iš 2015 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad darbų vertė yra 26 065,80 Eur. Ieškovės vadovas nurodė, kad buvusi patalpų savininkė UAB „Statybų dakaras“ ieškovei už atliktus darbus perleido palėpės patalpas. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. balandžio 21 d. skolos padengimo sutartis, kuria UAB „Statybų dakaras“, siekdama padengti 26 065,80 Eur skolinį įsipareigojimą, perdavė, o ieškovė priėmė 63/100 dalį negyvenamosios patalpos – pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad 26 065,80 Eur vertės stogo remonto būtinuosius darbus atliko ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Statybų dakaras“. Ieškovės vadovas nurodė, kad 26 065,80 Eur suma už UAB „Statybų dakaras“ atliktus stogo remonto darbus į bendrą sąmatą įtraukta nebuvo, taip pat nebuvo įtraukti patalpų savininkai Ch..  

20.       Ieškovė 2015 m. gegužės 19 d. atsakovei L. A. išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą, o 2015 m. gruodžio 22 d. – PVM sąskaitą faktūrą serija BA Nr. 000993 10 809,79 Eur sumai. Kultūros paveldo departamentas prie Kauno m. savivaldybės tik 2015 m. spalio mėn. ieškovei išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14-K)2K-1391 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, įrengiant patalpas pastogėje. Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius tik 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „Baubilas“ išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-1068 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, įrengiant patalpas pastogėje. UAB „Baubilas“ užsakymu 2016 m. MB „K. studio“ parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, įrengiant pastogėje gyvenamąsias patalpas – butus, techninį projektą. UAB „Baubilas“ direktorius G. L. 2016 m. vasario 1 d. įsakymu patvirtino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, įrengiant pastogėje butus, projektą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 23 d. UAB „Baubilas“ išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-160523-00198 atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, įrengiant pastogėje butus pagal projektuotojo MB „K. studio“ parengtą statinio projektą, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo 2015 m. sudaryti stogo remonto ataskaitą ir remonto išlaidas paskirstyti patalpų savininkams, 2015 m. gegužės 19 d. išrašydama išankstinio apmokėjimo sąskaitą  atsakovei L. A., o 2016 m. gegužės 30 d. – atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai 11 819,15 Eur sumai už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus, nes byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė atliko stogo remonto darbus, kuriuos reikalauja apmokėti, t. y. ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolių. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.   

III.       Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21.       Ieškovė UAB „Baubilas“ apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovus dėl stogo remonto išlaidų atlyginimo ir neatsižvelgė į ieškovės atstovo paaiškinimus, kad į atliktų darbų akte bei sąmatoje nurodytą 143 042,59 Eur išlaidų sumą trečiojo asmens UAB „Statybų dakaras“ ieškovei kaip rangovei už skolą 2015 m. balandžio 21 d. perleistos pastato – palėpės dalies vertė (26 065,80 Eur) nebuvo įtraukta. Įrodymai apie ieškovės ir trečiojo asmens sutartinius santykius nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė neįrodė vykdžiusi būtinuosius stogo remonto darbus. Be to, faktiškai būtinųjų stogo remonto darbų buvo atlikta už kur kas didesnę sumą, o UAB „Statybų dakaras“ atlikti darbai sudaro tik dalį visų atliktų darbų. Ieškovė stogo remonto darbus vykdė savo pastangomis ir kaštais, tačiau tuo pačiu metu įgyvendino keletą statybos projektų, darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis, dirbo keliuose objektuose, darbams atlikti buvo naudojamos medžiagos, įsigytos anksčiau ar gautos barteriu, todėl ieškovė neturėjo galimybės pateikti tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių atliktų būtinųjų darbų vertę bei faktą, kad darbai buvo vykdomi būtent ieškovės. Kiti patalpų savininkai apmokėjo darbus, tuo pripažindami faktą, kad darbai buvo vykdyti ieškovės. Net ir nesant tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ginčo darbus atliko ieškovė, šį faktą (netiesiogiai) patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įskaitant pačios atsakovės L. A. konkliudentinius veiksmus, sumokant ieškovei dalį jos pateiktoje sąskaitoje nurodytos išlaidų sumos. Teismas netinkamai ištyrė ir vertino bylos aplinkybes. Atmetus ieškinį, atsakovės nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, o tokia bylos baigtis nesuderinama su teisingumo principu.

1.2.                      Teismas netinkamai nustatė būtinųjų stogo remonto darbų mastą ir jų vertę, nepagrįstai būtinosiomis stogo remonto išlaidomis pripažinęs tik 45 685,76 Eur sumą. Nesutiktina, kad būtinosioms išlaidoms priskirtini tik išdegusios stogo dalies remontą apimantys kaštai, o likusios stogo dalies kapitalinio remonto darbai CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme nevertintini, kaip būtinosios priemonės pašalinant grėsmę ar siekiant išvengti žalos bendrojo naudojimo objektui – pastato stogui. Tokia išvada prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina, kad grėsmė bendraturčiams patirti žalą kilo dėl viso stogo. Įvertinus, kad nuo 2006 m. iki 2014 m. stogo kapitalinio remonto darbai nebuvo atliekami, ir atsižvelgus, jog 2007 m. patys atsakovai prašė atlikti viso stogo, o ne jo dalies, kapitalinį remontą, bei kad remontuoti tik dalies stogo kultūros paveldo objektams priskiriamame ginčo pastate nebuvo galima, 2006 m. užfiksuota stogo avarinė būklė nebuvo pašalinta, remontuotinas plotas, šalinant avarinę būseną, apėmė visą stogo plotą. Spręsdamas, kad nebuvo būtinybės šalinant grėsmę remontuoti viso stogo, teismas vadovavosi išimtinai 2019 m. birželio 18 d. teismo ekspertizės išvada, neatsižvelgdamas, kad ji dalyje dėl būtinųjų stogo kapitalinio remonto darbų apimties prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, ypatingai – UAB „Įraža“ 2006 m. rugsėjo 6 d. statinio techninės būklės tyrimo aktui. Teismas sprendimą priėmė neobjektyviai išnagrinėjęs byloje įrodinėtas aplinkybes, nepašalinęs tarp bylos įrodymų kilusių prieštaravimų, tuo pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko bylą išsprendė neteisingai. Pastato viso stogo konstrukcijų avarinė būklė yra susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pastato patalpų bendrasavininkiams, įskaitant atsakoves, kyla pareiga atlyginti minėtų trūkumų šalinimui patirtas viso stogo ploto kapitalinio remonto išlaidas. Kitų patalpų bendrasavininkių ieškovui sumokėtos jų valdomo ploto daliai tenkančios remonto išlaidos (jų dalis) nešalina atsakovams, kaip pastato patalpų bendrasavininkiams, CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kylančios atsakomybės proporcingai prisidėti prie žalos ir (arba) grėsmės bendro naudojimo objektui šalinimo.

22.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. A. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

2.1.                      Ieškovė neįrodė, kad būtent ji atliko stogo remonto darbus bei patyrė su stogo remontu susijusias išlaidas. Teismas šias aplinkybes įvertino teisingai, išsamiai išanalizavo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų dakaras“ teisinių santykių seką. Byloje surinkti duomenys rodo, kad stogo remonto darbus užsakė UAB „Statybų dakaras“, o juos kaip rangovas atliko UAB „Baubilas“. Teismas teisingai vertino šią ginčo dalį. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakoves.

2.2.                      Ekspertizės akte bei teismo sprendime nurodyta 45 685,76 Eur suma yra su įskaičiuotu PVM. Net jei svarstyti šios sumos paskirstymą bendraturčiams, ji turėtų būti proporcingai dalinama atėmus PVM. Kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl teoriškai galima būtinųjų stogo remonto darbų vertė turėtų būti 37 756,83 Eur. Eksperto nustatyta būtinųjų stogo remonto darbų vertė (37 756,83 Eur be PVM) yra vienintelis specialisto skaičiavimais pagrįstas rodiklis, apibūdinantis tokių darbų vertę pinigais. Ieškovės teikiami skaičiai neturi jokio objektyvaus pagrindimo, juos paneigia byloje atliktos ekspertizės išvados. UAB „Įraža“ 2006 m. rugsėjo 8 d. Statinio techninės būklės tyrimo akte nėra įvardijama, kad būtent visas pastato stogas yra avarinės būklės. Be to, šis aktas surašytas 2006 metais, tuo tarpu stogo remonto darbai buvo atliekami 2014 metais. Teismas teisingai vertino, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius pateikė nuomonę, o ne privalomą nurodymą ar techninę sąlygą remonto/rekonstrukcijos darbams atlikti. Remontuojant tik dalį stogo, nėra būtina ją įrenginėti naudojant kitokią stogo dangą. Ieškovė nepagrindė būtinybės remontuoti visą pastato stogą, o ne tik nudegusią jo dalį. Ieškovė nėra nuosekli ir konkreti dėl jos patirtų išlaidų dydžio. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas, teismas pasisakė visais esminiais ginčo klausimais, įrodymus vertino visapusiškai ir priėmė teisingą sprendimą.    

23.       Trečiasis asmuo V. C. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1.                      Stogo remonto būtinuosius darbus, kurių vertė 26 065,80 Eur, atliko ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Statybų dakaras“, todėl teismas pagrįstai konstatavo ieškovo netinkamumą. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo 2015 m. sudaryti stogo remontą ataskaitą ir paskirstyti stogo remonto išlaidas tarp patalpų savininkų, nes byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė atliko stogo remonto darbus, kuriuos reikalauja apmokėti. 

3.2.                      Iš ieškovės nurodytų 143 042,57 Eur išlaidų viso stogo remontui būtinomis CK 4.82 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme pripažintinos 45 685,76 Eur išlaidos. Teismo ekspertizės metu atliktų tyrimų rezultatų analizė parodė, kad atliktų darbų akte ne visi išvardinti darbai bei jų kiekiai yra skirti gaisro metu sugadintos stogo dalies atstatymui, dauguma darbų priskirtini prie viso pastato stogo remonto ir/ar rekonstrukcijos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pastato patalpų savininkai sutiko atlikti viso stogo remonto darbus jų sąskaita. Trečiasis asmuo V. C. savo stogo dalį užsidengė pati savo lėšomis. Teismas tinkamai vertino rašytinius įrodymus.

24.       Atsakovė Lietuvos tautodailininkų sąjunga atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, jog stogo remonto būtinuosius darbus, kurių vertė 26 065,80 Eur, atliko ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Statybų dakaras“. Byloje nėra pateikta duomenų, jog UAB „Statybų dakaras“ būtų perleidęs ieškovei teisę, vadovaujantis CK 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatomis, reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitų bendraturčių, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti išlaidų, kurias patyrė ne ji, o UAB „Statybų dakaras“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog po UAB „Statybų dakaras“ užsakymu 2014 m. vasario 11 d. sutartyje nurodytų darbų įvykdymo liko neatliktų darbų, kuriuos buvo būtina atlikti, siekiant išvengti žalos ar pašalinti grėsmę pastato stogui, kuriuos atliko ieškovė. Kadangi, remiantis CK 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gali būti atlyginamos tik faktiškai patirtos išlaidos – išleistos lėšos, ieškovė siekdama atlyginimo turėjo įrodyti, kad šias išlaidas patyrė. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog ieškovė reikalavimus (sąskaitas) apmokėti išlaidas pateikė kur kas anksčiau, nei buvo gauti specialieji paveldosaugos ir architektūros reikalavimai, parengtas rekonstrukcijos įrengiant pastogėje gyvenamąsias patalpas – butus techninis projektas ir gautas statybos leidimas atlikti pastato rekonstrukciją, įrengiant pastogėje butus. Teikdama išankstinio mokėjimo sąskaitas bendraturčiams, ieškovė faktiškai dar nebuvo atlikusi jokių darbų ir patyrusi išlaidų. Kadangi ieškovė neįrodė patyrusi išlaidas, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė stogui, teismas pagrįstai ir teisėtai jos ieškinio netenkino. Priteisus ieškovei atlyginimą išlaidų, kurių ji faktiškai nepatyrė, ieškovė nepagrįstai praturtėtų.

4.2.                      Teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis. Stogo būklė buvo patenkinama, išskyrus tą dalį, kuri 2011 metais buvo sugadinta gaisro. Vien faktas, jog nuo 2006 iki 2014 metų jokie stogo remonto darbai nebuvo vykdomi, patvirtina, kad stogas nebuvo tokios būklės, kuri reikalavo skubaus ir neišvengiamo jo remonto. Ieškovė apeliaciniame skunde be pagrindo UAB „Įrąža“ 2006 m. rugsėjo 8 d. Statinio techninės būklės tyrimo aktui Nr. 06-09/01-2 teikia didesnę įrodomąją reikšmę nei kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovių 2007 m. teikti prašymai Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui dėl pastato kapitalinio remonto nereiškia, jog tuo metu iš tikrųjų buvo būtina remontuoti visą stogą. Atsakovės neturi specialių žinių, kad galėtų kompetentingai įvertinti statinio būklę ir priimti sprendimą dėl jo remonto darbų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, poreikio bei šių darbų apimties. Kultūros paveldo departamento 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikta nuomonė dėl ydingo dalies stogo dangos keitimo, pastato estetinį vaizdą gadinančios praktikos kultūros paveldo objektuose nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taigi neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo draudžiama keisti tik dalį stogo. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

26.       Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų stogo remonto darbų, ir keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas.

27.       Byloje nustatyta, kad pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 13 d. buvo 17 patalpų, iš jų 1 gyvenamoji patalpa, priklausanti S. C. ir 16 negyvenamosios paskirties patalpų. Atsakovei L. A. nuosavybės teise priklauso 145,29 kv. m ploto paslaugų – prekybos paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai nuosavybės teise priklauso 164,77 kv. m ploto prekybos paskirties negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini).      

28.       Iš UAB „Įraža“ 2006 m. rugsėjo 8 d. statinio techninės būklės akto matyti Nr. 06-09/01-2, kad dalis pastato 1B2/p (duomenys neskelbtini) konstrukcijų (dalis tarpaukštinės perdangos sijų, pastogės perdanga, stogo konstrukcijos) neatitinka LR Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto Esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų, pastogės perdangos ir stogo laikančių konstrukcijų būklė yra saugos prasme ribinė, gresia jų griūtis. Pastato rekonstrukcija pagal pateiktus projektinius siūlymus yra galima. Atsakovės L. A. (2007 m. liepos 14 d.) ir Lietuvos tautodailininkų sąjunga (2007 m. liepos 23 d.) kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamos atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą dėl perdangų ir stogo avarinės būklės, iki 2011 m. prašymas nebuvo tenkintas.

29.       Pastate 2011 m. spalio 17 d. buvo kilęs gaisras, kurio metu sudegė dalis pastato stogo ir perdangos virš pirmos laiptinės. Iš byloje pateikto pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo, įvykusio 2011 m. gruodžio 5 d. protokolo, matyti, jog buvo nutarta suderinti sudegusio stogo būtinumo planą, ir iki 2011 m. gruodžio 12 d. visi bendraturčiai turi pateikti stogo dengimo sąmatą. Susirinkime dalyvavo ir atsakovės L. A. bei Lietuvos tautodailininkų sąjungos atstovas. 2011 m. gruodžio 12 d. įvykusiame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl stogo projektavimo ir nuspręsta užsakyti stogo projektavimo ir pastato atskyrimo brėžinius; suderinimus atlieka Ž. R. projektavimo biuras; kuruoja G. L.. Susirinkime taip pat dalyvavo L. A.. Atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos atstovė l. M. 2014 m. liepos mėnesį pasirašė sutikimą, jog būtų atliekama pastato pastogės stogo rekonstrukcija.   

30.       UAB „Statybų dakaras“ užsakymu 2014 m. MB „K. studio“ parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto įrengiant pastogėje administracines patalpas techninį projektą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 8 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141208-01209, kuriuo statytojui UAB „Statybų dakaras“ suteikė teisę atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą įrengiant pastogėje administracines patalpas pagal projektuotojo A. K. projektą.  

Dėl ieškovės reikalavimo teisės 

31.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakoves, kadangi byloje nepateikti įrodymai, jog ieškovė atliko stogo remonto darbus už kuriuos reikalauja apmokėjimo.

32.       Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 13 d. pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų dalis (63/100 dalys), priklausė ieškovei, šią nuosavybę ji įgijo už skolą iš trečiojo asmens UAB „Statybų dakaras“. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2015 m. balandžio 21 d. skolos padengimo sutartis.  

33.       Iš byloje pateiktos 2014 m. vasario 11 d. statybos remonto darbų sutarties Nr. 20140211/1 nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Statybų dakaras“ su ieškove UAB „Baubilas“ sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos remonto darbų sutartį (sutarties objektas – tvarkybos darbai (stogo ir fasadinio tinko avarinės grėsmės pašalinimas). Kultūros paveldo departamentas prie Kauno m. savivaldybės 2015 m. spalio mėn. išdavė UAB „Baubilas“ specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14-K)2K-1391 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui įrengiant patalpas pastogėje. Kauno m. savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. išdavė UAB „Baubilas“ specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-1068 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui įrengiant patalpas pastogėje.   

34.       MB „K. studio“ 2016 m., UAB „Baubilas“ užsakymu parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos įrengiant pastogėje gyvenamąsias patalpas – butus techninį projektą, kurį patvirtino UAB „Baubilas“ direktorius 2016 m. vasario 1 d. įsakymu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 23 d. išdavė UAB „Baubilas“ statybos leidimą Nr. LNS-21-160523-00198 atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją įrengiant pastogėje butus pagal projektuotojo MB „K. studio“ parengtą statinio projektą.  

35.       Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir nelogiška pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ne ieškovė, o buvusi patalpų savininkė UAB „Statybų dakaras“ atliko 26 065,80 Eur vertės stogo remonto būtinuosius darbus ir už atliktus darbus perleido ieškovei palėpės patalpas. Tokia teismo išvada reikštų, jog ieškovės skolininkė UAB „Statybų dakaras“ pati atliko darbus už 26 065,08 Eur skolą (darbus, kurių ieškovė neatliko) ir dar perleido ieškovei 63/100 dalis pastogės patalpų.

36.       Priešingai, byloje pateikti įrodymai – 2015 m. balandžio 13 d. PVM sąskaita – faktūra BA Nr. 00931, kurioje nurodytas pirkėjas – UAB „Statybų dakaras“, turintis mokėti už atliktus darbus (duomenys neskelbtini), 26 065,08 Eur, sąskaita pasirašyta UAB „Statybų dakaras“ direktoriaus M. L., bei 2015 m. balandžio 21 d. skolos padengimo sutartis – leidžia daryti išvadą, jog darbus 26 065,08 Eur sumai taip pat atliko ieškovė. Byloje nėra pateikta kitokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, o taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes, jog būtent ieškovė, suremontavo pastato stogą vykdydama pastato rekonstrukciją. Ieškovės nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina 2014 m. vasario 11 d. statybos remonto darbų sutartis Nr. 20140211/1, kiti statybą leidžiantys dokumentai, atliktų darbų aktas, sąmata, kurie byloje nebuvo paneigti kitais leistinais įrodymais.

37.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2015 m. visus su statyba susijusius dokumentus tvarkė ieškovė UAB „Baubilas“, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji atliko darbus, todėl neturėjo teisinio pagrindo 2015 m. sudaryti stogo remonto darbų ataskaitą, ir neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. 

Dėl nuostolių atlyginimo

38.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, taip pat nurodė, jog teismas netinkamai nustatė būtinųjų stogo remonto darbų mastą ir jų vertę, nepagrįstai pripažindamas būtinosiomis stogo remonto išlaidomis tik išdegusios stogo dalies remonto kaštus – 45 685,76 Eur sumą.

39.       CK 4.82

40.       Ieškovė UAB „Baubilas“ savo reikalavimą grindė į bylą pateiktu atliktų darbų aktu ir sąmata, kuriuose nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai įkainuoti 143 042,57 Eur su PVM suma (118 217,00 Eur be PVM). Pagal stogo remonto ataskaitą matyti, jog ieškovė paskirstė stogo remonto išlaidas tarp patalpų savininkų, proporcingai nuosavybės teisę turimų patalpų plotui, atsakovei L. A. priskirdama 10 809,79 Eur išlaidų (2015 m. gegužės 19 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita ir 2015 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita – faktūra serija BA Nr. 000993), o atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 11 819,15 Eur išlaidų (2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitos – faktūros serija BA Nr. 001012; 2016 m. liepos 28 d. pretenzija). Atsakovė L. A. 2016 m. sausio 25 d. už stogo remonto darbus pervedė ieškovei 251,49 Eur bei išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad šią sumą apskaičiavo vadovaudamasi J. R. įmonės 2016 m. sausio 6 d. sąmata bei pastato bendru plotu. Tuo tarpu atsakovė Lietuvos tautodailininkų sąjunga 2016 m. rugpjūčio 4 d. paprašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius 2016 m. gegužės 30 d. sąskaitos išrašymą. 

41.       Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti šių rašytinių įrodymų patikimumą, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę. Teismo ekspertizės 2019 m. birželio 18 d. akte konstatuota, jog pastato stogo būklė iki gaisro buvo patenkinama, jis nebuvo kritinės ir/ar avarinės būklės, kurį reikėjo nedelsiant remontuoti, ir pažymėta, jog ekspertizės metu atliktais tyrimais ir skaičiavimais nustatyta, kad, atsižvelgiant į pastato specifiką, tik 45 685,76 Eur iš 143 042,57 Eur (pagal surašytą atliktų darbų aktą) išlaidos objektyviai reikalingos stogo remontui po gaisro. Be to, Kultūros paveldo departamento 2009 m. ataskaitoje nurodyta, kad stogo būklė patenkinama; taip pat ir 2014 m. parengto kapitalinio remonto, įrengiant pastogėje administracines patalpas projekte nurodyta, kad iki gaisro būklė buvo patenkinama.

42.       Ieškovui, reikalaujančiam priteisti stogo remontui patirtų išlaidų atlyginimą, tenka pareiga įrodyti faktiškai patirtų išlaidų dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ieškovė ekspertizės akto neginčijo, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadas, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, padarytai įvertinus ekspertizės aktą, kad tik 45 685,76 Eur suma pripažintina būtinomis viso stogo remonto išlaidomis (CK 4.82 str. 2 d. 1 p.).

43.       Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti.

44.       Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugsėjo 18 d. duomenis, pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas iki kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos buvo 2 124,69 kv. m. Po atlikto kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos bendras pastato plotas padidėjo iki 2 460,84 kv. m (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. liepos 3 d. išrašas). 

45.       Nekilnojamojo turto registro 2016 m. gegužės 13 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovei L. A. nuosavybės teise priklausančių patalpų bendras plotas yra 145,29 kv. m, kas sudaro 5,9 proc. bendro pastato ploto. Tokiu būdu, atsakovė L. A. turėtų padengti 2 695,46 Eur būtinų stogo remonto darbų išlaidų (45 685,76 x 5,9 proc.). Byloje nustatyta, kad atsakovė L. A. ieškovei yra sumokėjusi 251,49 Eur stogo remonto išlaidų, todėl iš jos ieškovei priteistina 2 443,97 Eur (2 695,46 – 251,49) nuostolių atlyginimo.  

46.       Nekilnojamojo turto registro 2016 m. gegužės 13 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai nuosavybės teise priklausančių patalpų bendras plotas yra 164,77 kv. m, kas sudaro 6,7 proc. bendro pastato ploto. Tokiu būdu, atsakovė Lietuvos tautodailininkų sąjunga turėtų padengti 3 060,95 Eur būtinų stogo remonto darbų išlaidų (45685,76 x 6,7 proc.), kurios priteistinos iš atsakovės ieškovei.

47.       Aplinkybės, kad kiti pastato bendraturčiai yra galimai yra sumokėję didesnes sumas už stogo remonto darbus, nepaneigia atsakovių pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti.

48.       Iš atsakovių taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, nurodytų argumentų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies: iš atsakovės L. A. ieškovei UAB „Baubilas“ priteistina 2 443,97 Eur nuostolių atlyginimo, ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjunga turėtų padengti 3 060,95 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinio tenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

51.       Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėjant teisme ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 510,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinius skundus, 2 000,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos, ir 6 434,78 Eur teisinės pagalbos išlaidos (e. bylos T.5, b.l. 178-182; 184-186; T.6, b.l. 142-147), iš viso 9 844,78 Eur.

52.       Atsakovės L. A. įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 6 273,86 Eur. 

53.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės tenkintų ieškinio reikalavimų dalis atsakovės L. A. atžvilgiu sudaro 23,15 proc., ieškovei iš atsakovės L. A. priteistina 2 279,00 Eur (9 844,78 x 23,15 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tuo tarpu, įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų dalį (76,85 proc.), atsakovei L. A. iš ieškovės priteistina 4 821,46 Eur (6 2373,86 x 76,85 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

54.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei L. A. iš ieškovės priteistina 2 542,46 Eur (4 821,46 – 2 279,00) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

55.       Atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais sudaro – 3 855,60 Eur.

56.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės tenkintų ieškinio reikalavimų dalis atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos atžvilgiu sudaro 25,9 proc., ieškovei iš atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos priteistina 2 549,80 Eur (9 844,78 x 25,9 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tuo tarpu, įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų dalį (74,1 proc.), atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai iš ieškovės priteistina 2 856,56 Eur (3 855,00 x 74,1 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

57.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai iš ieškovės priteistina 306,76 Eur (2 856,56 – 2549,80) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

58.       Trečiasis asmuo V. C. turėjo 2 081,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei pateikė įrodymus, patvirtinančius jų apmokėjimą. Trečiasis asmuo dalyvavo atsakovių pusėje, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės tenkintų ieškinio reikalavimų dalis abejų atsakovių atžvilgiu sudaro 49,05 proc. (23,15 + 25,9), o atmestų – 51,95 proc. trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 1 081,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

59.       Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 212,78 Eur, kurios, ieškinį patenkinus iš dalies, priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš ieškovės valstybei priteistina 110,54 Eur, o iš atsakovių po 51,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baubilas“, juridinio asmens kodas 136034087, 2 443,97 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 97 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 443,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 190766761, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baubilas“, juridinio asmens kodas 136034087, 3 060,95 Eur (tris tūkstančių šešiasdešimt eurų 95 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 060,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“, juridinio asmens kodas 136034087, atsakovei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 542,46 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“, juridinio asmens kodas 136034087, atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai, juridinio asmens kodas 190766761, 306,76 Eur (tris šimtus šešis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“, juridinio asmens kodas 136034087, trečiajam asmeniui V. C., asmens kodas 465101700461, 1 081,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“, juridinio asmens kodas 136034087, valstybei 110,54 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 51,12 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 190766761, valstybei 51,12 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Diana Labokaitė