Administracinė byla Nr. eA-83-261/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03862-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės skundą atsakovui viešąjai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas įgyvendina projektą „Tuberkuliozės profilaktikai, diagnostikai ir gydymui naudojamos infrastruktūros modernizavimas Respublikinės Šiaulių ligoninės TPLK“ (toliau – ir Projektas). 2019 m. kovo 6 d. vykdant išankstinę patikrą atsakovui buvo išsiųsti parengti „Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos pastato (duomenys neskelbtini) ir II terapijos korpuso pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rekonstravimo, įrengiant tarp jų jungiamąjį tunelį, statybos darbų pirkimas“ pirkimo dokumentai, įskaitant ir pirkimo sąlygas, kurių 2.15 papunktyje buvo nurodyta nuostata „Pagrindinius darbus rangovas turės atlikti savo jėgomis. Pagrindiniais darbais šiame konkurse yra laikomi bendrastatybiniai (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbai“. Atsakovas nurodė pastabas, tačiau pastabų dėl pirkimo sąlygų 2.15 papunktyje nenurodė. Pakoregavusi pirkimo dokumentus pagal atsakovo pastabas, 2019 m. spalio 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje CPVA paskelbė supaprastintą „TPLK pastato (duomenys neskelbtini) ir II terapijos korpuso pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rekonstravimo, įrengiant tarp jų jungiamąjį tunelį, statybos darbų pirkimas“ pirkimą (toliau – ir Pirkimas) supaprastinto atviro konkurso būdu. Atlikus Pirkimo procedūras 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas su Pirkimo laimėtoju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Ginstata“ sudarė Statybos rangos sutartį. 2020 m. kovo 3 d. atsakovas atliko paskesnę patikrą. Jokių pastabų dėl Pirkimo sąlygų pareiškėjas negavo. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 24 d. informuotas dėl įtariamų pažeidimų Projekte ir paprašyta pateikti paaiškinimus. Paaiškinimų pateikimui buvo numatytas 7 kalendorinių dienų terminas, nepaisant Lietuvos Respublikoje įvesto karantino. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. pateikė paaiškinimus, o 2020 m. spalio 29 d. jam buvo įteiktas Sprendimas;
2.2. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas nesivadovavo gero administravimo principo imperatyvais. Atsakovas neteisingai interpretavo ir pritaikė viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 ir 3 dalies, 49 straipsnio 7 dalies nuostatas, Sprendimą priėmė praleisdamas Projektų administravimo taisyklių 305 punkte nustatytą Sprendimo priėmimo terminą 5 mėnesiais, neatsižvelgė į Projektų administravimo taisyklių 315 punkto nuostatas, kad pažeidimas nėra nustatomas, jeigu nepadaromas finansinis poveikis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Sprendime nurodytas tariamas pažeidimas yra nustatytas nepagrįstai plečiamai aiškinant VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatas;
2.3. Aiškinant VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatą tokiu būdu kaip atsakovas, Sprendime yra praktiškai panaikinama įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes tokių situacijų, kai vykdant statybos darbus fiziškai neįmanoma pasitelkti subrangovų, paprasčiausiai nėra. Pats VPĮ tokių papildomų sąlygų nenustato, įstatymas leidžia perkančiajai organizacijai išskirti pagrindinius (svarbiausius) darbus ir siekiant didesnės atsakomybės reikalauti, kad juos atliktų pats tiekėjas. Pareiškėjas, vadovaudamasis jam VPĮ 49 straipsnio 7 dalies suteikta diskrecija, kaip esminę užduotį tiekėjams Pirkimo sąlygų 12.5 papunktyje nurodė pagrindinių darbų atlikimą, o pagrindiniais darbais įvardino bendrastatybinius (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbus. Nurodyti pirkimo darbai yra aiškūs ir konkretūs, jų apimtys ir reikalingos šiems darbams atlikti medžiagos yra nurodytos Pirkimo sąlygų priedo – techninio projekto Statinio ir Architektūros dalyse. VPĮ neapibrėžia, kas yra laikoma esmine užduotimi, todėl esmine užduotimi, įvardijant pagrindinius darbus ir juos detalizuojant, VPĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Bendrastatybiniai (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbai finansine išraiška sudarė apie 60 proc. visų darbų, o tai reiškia, kad 40 proc. darbų tiekėjai galėjo atlikti su subrangovų pagalba;
2.4. Pasirinkta esminių užduočių apimtis visiškai atitiko ir proporcingumo principą. Pareiškėjas esmine užduotimi pasirinko statinio konstrukcijų statybos ir architektūros darbus, nes šie darbai yra labiausiai atsakingi, lemiantys statinio mechaninį atsparumą ir žmonių saugumą. Nuo jų atlikimo proceso ir kokybės priklauso personalo ir pacientų, lankytojų, kurie naudosis suremontuotomis konstrukcijomis, gyvybės. Pagal techninį projektą tarp dviejų pastatų, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos bei II terapijos korpuso, yra numatyta įrengti po žeme sudėtingą statinį – jungiamąjį tunelį, virš kurio yra įrengtas įvažiavimas ir juda autotransportas. Pareiškėjas savo teise reikalauti iš tiekėjo atlikti esmines užduotis naudojosi siekdamas užtikrinti žmonių saugumą ir geresnį projekto koordinavimą bei siekiant užkirsti kelią egzistuojančiai praktikai, kai dalyvis įrodo profesinį pajėgumą tik tam, kad laimėtų konkursą, ketindamas darbus atlikti ne pats, bet didžiąją ar beveik didžiąją jų dalį pavesti subrangovams, nes tokia praktika turi įtakos darbų kokybei ir jų tinkamam vykdymui. Atsakovui teigiant, kad pareiškėjas neužtikrino proporcingumo principo laikymosi ir nepagrįstai ribojo konkurenciją, neužtenka tik abejoti pareiškėjo argumentais. Atsakovas turi pateikti motyvuotus argumentus, kodėl jis negalėjo pasirinkti būtent tokių esminių užduočių ir kokiems tiekėjams dėl tokio pareiškėjo pasirinkimo buvo apribota teisė dalyvauti Pirkime. Nepateikus tokių argumentų, atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie tariamus proporcingumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų ir draudimo dirbtinai riboti konkurenciją yra nepagrįsti jokiais įrodymais;
2.5. Pirkime pasiūlymus pateikė net penki tiekėjai, o mažiausią kainą (874 851,10 Eur) pasiūlęs tiekėjas pasiūlė net 230 488,74 Eur mažesnę kainą, negu buvo suplanuota Projekto lėšų. Be to, subranga yra viena iš darbų pavedimo atlikti kitam ūkio subjektui forma. Mažas rangovas, neturėdamas atestato bendrastatybiniams, konstrukcijų darbams, galėjo naudotis galimybe sudaryti jungtinės veikos sutartį su kitais rangovais, turinčiais atestatus, patirties ir resursų atlikti bendrastatybinius darbus ir būtų atitikęs Pirkimo sąlygų reikalavimus. Šie faktai patvirtina, kad pareiškėjo pasirinkimai neapribojo tiekėjų konkurencijos ir leido pasiekti Projekto tikslus už mažesnę kainą;
2.6. Sprendimas yra grindžiamas neobjektyviais duomenimis – Sprendime vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis ir gairėmis, kurios buvo priimtos vėliau, nei buvo patvirtinti pirkimo dokumentai, taip pat teismų praktika, kuri nėra aktuali taikant VPĮ 49 straipsnio 7 dalį. Po Statybos darbų pirkimo gairių paskelbimo atsakovas neprašė papildomai koreguoti Pirkimo sąlygų ir pateikti iš naujo jų išankstinei patikrai. Sprendime taip pat vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 4S-(1.25E) „Dėl prašymo paaiškinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas“, (toliau – ir VPT raštas), kuris pateiktas ne tik po Pirkimo sąlygų išankstinės patikros, paties rangos darbų pirkimo ir sutarties pasirašymo, bet ir po atsakovo pareikštų įtarimų dėl galimo pažeidimo priėmimo. Pareiškėjas 2019 metais rengdamas Pirkimo dokumentus niekaip negalėjo vadovautis VPĮ 49 straipsnio 7 dalies taikymo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. birželio 19 d.;
2.7. Tiek VPT rašte, tiek Sprendime minimame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendime byloje Borta, C-298/15 vertinta situacija, kai tiekėjams taikomi ribojimai pasitelkti subrangovus, gali kitose valstybėse narėse įsisteigusiems ūkio subjektams užkirsti kelią ar trukdyti dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroje ar vykdant tokią sutartį dalyvavimą padaryti mažiau patrauklų (49 punktas), t. y. buvo vertintos VPĮ nuostatos, ribojančios įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas ir turinčios tarptautinio viešojo pirkimo elementą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo skelbtas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai. Be to, ESTT minimame sprendime vertino 2016 m. galiojusią VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuria perkančiosios organizacijos buvo imperatyviai įpareigojamos nurodyti pagrindinius darbus, kuriuos privalo atlikti tiekėjas, nesuteikiant perkančiajai organizacijai pasirinkimo (55 punktas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja VPĮ redakcija, kurios 49 straipsnio 7 dalyje atsirado nuostata, kad perkančioji organizacija ne privalo, bet gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas;
2.8. Projektų administravimo taisyklių 305 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos. Tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas institucijas ir (ar) projekto vykdytoją dėl papildomos informacijos, įtariamo pažeidimo tyrimas užbaigiamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Įtarimas dėl pažeidimo įregistruotas 2020 m. balandžio 24 d., pareiškėjo paaiškinimai pateikti 2020 m. balandžio 29 d., o Sprendimas priimtas tik 2020 m. spalio 29 d., t. y. Projektų administravimo taisyklių 305 punkte numatytą terminą praleidus 5 mėnesiais. Toks terminio praleidimas yra esminis procesinis pažeidimas ir yra pagrindas Sprendimą panaikinti;
2.9. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo, nurodė savo argumentus dėl Projektų administravimo taisyklių 315 punkto nuostatų taikymo, tačiau Sprendime dėl to nėra pateikta jokių argumentų. Projektų administravimo taisyklių 315 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas. Pirkime dėl didelės tiekėjų konkurencijos buvo sutaupyta ženkli ES paramos lėšų dalis. Darbų pirkimui buvo suplanuota 1 105 339,84 Eur su PVM, pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai, o laimėtojo UAB „Ginstata“ pasiūlyta kaina 874 851,10 Eur su PVM, yra net 230 488,74 Eur mažesnė, negu buvo suplanuota Projekto lėšų. Antroje vietoje likusios UAB „Akmens takas“ pasiūlyta kaina yra 969 670,83 Eur, kuri yra didesnė už laimėtojo beveik 100 000 Eur, atitinkamai didesnės buvo ir kitų tiekėjų pasiūlytos kainos, kas parodo, kad pirkimui atlikti reikalingos lėšos buvo panaudotos labai racionaliai ir neigiamo finansinio poveikio ES ir Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo. Projektų administravimo taisyklių 315 punkto nuostatų nepagrįstas netaikymas yra savarankiškas pagrindas Sprendimo panaikinimui;
2.10. Pareiškėjas laikėsi VPĮ nuostatų, pasiekė pirkimo tikslą racionaliai naudoti lėšas, o atsakovas, priimdamas Sprendimą, neobjektyviai vertino aplinkybes, netinkamai taikė VPĮ nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo 2020 m. sausio 28 d. Statybos rangos sutarties.
3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Vadovaujantis STR 1.06.01:2016 pateiktu klasifikavimu yra nustatyta, kad visi rangos darbai, nurodyti Pirkimo sąlygų 2.9.1.1–2.9.1.5 ir 2.9 papunkčiuose bei Pirkimo sąlygų 2.11.1.1–2.11.1.5 ir 2.11.13 papunkčiuose, yra bendrieji statybos darbai; tuo tarpu visi likę darbai, yra priskiriami specialiesiems statybos darbams. Darbai yra aiškiai atskirti, t. y. dalomi į atskiras darbų grupes ne tik pagal Pirkimo sąlygų 2.9.1.1–2.9.1.5 ir 2.11.1.1–2.11.1.5 papunkčiuose nurodytas darbų grupes, bet ir pagal Pirkimo sąlygų 2.10.1–2.10.3 papunkčiuose nurodytą patalpų išdėstymą, todėl darytina išvada, kad kiekvienai darbų grupei/skirtinguose aukštuose esančioms patalpoms bendrastatybinių darbų atlikimui galėtų būti pasitelkiamas subrangovas. Tai įrodo ir techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad statybos darbai išskaidyti į tris etapus, kurie gali būti vykdomi atskirai ir priduodami atskirai. Atitinkamai parengti brėžiniai ir darbų kiekių žiniaraščiai, padalinant juos į tris dalis – etapus. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų ir STR 1.06.01:2016 nuostatas, taip pat techninę specifikaciją ir techninius projektus, Pirkimo objektą, kvalifikacijos reikalavimus, daroma išvada, kad didžioji dalis šiuose dokumentuose numatytų darbų yra priskiriami statybinių konstrukcijų ir žemės darbams;
3.2. VPĮ perkančiosioms organizacijoms suteikia diskrecijos teisę nustatyti esmines užduotis, kurias turės atlikti pats tiekėjas, jei toks reikalavimas pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodytas, yra proporcingas Pirkimo objektui ir pagrįstas. Vertinant Perkančiosios organizacijos nustatyto esminės užduoties reikalavimo teisėtumą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, CPVA nustatė, kad Projekto vykdytojo Pirkimo dokumentuose nustatytas ginčo reikalavimas, kad tiekėjas pats atliktų bendruosius statybos darbus buvo nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, o tą patį tikslą pareiškėjas galėjo pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, priimtas Sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad Projekto vykdytojas Pirkimo dokumentuose, nustatydamas ginčo reikalavimą, pažeidė VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą galimybę tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją, 49 straipsnio 7 dalies nuostatas ir, įvertinus Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedo 6 punktu buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija;
3.3. CPVA atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Tiek išankstinės, tiek paskesnės pirkimų patikros metu atsirenkami ir vertinami tie patikros elementai, kurie pagal įgyvendinančios institucijos turimą praktiką vertinti kaip rizikingi ir dėl kurių dažniausiai nustatomi pažeidimai. Tai reiškia, kad įgyvendinančioji institucija nevertina ir neprivalo vertinti visus pirkimo dokumentus ir visus elementus. Tai patvirtina ir faktas, kad PAFT numato galimybę įgyvendinančioms institucijoms pasirinkti vykdyti išankstinę pirkimo patikrą tik dėl pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nėra paskelbtas, arba vykdyti išankstinę pirkimo patikrą prieš sudarant pirkimo sutartį, kas reiškia, kad atitinkami pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiūlymų įvertinimo etapas. Įvykdytos Pirkimo 2019 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 3 d. patikros yra atliktos, kaip tai numatyta PAFT, pagal CPVA standartines procedūras ir praktiką. Kaip matyti iš įvertinimo struktūros ir klausimų, Pirkimo sąlygų 2.15 papunktyje, kuriame numatytas subtiekimo ribojimas dalį Pirkimo darbų išskiriant kaip esmines užduotis, CPVA apskritai nebuvo vertintas. Įvertinimas jokia apimtimi nemini ir nenurodo VPĮ 49 straipsnis, kurio 7 dalimi vadovaudamasi CPVA ir konstatavo pažeidimą. PAFT, kurios Projekto vykdytojui yra privalomos pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakingas būtent Projekto vykdytojas, o ne įgyvendinančioji institucija;
3.4. CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susisijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, kad Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. Įtarti pažeidimą gali tos pačios institucijos atskiri darbuotojai. Todėl yra teisiškai nereikšminga, kiek kartų įgyvendinančioji institucija vertina ar tikrina pirkimus, svarbu yra tai, kad Pirkimas nebūtų atliktas pažeidžiant teisės aktus;
3.5. CPVA Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis Pirkimo vykdymo metu reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o CPVA pateikė argumentus, pagrindžiančius nustatytus VPĮ nuostatų pažeidimus. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokio sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų;
3.6. Atsakovas neneigia PAFT nurodyto termino ir to, kad šis terminas buvo praleistas, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo atlikimas, pareiškėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Pažeidimo tyrimo atlikimas neišlaikius termino, nurodyto PAFT 305 punkte, neturėjo įtakos ne tik pareiškėjo materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjo teisėms skųsti sprendimą dėl pažeidimo;
3.7. Pareiškėjas nustatytais pažeidimais padarė žalą ES bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA pareiškėjui taikė finansinę korekciją. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privalomas, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. VPĮ tikslo racionaliai panaudoti lėšas pasiekimas galimas tik tuomet, jei pirkimas atliktas pagal VPĮ. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkime buvo nustatyti VPĮ pažeidimai, nėra pagrindo teigti, kad lėšos naudojamos racionaliai;
3.8. VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti pamatiniai principai. Visi pirkimo dokumentų reikalavimai turi būti nustatyti tik įvertinus poreikius, siekiamus tikslus ir tik laikantis pamatinių principų, t. y. turi būti proporcingi, užtikrinantys lygiateisiškumą, konkurenciją ir kt. Kiekvienos rinkos ūkio subjektams kiekvienas pirkimas ir galimybė sudalyvauti jame yra svarbi ir reikšminga. Viešaisiais pirkimais turi būti siekiama užtikrinti kuo didesnę tiekėjų konkurenciją – rinkos ekonomikos reiškinį, nesvarbu, ar tai būtų tarptautinė, ar vidinė rinka. Nustatant pirkimo sąlygas ūkio subjektų konkurencija yra jau iš dalies ribojama, nes kiekviena sąlyga mažina ją galinčių atitikti tiekėjų ratą – nuo kiekvienos pirkimo sąlygos priklauso ūkio subjektų, galinčių dalyvauti pirkime, ratas. Būtent dėl to pirkimo sąlygos turi būti kuo tikslesnės perkančiosios organizacijos poreikiams, tačiau atitinkančios VPĮ pagrindinius lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Tik tokiu būdu bus galima pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai panaudojant įsigyti perkančiajai organizacijai reikiamą pirkimo objektą ir sudarant teisingą bei proporcingą tiekėjų konkurenciją. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, nepriklausomai nuo vertės bendroje sutarties vertėje, pareiškėjas privalo turėti aiškų pagrindimą, kodėl dalies darbų atžvilgiu yra neleistinas subtiekimas ir dėl to apribojama konkurencija. Tiek savo paaiškinimuose, teiktuose CPVA, tiek skunde pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio pasvarstymus dėl būtinybės tinkamai įvykdyti Sutartį ar geresnio projekto sukoordinavimo. Tačiau šie argumentai niekaip nepagrindžia poreikio riboti subtiekimą Pirkime;
3.9. Už rangos darbų sutarties valdymą visada būna atsakingas pagrindinis rangovas/tiekėjas, nepriklausomai nuo pasitelktų subrangovų skaičiaus. Be to, tai, kad pareiškėjo įvardintos esminės užduotys galėjo būti perduotos kitam ūkio subjektui, pagrindžia ir pareiškėjo teiginiai. Pareiškėjas ignoruoja ESTT jurisprudencijoje suformuotas proporcingumo įvertinimo sąlygas, kurios jam buvo žinomos iki Pirkimo paskelbimo. ESTT praktika šios administracinės bylos nagrinėjimui yra aktuali, kadangi tiek ESTT nagrinėtos bylos atveju, tiek CPVA priimtu Sprendimu yra sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos teisės išskirti subtiekimui neleidžiamos perduoti darbų dalies teisėtumo ir proporcingumo. ESTT aiškiai nurodė, jog pats ribojimas gali būti pateisinamas, tačiau jis privalo būti naudojamas proporcingai;
3.10. CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Taisyklėse bei PAFT. Tarp šių funkcijų jokiai įgyvendinančiajai institucijai nėra numatyta pareiga rinkti konkrečius įrodymus, skaičiuoti potencialius tiekėjus ar subtiekėjus. Visai nesvarbus konkretus tiekėjų ar subtiekėjų skaičius, nes nėra žinoma, kiek dar tiekėjų negalėjo pasiūlymų pateikti ar subtiekėjų negalėjo sudalyvauti Pirkime dėl ribojančių subtiekimą sąlygų. CPVA nėra įpareigota teikti įvairius pastebėjimus projektų vykdytojams, todėl geranoriškai, siekdama padėti projekto vykdytojui kuo geriau pasiruošti pirkimui, gali patarti ir/ar pateikti rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų rengimo. Projekto vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi PAFT, VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako;
3.11. Statybos darbų pirkimo gairės (toliau – ir Statybos gairės) VPT interneto puslapyje paskelbtos 2019 m. balandžio 5 d., tačiau Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. spalio 23 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams ir aštuoniolikai dienų po Statybos gairių paskelbimo. Vadinasi, Pirkimo paskelbimo metu jos jau pusę metų buvo paskelbtos ir kiekviena perkančioji organizacija galėjo jomis naudotis ir vadovautis. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Pirkimo dokumentai buvo parengti dar iki Statybos gairių paskelbimo, nes Projekto vykdytojas turėjo pusę metų laikotarpį Pirkimo dokumentus koreguoti ir adaptuoti vadovaujantis Statybos gairėmis, nepagrįstas. Sprendime nurodyti VPT išaiškinimai yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios institucijos pozicija nagrinėjamu klausimu, kuri, remiantis pareiškėjo skundu, yra tikrai aktuali nagrinėjant ginčijamą situaciją. CPVA VPT pateiktais išaiškinimais tiesiogiai nesirėmė priimdama Sprendimą, nors tokią teisę turėjo, nes VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostata (nuo Pirkimo paskelbimo) yra nepasikeitusi, o atsirandantys vis nauji teismų arba viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios institucijos išaiškinimai, aktualūs Sprendimo rašymo metu, padeda vis geriau šią normą suprasti. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, tiek ir vadovaujančioji institucija turi teisę kreiptis į VPT, atitinkamai, CPVA turi teisę vadovautis vadovaujančiai institucijai pateiktu VPT išaiškinimu. Todėl nepagrįsta pareiškėjo formuojama pozicija, kad CPVA negali ar negalėtų remtis VPT išvadomis, kurios yra pateiktos atliekamo pažeidimo tyrimo metu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertinęs VPĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) 17 straipsnio 1–3 dalyse, 47 straipsnio 7 dalyje, 49 straipsnio 1 ir 7 dalyse, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika), 28 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad perkančiosioms organizacijoms yra suteikta diskrecijos teisę nustatyti esmines užduotis, kurias turės atlikti pats tiekėjas, tačiau tik tuo atveju, jei toks reikalavimas pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodytas, yra proporcingas pirkimo objektui ir pagrįstas. Perkančiosios organizacijos, net norėdamos nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas pats įvykdytų tam tikras perkančiosios organizacijos nurodytas esmines užduotis, turi labai gerai įsivertinti, ar toks reikalavimas yra būtinas, ar mažiau varžančiomis priemonėmis negalima būtų pasiekti to paties tikslo.
6. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pateiktu klasifikavimu (toliau – ir STR 1.06.01:2016) visi rangos darbai, nurodyti pareiškėjo Pirkimo sąlygų 2.9.1.1–2.9.1.5 ir 2.9 papunkčiuose bei Pirkimo sąlygų 2.11.1.1–2.11.1.5 ir 2.11.13 papunkčiuose, yra bendrieji statybos darbai. Visi kiti likę darbai yra priskiriami specialiesiems statybos darbams. Darbai yra aiškiai atskirti, dalomi į atskiras darbų grupes ne tik pagal Pirkimo sąlygų 2.9.1.1–2.9.1.5 ir 2.11.1–2.11.1.5 papunkčiuose nurodytas darbų grupes, bet ir pagal Pirkimo sąlygų 2.10.1–2.10.3 papunkčiuose nurodytą patalpų išdėstymą (II aukšto dalies apie 659 kv. m bendro ploto patalpų <...> remontas; III aukšto dalies apie 86 kv. m bendro ploto patalpų <...> remontas; apie 110 kv. m bendro ploto rūsio aukšto dalies patalpų remontas ir jungiamojo tunelio – koridoriaus <...> nauja statyba). Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad statybos darbai išskaidyti į tris etapus, kurie gali būti vykdomi atskirai ir priduodami atskirai. Atitinkamai parengti brėžiniai ir darbų kiekių žiniaraščiai, padalinant juos į tris dalis – etapus. Teismas vertino, kad atsakovo padaryta išvada, jog kiekvienai darbų grupei/skirtinguose aukštuose esančioms patalpoms bendrastatybinių darbų atlikimui galėtų būti pasitelkiamas subrangovas, yra pagrįsta. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų ir STR 1.06.01:2016 nuostatas, taip pat techninę specifikaciją ir techninius projektus, Pirkimo objektą, kvalifikacijos reikalavimus, didžioji dalis šiuose dokumentuose numatytų darbų yra priskiriami statybinių konstrukcijų ir žemės darbams.
7. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 49 straipsnio 7 dalis leidžia perkančiosioms organizacijoms nustatyti esmines užduotis paskirti jas atlikti pačiam tiekėjui, tačiau toks reikalavimas pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodytas, konkrečiai apibrėžtas, turi būti pagristas, proporcingas Pirkimo objektui ir būtinas sutarties tinkamam įgyvendinimui. Teismas nustatė, kad Pirkimo dokumentuose pareiškėjas nurodė visus bendruosius statybos darbus (statinio konstrukcijos statybos ir architektūros), kaip pagrindinius, suskirstytus į grupes, į etapus, tačiau nenurodė ir konkrečiai nesuformulavo, kokius būtent darbus (užduotis) laiko esminiais, kurių atlikimui turi teisę reikalauti, kad juos atliktų pats tiekėjas (rangovas), todėl CPVA pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 2.15 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus, riboja konkurenciją, pažeidžia VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatą, 7 dalies reikalavimą, todėl pagrįstai sprendė dėl pažeidimo Pirkime padarymo.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina šiuo atveju absoliučios perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės remtis VPĮ 49 straipsnio 7 dalimi. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai šiuo atveju plečiamai aiškina VPĮ 49 straipsnio 7 dalį, netinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintus principus ginčo atveju, nepagrįstas. Nors, kaip teigia pareiškėjas, VPĮ neapibrėžia, kas yra esminė užduotis, tačiau sutinkama su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju kaip esminiai darbai (užduotys) turi būti aiškūs, konkretūs, be to, jų atlikimas pagrįstas išskirtiniu būtinumu juos atlikti pačiam tiekėjui. Šiuo atveju pareiškėjas visus bendrastatybos darbus priskyrė esminės užduoties sąvokai, niekaip nepagrindžiant to, t. y. kad mažiau varžančiomis priemonėmis, neapribojant konkurencijos, negalima būtų pasiekti to paties tikslo, nepateikiant argumentų, kad tai proporcinga Pirkimo objektui. Pareiškėjo argumentai, kad bendrastatybiniai darbai finansine išraiška sudarė apie 60 procentų visų darbų, kad 40 procentų tiekėjai galėjo atlikti pasitelkiant subrangovus, taip pat tai, kad pasirinko visus statinio konstrukcijų statybos ir architektūros darbus, nes šie darbai yra labiausiai atsakingi, lemiantys statinio mechaninį atsparumą ir saugumą, kadangi numatyta įrengti po žeme sudėtingą statinį, todėl turėjo teisę pagrįstai reikalauti, kad visus šiuos darbus atliktų tik pats tiekėjas, be to, tokiu būdu būtų galima geriau koordinuoti projektą bei išvengti neefektyvumo, kuomet pasitelkiami subrangovai, nepagrįsti ir nepaneigiantys Sprendime konstatuoto pažeidimo pagrįstumo.
9. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar galima nurodyti jog esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, turi būti vadovaujamasi 2017 m. balandžio 6 d. ESTT bylos Borta, C-298/15 suformuotu principu: subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti. Kiekvienas atvejis turi būti vertinimas individualiai. Visi pirkimo dokumentų reikalavimai turi būti nustatyti tik įvertinus savo poreikius, siekiamus tikslus ir tik laikantis aukščiau paminėtų pamatinių principų, t. y. turi būti proporcingi, užtikrinantys lygiateisiškumą, konkurenciją ir kt.
10. Teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ESTT išaiškinimų kontekste sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas privalėjo nustatyti konkrečius ir aiškius darbus, pažymint juos esmine užduotimi, turėti aiškų to nustatymo pagrindimą, kodėl dalies darbų atžvilgiu yra neleistinas subtiekimas ir dėl to pagrįstai apribojama konkurencija. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pasinaudoti VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta diskrecijos teise pareiškėjas būtų galėjęs tik tokiu atveju, jeigu įrodytų, kad subrangovai dėl objektyvių priežasčių pareiškėjos nurodytų esminių užduočių atlikti negali, nes bet koks Pirkimo reikalavimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis ir proporcingas Pirkimo objektui, o ne paremtas suskaičiuotais subrangovais, galinčiais arba negalinčiais atliki užduotis, išskirta procentine finansine darbų vertės išraiška.
11. Teismas, vadovaudamasis ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri atskleidžia viešųjų pirkimų principų turinį, vertino, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl dalies darbų atžvilgiu yra neleistinas subtiekimas, dėl ko apribojo tiekėjų konkurenciją. Tai, teismo vertinimu, pagrįstai konstatuota Sprendime. Be to, kitų ūkio subjektų (tiekėjų) pasitelkimo ribojimas galimas tik išimtinėmis sąlygomis ir turint konkrečius bei aiškius tokio ribojimo pagrindimus.
12. Teismas, akcentuodamas Taisyklėse ir PAFT įtvirtintas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, pažymėjo, kad ši institucija nevertina ir neprivalo vertinti visus pirkimo dokumentus ir visus elementus. PAFT numato galimybę pasirinkti vykdyti išankstinę pirkimo patikrą tik pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nėra paskelbtas, arba vykdyti išankstinę pirkimo patikrą prieš sudarant pirkimo sutartį, kas reiškia, kad atitinkami Pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiūlymų įvertinimo etapas. Įvykdytos Pirkimo 2019 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 3 d. patikros yra atliktos, kaip tai numatyta PAFT, pagal CPVA standartines procedūras ir praktiką. Kaip matyti iš įvertinimo struktūros ir klausimų, Pirkimo sąlygų 2.15 punkte, kuriame numatytas subtiekimo ribojimas, dalį Pirkimo darbų išskiriant kaip esmines užduotis, CPVA apskritai nebuvo vertintas. Teismas nenustatė, kad atsakovas Pirkimo vykdymo išankstinės patikros metu būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus. CPVA nėra atsakinga už tinkamą Projekto vykdymą, jai pavesta tirti ir nustatyti pažeidimus. Teismas sutiko su CPVA vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad tuo atveju, jei CPVA išankstine tvarka atliko Projekto patikras, pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.
13. Teismas pažymėjo, kad nei Taisyklės, nei PAFT, nei kiti teisės aktai nenumato CPVA pareigos rinkti konkrečius įrodymus, skaičiuoti potencialius tiekėjus ar subtiekėjus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo kvalifikacinius reikalavimus nustato būtent perkančioji organizacija, tai jai ir kyla pareiga tinkamai pagrįsti tokių reikalavimų proporcingumą ir teisėtumą, nesant tokio pagrindimo, tokie reikalavimai per se laikomi nepagrįstais. CPVA nėra įpareigota teikti įvairius pastebėjimus projektų vykdytojams, gali tik patarti ir/ar pateikti rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų rengimo. CPVA, įgyvendindama savo funkcijas, tikrina su pirkimais susijusius dokumentus, kilus tam tikriems klausimams teikia projekto vykdytojams paklausimus, esant įtariamiems pažeidimas atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu ir priima sprendimą dėl skirtingų atitikimų/neatitikimų ar VPĮ bei PAFT nuostatų nesilaikymo.
14. Teismas, vadovaudamasis PAFT 315 punktu, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punktu, vertina, kad CPVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą, pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo nebuvimo, neva nepadaryta žala ES biudžetui, visiškai nepagrįsti. Pažeidimas yra aiškiai ir argumentuotai nurodytas Sprendime. Pareiškėjas savo veiksmais padarė žalą ES bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA pareiškėjui taikė finansinę korekciją.
15. Teismas, pažymėjo, kad pažeidimo sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė (jei būtų padaryta žala). Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra nustatytas, pareiškėjui pažeidus VPĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nepagrįstai teigiama, kad žala nepadaryta, būtent šiais veiksmais pareiškėjas padarė žalą ES bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA pareiškėjui taikė finansinę korekciją.
16. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – ir Gairės) įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste sutiko su atsakovu, kad nustatytas pažeidimas yra esminis, kadangi pažeidžia VPĮ nuostatas, tame tarpe ir įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus, dėl ko negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu pažeidimu, o pareiškėjui tokiu atveju išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, nebūtų laikoma, jog nepadaryta žala ES bendrajam biudžetui. Teismas akcentavo, kad teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, kad racionalus lėšų panaudojimas yra galimas tik nepažeidžiant VPĮ nuostatų, todėl atmetė pareiškėjo argumentus aptariamu aspektu.
17. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo atlikimas, pareiškėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Pažeistas terminas atlikti tyrimą yra instrukcinio pobūdžio, o ne terminas, kurį pažeidus, negali būti priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus.
18. Teismas nustatė, kad Statybos darbų pirkimo gairės buvo viešai paskelbtos 2019 m. balandžio 15 d., o Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. spalio 23 d., todėl nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad vadovautasi skelbiant Pirkimą nepaskelbtomis gairėmis. Teismas nurodė, kad VPT 2020 m. birželio 19 d. raštu atsakė į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. raštą dėl VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymo, t. y. raštas pateiktas vėliau, nei buvo paskelbtas Pirkimas. Tačiau raštu VPT pateikė išaiškinimą nagrinėjamu klausimu dėl aktualios šiame ginče teisės normos taikymo, todėl neaišku, kokiu pagrindu CPVA negalėjo juo remtis, nors, kaip nurodė, tiesiogiai nebuvo remtasi. Pateikti išaiškinimai rašte nėra prieštaringi formuojamai praktikai šiuo teisės klausimu, remtasi ESTT Bortos byloje pateiktais išaiškinimais. Be to, pagal Taisyklių 10.1 papunktį CPVA visais atvejais turi teisę kreiptis į VPT dėl projektų vykdytojų (perkančiųjų organizacijų) viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams.
19. Teismas atmetė skundo argumentą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, yra priimtas nesilaikant gero administravimo principo. Akcentavo, kad Sprendime yra nurodytos visos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pareiškėjo Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, vertinti pareiškėjo paaiškinimai dėl pažeidimo. Sprendimas yra aiškus, suprantamas, motyvuotas, priimtas pagal galiojantį ir aktualų ginčo situaciją reglamentuojantį teisinį reguliavimą, remiantis aktualia ginčui teismų praktika.
20. Teismas konstatavo, kad CPVA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo Pirkimo sąlygose (2.15 papunktyje) nustatytas ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pažeidžiantis VPĮ 17 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, 49 straipsnio 7 dalies nuostatas.
21. Teismas ESTT išaiškinimų kontekste atkreipė dėmesį, kad nustačius pažeidimą finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neginčija finansinės korekcijos dydžio, sprendė, kad CPVA pagrįstai nustatė pažeidimą, priėmė pagrįstą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį teisėtą Sprendimą.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir tenkinti skundą – panaikinti CPVA Sprendimą.
23. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje suteikta teise, kaip esminę užduotį tiekėjams Pirkimo sąlygų 2.15 papunktyje nurodė pagrindinių darbų atlikimą, o pagrindiniais darbais įvardino bendrastatybinius (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbus. Nurodyti pirkimo darbai yra aiškūs ir konkretūs, jų apimtys ir reikalingos šiems darbams atlikti medžiagos yra nurodytos Pirkimo sąlygų priedo – techninio projekto Statinio ir Architektūros dalyse;
23.2. VPĮ 49 straipsnio 7 dalies kontekste įstatymas nenustato, kad esminėmis užduotimis gali būti pripažįstami tik tie darbai, kurių negali atlikti subrangovai. Aiškinant VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatą teismo nurodytu būdu, būtų panaikinama įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes tokių situacijų, kai vykdant statybos darbus fiziškai neįmanoma pasitelkti subrangovų, nėra. Tokiu atveju lieka neaišku, kokią realią teisę perkančiajai organizacijai suteikia įstatymas ir kokiu būdu šia teise ji galėtų pasinaudoti, nesulaukdama sankcijų;
23.3. Pareiškėjas turi patirties vykdydamas statybos ir architektūros darbų viešuosius pirkimus. Praktikoje dažnai susiduriama su situacija, kai tokiuose pirkimuose dalyvauja dalyviai, kurie įrodo profesinį pajėgumą tik tam, kad laimėtų konkursą, ketindami darbus atlikti ne patys, bet didžiąją jų dalį pavesti subrangovams. Tokiu atveju perkančiajai organizacijai yra sunku užtikrinti darbų kokybę ir tinkamą projekto vykdymą, nes pareiškėjas yra sveikatos priežiūros įstaiga ir projektų vykdymui turi tik labai ribotą skaičių personalo. VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostata būtent ir suteikia teisę perkančiosioms organizacijoms nustatyti pirkimo sąlygas, kurios leistų joms pačioms susimažinti projektų administravimo kaštus ir projektus valdyti efektyviau. Tinkamas ir efektyvus projektų administravimas leidžia patį projektą įgyvendinti laiku ir kokybiškai ir tokiu būdu yra užtikrinamas projekto finansavimo racionalus panaudojimas;
23.4. Pareiškėjas esmine užduotimi pasirinko statinio konstrukcijų statybos ir architektūros darbus, nes šie darbai yra labiausiai atsakingi: lemiantys statinio mechaninį atsparumą ir žmonių saugumą. Nuo jų atlikimo proceso ir kokybės priklauso personalo ir pacientų, lankytojų, kurie naudosis suremontuotomis konstrukcijomis, gyvybės. Pagal techninį projektą tarp dviejų pastatų, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos bei II terapijos korpuso, yra numatyta įrengti po žeme trečią sudėtingą statinį – jungiamąjį tunelį, virš kurio yra įrengtas įvažiavimas ir juda autotransportas. Pareiškėjas savo teise reikalauti iš tiekėjo atlikti esmines užduotis naudojosi, siekdamas užtikrinti žmonių saugumą ir efektyvesnį projekto koordinavimą bei siekiant užkirsti kelią egzistuojančiai praktikai, kai dalyviai įrodo profesinį pajėgumą tik tam, kad laimėtų konkursą, patys ketindami atlikti tik mažą jų dalį;
23.5. Bendrastatybiniai (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbai finansine išraiška sudarė apie 60 proc. visų darbų, o tai reiškia, kad 40 proc. darbų tiekėjai galėjo atlikti su subrangovų pagalba. Be to, subranga yra viena iš darbų pavedimo atlikti kitam ūkio subjektui forma. Mažas rangovas, neturėdamas atestato bendrastatybiniams, konstrukcijų darbams, galėjo naudotis galimybe sudaryti jungtinės veikos sutartį su kitais rangovais, turinčiais atestatus, patirties ir resursų atlikti bendrastatybinius darbus ir būtų atitikęs Pirkimo sąlygų reikalavimus. Šie faktai patvirtina, kad pareiškėjo pasirinkimai neproporcingai neapribojo tiekėjų konkurencijos ir leido pasiekti efektyvesnį projekto administravimą ir jo įgyvendinimą. Pirkime pasiūlymus pateikė net penki tiekėjai, o mažiausią kainą (874 851,10 Eur) pasiūlęs tiekėjas pasiūlė net 230 488,74 Eur mažesnę kainą, negu buvo suplanuota projekto lėšų. Tai reiškia, kad Pirkimo sąlygos leido projektą įgyvendinti efektyviai;
23.6. Teismas vadovavosi ESTT sprendime byloje Borta, C-298/15 suformuotu principu, kad subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, tačiau šiame sprendime buvo vertintos VPĮ nuostatos, ribojančios įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas ir turinčios tarptautinio viešojo pirkimo elementą. Nagrinėjamu atveju buvo skelbtas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai. Be to, ESTT vertino 2016 m. galiojusią VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatą, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja VPĮ redakcija, kurios 49 straipsnio 7 dalyje atsirado nuostata, kad perkančioji organizacija ne privalo, bet gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas. ESTT išaiškinimai minėtoje byloje negali būti vertinami tiesiogiai;
23.7. Pirkimo dokumentai buvo parengti 2019 m. kovo mėn. ir 2019 m. kovo 6 d. išsiųsti atsakovo išankstinei patikrai. Rengiant pirkimo dokumentus Statybos gairės dar nebuvo paskelbtos. Vėliau pirkimo dokumentai buvo koreguoti tik pagal atsakovo pastabas, tačiau dėl Pirkimo sąlygų 2.15 papunkčio jokių pastabų gauta nebuvo, šio papunkčio nuostata atitiko Pirkimo sąlygų rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Sprendime pažeidimai yra pagrįsti valstybinių institucijų išaiškinimais, kurie Pirkimo sąlygų rengimo metu pareiškėjui negalėjo būti žinomi, nes jie pateikti vėliau, nei buvo parengtos Pirkimo sąlygos. Pareiškėjas Pirkimo sąlygas rengė sąžiningai, vadovaudamasis tiesiogiai įstatymu (VPĮ 49 str. 7 d.) jam suteikta teise, ir pasiekė VPĮ tikslus – užtikrino efektyvius ir skaidrius viešuosius pirkimus. Pirkime dėl didelės tiekėjų konkurencijos buvo sutaupyta ženkli ES paramos lėšų dalis;
23.8. Įtarimas dėl pažeidimo įregistruotas 2020 m. balandžio 24 d., pareiškėjo paaiškinimai pateikti 2020 m. balandžio 29 d., o Sprendimas priimtas tik 2020 m. spalio 29 d., t. y. Projektų administravimo taisyklių 305 punkte numatyta terminą praleidus 5 mėnesiais. Sprendimas dėl pažeidimo ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija priimtas jau įvykdžius didelį statybos darbų kiekį pagal pasirašytą statybos rangos sutartį su UAB „Ginstata“. Tai reiškia, kad pilnam atsiskaitymui dėl įvykdytų darbų pareiškėjas turės prisidėti savo lėšomis. Tokios lėšos 2021 metams (rangos darbai jau baigiami įvykdyti) nėra suplanuotos dėl pavėluoto Sprendimo priėmimo. Žymus terminio sprendimui priimti praleidimas yra esminis procesinis pažeidimas ir yra pagrindas Sprendimą panaikinti;
23.9. Pareiškėjas nesutinka, kad padarė esminį pažeidimą, nes pažeidė VPĮ nuostatas, tame tarpe ir įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus. Pirkimo sąlygose buvo nustatyti teisėti ir proporcingi kvalifikaciniai reikalavimai rangovams, visiškai atitinkantys VPĮ nuostatas. Tačiau, net ir nustačius tam tikrus neatitikimus, nustatant kvalifikacinius reikalavimus, jie turėtų būti vertinami kaip formalūs ir menkaverčiai, neturintys jokio finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams, rangovų konkurencijai. Šį faktą pripažįsta ir atsakovas. Sprendime nurodyta, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, Pirkimu buvo susidomėję 20 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta, atmestų pasiūlymų dėl neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų nebuvo. Pirkime dėl didelės tiekėjų konkurencijos buvo sutaupyta ženkli ES paramos lėšų dalis, kas parodo, kad pirkimui atlikti reikalingos lėšos buvo panaudotos labai racionaliai, ir neigiamo finansinio poveikio ES ir Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo.
24. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. VPĮ 47 straipsnio 1 dalies teisinio reglamentavimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Kiekvienu konkrečiu atveju atsiranda poreikis nustatyti ir įvertinti leistino ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą;
24.2. Atsakovas ir teismas nekvestionuoja fakto, kad Projekto vykdytojas, kaip ir kiekviena perkančioji organizacija, turėjo teisę nustatyti esminės užduoties reikalavimą, tačiau sistemiškai vertinant teisės normas, apibrėžiančias reikalavimus, keliamus tiekėjams, atmestinas pareiškėjo teiginys, kad teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas esmines užduotis atlikti pačiam tiekėjui, turėjo būti pagrįstas išskirtiniu būtinumu juos atlikti pačiam tiekėjui;
24.3. Pareiškėjas klaidina, teigdamas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog vien tas faktas, kad esmines užduotis gali atlikti subrangovai, reiškia VPĮ 49 straipsnio 7 dalies ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą, nes teismas tokios išvados nepadarė;
24.4. Pirkimo sąlygų 2.15 papunktyje nustatyta sąvoka „bendrastatybiniai darbai“ yra neaiški, kadangi tokios sąvokos statybos teisės aktai nenumato, o pareiškėjas savo subjektyviai suteikiamo šio termino turinio kartu su Pirkimo sąlygomis tiekėjams nenurodė, tik pateikė nuorodą į kitus Pirkimo dokumentus. Aplinkybė, jog ginčo stadijoje pareiškėjas ir toliau nedetalizuoja šių darbų turinio, o tik nukreipia į papildomus Pirkimo dokumentus, tik įrodo, kad konkretaus paaiškinimo nėra ir, tuo labiau, jis nebuvo pateiktas Pirkimo sąlygose, o paliktas išsiaiškinti patiems tiekėjams. Pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, pirkimo sąlygų turinio aiškinimo prievolės perkėlimas tiekėjams, yra nepagrįstas VPĮ teisės normomis;
24.5. Pareiškėjas neginčija, jog nustatyti esminių užduočių darbai sudarė 60 proc. visų darbų. Tai yra daugiau negu pusė visų darbų, vadinasi, tik 40 proc. darbams tiekėjas galėjo pasitelkti subrangovus, o tai yra mažoji visų darbų dalis. Pareiškėjas nei Pirkimo dokumentuose, nei pažeidimo tyrimo, nei skundo nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl būtent net 60 proc. Pirkimo sutarties vertės darbų turėtų būti atlikta išskirtinai paties tiekėjo. Bet kokiu atveju už Pirkimo sutarties valdymą ir vykdymą visada yra atsakingas pagrindinis tiekėjas, su kuriuo pasirašyta pirkimo sutartis, nepriklausomai nuo pasitelktų subrangovų skaičiaus. Todėl esminių užduočių nustatymas Pirkimo dokumentuose nekeičia tiekėjo atsakomybės dėl sutarties vykdymo;
24.6. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkime buvo nustatyti VPĮ pažeidimai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Projektas įgyvendintas efektyviai ar lėšos naudojamos racionaliai;
24.7. Patirtis, įgyta ankstesniame pirkime, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog projekto vykdytojas susidurs su tokia pačia situacija ir kitame pirkime, nes skirtingą situaciją gali sąlygoti daugybė faktorių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tai, kad kitose kitų konkursų sąlygose egzistuoja toks pats ar panašus reikalavimas, nereiškia, kad pirkimų sąlygose nustatyti ginčijami reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti. Efektyvesnis projekto koordinavimas taip pat nėra pagrindas siekiant pateisinti pažeidimą, nes efektyvus projekto koordinavimas yra projekto vykdytojo pareiga ir turi būti užtikrinamas visais atvejais, t. y. vykdant pirkimą nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Taigi tai nėra argumentas rinktis paprastesnį pirkimo vykdymo kelią, nes tai būtų tik pačios perkančiosios organizacijos asmeninė nauda;
24.8. Atsakovas sutinka, kad rengiant Pirkimo sąlygas 2019 m. kovo mėn. Statybos gairės nebuvo žinomos pareiškėjui, nes jos VPT interneto puslapyje paskelbtos 2019 m. balandžio 5 d., tačiau Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. spalio 23 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams ir aštuoniolikai dienų po Statybos gairių paskelbimo. Vadinasi, Pirkimo paskelbimo metu jos jau pusę metų buvo paskelbtos ir kiekviena perkančioji organizacija galėjo jomis naudotis ir vadovautis, o pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pakoreguoti Pirkimo sąlygas;
24.9. Atsakovas nėra įpareigotas teikti įvairius pastebėjimus projektų vykdytojams, o siekdamas padėti projekto vykdytojui kuo geriau pasiruošti pirkimui, gali patarti ir/ar pateikti rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų rengimo. Šie pastebėjimai nėra privalomi. Projekto vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako. Dėl pačios perkančiosios organizacijos pasirinkto elgesio modelio gali atsakyti tik pati perkančioji organizacija, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas teikė parengtus Pirkimo dokumentus CPVA išankstinei patikrai, negali būti vertinama kaip nustatytus pažeidimus ar pritaikytas finansines korekcijas naikinanti ar lengvinanti aplinkybė;
24.10. Teismo minėti ESTT byloje Borta, C-298/15 pateikti išaiškinimai ne kartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuoti sprendžiant su subtiekimu susijusius ginčus ir laikytini neatskiriama Lietuvos jurisprudencijos dalimi. Be to, VPT yra pateikusi išaiškinimą, kad reikalinga vadovautis minėtos ESTT bylos suformuotu principu: subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti;
24.11. Pareiškėjo veiksmai pažeidžia ne tik VPĮ, bet ir Reglamento 1303/2013 nuostatas, o tai yra esminis pažeidimas, kuris negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu, nes pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, buvo padaryta žala ES bendrajam biudžetui;
24.12. Pažeidimo tyrimo atlikimas neišlaikius termino, nurodyto PAFT 305 punkte, neturėjo įtakos ne tik pareiškėjo materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjo teisėms skųsti Sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl atsakovo apeliacinį skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.
27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo ir ginčo santykiams taikytinos teisės aiškinimo bei taikymo.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
29. Apeliantas neteikė naujų įrodymų bei nenurodė jų galimų šaltinių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinį skundą iš esmės pareiškėjas grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindė skundą pirmosios instancijos teismui ir kurias pirmosios instancijos teismas pilnai išnagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadų nekartoja ir tik patikrino ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.
30. Dėl teisės taikymo ginčo santykiams pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamo šioje byloje sprendimo teisinį pagrindą, numatytą VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje bei 17 straipsnio 1 ir 3 dalyje, teisingai vadovavosi teismų praktika bei ESTT sprendime byloje Borta, C-298/15 suformuotais principais.
31. Atsakovas ginčijamu šioje byloje sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėjo kaip perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę, nustatyta VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.
32. Kartu sutiktina, kad tokia nuostata turi būti išreikšta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, kad suteikta teisę išskirti esmines užduotis neribotų pirkimu suinteresuotų tiekėjų galimybes rangos darbų vykdymui pasitelkti subtiekėjus.
33. Minėtų nuostatų aiškinimui yra reikšminga ir tai, kad VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi tiekėjui suteikta teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir šiuo straipsniu nustatytos sąlygos bei reikalavimai kitų ūkio subjektų atrankai, kuriais remtis ketina tiekėjas.
34. Todėl reikalavimas, kylantis iš VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, turi būti vertinama kaip išimtis iš VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi nustatytos teisės ir išimties taikymas galimas tik nustačius VPĮ 49 straipsnio 7 dalimi nustatytas kumuliatyvias sąlygas, tai yra kai perkami darbai, paslaugos arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti ir tik nustačius esmines užduotis.
35. Pareiškėjas kitų sąlygų neginčija ir nesutinka dėl „esminės užduoties“ sąvokos, kurią pareiškėjo manymu jis Pirkimo sąlygų 2.I5 punkte išdėstė tinkamai, nurodydamas, kad tiekėjas privalo savo jėgomis atlikti pagrindinius darbus, kuriais yra laikomi bendrastatybiniai (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbai.
36. Atsakovas, konstatavęs pažeidimą, pagrįstai pripažino, kad tokia formuluotė neatitinka straipsnio VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 3 dalimi nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ 49 straipsnio 7 dalies esmės ta apimtimi, kad išdėstytos nuostatos riboja tiekėjo galimybes rangos darbų vykdymui pasitelkti kitus ūkio subjektų pajėgumus.
37. Esminės užduoties sąlyga VPĮ 49 straipsnio 7 dalimi nėra konkretizuota, tačiau perkančioji organizacija turėjo pareigą, kylančią iš VPĮ 49 straipsnio 1 dalies, atskleisti jos turinį pirkimo dokumentuose detaliau, aiškiau ir tiksliau nei buvo nurodyta Pirkimo sąlygų 2.15 punkte, kad tiekėjai suprastų ir turėtų galimybę paskirstyti darbus kitiems subjektams.
38. Pagrįsta atsakovo pozicija, kad šio ginčo atveju pareiškėjas galėjo vadovautis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra. 1 priedu, kuriuo yra skirstomi statybos darbai ir pirkimo sąlygose nurodyti konkrečių darbų pavadinimai ir jų apimtys iš konkursui teikiamo darbų veiklos sąrašo.
39. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas atliko išankstinę Pirkimo dokumentų patikrą ir pastabų dėl Pirkimo sąlygų 2.15 punkto nepareiškė, nėra aplinkybė, šalinanti pareiškėjo atsakomybę, kadangi pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį atsakinga už tinkamą dokumentų parengimą yra Perkančioji organizacija, kuri pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.
40. Apeliantas nurodo, kad atsakovas tirdamas pažeidimą pažeidė nustatytą jo tyrimo terminą ir sprendimą priėmė po 5 mėnesių nuo pažeidimo užregistravimo.
41. Atsakovas su šiuo pažeidimu sutinka ir nurodo, kad praleistas terminas jokių pasekmių pareiškėjui nesukėlė.
42. Bendras tyrimo terminas, nustatytas PAFT 305 punktu, remiantis kuriuo Įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS 2014 dienos.
43. Šis terminas buvo praleistas, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokias pasekmes jam sukėlė praleistas terminas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip nesudarantis pagrindo naikinti atsakovo sprendimą, vadovaujantis teismų praktikoje suformuota nuostata, kad (procedūriniai terminai), per kuriuos administravimo subjektas turi priimti administracinį sprendimą ar atlikti veiksmus, nėra naujinami šalių prašymu, šių terminų pasibaigimas tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių padarinių, tik prailgina administracinį procesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013).
44. Šio ginčo atveju atsakovas teisėtai bei pagrįstai konstatavo pažeidimą ir galimos pažeidimu padarytos žalos dydžio neprivalėjo įrodinėti, nes pažeidimui kvalifikuoti pakanka prezumpcijos, kad vykdant tinkamai pirkimo sąlygas dėl didesnės tiekėjų konkurencijos galima buvo sutaupyti ES paramos lėšų.
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius