Civilinė byla Nr. 3K-3-187/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.5; 128.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Č. G., J. M. ir A. I.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė nustatyti palikimo priėmimo faktą; nustatyti, kad jos tėvas F. G., miręs 2008 m. kovo 9 d. ir testamentu visą savo turtą palikęs pareiškėjai, priėmė palikimą po savo tėvo M. G. mirties 1993 m. spalio 17 d. Pareiškėja nurodė, kad M. G. priklausė pastatai (duomenys neskelbtini); palikimo priėmimo faktas, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, patvirtinamas tuo, kad pareiškėjos tėvas tvarkė pastatus, dirbo žemę, paveldėjo kitą kilnojamąjį turtą bei namų apyvokos daiktus. Suinteresuoti asmenys Č. G. ir J. M., kurie yra pareiškėjos tėvo brolis ir sesuo, nepriėmė palikimo po M. G. mirties.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas nurodė, kad palikimo priėmimo tikslu prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnis). Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tik jos tėvas F. G. po tėvo M. G. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti; teismas laikė, kad byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, jog F. G., miręs 2008 m. kovo 9 d., po tėvo M. G. mirties 1993 m. spalio 17 d. priėmė palikimą, t. y. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius, namų apyvokos ir asmeninius daiktus, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Č. G. ir J. M. apeliacinį skundą, panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą, apeliacinį skundą tenkino ir 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos O. P. pareiškimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pareiškimui išnagrinėti taikytinos 1964 m. CK paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalį (2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis) palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti nustatytus aktyvius veiksmus: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kai įpėdinis faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, jis nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kolegija akcentavo, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė yra tai, jog asmuo tokiu atveju turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Taigi šioje byloje pareiškėja turėjo įrodyti, kad jos tėvas, kaip įpėdinis, po tėvo M. G. mirties 1993 m. spalio 17 d. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad tik vienas F. G. po tėvo M. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti; tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta, neįvertinus bylos įrodymų apie tai, kad pareiškėjos tėvas F. G. su šeima gyveno viename name su M. ir R. G., bet šie naudojosi mažesne, nei F. G. šeima, namo dalimi; Č. G. ir J. M. po tėvo M. G. mirties užrakino tą namo dalį, kurioje šis gyveno, papjovė karvę, išsivežė skerdieną ir visus tėvui priklausiusius daiktus; tuo tarpu F. G. išardė spynas ir ėmė tvarkytis tėvų namo dalyje. Kolegija taip pat pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 4 d. sprendimu M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 11 ha žemės; iš žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų matyti, kad F. G. kartu su Č. G. dalyvavo, kai jiems buvo paženklinti sklypai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė (pareiškėja) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Dėl netinkamo 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų palikimo priėmimo faktui pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą nustatyti vertinimo. Faktai, kad pareiškėjos tėvas F. G., gyvenęs kartu su savo tėvu, po jo mirties liko toliau gyventi name, prižiūrėjo ūkį, dirbo žemę, remontavo pastatus ir mokėjo mokesčius, reiškia, kad jis palikimą priėmė, pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 578 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiau nurodyti įpėdinio veiksmai yra pakankami palikimo priėmimo faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismo priešinga išvada yra nepagrįsta dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neatitinka 1964 m. CK 578 straipsnio 1 dalies turinio ir nepagrindžia išvados dėl kitų įpėdinių aktyvių veiksmų, nes šie apskritai nesilankė tėviškėje, nedirbo žemės, neprižiūrėjo ūkio, nemokėjo mokesčių, neteikė lėšų statiniams remontuoti, t. y. jie neatliko teisiškai reikšmingų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta aplinkybė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo M. G. valdytą žemę yra savarankiškas specialiojo įstatymo reglamentuojamas veiksmas, todėl jis kolegijos neteisingai įvertintas kaip įpėdinio valios priimti palikimą įgyvendinimas. Teismų praktikoje nelaikoma, kad daiktų paėmimas, jeigu įpėdinis nesirūpina palikimu, jo netvarko, neprižiūri, nemoka mokesčių, nedalyvauja kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, kurie sudaro palikimą, yra palikimo priėmimas; šiuo aspektu kitų įpėdinių apeliacinės instancijos teismo nutartyje akcentuoti veiksmai (užrakino namus, išsivežė daiktus ir kt.) nelaikytini aktyviais, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, todėl nereiškia, jog ir jie priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; kt.).
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys Č. G. ir J. M. prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jie nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino įrodymų visumą ir teisingai sprendė dėl prašomo nustatyti fakto nepagrįstumo; nors kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, tačiau konkrečiai nenurodo teisės normų. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad atskirų liudytojų parodymai, kuriais nepagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas prašomam faktui nustatyti, negali būti laikomi tinkamais įrodymais vien dėl to, jog juose nurodomas kitas, nei byloje faktui nustatyti reikšmingas, laikotarpis ir jo metu vykę įvykiai. Pavyzdžiui, liudytojas A. A. liudijo apie tuos laikus, kai dar buvo gyvas M. G., todėl tuo metu pareiškėjos tėvo F. G. teikta pagalba tėvui vertintina kaip natūralūs tėvo ir vaiko santykiai, kurie negalėjo daryti įtakos paveldėjimo santykių teisiniam atsiradimo pagrindui; arba liudytojo K. A. B. parodymai apie 1973 m. vykusius įvykius, kai F. G. pardavė statinius ir už gautas lėšas remontavo savo pastatus, taip pat nelaikytini tinkamais įrodymais šioje byloje, nes nurodoma apie įvykius, kurie vyko 20 m. iki M. G. mirties. Liudytojo V. C. parodymai apie tai, kad F. G. prižiūrėjo namus ir ūkį, neatitinka tikrovės, nes iš tikrųjų jis rūpinosi tik ta namo dalimi, kurioje gyveno; baimindamasis, kad namas nesugriūtų, jis suremontavo ir tą namo pamatų dalį, ant kurių stovėjo tėvų namo dalis. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino suinteresuotų asmenų veiksmus kaip valios priimti palikimą išraišką. Vien ta aplinkybė, kad F. G. liko gyventi tėvų namuose, savaime nereiškia palikimo priėmimo; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog jis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Suinteresuoti asmenys išvyko gyventi kitur, nors jie kartu su broliu ir tėvais gyveno tėvų name, tačiau tai nereiškia, jog likęs gyventi F. G. po tėvų mirties įgijo daugiau teisių paveldėti, nei išvykę brolis ir sesuo. Vadinasi, asmuo, kuris grindžia savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, kurie išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino, kad dėl suinteresuoto asmens Č. G. aktyvių veiksmų buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, todėl šis kartu su F. G. yra lygiaverčiai paveldėtojai pagal įstatymą. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos nuostatų paveldėjimo bylose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų palikimo priėmimo faktui pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą nustatyti vertinimo
Byloje nustatyta, kad po M. G. mirties 1993 m. balandžio 17 d. jam priklausiusiame name liko gyventi kartu su juo name gyvenęs sūnus F. G., kasatorės tėvas. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai laikė, kad nagrinėjamoje byloje palikimo, atsiradusio 1993 m. balandžio 17 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. CK normos.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad F. G. po tėvo M. G. mirties 1993 m. balandžio 17 d. pasiliko gyventi tėvui priklausiusiame name ir jį valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, remontavo, dalyvavo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas, kaip šiuo atveju – namo dalies užrakinimas, dalies tėvų daiktų paėmimas – reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo).
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalies turinio ir nepagrindžia išvados byloje dėl kitų įpėdinių aktyvių veiksmų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė 1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, neteisingai aiškino ir taikė palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl faktinio palikimo priėmimo po M. G. mirties; dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 55,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant pareiškėjos kasacinį skundą, naikinant apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuotų asmenų Č. G., J. M. ir A. I. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą.
Priteisti iš Č. G., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 18,63 Lt (aštuoniolika litų 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys