Civilinė byla Nr. e2A-142-464/2025  

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-000641-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jadvygos Mardosevič,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Graffus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Graffus“ dėl nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Graffus“ priešieškinį ieškovei Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Graffus“ 12 620,30 Eur nuostolių atlyginimą (11 894,30 Eur negautas pajamas ir 726 Eur trūkumų šalinimo išlaidas), 1 514,44 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2023 m. spalio 11 d. su atsakove UAB ,,Graffus“ sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-38, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis iki 2023 m. gruodžio 11 d. sumontuoti ir integruoti pertvaras, sutarties kaina – 21 634,80 Eur. Prekių pristatymo ir sumontavimo terminas ieškovei buvo ypač svarbus, nes prekių viešasis pirkimas buvo susijęs su projektu ,,Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato modernizavimas“, Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-001, finansuojamu Europos Sąjungos lėšomis. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti pabaiga buvo 2023 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovė turėjo ir galėjo iš atsakovės priimti kokybiškas prekes bei už jas sumokėti iki aptartos datos. Atitinkamai, ir trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – per nustatytą terminą neperdavė ir nesumontavo visų pertvarų. Ieškovė 2023 m. gruodžio 29 d. aktu priėmė tik dalį sutartyje numatytų pertvarų, t. y. 1 ažūrinių transformuojamų pertvarų komplektą, už kurį sumokėjo atsakovei 9 740,50 Eur. Likusių prekių – 2 komplektų slankiojančių, perforuoto veltinio pertvarų, kurių kaina 11 894,30 Eur, ieškovė nepriėmė, nes jos neatitiko techninių reikalavimų, be to, buvo netinkamai sumontuotos. Ieškovė 2024 m. sausio 4 d. raštu informavo atsakovę, kad sutartį nuo 2024 m. sausio 18 d. nutraukia bei pareikalavo sumokėti 1 514,44 Eur baudą, t. y. 7 proc. nuo sutarties kainos, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 papunktį. Taip pat dėl atsakovės padaryto sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ieškovė neteko 11 894,30 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo bei patyrė 726 Eur perduoto 1 ažūrinių, transformuojamų pertvarų komplekto trūkumų šalinimo išlaidas (užraktų sumontavimo, bėgelių uždengimo, atidarymo padėties fiksavimo montavimo). Todėl prašo iš atsakovės priteisti 1 514,44 Eur baudą ir 12 620,30 Eur (11 894,30 Eur + 726 Eur) nuostolių atlyginimą.

4.       Atsakovė UAB ,,Graffus“ pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės 11 894,30 Eur skolą, 406,79 Eur delspinigius, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad per sutartyje nustatytus terminus pagamino, perdavė ir sumontavo tinkamos kokybės, sutarties reikalavimus atitinkančias prekes. Ieškovė nurodė abstrakčius trūkumus, kurių faktiškai nebuvo. Atsakovės pagaminti visi trys pertvarų komplektai atitiko techninėje specifikacijoje nurodytus jų parametrus, visi pertvarų sprendiniai buvo derinami su ieškove. Bėgiai buvo sumontuoti ant pačios ieškovės paruoštų lubų, kurios nebuvo lygios. Todėl ieškovei kyla pareiga atsiskaityti su atsakove už tinkamai ir laiku perduotas prekes, kurias ji faktiškai naudoja (už 2 komplektus slankiojančių, perforuoto veltinio pertvarų, kurių kaina 11 894,30  Eur). Be to, už 171 dienos vėlavimą apmokėti 2023 m. gruodžio 29 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą ieškovei kyla pareiga sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius, t. y. 406,79 Eur (11 894,30 Eur x 0,02 proc. x 171 d.).  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai iš atsakovės UAB ,,Graffus“ 1 514,44 Eur baudą, 726 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 11 894,30 Eur negautas pajamas ir 318 Eur bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmetė. 

7.       Įvertinęs šalių 2023 m. spalio 11 d. pasirašytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties 1.3, 13.5.5, 13.6 papunkčius, teismas nurodė, kad atsakovė per 2 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 11 d., buvo įsipareigojusi pristatyti ir sumontuoti sutartyje numatytas prekes, o sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo įvardytas kaip esminė sutarties sąlyga, kurios pažeidimas kartu laikytinas ir esminiu sutarties pažeidimu.

8.       Iš sutarties dalimi esančios techninės specifikacijos teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti: (1) 2 komplektus slankiojančių perforuoto veltinio pertvarų, skirtų konferencijų salės erdvės atskyrimui nuo vaikų–tėvų zonos; vieną komplektą sudaro 6 vnt. atskirų segmentų ir viršutiniai bėgeliai; pertvara turi transformuotis, t. y. iš abiejų pusių segmentai bėgeliais turi susistumti prie centrinės kolonos (6 vnt. susistumia iš vienos pusės ir 6 vnt. – iš kitos); pertvaros segmentai tvirtinami ant viršutinių bėgelių, kurie įrengiami prie lubų; pertvarų spalva (šviesiai pilka, balta ar pan.) ir perforacijos raštai derinami su perkančiąja organizacija; (2) 1 komplektą ažūrinės transformuojamos pertvaros iš MDF plokštės ir ažūro detalių (elementų), skirtos rūsyje esantiems vamzdžiams paslėpti; nurodomi tokios pertvaros parametrai (bendras ilgis, aukštis); pertvara turi turėti ne mažiau kaip 3 vnt. stumdomas (slenkančios sistemos) duris, pro kurias būtų galima lengvai patekti prie vamzdžių ir radiatorių; pertvaros spalva ir ažūro (perforacijos) elementų raštai derinami su perkančiąja organizacija.

9.       Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė iki sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2023 m. gruodžio 11 d., dalies tinkamos kokybės pertvarų nepristatė ir nesumontavo, o dalį jų pristatė jau po sutartyje nustatyto termino, t. y. iš esmės pažeidė sutartį. Tai, kad pertvaros nebuvo pristatytos iki sutartyje nurodyto termino, patvirtina atsakovės ieškovei 2023 m. gruodžio 20 d. išsiųstas elektroninis laiškas su prekių priėmimo–perdavimo aktu, kuriame pati atsakovė pažymėjo, kad spynos bus sumontuotos ir pastoliai išvežti penktadienį (2023 m. gruodžio 22 d.). 2023 m. gruodžio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas taip pat buvo pasirašytas po sutartyje nurodyto termino, tačiau šiuo aktu priimtas tik 1 ažūrinių transformuojamų pertvarų komplektas ir jo montavimo darbai. Likusių 2 komplektų slankiojančių, perforuoto veltinio pertvarų ir jų montavimo darbų ieškovė nepriėmė dėl jų neatitikimo sutartyje nustatytiems reikalavimams.

10.       Atsakovės argumentus, kad darbai užsitęsė, nes ieškovė neišsirinko pertvarų spalvos, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2023 m. spalio 11 d. – 2023 m. lapkričio 9 d., teismas nustatė, kad atsakovė siuntė įvairius spalvų variantus ir jų pavyzdžius ieškovei, kuri 2023 m. spalio 13 d. elektroniniame laiške nurodė, jog jai tinkama yra šviesiai pilka spalva. Atsakovė 2023 m. spalio 27 d. informavo ieškovę, kad išsirinktos spalvos sandėlyje nėra, ją reikėtų užsakyti, todėl gamyba užtruktų, be to, tai papildomai kainuotų 1 200 Eur. Tačiau toks atsakovės pasiūlymas, teismo vertinimu, neatitiko sutarties sąlygų, nes techninėje specifikacijoje buvo aiškiai nurodyta, kad slankiojančių perforuoto veltinio pertvarų spalva – šviesiai pilka, balta ar pan. Ieškovės norima pertvarų spalva buvo numatyta pirkimo dokumentuose ir sutartyje, todėl atsakovė tiek prieš pateikdama pasiūlymą, tiek prieš sudarydama sutartį turėjo įvertinti savo galimybes per nustatytus terminus pagaminti būtent tokios spalvos pertvaras už jos pasiūlytą kainą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, vien siekdama greitesnio darbų atlikimo, sutiko su atsakovės siūloma ruda pertvarų spalva.  

11.       Pagrįstais ir įrodytais teismas pripažino ieškinio argumentus, kad pristatytos prekės nebuvo tinkamos kokybės. Teismas priėjo prie išvados, kad slankiojančios perforuoto veltinio pertvaros (2 komplektai) neatitiko sutartyje ir techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų bei jų kokybės reikalavimų, tokią aplinkybę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – šalių elektroninis susirašinėjimas, nuotraukos, 2023 m. gruodžio 22 d. raštas, 2023 m. gruodžio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas. Ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. rašte įvardytus trūkumus (netinkamai nupjauti profiliai ir sumontuoti jų užbaigimo elementai; netinkamai sumontuotos apdailos juostelės, užtaisančios tarpus tarp konstrukcijų ir pertvaros; išlinkusios ir nestabilios durų ir pertvarų plokštės (tarpas nuo 21 mm iki 33 mm); nėra durų plokštės apdailos bei pertvarų plokščių kraštų apdailos; durų plokštė neužsifiksuoja uždarytoje ir (ar) atidarytoje padėtyje; iškritimas iš bėgelio, netinkamo (per plataus) bėgelio parinkimas; per didelis atstumas tarp pertvaros sienos ir durų plokštės bėgelių; panaudotos slenkančios sistemos su per dideliais ratais; per didelis (43 mm) tarpas tarp grindų ir durų apačios; nesumontuotos stumdomų durų rankenos ar profiliai vietoje rankenų ir kt.), patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos.    

12.       Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų nuotraukų bet kokiam vidutiniškai protingam, net specialių žinių statybos rangos srityje neturinčiam asmeniui matyti, kad pertvarų montavimo darbai atlikti itin atmestinai, neestetiškai ir nekokybiškai: pakabinti veltinių lakštai sudaro ne 2 atskirus komplektus po 6 vnt., kurie susistumtų iš vienos ir iš kitos pusės, kaip buvo įtvirtinta techninėje specifikacijoje, o 12 vnt. savarankiškų ir (ar) atskirai pritvirtintų veltinių lakštų; kreivai nupjauti ir kreivai pritvirtinti prie lubų karnizai ir bėgeliai, kurie neatlaiko pertvarų veltinių lakštų svorio, todėl lakštai yra pasvirę, susmukę, išlinkę ir gali bet kada nukristi, atskilti nuo lubų, negali tarpusavyje sklandžiai susistumti, atlikti savo tiesioginės paskirties ir būti naudojami įprastiniam tikslui. Atsakovės pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuoti segmentų ilgiai, teismas nepripažino patikimais įrodymais, nes jose užfiksuotos tik dalys pertvarų, o ne jų visuma.

13.       Teismo vertinimu, aplinkybę, kad pertvaros neatitiko sutarties reikalavimų, patvirtina ir šalių elgesys vykdant šią sutartį. Pati atsakovė 2023 m. gruodžio 28 d. atsakyme išreiškė sutikimą su dalimi trūkumų (dėl pertvarų pakabinimo bėgelių netinkamos kokybės, dėl plokščių dydžio) ir įsipareigojo juos pašalinti. Be to, atsakovė neginčijo ieškovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, apie kurį ji buvo informuota 2024 m. sausio 4 d. raštu. Šį sprendimą ieškovė, be kita ko, grindė ir techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų bei parametrų neatitikimu.   

14.       Nepagrįstais teismas pripažino tokius atsakovės argumentus, kad lubų nelygumas turėjo įtakos prekių kokybei ir jų naudojimui pagal paskirtį. Pertvarų ir jų montavimo trūkumai, susiję su plokščių aukščio, pločio, tarpų ir plyšių dydžių, panaudotų karnizų lakštų svorio neatlaikymu ir pan., teismo vertinimu, negali būti laikomi kaip nors susijusiais su lubomis. Techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad tiekėjas, prieš gamindamas pertvaras ir atlikdamas darbus, turi įvertinti pertvarų sumontavimo ir integravimo ypatumus, būtinas tam konkrečioje situacijoje medžiagas ir su tuo susijusias išlaidas, taip pat turi visus išmatavimus patikslinti vietoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, vykdydama sutartį, būtų informavusi ieškovę apie galimas problemas, susijusias su lubų nelygumais ir (ar) jų įtaka pertvarų kokybei.

15.       Ieškovei įrodžius atsakovės pagamintų ir sumontuotų slankiojančių perforuoto veltinio pertvarų (2 komplektų) neatitikimą sutartyje nustatytiems reikalavimams, šių prekių ir jų sumontavimo darbų netinkamą kokybę, teismas priėjo prie išvados, kad ir pareiga atsiskaityti už jas ieškovei nekyla. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 11 894,30 Eur ir už šią sumą apskaičiuotus delspinigius teismas atmetė kaip nepagrįstą.

16.       Kita vertus, ieškovės ieškinio dalį dėl 11 894,30 Eur nuostolių atlyginimo teismas pripažino pagrįstu. Atsakovė nei iki sutartyje nustatyto termino, nei iki ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. rašte dėl trūkumų pašalinimo nustatyto papildomo 2 darbo dienų termino, nei dar vėliau tinkamai ir kokybiškai neatliko 11 894,30 Eur vertės 2 komplektų slankiojančių perforuoto veltinio pertvarų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo darbų. Ieškovė negalėjo iki projekto vykdymo termino pabaigos kreiptis su paraiška dėl lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tokiems darbams apmokėti skyrimo ir realaus jų gavimo. Dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų – sutartinių įsipareigojimų pažeidimo – ieškovei buvo padaryta turtinė žala negauto iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo ginčo rangos darbams atlikti ir apmokėti forma, ir ši žala negautų pajamų forma yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Jeigu atsakovė būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė būtų gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą, iš jo apmokėjusi už rangos darbus ir realiai gavusi viešuoju pirkimu siektą rezultatą bei naudą. Atsakovei tinkamai ir laiku neįvykdžius visų savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė neteko Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo (jį prarado), atitinkamai, viešasis interesas liko nepatenkintas. Teismas pažymėjo, kad nors toks poreikis tebeegzistuoja, ieškovė neturi lėšų, iš kurių galėtų įsigyti darbus iš kito tiekėjo. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 11 894,30 Eur žalos (negautų pajamų) priteisimo iš atsakovės teismas patenkino.

17.       Pagrįsta teismas pripažino ir ieškinio dalį dėl 726 Eur išlaidų, patirtų šalinant priimtų darbų trūkumus, t. y. įrengiant stumdomų pertvarų durų spyneles ir užraktus, bėgelių uždengimus, pertvaros durų galinės atidarymo padėties fiksatorių. Šių išlaidų dydį patvirtina byloje esantys įrodymai – 2024 m. kovo 21 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1, 2024 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros, 2024 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 45. Ažūrinių pertvarų trūkumai buvo akivaizdūs (nebuvo paslėpti) ir buvo ieškovės nustatyti bei aptarti dar 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. tų darbų priėmimo metu. Atsakovė minėtų trūkumų nepašalino, todėl ieškovė patyrė šių trūkumų šalinimo išlaidas pasitelkusi kitą rangovą.

18.       Patenkindamas ieškinio dalį dėl 1 514,43 Eur baudos priteisimo, teismas nurodė, kad pagal sutarties 5.1 papunktį jos tinkamas įvykdymas yra užtikrinamas netesybomis – 7 proc. bauda nuo sutartyje numatytos sutarties kainos su PVM (21 634,80 Eur x 7 proc.). Kadangi atsakovė sutarties tinkamai neįvykdė, teismas priteisė iš jos ieškovei nurodyto dydžio baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Atsakovė UAB ,,Graffus“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:  

19.1.                      Teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė, kaip pirkėja, teigdama, kad atsakovė, kaip pardavėja, pažeidė sutartį, negali apsiriboti vien deklaratyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad daiktai yra netinkami. Ieškovei teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius daiktų kokybės trūkumus. Įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečius trūkumus, ieškovė nepateikė. Vien ieškovės paaiškinimų ir abstrakčių trūkumų nurodymas nėra pakankamas pagrindas trūkumų faktui konstatuoti.

19.2.                      Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į įrodymų pakankamumo taisyklę, nevertino jų visumos. Teismo sprendimas yra grindžiamas tik ieškovės atstovės paaiškinimais ir abstrakčiais teiginiais prekių priėmimo–perdavimo akte ar šalių susirašinėjime. Nurodydama, kad slankiojančios perforuoto veltinio pertvaros neatitinka techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų, ieškovė jokių matavimų ar kitokių duomenų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti tokių trūkumų buvimą, nepateikė.

19.3.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais įrodymais – nuotraukomis su išmatavimais, kurios patvirtina, kad pertvaros yra tinkamų matmenų. Pateiktose nuotraukose matosi akivaizdžiai lygios ir vienodos savo matmenimis pertvaros, todėl sprendime nurodyti argumentai dėl pertvarų matmenų neatitikimo prekių techninei specifikacijai yra visiškai nepagrįsti. Be to, iš šių nuotraukų matyti, kad patalpose lubų paviršius buvo nelygus. Ieškovė nepirko pagrindo bėgeliams ir pertvaroms montuoti išlyginimo ir paruošimo darbų, todėl bėgeliai buvo sumontuoti ant pačios ieškovės rizika parengto pagrindo, t. y. nelygių lubų.

19.4.                      Šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad visi pertvarų sprendiniai buvo derinami su ieškove. Tam tikri ieškovės pageidavimai, pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 29 d. nuoroda elektroniniame laiške, kad pertvara turi būti vientisa ir ją atverti arba užverti būtų galima vienu traukimu, o ne stumdant po vieną veltinio lakštą, neatitiko sutarties ir techninių specifikacijų sąlygų. Pertvaros vientisumo reikalavimo techninėse specifikacijose nebuvo. Be to, techninėje specifikacijoje nebuvo ir reikalavimo veltinių pertvarų bėgeliams. Ieškovė vien abstrakčiai nurodė, kad bėgeliai nėra tinkami, o pertvarų gamybai naudotos netinkamos medžiagos.

19.5.                      Teismas visiškai nevertino ir to, kad dėl ieškovės veiksmų, t. y. itin ilgo spalvos derinimo, sutarties įvykdymo terminas buvo nežymiai praleistas. Ieškovei netiko siūloma pertvarų spalva, nors atsakovė siūlė keletą variantų.

19.6.                      Spręsdamas kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negalėjo apsiriboti tik sutarties sąlygų vertinimu, darbų kokybė taip pat turėjo būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Atsakovė įrodė, kad jos atliktų darbų ir perduotų prekių kokybė atitiko sutarties sąlygas ir prekių techninės specifikacijos reikalavimus, todėl jos priešieškinis turėjo būti patenkintas visiškai.

19.7.                      Ažūrinės transformuojamos pertvaros ir jų montavimo darbai buvo priimti, už juos ieškovė sumokėjo. Jokių pastabų dėl atliktų darbų ieškovė nereiškė, neprašė pašalinti darbų trūkumų, nenurodė, kad pasitelkė ar pasitelks trūkumų šalinimui kitą rangovą, nekvietė atsakovės į trūkumų nustatymo procedūrą ir ažūrinių transformuojamų pertvarų apžiūrą. Todėl ieškinio dalis dėl 726 Eur trūkumų šalinimo išlaidų negalėjo būti patenkinta. Teismo sprendimo dalis dėl 1 514,44 Eur baudos priteisimo taip pat neteisėta, nes sutartį atsakovė įvykdė tinkamai.

19.8.                      Sutartyje nebuvo nuostatos dėl to, kad atsakovė kokia nors apimtimi galėtų būti atsakinga už ieškovei skirtos Europos Sąjungos paramos negavimą. Paramos gavimas priklauso nuo to, ar ieškovė, kaip paramos gavėja, įvykdys tam tikras paramos gavimo sąlygas, kurios į bylą nėra pateiktos. Vien ieškovės teiginiai, kad neva atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nėra pakankami paramos lėšas pripažinti negautomis pajamomis, nes tokių pajamų gavimas iš esmės priklauso nuo specifinių sąlygų įvykdymo, kurios nebūtinai susijusios vien su atsakovės tinkamu sutarties įvykdymu. Europos Sąjungos paramos lėšos buvo tikslinės t. y. skirtos būtent prekių įsigijimui pagal sutartį finansuoti. Šias lėšas priteisus iš atsakovės, ieškovė nebūtų atskaitinga jokiai institucijai dėl tokių lėšų tolesnio panaudojimo.

19.9.                      Teismas, priteisdamas iš atsakovės baudą, nuostolius ir negautas pajamas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalį. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi, teismas turėjo įskaityti baudą į priteisiamus nuostolius.

19.10.                      Ieškovė neįrodė negautų pajamų, kaip nuostolių, požymių, t. y. pagrįsto tikėtinumo jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Be to, tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).   

2.                      Ieškovė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:   

20.1.                      Tai, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, patvirtina ne tik 2023 m. gruodžio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo akto turinys ir prie jo pridėtos nuotraukos, bet ir kitų byloje esančių įrodymų visuma, t. y. ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. raštas ir prie jo pridėtos nuotraukos, atsakovės 2023 m. gruodžio 27 d. raštas, ieškovės 2024 m. sausio 4 d. raštas, 2023 m. gruodžio 21 d., 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. sausio 17 d. padarytos nuotraukos. Taigi, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų ir tinkamai pagrindė faktą, kad atsakovė slankiojančių perforuoto veltinio pertvarų (2 komplektų) tinkamai ir laiku nesumontavo.

20.2.                      Teismas teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė nei to, kad darbus atliko tinkamai, nei darbų atlikimo laiku. Atsakovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina pertvarų kokybės.

20.3.                      Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, lėmusių darbų trukmę. Teismas tyrė ir vertino atsakovės argumentus, susijusius su pertvarų spalvos derinimu, ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad atsakovė neužtikrino pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų įvykdymo.

20.4.                      Atsakovė pažeidė sutartį, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą priteisti baudą, o apeliacinio skundo argumentai, kad bauda turi būti įskaityta į kitus nuostolius, yra visiškai nauji ir pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinti. Todėl ir apeliacinis skundas jais negalėjo būti grindžiamas.    

20.5.                      Ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas trūkumams pašalinti, yra pagrįstas. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. rašte nurodė trūkumus ir prašė juos pašalinti, tačiau atsakovė to nepadarė. Kadangi ažūrinių pertvarų trūkumus ieškovė ištaisė pati, pasitelkdama kitą rangovę, atsakovei kyla pareiga šias išlaidas atlyginti.

20.6.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl 11 498,30 Eur žalos, kaip negautų pajamų, priteisimo yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai dėl Europos Sąjungos paramos lėšų yra deklaratyvūs bei teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo

3.                      Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti visas iš sutarties joms kylančias prievoles (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Ta šalis, kuri neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

4.                      Šalių ginčas byloje kilo dėl 2023 m. spalio 11 d. sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad apeliantė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – per joje nustatytą terminą, kuris buvo esminė šios sutarties sąlyga (ginčo sutarties 13.5.5 papunktis), nepristatė ir nesumontavo techninius reikalavimus atitinkančių pertvarų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Apeliantė priešieškiniu įrodinėjo, kad pati ieškovė yra kalta dėl to, kad pertvaros, kurios atitiko techninius reikalavimus, nebuvo sumontuotos ir pagamintos laiku, todėl ieškovė nepagrįstai atsisako sumokėti sutarties kainą.

5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįsta pripažino ieškovės poziciją dėl sutarties pažeidimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, kelia neteisingo įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimus, todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako šiuo aspektu.

6.                      Nagrinėjamos kategorijos bylose galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 23 punktas; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-219/2017, 30 punktas). Taigi, ieškovei teko pareiga įrodyti sutartinių prievolių neįvykdymą (sutarties pažeidimą) – ieškinio faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas) Apeliantei, atitinkamai, teko pareiga įrodyti jos priešieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties įvykdymu ir (ar) ieškovės veiksmais (neveikimu), sukliudžiusias apeliantei laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Ginčo dėl to, kad šalys sutartyje sulygo vykdymo terminą laikyti esmine sutarties sąlyga, byloje nekilo. 

7.                      Teismui, nagrinėjančiam šalių ginčą dėl (ne)tinkamo sutarties vykdymo, tenka procesinė pareiga įvertinti tiek kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, tiek ir jų (įrodymų) visumą, ir iš įrodymų visumos daryti išvadą apie įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-969/2018, 56 punktas).

8.                      Kaip matyti iš 2023 m. spalio 11 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (1 t., b. l. 6–14) turinio, jos 1.1 papunktyje nurodoma, kad šios sutarties dalykas yra pertvaros, įskaitant jų pristatymą, sumontavimą ir integravimą (toliau – ir prekės), o reikalavimai prekėms yra apibrėžti techninėje specifikacijoje (sutarties 1 priedas). Sutarties 1.3 papunktyje nurodytas prekių sumontavimo ir pristatymo terminas – 2 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos, sutarties kaina pagal jos 2.2 papunktį – 21 634,80 Eur; PVM netaikomas. Šalys taip pat susitarė ir dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių. Sutarties 5.1 papunktyje numatyta, kad sutarties tinkamas įvykdymas yra užtikrinamas netesybomis – 7 proc. bauda nuo sutartyje numatytos sutarties kainos su V. P. sutarties 5.3 papunktį jei tiekėja (t. y. apeliantė) nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai, pirkėja (t. y. ieškovė) pareikalauja sumokėti sutarties 5.1 papunktyje numatyto procentinio dydžio baudą nuo sutartyje numatytos jos kainos. Prieš pateikdama reikalavimą sumokėti baudą, pirkėja įspėja apie tai tiekėją, nurodydama, dėl kokių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo pateikia šį reikalavimą, bei nurodo protingą terminą trūkumams pašalinti. Pastabas dėl sutarties vykdymo, taip pat nurodyti tiekėjai tiekiamų prekių trūkumus ir (ar) neatitikimus pirkėja pagal sutarties sąlygas turėjo teise tiek žodžiu, tiek raštu (sutarties 4.4.1 papunktis).    

9.                      Iš sutarties 1 priedo – pertvarų techninės specifikacijos (1 t., b. l. 15–17) – matyti, kad apeliantė (tiekėja) įsipareigojo pagaminti ir skirtingose ieškovės patalpose sumontuoti dviejų skirtingų tipų pertvarų komplektus. Pirmas pertvarų tipas, techninėje specifikacijoje pažymėtas Nr. 1, – slankiojančios, perforuoto veltinio pertvaros (2 komplektai), kurios skirtos konferencijų salės erdvės atskyrimui nuo vaikų-tėvų zonos; vieną komplektą turėjo sudaryti 6 vnt. perforuoto veltinio pertvarų, kurių storis ne mažiau 6 mm, aukštis 2750 mm, plotis, penkių iš jų, 936 mm, o šeštos – 1057 mm, paklaida 40 mm., bei viršutiniai bėgeliai. Taip pat nurodyta, kad atskirų pertvaros segmentų perforacijos dizainas turės skirtis (bent du skirtingi perforacijos raštai). Pertvarų spalva (šviesiai pilka, balta ar pan.) ir perforacijos raštai derinami su ieškove (perkančiąja organizacija). Kitas pertvarų tipas, specifikacijoje pažymėtas Nr. 2, – ažūrinės transformuojamos pertvaros (1 komplektas), skirtos rūsyje esantiems vamzdžiams paslėpti; šį komplektą turėjo sudaryti ne mažiau kaip 3 vnt. stumdomų (slankiojančios sistemos) durų, kurių apačioje sumontuoti ne mažiau kaip 3 vnt. užraktų, bendras jų ilgis – 1500 mm, galima paklaida – 500 mm, aukštis – 2200 mm, galima paklaida – 200 mm. Ažūrinės transformuojamos pertvaros spalva ir ažūro (perforacijos) elementų raštai derinami su ieškove (perkančiąja organizacija).

10.                      Ginčo dėl to, kad sutarties įvykdymo termino, t. y. 2 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, paskutinė diena buvo 2023 m. gruodžio 11 d., nekyla. Tokią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikti detalūs metaduomenys (1 t., b. l. 22), iš kurių matyti, kad ieškovės atstovė sutartį elektroniniu parašu pasirašė 2023 m. spalio 3 d., o apeliantės atstovas – 2023 m. spalio 11 d. Nors paskutinė diena pertvaroms pristatyti ir sumontuoti buvo 2023 m. gruodžio 11 d., tačiau apeliantė 2023 m. gruodžio 11 d. data surašytą prekių perdavimo–priėmimo aktą ieškovei išsiuntė pavėlavusi, t. y. 2023 m. gruodžio 20 d. (trečiadienį), be kita ko, elektroniniame laiške nurodžiusi, kad spynos bus sumontuotos ir pastoliai išvežti penktadienį (1 t., b. l. 24–25).

11.                      Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešime dėl prekių perdavimo–priėmimo akto atmetimo ir neatitikimų bei trūkumų pašalinimo (1 t., b. l. 27–28) nurodė, kad nesutinka pasirašyti jai atsiųsto prekių perdavimo–priėmimo akto dėl kelių priežasčių: apeliantė pateikė už ją užpildytą aktą, surašytą atgaline data; abu pertvarų komplektai yra su trūkumais, kurie šiame rašte išsamiai aptarti. Ieškovė teigė, kad ažūrinių pertvarų, įrengtų rūsyje, profiliai nupjauti nekokybiškai, nesumontuoti jų užbaigimo elementai, plokštės išlinkusios, skirtingo storio, be apdailos, panaudotos netinkamos slenkančios sistemos, nesumontuotos rankenos, uždarytos padėties fiksavimo ir rakinimo spynelės ir kt. Perforuotų pertvarų, kurios turėjo būti įrengtos konferencijų salėje, viršutiniai bėgeliai sumontuoti netinkamai, neatlaiko pertvarų svorio, sunkiai slankioja, dalis veltinio lakštų nupjauti nelygiai, kreivai ir nekokybiškai.

12.                      Dalį trūkumų, susijusių su perforuoto veltinio pakabinimo bėgelių netinkamu įrengimu, apeliantė pripažino ir 2023 m. gruodžio 27 d. garantiniu raštu (1 t., b. l. 38) įsipareigojo juos pašalinti iki 2024 m. sausio 31 d. Atitinkamai, ieškovė 2023 m. gruodžio 29 d. pasirašė prekių perdavimo–priėmimo aktą (1 t., b. l. 39), kuriame nurodė, kad nors darbai baigti ir prekės pateiktos praleidus sutartyje numatytus terminus, tačiau priima ažūrines pertvaras, sumontuotas rūsyje, o perforuoto veltinio pertvarų, kurios sumontuotos konferencijų salėje, nepriima. Už priimtas prekes ieškovė su apeliante atsiskaitė 2023 m. gruodžio 30 d., sumokėdama jai 9 740,50 Eur (1 t., b. l. 42). Ieškovė 2024 m. sausio 4 d. raštu (1 t., b. l. 44–45) informavo apeliantę, kad nuo 2024 m. sausio 18 d. nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo, t. y. per sutartyje nustatytą terminą apeliantei nepagaminus ir nesumontavus prekių.   

13.                      Taigi, aptartų rašytinių įrodymų visuma, iš kurių matyti, kad prekių priėmimo–perdavimo aktą apeliantė ieškovei išsiuntė praėjus daugiau nei savaitei nuo termino, iki kada jie turėjo būti užbaigti, pabaigos, apeliantė dalį trūkumų pripažino, teikia teisėjų kolegijai pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė pažeidė sutartyje nurodytą terminą, per kurį pertvaros turėjo būti pagamintos, pristatytos ir sumontuotos, o pristatytos pertvaros neatitiko visų sutartyje ir techninėje specifikacijoje nurodytų techninių reikalavimų. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai, kurių, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, o dalį jų įvertino neteisingai, kitokios teisėjų kolegijos išvados (dėl jos veiksmų neteisėtumo) nesuponuoja.    

14.                      Iš šalių 2023 m. spalio 11 d. – 2023 m. lapkričio 6 d. vykusio elektroninio susirašinėjimo (1 t., b. l. 160–174) matyti, kad šalys beveik mėnesį po sutarties pasirašymo derino perforuoto veltinio pertvarų dizainą, medžiagos spalvą. Apeliantė siūlė kelis medžiagos spalvos variantus – 2023 m. spalio 16 d. išsiuntė ieškovei veltinių pavyzdžius, kuriuos ši gavo 2023 m. spalio 17 d. (1 t., b. l. 165–167). Ieškovė 2023 m. spalio 26 d., apeliantei pasiteiravus, ar pavyko išsirinkti spalvą, nurodė, kad nė viena iš pateiktų spalvų nėra tinkama ir paprašė pateikti kitus variantus (1 t., b. l. 168). Apeliantė 2023 m. spalio 27 d. elektroniniame laiške nurodė, kad didesnis spalvų pasirinkimas galėtų būti užsakant standartinio dydžio (2440 mm aukščio) pertvaras, „gamyba nepalaiko pilkos / baltos spalvos sandėlyje“, bet galimas specialus užsakymas, tik tokiu atveju gamyba pabrangs apie 1 200 Eur ir užtruks 3–4 savaites (1 t., b. l. 169). Ieškovė 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške (1 t., b. l. 170) teigė, kad toks pasiūlymas netinka, spalva turi būti šviesiai pilka, priemokos mokėti nesutinka, o 2023 m. lapkričio 7 d. laiške (2 t., b. l. 13) priminė techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus pertvaros aukščiui ir spalvai, sutiko, kad šviesiai pilką spalvą apeliantė buvo pasiūliusi, tačiau papildomų pinigų už tai apeliantė reikalauja nepagrįstai ir netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, tai pat pažymėjo, kad pertvarų spalvą ieškovė derina prie interjero ir negali leisti montuoti bet kokios spalvos pertvaros. Apeliantė dar kartą išsiuntė turimus pilkos spalvos veltinių pavyzdžius, 2023 m. lapkričio 7 d. elektroniniame laiške taip pat pasiūlė šalims susitikti gyvai ir aptarti spalvos klausimą (1 t., b. l. 172–173). Veltinio lakštų parametrų, jų tvirtinimo prie bėgelio ir pertvaros slankiojimo klausimai buvo kilę ir šalims susirašinėjant 2023 m. gruodžio 29 d. (2 t., b. l. 14).

15.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių komunikaciją elektroniniais laiškais, iš dalies sutinka su apeliante, kad ji siekė surasti abiem šalims tinkamą pertvarų spalvos sprendinį, siūlė spalvų variantus. Juo labiau kad techninėje specifikacijoje perforuoto veltinio galimos spalvos buvo apibūdintos tik kaip šviesiai pilka, balta ar pan., ir nei konkretus atspalvis, nei spalva, kurią būtų galima aiškiai identifikuoti (pavyzdžiui, spalvos numeris, artikulas), ginčo sutartyje neužfiksuoti. Visgi apeliantė, kaip profesionali tiekėja, dar prieš pateikdama pasiūlymą viešajame pirkime ir pasirašydama sutartį turėjo įvertinti tokią aplinkybę, kad, neužfiksavus konkretaus atspalvio sutartyje ir iš karto nenuvykus į vietą susitikti su ieškove suderinti jai prie interjero tinkančio atspalvio, sutarties vykdymui skirtas laikas, šalims vien susirašinėjant, neabejotinai sutrumpės.  

16.                      Be to, apeliantė į bylą nepateikė ir tokių įrodymų, kad termino nuo 2023 m. lapkričio 7 d., t. y., dienos, kai buvo rastas bendras sprendimas dėl perforuoto veltinio pertvaros medžiagos spalvos, iki 2023 m. gruodžio 11 d. objektyviai nepakako pagaminti ieškovės pasirinktų pertvarų kokybiškai ir jas tinkamai sumontuoti. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kad sutarties per nustatytą terminą ji neįvykdė dėl to, kad ieškovė kėlė nepagrįstus reikalavimus dėl perforuoto veltinio spalvos, yra nepagrįsti ir neįrodyti byloje esančių įrodymų visuma. 

17.                      Savo teiginius, kad perforuoto veltinio pertvarų parametrai atitiko techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, o bėgeliai joms buvo sumontuoti tinkamai, apeliantė grindė nuotraukomis (1 t., b. l. 136–157, 175–179). Šiuos įrodymus, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir juos vertino, padaręs teisingą išvadą, kad šie įrodymai nepatvirtina apeliantės pozicijos dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 22 punkte pagrįstai pažymima, kad vien iš apeliantės pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 145–157), kuriose užfiksuoti perforuoto veltinio pertvarų fragmentai su prie jų pridėtu matavimo metru, nėra galimybės patikrinti apeliantės argumentų dėl jų ilgio ir pločio atitikimo techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Iš apeliantės pateiktų nuotraukų nėra matyti, kurioje pertvarų vietoje pradėtas matavimas, todėl ir nustatyti, ar juose nurodyti ilgiai ir pločiai yra viso elemento, nėra galimybės. Apeliantė turėjo ir galėjo teikti nuotraukas, iš kurių būtų matyti visa pertvara, o ne tik jos dalis. Be to, aptarti matmenys galėjo būti užfiksuoti ir kitokiais CPK numatytais būdais, pavyzdžiui, antstoliui užfiksuojant faktines aplinkybes.

18.                      Nuotraukos, kuriomis apeliantė įrodinėja tinkamą bėgelių įrengimą (1 t., b. l. 159, 175–179), taip pat aiškiai stokoja informatyvumo. Dalies pertvarų fotografavimo kampas yra toks, kad bėgeliai jose iš viso nėra matomi. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 36, 40–41; 2 t., b. l. 16), kurias pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, aiškiai matyti, kad bėgelių tvirtinimas yra nepakankamas, dalis jų yra nukritę. Pažymėtina, kad bėgelių nelygumai matyti ne tik vietose, kuriose lubos nuožulniai žemėja (link kolonų), bet ir vietose, kur jų paviršius yra lygus. Apeliacinio skundo argumentai, kad techninėje specifikacijoje nebuvo reikalavimų bėgeliams, atmetami kaip nepagrįsti. Techninėje specifikacijoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad pertvara turi transformuotis, t. y. iš abiejų pusių segmentai bėgeliais turi susistumti prie centrinės kolonos, segmentai tvirtinami ant viršutinių bėgelių, kurie įrengiami prie lubų. Taigi, siekdama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – ne tik prekes pristatyti, bet jas sumontuoti ir integruoti (pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 papunktis), apeliantė turėjo iš anksto apžiūrėti vietą, kurioje jos pristatytos prekės bus montuojamos ir įsitikinti, kad tai kokybiškai padaryti yra įmanoma, arba pareikšti ieškovei atitinkamas pretenzijas. Kitaip tariant, apeliantės, kaip pardavėjos, pareiga buvo užtikrinti, kad jos pagamintos ir sumontuotos pertvaros atliktų numatytas funkcijas – ne tik tvirtai kabėtų, bet ir judėtų bėgeliais.    

19.                      Aplinkybė, kad teismas kitaip nei apeliantė vertino byloje esančius įrodymus, nepatvirtina proceso teisės normų pažeidimo, kurį siekia įrodyti apeliantė. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, o nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22–24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 66 punktas).

20.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog apeliantė pažeidė sutartį (atliko neteisėtus veiksmus), padarė ištyręs ir tinkamai įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų. Apeliantei nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą, šią ginčo dalį išsprendė neteisingai. 

21.                      Apeliantei neįrodžius, kad ji tinkamai įvykdė sutarties dalį dėl perforuotų veltinio pertvarų įrengimo (galutinis viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslas), dar daugiau, po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iš esmės ir nepaneigus gamybos klaidų buvimo bei siūlymo pačiai ieškovei nurodyti, koks turėtų būti pertvarų tvirtinimas prie bėgelio, įsipareigojus tokiu atveju darbus atlikti iki 2024 m. sausio 12 d. (2 t., b. l. 15), pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos priešieškinį dėl 11 894,30 Eur skolos už šias pertvaras ir 406,79 Eur delspinigių priteisimo atmetė. Pagal sutarties 2.4 papunktį ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove per 30 kalendorių dienų nuo prekių perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo tik už laiku pateiktas kokybiškas ir sutarties reikalavimus atitinkančias prekes. Šiuo atveju prekės neatitinka kokybės reikalavimų ir laiku nebuvo pateiktos, o tai galiausiai lėmė ir sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo. 

Dėl netiesioginių nuostolių negautos paramos forma atlyginimo

22.                      Apeliantė, apeliaciniame skunde ginčydama teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių – netekto 11 894,30 Eur finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų prekėms (perforuoto veltinio pertvaroms) įsigyti – priteisimo, teigia, kad ji nėra ir negali būti pripažinta atsakinga už ieškovės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos paramos sutartį neįvykdymą, nes paramos lėšų gavimas priklauso nuo pačios ieškovės veiksmų ir jos valios. Apeliantės vertinimu, negauta parama negali būti laikoma ir pripažįstama negautomis pajamomis, o kartu ir netiesioginiais ieškovės nuostoliais, susijusiais su netinkamu sutarties vykdymu. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. 

23.                      Žala, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 36–37 punktai). Kasacinis teismas savo praktikoje pasisakęs ir tokiu aspektu, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 28 punktas; 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-421/2024, 50 punktas).

24.                      Taigi, negautos pajamos, kaip netiesioginė žala, yra neteisėtų veiksmų nulemti padariniai, kurie atsiranda (gali atsirasti) dėl to, kad buvo padaryta žala pagrindiniam objektui, kuris skirtas pajamoms gauti, bet ne tam objektui padaryta žala. Ieškovė, reikalaudama netiesioginių nuostolių atlyginimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius negalėjimą vykdyti jos įprastinės veiklos dėl perforuoto veltinio pertvarų tinkamo neįrengimo ir būtent dėl šios priežasties negautų planuotų gauti pajamų, kurios būtų suprantamos ne kaip ketintos gauti visos lėšos ar turtas, bet kaip grynasis jos pelnas.

25.                      Nagrinėjamu atveju aplinkybių, susijusių su tiesioginės veiklos vykdymo sutrikdymu ir dėl to negautu pelnu, ieškovė neįrodinėjo. Finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir jo pagrindu gaunamos lėšos nėra paramos gavėjo grynasis pelnas. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymo „Dėl 21-ojo verslo apskaitos standarto ,,Dotacijos ir subsidijos“ tvirtinimo“ 7.1 papunktyje nurodyta, kad viena iš dotacijų rūšių yra su turtu susijusios dotacijos. Jos gaunamos ilgalaikiu turtu arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti. Teikiant tokias dotacijas, gali būti nustatoma ir papildomų sąlygų, susijusių su turto rūšimi, vieta ar laiku, per kurį turtas turi būti įsigyjamas arba išlaikomas. Su turtu susijusios dotacijos apskaitoje ir finansinėse ataskaitose pateikiamos taip: ilgalaikiu turtu ar ilgalaikiam turtui įsigyti skirtos dotacijos suma užregistruojama sąskaitoje ,,Dotacijos, susijusios su turtu“ (14.1 papunktis). 

26.                      Todėl ieškovės siekta gauti, bet negauta parama negali būti pripažįstama jos netiesioginiais nuostoliais negautų pajamų forma, nes tokios lėšos negali būti priskiriamos iš jos veiklos gautoms pajamoms ar, juo labiau, grynajam pelnui. Iki teisės pažeidimo (netinkamo pertvaros sumontavimo) ieškovė apeliantei už šią pertvarą nebuvo sumokėjusi, todėl ir pagrindo konstatuoti, kad ieškovė dėl to patyrė nuostolius, nėra. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokius nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, kad ieškovės su Centrine projektų valdymo agentūra sudarytos sutarties dėl paramos skyrimo terminas nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovės 2023 m. liepos 21 d. prašymo pagrindu buvo pratęstas anksčiau, nei su apeliante 2023 m. spalio 11 d. buvo sudaryta sutartis (2 t., b. l. 20–21). Tai leidžia iš esmės sutikti su apeliantės pozicija, kad paramos gavimo termino pratęsimas po 2023 m. gruodžio 31 d., atitinkamai, ir paramos lėšų skyrimas ieškovei, galėjo tapti negalimu ir dėl kitų, su apeliante nesietinų priežasčių, tačiau ieškovė šio aspekto neįrodinėjo.

27.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantės negautą paramą netinkamai sumontuotoms perforuoto veltinio pertvaromis įsigyti netiesioginiais ieškovės nuostoliais, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad netiesioginių nuostolių ieškovė nėra įrodžiusi ir pagrindo apeliantės civilinei atsakomybei kilti šioje ginčo dalyje nėra, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš apeliantės priteisti 11 894,30 Eur netiesioginiai nuostoliai, pakeičiama, šią ieškinio reikalavimų dalį atmetant kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).      

Dėl baudos ir nuostolių atlyginimo     

28.                      Nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 1 514,44 Eur baudą ir 726 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, apeliantė grindžia CK 6.258 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, netinkamu aiškinimu ir taikymu, taip pat tvirtina, kad ji neturi pareigos atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, apie kuriuos ji nebuvo informuota.   

29.                      Tačiau apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ji nebuvo informuota apie ažūrinės pertvaros trūkumus ir jai nebuvo suteikta galimybė juos pašalinti, nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, apie trūkumus pagal sutarties sąlygas ieškovė galėjo informuoti tiek žodžiu, tiek ir raštu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. rašte nurodė apeliantei ažūrinės pertvaros trūkumus, t. y. profiliai nupjauti nekokybiškai, nesumontuoti jų užbaigimo elementai, plokštės išlinkusios, skirtingo storio, be apdailos, panaudotos netinkamos slenksčio sistemos, nesumontuotos rankenos, uždarytos padėties fiksavimo ir rakinimo spynelės ir kt. Tokio pobūdžio trūkumus, susijusius su profilių nekokybišku nupjovimu, spynų nesumontavimu, patvirtina ir į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuoti šios pertvaros vaizdai.

30.                      Todėl nėra pagrindo vertinti, kad apeliantei aptariami trūkumai nebuvo žinomi. Apeliantė, būdama rūpestinga ir apdairi sutarties šalis, turėjo ir galėjo imtis priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti. Aplinkybė, kad ieškovė šias prekes ir paslaugas yra priėmusi ir už jas sumokėjusi, taip pat nepaneigia trūkumų fakto, kuriuos, be kita ko, yra pripažinusi ir pati apeliantė 2023 m. gruodžio 20 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške (1 t., b. l. 24–25). Ieškovės į bylą pateiktų 2024 m. kovo 21 d. paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 1, 2024 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros ir 2024 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymo (1 t., b. l. 49–51) turinys patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovės patirtų 726 Eur trūkumų šalinimo išlaidų. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės pasitelkta rangovė UAB ,,Do timber“ atliko ažūrinių pertvarų trūkumų šalinimo darbus, t. y. sumontavo spyneles ir užraktus, uždengė bėgelius, sumontavo fiksatorius, o ieškovė už darbus jai sumokėjo 726 Eur.

31.                      Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, 726 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas pripažindamas įrodytomis ir pagrįstomis, padarė byloje esančių įrodymų visumą atitinkančią išvadą, kad ieškovė yra patyrusi tokio dydžio nuostolius, ir pagrįstai šias išlaidas iš apeliantės priteisė.

32.                      Pagal

33.                      CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tokia pati netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklė įtvirtinta ir apeliantės nurodytoje CK 6.258 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas).

34.                      Aiškindamas CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, kasacinis teismas yra nurodęs, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, t. y. jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Todėl tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą – priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).   

35.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti tiek sutartyje numatytą 7 proc. nuo sutarties 21 634,80 Eur kainos, t. y. 1 514,44 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, tiek ir 726 Eur nuostolius, kurie taip pat grindžiami netinkamu sutarties vykdymu. Taigi, tiek bauda, tiek ir nuostoliai kilo iš to paties pažeidimo, nuostolių ir baudos paskirtis sutampa. Todėl ir teisinio pagrindo priteisti abi šias sumas nebuvo.

36.                      Kadangi ieškovės prašoma priteisti bauda (netesybos) viršija nuostolius, į 726 Eur nuostolius įskaitoma ją atitinkanti sutartinių netesybų (baudos) dalis (726 Eur), t. y. ieškovei ši suma priteisiama. Pagrindo mažinti likusią 788,44 Eur (1 514,44 Eur – 726 Eur) netesybų dalį teisėjų kolegija neįžvelgia. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tik tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju apeliantei pažeidus sutartį, ieškovė negavo to, ko ji pagrįstai tikėjosi gauti sudariusi sutartį – nebuvo tinkamai įrengtos konferencijų salės pertvaros, turėjusios atskirti vaikų ir tėvų zonas, šioms zonoms atskirti ji turėjo ieškoti kitų, paramos lėšomis nekompensuotinų sprendinių (2 t., b. l. 42). Todėl likusi, į nuostolius neįskaityta netesybų suma – 788,44 Eur – negali būti vertinama kaip neprotinga, neproporcinga ar nesąžininga, teisėjų kolegija pagrindo mažinti netesybas neįžvelgia.

37.                      Tokiu atveju teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš apeliantės priteistos ir netesybos, ir nuostolių atlyginimas, pakeičiama, patenkinant tik ieškinio dalį dėl 1 514,44 Eur baudos (netesybų) priteisimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme     

38.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).   

39.                      Ieškovė ieškiniu prašė jai priteisti 14 134,74 Eur netesybas ir nuostolių atlyginimą (11 894,30 Eur + 726 Eur + 1 514,44 Eur). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteisiama tik dalis šios sumos – 1 514,44 Eur, vadinasi, yra patenkinta 11 proc., o atmesta – 89 proc. (1 514,44 Eur : 14 134,74 Eur x 100 proc.) ieškinio reikalavimų. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apeliantės priešieškinis buvo atmestas kaip nepagrįstas, patenkinta 0 proc., o atmesta 100 proc. priešieškinio reikalavimų.

40.                      Įvertinusi nurodytas ieškovės ir apeliantės patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad 56 proc. (11 proc. patenkinto ieškinio + 100 proc. atmesto priešieškinio dalinama pusiau) bylos buvo išspręsta ieškovės naudai, o 44 proc. (89 proc. atmesto ieškinio + 0 proc. patenkinto priešieškinio dalinama pusiau) – apeliantės naudai. Vadovaujantis šia proporcija ir paskirstytinos byloje dalyvaujančių asmenų pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos.   

41.                      Ieškovė pateikė įrodymus ir prašė priteisti už ieškinį sumokėtą 318 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 53), įrodymų, pagrindžiančių kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Taigi, ieškovei atlygintinas tik už patenkintą ieškinio dalį jos sumokėtas 34 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 7 dalis).    

42.                      Apeliantė pateikė įrodymus ir prašė iš ieškovės priteisti už priešieškinį sumokėtą 277 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 133) bei 1 960,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2 t., b. l. 73–77). Apeliantės priešieškinį atmetus kaip nepagrįstą, už jį sumokėtas žyminis mokestis jai neatlyginamas. 

43.                      Prašomos priteisti 900 Eur priešieškinio, 480 Eur dubliko parengimo bei 580,80 Eur pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokio pobūdžio išlaidų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.19 papunkčius maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualūs 2024 m. I ir II ketvirčiai) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už priešieškinį yra 5 491 Eur (2 196,40 Eur x 2,5), už dubliką – 3 294,60 Eur (2 196,40 Eur x 1,5), už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,1 x 4 val.). Todėl apeliantės nurodytos 1 960,80 Eur išlaidų dydis pripažintinas pagrįstu.

44.                      Vadovaujantis pirmiau nustatyta proporcija, apeliantei atlygintina 862,75 Eur (1 960,80 Eur x 44 proc.) šių išlaidų dalis. 

45.                      Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (862,75 Eur – 34 Eur), apeliantei iš ieškovės priteisiama 828,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme    

46.                      Apeliantė apeliaciniu skundu ginčijo tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės 14 134,74 Eur turtinis reikalavimus buvo patenkintas, tiek ir dalį, kuria jos 12 301,09 Eur turinis reikalavimas buvo atmestas. Taigi, apeliantės apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 26 435,83 Eur (14 134,74 Eur + 12 301,09 Eur). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir pripažinus nepagrįstu ieškovės ieškinio dalį dėl 12 620,03 Eur (11 894,30 Eur + 726 Eur), patenkinta yra 48 proc. (12 620,03 Eur : 26 435,83 Eur x 100 proc.) apeliacinio skundo, o atmesta – 52 proc. Vadovaujantis aptarta proporcija, paskirstytinos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

47.                      Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla. Apeliantė pateikė įrodymus ir prašė priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą 595 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 113, 118) ir 871,20 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas (2 t., b. l. 111–112). Apeliacinio skundo parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje nurodytų maksimalių 3 733,88 Eur (2 196,40 Eur x 1,7) šių išlaidų dydžio. 

48.                      Todėl, vadovaujantis pirmiau nustatyta proporcija, apeliantei atlygintina 418,18 Eur atstovavimo išlaidų dalis (871,20 Eur x 48 proc.). Taip pat jai atlygintinas už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas 284 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys). Iš viso apeliantei iš ieškovės priteisiamos 702,18 Eur (418,18 Eur + 284 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        ,,Ieškovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ieškinį patenkinti iš dalies. 

        Priteisti ieškovei Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, juridinio asmens kodas 190758280, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Graffus“, juridinio asmens kodas 302892736, 1 514,44 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų ir 44 ct) netesybų.

        Kitą ieškinio dalį atmesti.

        Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Graffus“ priešieškinį atmesti.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Graffus“, juridinio asmens kodas 302892736, iš ieškovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, juridinio asmens kodas 190758280, 828,75 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų“.  

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Graffus“, juridinio asmens kodas 302892736, iš ieškovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, juridinio asmens kodas 190758280, 702,18 Eur (septynis šimtus du eurus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                Jadvyga Mardosevič