Civilinė byla Nr. e2-2085-991/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00513-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.12.2.; 3.1.7.8.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Klaipėdos miesto rūmų Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant B. Ž., I. P., A. M.,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

atsakovui S. D., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui S. D. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pasodinti želdiniai (pušelės), šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymo) 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 36 straipsnio nuostatomis, pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, ieškovė organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Ieškovė pagal gautą 2017 m. spalio 20 d. D. Z. skundą, susijusį su galimais žemės naudojimo pažeidimais adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 12 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2018 m. sausio 17 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai atsakovas S. D. ir A. R. (A. R.) gretimybėje valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galimai užsodino želdinius, pušaites ir įrengė tvorą. Pažeidimas atitiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 110 straipsnį, patikrinime dalyvavo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas, t. y. 219/439 dalies žemės savininkas atsakovas, kuris patikrinimo metu nurodė, kad perkant žemės sklypo dalį želdiniai buvo pasodinti, tvorą pastatė (įrengė) jis pats. Ieškovė pažymėjo, kad 2018 m. spalio 9 d. atsakovui dėl dalies valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies užgrobimo pastačius tvorą, surašė administracinį nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei skyrė 150 Eur baudą. Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą apie planuojamą pakartotinį patikrinimą dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo. Ieškovė 2019 m. birželio 10 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje, t. y. patikrino ar žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai atsakovas ir A. R. pašalino 2018 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pažeidimus valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikrinimo metu nustatė, kad tvora pašalinta, želdiniai (pušaitės) nepašalinti. Ieškovė nurodė ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje įrengtų želdinių nutraukė administracinio nusižengimo bylą, pagal suformuotą teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nagrinėjamu atveju, gretimybėje žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasodinti želdiniai užima suformuoto valstybinės žemės sklypo dalį, kuria naudojasi atsakovas.

Ieškovės atstovas A. P. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2013 metais įsigijo kotedžą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Perkant žemės sklypo dalį prie kotedžo želdiniai jau buvo pasodinti, o tvora, buvusi valstybinėje žemėje pašalinta 2018 metais.

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad želdinių jis nesodino, kas juos sodino nurodyti negali. Pažymėjo, kad valstybinio žemės sklypo, kuriame yra ginčo želdiniai, dalimi bei minėtais želdiniais nesinaudoja. Tvorą, kuri buvo valstybinėje žemėje, kurią jis pats rekonstravo, iš karto po pažeidimo nustatymo pašalino, taip pat sumokėjo valstybei paskirtą baudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

bylos duomenims nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 218/439 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, 220/439 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurias valstybinės žemės patikėjimo teise valdo ieškovė. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdoje, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo ieškovė.

Pagal VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pagal 2017 m. spalio 20 d. gautą D. Z. skundą, susijusį su galimais žemės naudojimo pažeidimais adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 12 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2018 m. sausio 17 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai atsakovas S. D. ir A. R. už žemės sklypo ribos prie gatvės įrengė želdinius, formuojančius uždarą kontūrą, bei tvorą. Patikrinimo metu dalyvavo atsakovas, kuris paaiškino, kad želdiniai buvo pasodinti jam įsigyjant žemės sklypą, o tvorą pastatė pats. Pažeidimas atitiko ANK 110 straipsnį, todėl 2018 m. spalio 9 d. atsakovui dėl dalies valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies užgrobimo pastačius tvorą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirta 150 Eur bauda.

Ieškovė 2019 m. birželio 10 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje, t. y. patikrino ar žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai atsakovas ir A. R. pašalino 2018 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pažeidimus valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikrinimo metu nustatė, kad tvora pašalinta, želdiniai (pušaitės) nepašalinti.

2018 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje įrengtų želdinių nutraukta administracinio nusižengimo byla.

Bylos nagrinėjimo metu A. R. pašalino dalį želdinių, todėl ieškovė jo atžvilgiu atsisakė ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje civilinė byla buvo nutraukta.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pasodinti želdiniai (pušelės), šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsnio nuostatomis, t. y. reikalauja atsakovą pažalinti teisės pažeidimą, nesusijusį su turto valdymo netekimu.

CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.). 

Esant nurodytai teismų praktikai, matyti, kad ieškovė turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1553-777/2019).

Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Kaip jau minėta, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo ieškovė. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 218/439 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, 220/439 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurias valstybinės žemės patikėjimo teise valdo ieškovė. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo subjektas. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisę reikšti negatorinį ieškinį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. sausio 12 d. atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai atsakovas ir A. R. už žemės sklypo ribos prie gatvės įrengė želdinius, formuojančius uždarą kontūrą, bei tvorą. Prie ieškovės 2018 m. sausio 17 d. surašyto patikrinimo akto pridėtos 4 fotonuotraukos, patvirtinančios nurodytas aplinkybes. Be to, patikrinimo metu dalyvavo pats atsakovas, kuris patikrinimo akte nurodė, jog perkant žemės sklypą augalai buvo, pats pasistatė tvorą. 2018 m. spalio 9 d. atsakovui dėl dalies valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies užgrobimo pastačius tvorą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirta 150 Eur bauda. Ieškovei 2019 m. birželio 10 d. atlikus pakartotinį patikrinimą vietoje nustatyta, kad tvora pašalinta, želdiniai (pušaitės) nepašalinti. Atsakovas teismo posėdyje minėtas aplinkybes patvirtino. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 metais įsigijo kotedžą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įsigijus minėtą nekilnojamąjį turtą, už jam priklausančios žemės sklypo dalies esančiame kitame žemės sklype, esančiame prie gatvės, buvo įrengta tvora ir palei tvorą prie pat gatvės pasodinti želdiniai. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad tvoros, kuri skirtų jam priklausančią žemės sklypo dalį nuo valstybinės žemės sklypo nebuvo, t. y. atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis buvo padidinta valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi. Atsakovas taip pat teismo posėdyje nurodė, kad tvorą jis rekonstravo, o vėliau, kai buvo nustatytas pažeidimas ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis tvorą nugriovė. Atsakovas paaiškino, kad želdinių nepašalino, nes jis jų nesodino, kas juos sodino nurodyti negalėjo. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog želdiniai buvo pasodinti teisėtai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju savininko teisės yra pažeistos.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Pažymėtina, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir atsiliepimo atsikirtimus, leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes, be to, teismas ne kartą siūlė atsakovui spręsti klausimą dėl bylos vedimo per atstovą, t. y. kvalifikuotą teisininką, dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas nebuvo pradėtas, o po pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdis paskirtas kitai datai, suteikiant galimybę atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad jis prašomų pašalinti želdinių nesodino, valstybiniu žemės sklypu nesinaudoja. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jam nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis buvo aptverta tvora ir buvo pasodinti želdiniai iki atsakovas nuosavybės teise įgijo turtą, nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovo pareigos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, kadangi šie pažeidimai buvo nustatyti laikotarpiu, kai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise priklausė atsakovui, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių želdinių pasodinimo momento, be to, atsakovas pripažino, jog nuo minėto žemės sklypo įsigijimo momento iki teisės pažeidimo nustatymo jis buvo apsitvėręs didesnį plotą žemės sklypo, nei jam priklauso, t. y. naudojosi valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, ir tik nustačius teisės pažeidimą atsakovas pašalino tvorą. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas 2018 m. spalio 19 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą dėl savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės su pažeidimu sutiko, pripažino, dėl jo gailėjosi, t. y. iš esmės pripažino, jog neteisėtai naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, jog jis elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, taip pat neįrodė aplinkybės, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikalauti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant joje esančius želdinius.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovas įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pasodinti želdiniai (pušelės), šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui S. D. tenkinti.

Įpareigoti atsakovą S. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pasodinti želdiniai (pušelės), šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. D. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. 

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova