Civilinė byla Nr. 3K-3-108-469/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04871-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.2; 3.5.26
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – J. J., A. A. ir R. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, ir įtvirtinančių antstolio reikalavimų privalomumą bei baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė teismo skirti UAB „Jutana“ vadovui J. J. baudą arba areštą už antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymą.
3. Nurodė, kad vykdo Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės vykdomąjį įrašą dėl 10 062 Lt (2914,16 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo A. A. naudai (vykdomoji byla Nr. 0133/12/00268). Antstolė 2017 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Šis patvarkymas buvo įteiktas skolininko R. J. darbdavei UAB „Jutana“, tačiau ji nevykdė išskaitų iš R. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos ar arešto skyrimo UAB „Jutana“ vadovui J. J..
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, skyrė J. J. 40 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00268 nevykdymo dieną.
5. Iš registruotų siuntų įteikimo pranešimo teismas nustatė, kad antstolės A. Kvaraciejienės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas UAB „Jutana“ įteiktas 2017 m. gegužės 30 d., tai padaryta tinkamai. Patvarkyme nurodyta jo vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės bei skolininko darbdavės pareigos antstoliui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2009 m. spalio 19 d. UAB „Jutana“ vadovas yra J. J. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Jutana“ įvykdė ar vykdo išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, kad J. J. ėmėsi veiksmų, pavesdamas antstolės patvarkymo vykdymo veiksmus pavaldžiam asmeniui, arba pateikė antstolei informaciją apie priežastis, dėl kurių objektyviai negali laiku vykdyti išieškojimo.
6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad UAB „Jutana“ vadovas J. J., be svarbių priežasčių nevykdydamas antstolės patvarkymo, apsunkino vykdomojo dokumento įvykdymą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Teismas, atsižvelgdamas į išieškojimo neįvykdymo trukmę, į tai, kad antstolės įpareigojimas nėra sudėtingas, neapsunkina įmonės vadovo veiklos, nereikalauja didesnių fizinių ar finansinių sąnaudų, taip pat į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už antstolio reikalavimų nevykdymą šis asmuo baudžiamas ne pirmą kartą, konstatavo, jog yra pagrindas skirti R. J. baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną (CPK 734 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad prevencinius baudos tikslus atitinka 40 Eur dydžio bauda (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).
7. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas suinteresuoto asmens argumentus, kad apie antstolės patvarkymą jam nebuvo žinoma (nebuvo tinkamai pranešta), nustatė, jog antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas 2017 m. gegužės 30 d. buvo išsiųstas UAB „Jutana“ ir 2017 m. gegužės 31 d. įteiktas S. J. Teismas nurodė, kad J. J. argumentas, jog S. J. nedirba UAB „Jutana“, nepagrįstas jokiais įrodymais, pažymėjo, kad korespondenciją priėmusio asmens pavardė teikia pagrindą daryti išvadą, jog jis (S. J.) yra susijęs su UAB „Jutana“ vadovu J. J. giminystės (svainystės) ryšiais.
9. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas buvo išsiųstas UAB „Jutana“ buveinės adresu: Naujoji g. 124, Alytus; Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, šis bendrovės buveinės adresas nebuvo keičiamas nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre 2009 m. spalio 19 d. Teismas padarė išvadą, kad J. J. (bendrovės vadovas), teigdamas, jog bendrovė 2017 m. nevykdė veiklos savo buveinės adresu, turėjo pareigą išviešinti (atskleisti) kitą adresą, kad būtų sudarytos sąlygos priimti bendrovei adresuotą korespondenciją, tačiau tokios pareigos nevykdė, jokių įrodymų, kad bendrovė buveinės adresu faktiškai veiklos nevykdė, nepateikė. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, teismas pripažino, kad antstolė A. Kvaraciejienė pagrįstai patvarkymą dėl skolos išieškojimo siuntė UAB „Jutana“ buveinės adresu, šis patvarkymas J. J. buvo įteiktas tinkamai.
10. Teismas sprendė, kad J. J. apie patvarkymą ir jame nustatytą įpareigojimą atlikti išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio tapo žinoma 2017 m. gegužės 31 d., todėl konstatavo, kad suinteresuoto asmens argumentas, jog skolininkas R. J. 2017 m. lapkričio 15 d. buvo atleistas iš pareigų ir UAB „Jutana“ nebedirba, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. J. J. turėjo pareigą vykdyti antstolės įpareigojimą nuo sužinojimo apie jo priėmimą dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki skolininko R. J. atleidimo iš darbo dienos (t. y. 2017 m. lapkričio 15 d.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas R. J. buvo atleistas iš darbo vieną dieną prieš paskirtą teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos UAB „Jutana“ vadovui paskyrimo, o UAB „Jutana“ vadovas J. J. apie minėtą teismo posėdį buvo informuotas jam asmeniškai (pasirašytinai) įteiktu teismo šaukimu.
11. Teismas pažymėjo, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 16 d. 10.30 val., J. J. apie teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, nei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nei argumentų dėl antstolės įpareigojimo vykdymo (negalėjimo vykdyti) ir baudos jam (ne)skyrimo nepateikė, pirmosios instancijos teismo nutartis skirti J. J. baudą įteikta jam asmeniškai (pasirašytinai), dėl šios nutarties jis pateikė atskirąjį skundą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis ir jo teisė būti išklausytam nebuvo apribota.
12. Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 585 straipsniu, 733 straipsnio 1 dalimi, antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymo pagrindu jame nustatyta tvarka privalėjo būti atliktos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio. J. J. nepateikė duomenų, kad UAB „Jutana“ tinkamai vykdė antstolės įpareigojimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog jis pateikė antstolei informaciją apie priežastis, dėl kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad skolininko darbdavė (jos vadovas) ne tik neatliko išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jų nepervedė antstolei, bet ir nebendradarbiavo su antstole, neinformavo jos apie priežastis, dėl kurių negalėjo įvykdyti patvarkymo reikalavimų. Tai konstatavęs, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad bauda J. J. buvo paskirta nepagrįstai.
13. Kadangi byloje buvo sprendžiamas J. J. skirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tai teismas nevertino atskirojo skundo argumentų, susijusių su šios baudos išieškojimu, nurodė, kad laikotarpis, už kurį J. J. turi būti skaičiuojama bauda, bus nustatomas jos išieškojimo procese, t. y. vykdomojoje byloje.
14. Teismas pažymėjo, kad CPK 585 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti prašymo dėl baudos skyrimo pagrindą ir nustatyti skiriamos baudos dydį; teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad J. J. paskirta bauda nėra maksimali ir sudaro tik 13,33 proc. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus baudos dydžio, J. J. antstolės įpareigojimų nevykdė gana ilgą laikotarpį (5,5 mėn.), ignoravo savo pareigą, nebendradarbiavo su antstole ir nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių nevykdė jos įpareigojimo, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad bauda už analogiškų įpareigojimų nevykdymą šiam asmeniui skiriama jau ne pirmą kartą. J. J. taip pat nepateikė įrodymų, kad paskirta bauda dėl jo turtinės padėties, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jam yra nepakeliama našta ir sukels itin neigiamų finansinių pasekmių ar labai didelę žalą. Dėl to teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną suinteresuotas asmuo neturėjo jokių galimybių ją vykdyti, nes iki nutarties priėmimo buvo nutraukta su R. J. (skolininku vykdomojoje byloje) sudaryta darbo sutartis, taigi išnyko darbdavio pareiga atlikti išskaitas iš darbuotojo (skolininko) darbo užmokesčio. Teismas privalėjo patikrinti antstolės pareiškimo pagrįstumą ir palikti jį nenagrinėtą dėl pasibaigusių darbo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs objektyvius duomenis apie tai, kad J. J. neturėjo jokios pareigos atlikti išskaitas iš jo vadovaujamoje bendrovėje nebedirbančio darbuotojo, turėjo išspręsti klausimą iš esmės. Tačiau teismai nesiaiškino antstolės pareiškimo turinio, nevertino, ar jis pagrįstas, ar suinteresuotas asmuo turi pareigą ir galimybę atlikti išskaitas. Teismai priėmė neteisėtas nutartis ir nepagrįstai nenutraukė civilinės bylos paaiškėjus, kad skolininkas nedirba UAB „Jutana“ ir J. J. jokių veiksmų atlikti negali. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus.
15.2. Teismai patenkino antstolės pareiškimą skirti baudą už kiekvieną dieną, iki J. J. atliks išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, tačiau, pažeisdami imperatyviąsias CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutartyse nenurodė veiksmų atlikimo termino. Teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumas ir negalėjimas jos realiai įvykdyti negali sukelti asmeniui nepagrįstai neproporcingų apsunkinimų, net jei vykdymo procese jis ir pažeidė antstolio įpareigojimus atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio tuo metu, kai tokią pareigą turėjo. Teismai paskyrė baudą į ateitį, nors suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo atlikti veiksmus, taip pat pažeidė CPK 273 straipsnio nuostatą, o šios normos netaikymas nulėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.
15.3. J. J. nebuvo informuotas apie tai, kad privalo vykdyti konkretų antstolio patvarkymą, taip pat apie procesą dėl baudos skyrimo. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, atsakomybė asmeniui taikoma, kai nustatoma jo kaltė. Tai reiškia, kad teismai, nagrinėdami antstolės pareiškimą, turėjo nustatyti, ar UAB „Jutana“ vadovas nevykdė antstolės teisėtų reikalavimų, o jeigu nevykdė (atliko neteisėtus veiksmus), tai dėl kokių priežasčių, ar egzistavo jo kaltė ir teisinis pagrindas skirti jam CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą.
15.4. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, byloje nenustatyta duomenų dėl asmens tyčios, neįvertinta interesų pusiausvyra. Teismai tik paminėjo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, tačiau nesiaiškino tikrųjų konkretaus antstolio nurodymo neįvykdymo motyvų, apeliacinės instancijos teismas be išsamesnio vertinimo sutiko su pirmosios instancijos teismo aiškinimu. Skirtos baudos dydis yra neprotingas, nes suinteresuotas asmuo yra pensininkas, gauna 324,95 Eur dydžio pensiją, todėl sumokėti skolą ir dar mokėti tokią didelę baudą jam būtų labai sudėtinga. Be to, nurodytas dydis yra neteisingas, neproporcingai didelis, pažeidžia suinteresuoto asmens interesus, prieštarauja padaryto pažeidimo mastui, neatitinka bendrųjų civilinės teisės principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
16. Pareiškėja antstolė A. Kvaraciejienė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai pažeidė CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši norma reglamentuoja teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, priėmimo tvarką. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo CPK 585 straipsnio, pagal kurį asmuo, nevykdantis antstolio reikalavimo, gali būti nubaustas bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, pagrindu.
16.2. Suinteresuoto asmens argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie pareigą vykdyti konkretų antstolio patvarkymą, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismų nustatytos aplinkybės (šios nutarties 5, 8, 10 punktai) paneigia tokius suinteresuoto asmens teiginius.
16.3. Apeliacinės instancijos teismas paaiškino suinteresuotam asmeniui, kad laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojama J. J. paskirta bauda, bus nustatomas baudos išieškojimo procese, pasisakė dėl baudos paskyrimo pagrįstumo, jos dydžio atitikties pažeidimo pobūdžiui. Apeliacinės instancijos teismas priėmė pateiktus naujus įrodymus ir juos įvertino, atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad darbo santykių su R. J. pasibaigimas buvo įformintas dieną prieš paskirtą teismo posėdį.
16.4. J. J. nepateikė jokių įrodymų, kurie apeliacinės instancijos teismui teiktų pagrindą pakeisti priteistos baudos dydį. Kasacinį skundą jis pasirašė kaip UAB „Jutana“ direktorius, o tai reiškia, kad, be kasaciniame skunde nurodytos pensijos, suinteresuotam asmeniui mokamas darbo užmokestis, jo dydis nenurodytas.
16.5. Kasaciniame skunde nurodyti sąžiningumo, teisingumo principai privalomi visiems civilinių teisinių santykių dalyviams. Suinteresuotas asmuo nevykdė savo pareigų ne tik gavęs antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš R. J. darbo užmokesčio, bet ir 2017 m. spalio 18 d. gavęs antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio patvarkymo įteikimo
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl antstolio patvarkymo nevykdymo teisinių padarinių – baudos skyrimo – tarp šalių kilo ginčas dėl šio patvarkymo įteikimo tinkamumo. Suinteresuotas asmuo J. J. laikėsi pozicijos, kad jis nebuvo informuotas apie priimtą patvarkymą ir pareigą jį vykdyti, nurodė, jog S. J., pasirašiusi registruotų siuntų įteikimo pranešime, nedirba UAB „Jutana“, ši bendrovė 2017 m. nevykdė veiklos savo buveinės adresu. Teismai tokius J. J. argumentus atmetė, sprendė, kad jie nepagrįsti jokiais įrodymais (šios nutarties 5, 8–10 punktai).
18. J. J. su teismų išvadomis nesutiko, pateikė kasacinį skundą, kuriame pakartojo teismams teiktus argumentus, pažymėjo, jog antstolė jo neinformavo apie priimtą patvarkymą, antstolės pareiškimą nagrinėję teismai nenustatė, ar dėl kokių priežasčių UAB „Jutana“ vadovas nevykdė antstolės reikalavimų, ar egzistavo jo kaltė.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkymo patvirtintos kopijos CPK nustatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 613 straipsnio 1, 3 dalys).
20. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).
21. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).
22. Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).
23. Vertinant suinteresuoto asmens argumentų dėl antstolio patvarkymo netinkamo įteikimo pagrįstumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 604–605 straipsniuose detaliai nėra aptarta registruotąja pašto siunta antstolio siunčiamų dokumentų įteikimo vieta, konkreti jų įteikimo tvarka. Dėl to kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122–123 straipsniais (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).
24. Remiantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai juridiniams asmenims įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
25. Dėl procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimo CPK nurodyta, kad registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis); teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko, ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą teismo nurodytu kitu įteikimo adresu (CPK 124 straipsnio 4 dalis).
26. Vertindamas procesinių dokumentų įteikimo juridinio asmens darbuotojui tinkamumą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad korespondenciją priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti vardą, pavardę, savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Jeigu teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą gauna asmenys, nurodyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje, tai ryšys su adresatu atskleidžia faktiškai gaunančiojo asmens sąsają su juridiniu asmeniu – gavėju. Vien parašymas pažymoje, kad tai apsaugos darbuotojas, neatskleidžiant, kokiu pagrindu ir kokiai įmonei dirbama, neleidžia teismui vertinti, jog pagal CPK 124 straipsnio 1 dalį nurodytas gaunančiojo asmens ryšys su tikruoju gavėju juridiniu asmeniu ir įstatymo reikalavimai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2004).
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. Kvaraciejienės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas, dėl kurio nevykdymo teisinių padarinių sprendžiama šioje byloje, 2017 m. gegužės 30 d. buvo išsiųstas UAB „Jutana“ Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu: Naujoji g. 124, Alytus. Dokumentą 2017 m. gegužės 31 d. priėmė ir registruotų siuntų įteikimo pranešime pasirašė S. J., jos pareigos ar kitokio pobūdžio ryšius su UAB „Jutana“ patvirtinantys duomenys įteikimo pranešime nebuvo nurodyti. Nepaisydami to, teismai sprendė, kad toks įteikimas buvo tinkamas, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad korespondenciją priėmusio asmens pavardė teikia pagrindą daryti išvadą, jog jis (S. J.) yra susijęs su UAB „Jutana“ vadovu J. J. giminystės (svainystės) ryšiais. Su tokiomis teismų išvadomis negalima sutikti.
28. Kaip jau buvo nurodyta, remiantis CPK 123 straipsnio nuostatomis ir jas taikant pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, tinkamu juridiniam asmeniui siunčiamų procesinių dokumentų įteikimu laikytinas jų įteikimas juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, t. y. registruotąja pašto siunta ar per pasiuntinių paslaugų teikėjus siunčiami procesiniai dokumentai turi būti įteikiami pasirašytinai juridinio asmens darbuotojui, šis turi nurodyti einamas pareigas, iš kurių būtų galima nustatyti jo ryšį su konkrečiu juridiniu asmeniu.
29. Nagrinėjamu atveju siuntą su antstolio patvarkymu priėmusios S. J. einamos pareigos ar kita informacija, iš kurios būtų galima nustatyti jos ryšį su šiuo juridiniu asmeniu, siuntos įteikimo pažymoje nebuvo nurodytos ir antstolė A. Kvaraciejienė nepateikė kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie S. J. darbą UAB „Jutana“ ar kitokio pobūdžio jos ryšius su nurodyta bendrove. Šios aplinkybės, suinteresuotam asmeniui J. J. nurodant argumentus, kad S. J. nedirbo UAB „Jutana“ ir bendrovei nebuvo žinoma apie jai siųstą antstolės patvarkymą, taip pat kad bendrovė registruotos buveinės adresu nevykdė veiklos, teikia pagrindą daryti išvadą, jog antstolė A. Kvaraciejienė nepateikė neginčijamų duomenų apie tai, kad patvarkymas buvo tinkamai įteiktas jo adresatui, o teismai, tenkindami antstolės prašymą skirti suinteresuotam asmeniui baudą, neįsitikino, jog UAB „Jutana“ vadovui J. J. nuo 2017 m. gegužės 31 d. tapo žinoma apie patvarkyme nurodytą pareigą atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei dėl tokios pareigos nevykdymo atsirado pagrindas jam taikyti atsakomybę, sukeliančią neigiamus turtinius padarinius. Teismai nepasiūlė antstolei pateikti tinkamą patvarkymo įteikimą įrodančių duomenų, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) duomenų apie UAB „Jutana“ darbuotojus ar S. J. darbo vietą ir pan. (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis). Be to, nustatęs, kad S. J. pavardė sutapo su UAB „Jutana“ vadovo J. J. pavarde ir juos galimai siejo giminystės (svainystės) ryšiai, apeliacinės instancijos teismas šios prielaidos nepatikrino, antstolei nepateikus (negalint pateikti) atitinkamų darbo teisinius santykius (ne)patvirtinančių duomenų, pats nepateikė užklausos VSDF.
30. Papildomai pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikta ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. J. kitu būdu (nei tinkamai įteikus registruotą siuntą) tapo žinoma informacija apie antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymą ir dėl to kilo pareiga jį vykdyti (kad susiklostė šios nutarties 22 punkte aptarta situacija).
31. Nurodytų bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad bauda suinteresuotam asmeniui buvo paskirta tinkamai nenustačius, ar jam buvo žinoma apie antstolės patvarkymą, todėl jo kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo pripažintini pagrįstais, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis skirti J. J. baudą naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų nustatyta ir įvertinta, ar UAB „Jutana“ buvo tinkamai informuota apie antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
32. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad suinteresuoto asmens sužinojimo apie jo atžvilgiu priimtą patvarkymą faktas svarbus ne tik sprendžiant dėl galimybės taikyti baudą dėl patvarkymo nevykdymo, bet ir nustatant momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama ši bauda (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 57 punkte pateiktą išaiškinimą, kad bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes).
Dėl teisinių padarinių, kylančių nevykdant antstolio patvarkymo
33. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo taip pat nurodė argumentus dėl teismų nustatyto įpareigojimo mokėti baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną netinkamumo, pažymėjo, kad jau pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną jis neturėjo jokių galimybių ją vykdyti, nes iki jos priėmimo buvo nutraukta su R. J. (skolininku vykdomojoje byloje) sudaryta darbo sutartis. Anot suinteresuoto asmens, nutarties rezoliucinės dalies neaiškumas ir negalėjimas jos realiai įvykdyti negali sukelti asmeniui nepagrįstai neproporcingų apsunkinimų, net jei vykdymo procese jis ir pažeidė antstolio įpareigojimus atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio tuo metu, kai tokią pareigą turėjo. Šie kasacinio skundo argumentai pripažintini iš dalies pagrįstais.
34. Remiantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, 616 straipsniu, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Jei antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, šio straipsnio CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).
36. Pagal CPK 740 straipsnio reguliavimą, nutraukus darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį, bendrą išskaitų sumą (1 dalis); nebaigęs vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui (2 dalis).
37. Iš nurodyto reguliavimo darytina išvada, kad, nutraukus darbo sutartį su skolininku, baigiasi darbdavio pareiga vykdyti antstolio patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, darbdavys tik privalo informuoti antstolį apie atliktus mokėjimus bei suteikti kitą CPK 740 straipsnyje nurodytą informaciją. Atitinkamai už laikotarpį, kai pasibaigia darbo santykiai su darbuotoju, darbdavio vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui negali būti taikomos CPK 585 straipsnyje nustatytos sankcijos (šios nutarties 35 punktas).
38. Vis dėlto, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo suinteresuotas asmuo, pirmiau nurodytas išaiškinimas nepaneigia antstolio teisės prašyti ir teismo teisės skirti baudą antstolio patvarkymo nevykdžiusiam asmeniui už laikotarpį nuo dienos, kai šis, gavęs antstolio patvarkymą, privalėjo pradėti jį vykdyti, iki aplinkybių, dėl kurių išnyksta pareiga vykdyti patvarkymo reikalavimus, atsiradimo (pavyzdžiui, iki skolininko atleidimo iš darbo) dienos, net jei šios aplinkybės atsirado iki teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo. Tokia išvada darytina siekiant užtikrinti antstolio patvarkymų privalomumą (CPK 585 straipsnio 1 dalis), kad antstolio patvarkymo nevykdantis asmuo neišvengtų atsakomybės už savo neveikimą.
39. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolės A. Kvaraciejienės pareiškimas dėl baudos skyrimo teisme gautas 2017 m. spalio 30 d., teismo posėdis dėl jo vyko ir pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2017 m. lapkričio 16 d., o skolininkas R. J. iš darbo UAB „Jutana“ buvo atleistas 2017 m. lapkričio 15 d. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną skolininkas jau nebedirbo suinteresuoto asmens vadovaujamoje įmonėje. Byloje nėra duomenų apie tai, ar darbo santykių pasibaigimo faktas buvo (galėjo būti) žinomas pirmosios instancijos teismui, tačiau duomenys apie jį buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui (šios nutarties 10 punktas). Nepaisant to, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Jutana“ vadovui buvo skirta bauda už kiekvieną 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymo nevykdymo dieną, baudos skaičiavimo neapribojant laikotarpiu, per kurį J. J. turėjo objektyvią galimybę įvykdyti antstolio nurodymą, ir aiškiai to nenurodant teismo procesiniame sprendime. Toks sprendimas neatitinka šios nutarties 35, 37 punktuose nurodytų baudos už antstolio nurodymų nevykdymą skyrimo tikslų ir jos taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka nustačius, kad 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas buvo tinkamai įteiktas UAB „Jutana“, ir konstatavus pagrindą jos vadovui taikyti baudą, pirmiau nurodytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies netikslumas turėtų būti ištaisytas nurodant konkretų laikotarpį, už kurį skaičiuotina skirtina bauda.
40. Kasaciniame skunde taip pat pateikti argumentai dėl suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos neproporcingumo. Antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėjusiems teismams nenustačius, ar antstolės patvarkymas buvo įteiktas tinkamai, taigi nesant tikslių duomenų, ar egzistuoja pagrindas skirti baudą, taip pat už kokį tikslų laikotarpį ji galėtų būti skiriama, teisėjų kolegija nepasisakys dėl baudos proporcingumo. Šis klausimas, konstatavus baudos skyrimo pagrindus, įvertinus visas baudos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, turės būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Bylą nagrinėdamas kasacine tvarka, kasacinis teismas turėjo 20,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
42. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys