Civilinė byla Nr. 2A-127-781/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00371-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.; 3.3.2.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų B. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-87-513/2018 pagal: 1) B. P. ieškinį atsakovėms Luminor Bank, AB (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, tretieji asmenys notarė Lina Peštenienė, G. P., draudimo kompanija Allianz Global Corporate&Speciality, Nordic Region (AGCS), dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo; 2) ieškovo M. P. ieškinį atsakovėms Luminor Bank, AB (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, trečiasis asmuo A. P., dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo; 3) ieškovės B. P. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, M. P. ieškinius atsakovams Luminor Bank, AB (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ ir Vilniaus miesto 31–ojo notarų biuro notarui Sauliui Svaldeniui dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė B. P. ieškiniu prašė panaikinti hipoteką ieškovei priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuris yra įkeistas Luminor Bank, AB už bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Neto“ prievoles pagal 2007-01-08 kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-17 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir 2007-01-16 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, t. y.: 0,0404 ha ploto žemės sklypui, kuris pažymėtas plane B (74), B1 (90), K (41/395), L (199/1918), iš bendro 0,4004 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 1/8 daliai žemės sklypo, pažymėtai plane B (67 kv. m), B1 (90 kv. m), I (174/1336 kv. m), iš bendro 0,2625 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad tinkamai įvykdė savo skolinį įsipareigojimą, tačiau bankas iki šiol neįvykdė teisėto reikalavimo išregistruoti pasibaigusią hipoteką, atsakovė BUAB „Neto“ iki šiol neįvykdė pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartis užtikrinti, kad hipoteka turtui būtų išregistruota. Pažymėjo, kad jos lėšomis buvo finansuojamos kotedžų statybos. Preliminariosiose sutartyse buvo numatyti ilgesni terminai pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2009-07-30 kotedžui, adresu (duomenys neskelbtini), ir per 6 mėnesius nuo preliminariosios sutarties sudarymo (iki 2019-02-12) kotedžui, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visi darbai buvo perduoti 2008-11-28.

2.       Nurodė, kad bankui pagal 2007-01-08 kredito linijos sutartį buvo įkeistas BUAB „Neto“ turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); pirminiu įkeitimu pagal 2007-05-11 finansinių įsipareigojimų limito sutartį ir antriniu įkeitimu pagal 2007-01-08 kredito linijos sutartį – žemės sklypas, pastatas ir butai su rūsiais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sublokuoti gyvenamieji namai (kotedžai), esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, sublokuoti gyvenamieji namai (kotedžai), esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau po įkeisto turto realizavimo pagal 2007-01-08 kredito linijos sutartį liko 1 570 601,75 Eur skola, pagal 2007-01-16 kreditavimo sutartį – 16 232,46 Lt skola.

3.       Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju BUAB „Neto“ turto pakako banko reikalavimams patenkinti, nes įkeisto turto vertė buvo 29 219 000 Lt ir negalėjo mažėti, nes dėl finansinės krizės smarkiai krito tik neišvystyto, toli nuo gyvenamųjų vietovių centrų, be komunikacijų turto vertė. Hipotekos kreditorė elgėsi neprotingai, įkeistas turtas buvo parduotas už banko nesąžiningai nustatytą mažą kainą, todėl banko veiksmai nustatant turto pardavimo ir turto dalies perėmimo kainas buvo nesąžiningi, varžytynių turto kainos mažinimai nepagrįsti, bankroto administratorė per 3 darbo dienas nepasiūlė įkaito turėtojui iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą perimti už pradinę pardavimo kainą. Vietoje to turtas buvo pardavinėjamas iš antrųjų varžytynių sumažinus kainą ir jo dalis buvo perimta mažesnėmis kainomis. Teigė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo parduoti neteisėtai ir netinkamai nustatytomis, nepagrįstomis kainomis, jų realizavimo kaina buvo 2 090 000 Lt mažesnė nei nustatyta žemės sklypų vertė, sudaryti sandoriai pažeidė bankrutavusios įmonės ir kreditorių teises, vykdant teismo neteisėtai patvirtintą taikos sutartį. Todėl teigė, kad neturi atsakyti už pagrindinio skolininko skolas savo turtu.

4.       Ieškovas M. P. ieškiniu prašė pripažinti pasibaigusia ir išregistruoti iš Hipotekos registro hipoteką ieškovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuris yra įkeistas Luminor Bank, AB, (buvęs AB DnB NORD bankas) už BUAB „Neto“ prievoles pagal 2007-01-08 kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-17 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir 2007-01-16 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, t. y.: 0,0355 ha ploto žemės sklypui, kuris pažymėtas plane D (69), D1 (64), K (38/395), L (184/1918), iš bendro 0,4004 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

5.       Nurodė, kad 2006 metais sužinojo apie BUAB „Neto“ ketinamą vystyti projektą ir nusprendė sudaryti 2006-12-21 žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją 2007-07-17 pavedimu sumokėjo 200 000 Lt ir 2008-11-28 – 303 850 Lt grynaisiais pinigais pardavėjui ir su bankrutavusia įmone yra atsiskaitęs, todėl hipoteka pasibaigė ir turėjo būti išregistruota 2008-12-27.

6.       Nurodė, kad nedavė sutikimo nustatyti hipoteką, sutikimas galiojo tik statybų metu ir su sąlyga, kad atsiskaičius su pardavėju įkeitimas bus panaikintas. Kotedžui buvo registruota antros eilės hipoteka siekiant užtikrinti reikalavimų, kylančių iš 2007-01-08 kredito linijos sutarties, vykdymą, tačiau šia kredito sutartimi buvo finansuojamos apyvartinės lėšos, nebuvo poreikio antriniam objektų įkeitimui, nes paminėtam kredito sandoriui užtikrinti buvo įkeisti 12 450 000 Lt vertės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), todėl vertino, jog bankas nesilaikė pareigos savo įprastinėje veikloje elgtis itin apdairiai ir rūpestingai. Bankrutavusios įmonės turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas nepagrįstai. Be to, bankroto byloje neteisingai nustatytas Luminor Bank, AB, kreditinio reikalavimo dydis, kuris nesumažintas turtui tenkančiomis išlaidomis, byloje apskritai nėra patikimų įrodymų apie banko kreditinį reikalavimą.

7.       Taip pat ieškovė B. P. 2014-10-01 ir trečiasis asmuo M. P. 2014-10-23 pateikė ieškinius, prašydami pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro 2013-10-11 vykdomuosius įrašus, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). B. P. nurodė, kad 2013-10-18 gavo pranešimus apie priverstinį skolos išieškojimą iš jai priklausančio turto ir notaras, nepaisydamas jos prieštaravimų, 2013-10-11 atliko vykdomuosius įrašus, vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš kotedžo, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bankas pradėjo vykdyti, antstolė paskelbė varžytynes.

8.       M. P. nurodė, kad negavo pranešimų apie tai, kad pradėtas priverstinis išieškojimas iš jo kotedžo, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Vykdomieji įrašai atlikti neteisėtai, hipoteka pasibaigė, nes ieškovai iki galo atsiskaitė už įsigytą turtą. Nurodė, kad iki šiol už BUAB „Neto“ prievoles yra įkeistas BUAB „Neto“ turtas – 4/46 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdomieji įrašai padaryti nerealizavus pagrindinio skolininko turto, mano, kad notaras būtent dėl šios priežasties, gavęs M. P. prieštaravimus, iki šiol neišdavė vykdomojo įrašo pagal 2013-10-07 pranešimą Nr. 354.

9.       Pažymėjo, kad vykdomieji įrašai padaryti tinkamai pagal B. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neinformavus apie ketinimą juos atlikti, todėl buvo atimta galimybė sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo. Be to, notaras neturi teisės išduoti vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta visa pagrindinio skolininko skola, nes skolininkas atsako tik įkeistu savo daiktu. Vykdomaisiais įrašais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma subsidiariai išieškoti 1 570 601,75 Lt suma neatitinka kotedžų, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), ir kotedžo, kurio numeris (duomenys neskelbtini), Hipotekos registre nurodytos vertės.

10.       Atsakovė BUAB „Neto“ 2013-07-18 atsiliepimu į B. P. ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nes neturi duomenų apie tai, kad BUAB „Neto“ atsiskaitė su banku, patvirtino, kad ieškovė B. P. už turtą sumokėjo 1 135 000 Lt.

11.       Pasisakydama dėl B. P. ir M. P. ieškinių dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo atsakovė BUAB „Neto“ nurodė, kad hipotekos pabaiga neįrodyta, ieškiniuose nepagrįstai teigiama, kad vykdomieji įrašai neteisėtai išduoti nerealizavus pagrindinio skolininko turto, nes turtas buvo įkeistas bankui už BUAB „Neto“ prievoles pagal 2007-01-08 kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2017-17 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir pagal 2007-01-16 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Nurodė, kad ieškovai nesusitarė su banku dėl hipotekos rūšies pakeitimo.

12.       Nurodė, kad pranešimai B. P. buvo siunčiami jos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vykdomojo įrašo formoje nurodoma skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalis, nagrinėjamu atveju tai yra BUAB „Neto“ skola bankui, taigi įkeisto turto vertė neturi būti nurodyta.

13.       Atsakovė Luminor Bank, AB su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti, nes pirkėjai neįvykdė banko nurodymų sumokėti įkeisto turto kainos dalį į pardavėjo sąskaitą, skirtą atsiskaityti pagal kreditinius įsipareigojimus, kuriems užtikrinti buvo registruota hipoteka, sandorio šalys elgėsi nesąžiningai, neatsakingai ir nerūpestingai, buvo pažeistos ir preliminariųjų sutarčių sąlygos, ieškovai savo veiksmais patys prisiėmė riziką, kad pažeidus banko sutikimuose ir pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą atsiskaitymo tvarką, hipoteka nebus išregistruota. B. P. nėra vartotoja, nes ji pati nurodė, kad turtą įsigijo turėdama tikslą investuoti. Bankas yra sąžiningas hipotekos teisės turėtojas, o nesąžiningi sandorių šalių veiksmai nėra pagrindas pripažinti, kad hipoteka pasibaigė. Ieškovai susiję su BUAB „Neto“ per BUAB „Neto“ akcininką ir vadovą, ŽUB „Uno“ vadovą V. P. – ieškovė B. P. ir G. P. (IĮ statybos firmos „Selsa“ savininkas ir vadovas) yra V. P. tėvai, M. P. yra V. P. brolis ar kitas artimas giminaitis, taigi šalys žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir ketinimą iškelti bankroto bylą, apie banko sutikimą realizuoti įkeisto turto turinį. Pateikė duomenis iš BUAB „Neto“ kasos knygos ir „Swedbank“, AB, esančios sąskaitos ir nurodė, kad iš 1 275 000 Lt ieškovės sumokėtos sumos 156 500 Lt išmokėta V. P., suteikta 6 600 Lt paskola ŽŪB „Uno“, išmokėta 40 000 Lt V. P. ir IĮ statybos firmai „Selsa“.

14.       Bankas pažymėjo, kad įmonės bankroto proceso metu turtas buvo realizuotas tinkamai, ieškovė nepagrįstai vadovavosi turto kainomis, nustatytomis įkeitimo metu 2007–2008 m. pradžioje, nekilnojamojo turto vertės kritimas 30 proc. pripažintas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Nurodė, kad ir 2007-01-08 kredito linijos sutartimi Nr. K-2300-2007-17 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu bankas suteikė BUAB „Neto“ 1 853 568 Eur kreditą papildyti apyvartines lėšas, buvo finansuojamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vystymas, nes tai ir buvo pagrindinė įmonės veikla, todėl įkeitimo už BUAB „Neto“ prievoles sandoris galioja ir sukelia teisines pasekmes.

15.       Luminor Bank, AB, nurodė, kad BUAB „Neto“ turtas buvo parduodamas bankroto proceso metu užtikrinant kreditorių teisių ir interesų apsaugą, galimybių parduoti turtą už didesnę kainą nebuvo, o proceso tęsimas tik didina administravimo išlaidas. Žemės sklypai parduoti vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, UAB „Liturta“ parengtos turto vertinimo ataskaitos nenuginčytos, o UAB „Liturta“ ir ieškovo užsakymu UAB „Resolution valuations“ nustatytų kainų skirtumas gali būti paaiškintas, nes buvo taikyti skirtingi metodai (lyginamasis ir pajamų), be to, skiriasi kainos nustatymo datos – 2009-08-12 ir 2011-03-01. UAB „Resolution valuations“ įvertinimas neįrodo, kad buvo reali galimybė šį turtą parduoti už ieškovų nurodytą kainą.

16.       Atsakovė Luminor bank, AB, nurodė, kad dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra ginčas, nes neįvykdyta pareiga pervesti kainos dalį į specialiąją sąskaitą, skirtą atsiskaityti su banku. BUAB „Neto“ prievolių įvykdymo terminas suėjo jai iškėlus bankroto bylą, todėl bankas pagrįstai kreipėsi su prašymu išduoti vykdomuosius įrašus, o išieškojimo eiliškumą iš svetimo hipoteka įkeisto turto (iš subsidiariai atsakančio skolininko) kontroliuoja antstolis. Ginčijami vykdomieji įrašai teisėti, niekas neneigia, kad ieškovė atsako tik savo įkeistu turtu.

17.       Atsakovas notaras S. S. su ieškiniais dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo nesutiko ir prašė juos atmesti, pažymėjo, kad hipoteka negali būti laikoma pasibaigusia vien tik nurodžius, kad už turtą atsiskaityta. Kreditorius nurodė, kad BUAB „Neto“ yra skolingas, neįvykdė skolinių įsipareigojimų pagal 2007-01-08 kredito linijos ir 2007-01-16 kreditavimo sutartis, šie duomenys atitiko Hipotekos registro duomenis dėl atitinkamų hipotekų. Vykdomuosiuose įrašuose buvo nurodyti subsidiarieji skolininkai įkaito davėjai ieškovai kartu su skolininke BUAB „Neto“. 2013-10-07 siųsti pranešimai, prieštaravimai gauti 2013-10-24 ir 2013-10-29. Vietoje 2013-11-08 pasiūlytų pateikti įrodymų apie skolininko prievolės įvykdymą 2013-11-27 gauta M. P. ieškinio kopija dėl hipotekos išregistravimo. 2014-01-30 Lietuvos apeliaciniam teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki šiol nėra atliktas vykdomasis įrašas pagal 2013-10-07 pranešimą Nr. 354.

18.       Nurodė, kad visi veiksmai buvo atlikti teisėtai, be to, notaras neatlieka veiksmų, susijusių su įkeisto turto vertės nustatymu, ir kreditoriaus prašoma išieškoti suma nėra ribojama įkeisto turto verte. Nurodė, kad ir svetimo daikto hipotekos atveju hipoteka užtikrinta skolos suma turi būti išieškota ne ginčo tvarka.

19.       Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarė Lina Peštenienė pritarė banko pozicijai, su ieškovės ieškiniu nesutiko. Notarė nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. LP-10060, buvo pateikta BUAB „Neto“ pažyma apie tai, kad už turtą atsiskaityta, manė, kad pareiga sumokėti bankui 440 000 Lt buvo pardavėjo; pagal pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti parduodamo daikto 635 000 Lt kainos dalį bankui įsipareigojo ieškovė ir notarei buvo pateikta pažyma, kad už turtą likusi 635 000 Lt skola. Nurodė, kad ieškovei buvo žinomas banko sutikimų turinys ir faktas, kad perkamas turtas apsunkintas hipoteka ir hipoteka seka paskui daiktą. Nesutiko, kad ieškinio tenkinimo atveju jai kiltų atsakomybė, nes sandoriai nėra ginčijami, o reikalavimas grindžiamas tik atsiskaitymo faktu.

20.       Trečiasis asmuo draudimo kompanija Allianz Global Corporate&Speciality Nordic Region (AGCS) nurodė, kad reikalavimai nepagrįsti, nes pirkėja neįvykdė banko sutikime nurodytos sąlygos nurodytą kainos dalį pervesti į specialiąją sąskaitą, skirtą atsiskaityti pagal kredito sutartis. Be to, nurodė, kad sandorius patvirtinusi notarė Lina Peštenienė neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jos atsakomybės klausimai nekeltini, nes žala atsirado dėl kitų trečiųjų asmenų kaltės.

21.       Trečiasis asmuo A. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo M. P. ir A. P. šeimoje yra du vaikai, vienas iš jų nepilnametis, šeimos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2013-01-16.

22.       Trečiasis asmuo G. P. prašė B. P. ieškinį tenkinti, nesutiko su banko teiginiais, kad dauguma lėšų, kurias BUAB „Neto“ gavo už parduotą turtą, nesąžiningai buvo pervestos su ieškove susijusiems asmenims, nes IĮ statybos firma „Selsa“ užsakovės BUAB „Neto“ užsakymu pagal keletą rangos sutarčių atliko įvairius statybos darbus objektuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), o BUAB „Neto“ skola buvo virš 174 000 Lt. Manė, kad bankroto administratorė elgėsi neprotingai realizuodama BUAB „Neto“ turtą, nes atsisakė vykdyti 2008-09-05 preliminariąją sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškinius atmetė, nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš ieškovų atsakovei Luminor Bank AB ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Allianz Global Corporate&Speciality Nordic Region (AGCS) bylinėjimosi išlaidas.

24.       Pasisakydamas dėl hipotekos pabaigos, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) redakcijos 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Tam, kad galėtų būti panaikinta daikto hipoteka jo perleidimo tretiesiems asmenims atveju, būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas, kuris paprastai suteikiamas su sąlyga, jog už hipoteka įkeistą turtą gauti pinigai sumokami hipotekos kreditoriui užtikrintai prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

25.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2008-11-28 pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2.2 punktu pardavėjas pareiškė, kad UAB „Neto“ atliks visus būtinus veiksmus, kad nurodytiems daiktams hipoteka būtų baigta. Teismas konstatavo, jog šios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos (kainos mokėjimo tvarka) neatitiko banko 2008-11-26 sutikime Nr. 3.1.-02/1379 išdėstytų sąlygų, šioje sutartyje nurodytų įsipareigojimų pervesti iš pirkėjos gautus pinigus į specialią sąskaitą pardavėja UAB „Neto“ neįvykdė.

26.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog iš banko sutikimo turinio matyti, kad bankas sutiko su įkeisto turto pardavimu tik tuo atveju, jei pirkėjo lėšos, gautos iš pirkimo–pardavimo sandorio, bus tiesiogiai pervestos į specialią sąskaitą kreditui padengti pagal kredito sutartį. Sutikime aiškiai nurodyta, į kokias banko sąskaitas pinigai turi būti pervedami. Banko sutikime nurodytos sąlygos nebuvo perkeltos į pirkimo–pardavimo sutartį, nors šios sąlygos dėl atsiskaitymo už parduodamą turtą tvarkos aiškiai sukūrė pirkėjui (ieškovei) papildomas pareigas. Klaipėdos apygardos teismas taip pat nustatė, jog hipotekos kreditorius nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, o jo 2008-11-26 sutikime nurodytos sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, sutarties šalims bei notarui turėjo būti žinomos. Aptariamos sutarties 4.2 punktu pardavėjas įspėjo pirkėją ir pirkėjui yra žinoma, kad parduodami nekilnojamieji daiktai yra įkeisti ir perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju skolinio įsipareigojimo įvykdymas, kaip pagrindas pasibaigti hipotekai, neegzistuoja.

27.       Klaipėdos apygardos teismas sutiko su banko argumentais, jog aplinkybė, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su BUAB „Neto“ pagal tarp šių šalių sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, neturi įtakos minėto turto hipotekos galiojimui, kadangi ne už ieškovės prievoles šis turtas yra įkeistas. Teismas vertino, kad būdama investuotoja ir apdairus bei protingas asmuo, ieškovė turėjo prisiimti riziką ir savo išankstinių veiksmų padarinius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog sandoris sudarytas su šeimos nariu, sudaro pagrindą preziumuoti nesąžiningus šių asmenų veiksmus nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Tai patvirtina aplinkybės, jog UAB „Neto“ sumos už parduotus kotedžus iš karto buvo išmokėtos V. P. ir G. P. individualiai įmonei statybos firmai „Selsa“, kaip matyti iš 2008-11-12–2008-12-01 laikotarpio kasos knygų duomenų, iš karto po to (2008-12-03) V. P. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Neto“ iškėlimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Neto“ buvo šeimos verslas, aptartais veiksmais buvo siekiama išsaugoti nekilnojamąjį turtą šeimoje ir B. P. turėjo ir galėjo žinoti apie šias aplinkybes.

28.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai už pirktą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė nesilaikydami pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos tvarkos, nesilaikė banko sutikimuose nurodytų sąlygų, dėl to pinigai nepateko į įkaito turėtojos AB DnB NORD sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

29.       Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog BUAB „Neto“ nėra įvykdžiusi prievolių, todėl teisinio pagrindo ieškinį tenkinti nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kas ieškovai byloje nepagrindė nei vieno hipotekos pabaigos pagrindo egzistavimo, o turėję būti suinteresuoti perkamo brangaus nekilnojamojo daikto hipotekos pabaiga ir elgtis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, ypač atsižvelgiant į tai, jog pirkimo–pardavimo sutartyse jiems išaiškinta, jog hipoteka seka paskui daiktą, ieškovai savo nesąžiningais veiksmais sudarė sąlygas neįvykdyti įsipareigojimų AB DnB NORD bankui šeimos įmonei UAB „Neto“, kurios vadovas, mažiau nei po savaitės kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė už parduotą nekilnojamąjį turtą turėjo gauti daugiau nei 1,6 mln. Lt ir galėjo įvykdyti bent dalį savo įsipareigojimų.

30.       Teismo vertinimu, ieškovai šiuo konkrečiu atveju negali remtis CK 6.401 straipsnio nuostatomis ir argumentuoti, jog yra sąžiningi vartotojai bei reikalauti ginti jų teises šiuo aspektu. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovai ir BUAB „Neto“ direktorius yra šeimos ryšiais susiję asmenys, jų sudarytus sandorius būtent tuo laikotarpiu bei minėtus kasos knygų duomenis, yra pagrindas išvadai, kad ieškovai savo sąmoningais veiksmais, pažeisdami sutartyse ir hipotekos kreditoriaus banko sutikimuose nurodytą atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą tvarką ir sąlygas, aktyviai siekė išvengti galimo išieškojimo iš BUAB „Neto“ turto bei išsaugoti įmonės turtą šeimoje, išmokėti už turtą gautas pinigines lėšas (jų dalį) susijusiems asmenims.

31.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė negali būti laikoma vartotoja dar ir tuo požiūriu, jog ji yra kvalifikuota investuotoja ir turtą pirko investavimo tikslais.

32.       Ieškovų teiginius, jog hipoteka turtui pripažintina pasibaigusia dėl CK 4.1941 str. ir 4.195 str. 3 d. nuostatų pažeidimo, nes pats bankas, kaip įmonės kreditorius, prisiėmė tokią riziką turtą realizuodamas (spręsdamas ir balsuodamas kreditorių susirinkimuose dėl realizavimo) ir išduodamas sutikimą dėl turto realizavimo ir dėl, ieškovų teigimu, netinkamai nustatytos realizuoto turto kainos, pirmosios instancijos teismas vertino kaip siekį dar kartą pasibylinėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-323-330/2018 yra pasisakyta dėl BUAB „Neto“ turto vertinimo, pardavimo tvarkos ir specifikos bankroto procese, UAB „Edex“ veiksmų, kreditorių teisių ir pareigų ir pan. Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-23 nutartimi iškėlus UAB „Neto“ bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui perėjo buvusių įmonės valdymo organų įgaliojimai veikti bankrutuojančios įmonės vardu, taip pat atsirado pareiga spręsti dėl įmonės ar jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų, tvarkos, dydžio ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog nėra pagrindo konstatuoti žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos bankroto procese pažeidimus.

33.       Jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovų teiginiai, jog ekonominės krizės metu būtent UAB „Neto“ vystyto nekilnojamojo turto statybų projekto (duomenys neskelbtini) vertė negalėjo sumažėti, juo labiau, jog nekilnojamojo turto vertės žymus sumažėjimas būtent tuo periodu yra objektyvus, nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti.

34.       Pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvada, jog priverstinis išieškojimas iš ieškovų turto už BUAB „Neto“ skolas buvo visiškai ar iš dalies nulemtas ir aplinkybių, susijusių su tuo, kad nepaisant įkaito turėtojos nurodymų, už ieškovams parduotą turtą UAB „Neto“ gautos lėšos nebuvo perverstos į sutikimuose ir sutartyse nurodytą įkaito turėtojos Luminor Bank, AB, sąskaitą jos reikalavimams tenkinti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, jog egzistuoja pagrindas manyti, jog jei būtų buvę tinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, ieškovams parduotam turtui taikyta hipoteka būtų buvusi visiškai ar iš dalies panaikinta, o tokiu atveju ginčo taikos sutartimi ir jos pagrindu sudaryta pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartimi nustatyta žemės sklypų pardavimo kaina esminės reikšmės ieškovų turtiniams interesams neturėtų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tokios pačios išvados padarytos ir šioje nagrinėjamoje byloje vertinant pačių ieškovų veiksmus.

35.       Klaipėdos apygardos teismas, pasisakydamas dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, atkreipė dėmesį, jog šis ieškovų reikalavimas yra išvestinis, tiesiogiai kilęs iš reikalavimo pripažinti hipoteką, įregistruotą ieškovų įsigytam nekilnojamajam turtui, pasibaigusia ir su juo susijęs. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu.

36.       Ieškovams motyvuojant procedūriniais pažeidimais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš notaro, atlikusio vykdomuosius įrašus, pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovams pranešimai apie gautus hipotekos kreditorės AB DnB banko prašymus dėl priverstinio skolos išieškojimo siųsti 2013-09-18 Hipotekos registre nurodytais adresais. Nors ieškovė teigia, jog pranešimų negavo, tačiau iš notaro atsiliepimo ir bylos duomenų, iš pačios ieškovės teiginių matyti, jog tiek ieškovė, tiek ieškovas teikė prieštaravimus notarui, todėl šiuo požiūriu ieškovų teisės nepažeistos.

37.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vykdomuosiuose įrašuose ir yra nurodytas subsidiarus išieškojimas iš ieškovų, kuris ir reiškia, jog išieškojimas bus nukreiptas į ieškovų turtą BUAB „Neto“ prievolėms įvykdyti tik tuo atveju, jei nepakaks BUAB „Neto“ turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

38.       Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti B. P. ir M. P. ieškinius; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

38.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog neegzistuoja CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas hipotekos pasibaigimo pagrindas. Ieškovai tinkamai įvykdė skolinį įsipareigojimą, dėl šios priežasties hipoteka laikytina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą ir kurių naudai suvaržytas ginčo būstas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą, kol kasatorė atsiskaitys su bankrutuojančia įmone. Kasatorei atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, jos (kasatorės) nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia (2011-06-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-261/2011).

38.2.                       Su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pirkimo kainą sumokėjus ne į nurodytą banko sąskaitą ir BUAB „Neto“ neatsiskaičius su banku nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl hipotekos išregistravimo, nėra pagrindo sutikti, kadangi atsiskaitymas su pardavėju, o ne su jo kreditoriumi, taip pat laikytinas pagrindu konstatuoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą.

38.3.                      Skundžiamoje nutartyje vertinant reikalavimo išregistruoti hipoteką pagrįstumą suabsoliutinamas banko sutikimų dėl turto pardavimo turinys. Jų turinys nebuvo žinomas ieškovams, sutikimai nebuvo adresuoti ieškovams, todėl besąlyginis vadovavimasis sutikimais yra nepagrįstas. Perkant Kotedžą (duomenys neskelbtini) sutartyje aiškiai nustatyta, kad visa pirkimo kaina sumokėta, į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys mokėjimų atlikimą iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pinigai buvo sumokėti. Jei bankas sutinka su nuosavybės perėjimu ieškovams, tai reiškia sutinka ir su hipotekos išregistravimu. Išregistravus hipoteką, bankui nėra užkirstas kelias realizuoti notaro civilinės atsakomybės klausimus.

38.4.                      Skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgiama į faktą, kad Kotedžo (duomenys neskelbtini) kainos apimtyje BUAB „Neto“ turėjo teisę už pardavimą gautomis pajamomis laisvai disponuoti, todėl banko 2008-11-26 sutikimo dėl Kotedžo (duomenys neskelbtini) pardavimo sąlygos neaktualios. Pagal 2007-08-17 susitarimą Nr. K-2300-2007-18/2 UAB „Neto“ turėjo teisę panaudoti iš turto pardavimo gaunamas pajamas ne didesnei nei 471000 Lt sumai darbų finansavimui. Tai reiškia, UAB „Neto“ neprivalėjo nukreipti lėšų į nurodytą banko sąskaitą. Todėl nenukreipus Kotedžo (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų į nurodytą banko sąskaitą nebuvo pažeisti jokie įsipareigojimai bankui ir hipoteka Kotedžui (duomenys neskelbtini) išregistruotina.

38.5.                      Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojamas ieškovų nesąžiningumas remiantis vieninteliu faktu – ieškovų ir UAB „Neto“ direktoriaus V. P. giminystės ryšiu. Giminystės ryšių buvimas nereiškia ir neįrodo pirkėjų nesąžiningumo. V. P. verslas UAB „Neto“ pavidalu buvo savarankiškas V. P. turtas ir veikla. Pirkėjų nesąžiningumas galėtų būti tik tuo atveju, jei pinigai faktiškai būtų nesumokėti ar būtų sumokėta nepagrįstai žema kaina. Nei vienos iš šių aplinkybių atsakovai neįrodo. Nutartyje nurodoma, kad dalis pinigų buvo išmokėta V. P. ir jo tėvo firmai „Selsa“ ir tai neva rodo pirkėjų nesąžiningumą. Tačiau tokie teiginiai nerodo pirkėjų nesąžiningumo. Antra, visi mokėjimai turėjo teisinį ir faktinį pagrindą. Trečia nei vieno iš mokėjimų bankroto administratorius neginčijo bei nereikalavo sugrąžinti. Ketvirta, gauti pinigai buvo naudojami siekiant atsiskaityti su visais kreditoriais. Beje, CK 6.67 straipsnio nesąžiningumo prezumpcija, taikytina sandorių ginčijimo atvejams, tačiau bankas pirkimo pardavimo sutarčių neginčija, todėl minėta nuostata nagrinėjamoje byloje netaikytina.

38.6.                      Teismo išvados dėl gautų piniginių sumų išmokėjimo UAB „Neto“ vadovui ir firmai „Selsa“ liudija netinkamą įrodymų vertinimą. V. P. išmokėti avansai ūkio išlaidoms 2008-11-21, 2008-11-25, 2008-12-01 visiškai nepagrįstai sutraktuoti kaip atsiskaitymas su V. P., nes šiomis sumomis buvo vykdomi UAB „Neto“ įsipareigojimai. Tuo tarpu, teismo nuoroda, kad 2008-12-01 firmai „Selsa“ išmokėta virš pusės milijono litų taip pat neatitinka tikrovės, kadangi buvo atsiskaityta 467850 Lt sumoje. 

38.7.                      Kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Neto“ iškėlimo taip pat neliudija ieškovų nesąžiningumo, siekio išsaugoti nekilnojamąjį turtą šeimoje. 

38.8.                      Dėl Kotedžo (duomenys neskelbtini) kainos sumokėjimo teismas nurodė, kad ieškovė atsiskaitė nesilaikydama pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos. Su tokia išvada negalima sutikti. Ieškovė dar 2008-08-12 buvo sudariusi preliminarią kotedžo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal šią sutartį sumokėjusi didžiąją dalį kainos. Pagrindinės Kotedžo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną 2008-11-28 ieškovė ir UAB „Neto“ sutarė atliktą mokėjimą už kotedžą (duomenys neskelbtini) užskaityti kaip mokėjimą už kotedžą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje situacijoje atsiskaitymo tvarkos pakeitimas buvo nulemtas preliminarios sutarties dėl kotedžo (duomenys neskelbtini) ir didžiosios kainos dalies sumokėjimo. 

38.9.                      Kotedžo (duomenys neskelbtini) kainos sumokėjimo atveju be pagrindo sureikšminamas kainos dalies sumokėjimas grynaisiais pinigais. Ieškovai kainą sumokėjo taip kaip to reikalavo pardavėjas.

38.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai negali remtis CK 6.401 straipsniu, kadangi ieškovai šioje byloje laikytini vartotojais. 

38.11.                      Ieškovo ir UAB „Neto“ sudaryta žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartis savo turiniu iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Sudarant preliminarias Kotedžų (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis Kotedžai (duomenys neskelbtini) jau buvo pradėti statyti, tačiau dalis statybos darbų nebuvo atlikta. Todėl ir buvo numatytas terminas pagrindinės sutarties sudarymui 2009-07-30 Kotedžo (duomenys neskelbtini) atveju ir per 6 mėn. nuo preliminariosios sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) atveju. Kotedžų (duomenys neskelbtini) statybos ir apdailos darbai buvo perduoti 2008-11-28. Atsižvelgiant į tai, preliminarios pirkimo pardavimo sutartys kvalifikuotinos kaip būsimo būsto pirkimo pardavimo sutartys, kurio statybą finansavo ieškovė. 

38.12.                      Kotedžus ieškovė įsigijo ketindama viename iš jų gyventi, o kitą turtėti nuosavybėje neturint ketinimų pelnytis iš vėlesnio turto pardavimo. Nepagrįstais laikytini teismo argumentai, kad kotedžus ieškovė įsigijo investavimo tikslais. Kotedžų įsigijimui buvo panaudotos iš vertybinių popierių pardavimo gautos lėšos, bet tai savaime nereiškia investicinių tikslų perkant nekilnojamąjį turtą.

38.13.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovų argumentus dėl aiškaus banko nesąžiningumo įkeičiant turtą; antrinė hipoteka išregistruotina visais atvejais. Tuo atveju, jei nebūtų pilnai tenkinami ieškovų reikalavimai, ieškiniai galėtų būti tenkinami iš dalies ir išregistruojama antrinė hipoteka Kotedžams (duomenys neskelbtini). 

38.14.                      Kotedžai (duomenys neskelbtini) yra įkeisti ne tik pirminiu įkeitimu pagal 2007-01-16 kreditavimo sutartį, kuria finansuota kotedžų statyba, bet ir su kotedžų statybos finansavimu nesusijusią 2007-01-08 kredito linijos sutartį. Pagal 2008-04-18 susitarimo Nr. K-2300-2007-17/3 dėl 2007-01-08 kredito linijos sutarties Nr. K-2300-2007-17 sąlygų pakeitimo 1.1. p. sumažintas kredito linijos limitas, o pagal 1.2. p. antriniu įkeitimu įkeisti Kotedžai (duomenys neskelbtini). Bloginant UAB „Neto“ kreditavimo sąlygas yra padidinami UAB „Neto“ įsipareigojimai - papildomai įkeičiamas turtas bankui.

38.15.                      Banko veikimas neatitinka bankinei veiklai taikomų standartų. Tokio netinkamo banko veikimo pasekoje pažeidžiami ieškovų interesai - iš Kotedžų (duomenys neskelbtini) siekiama išieškoti įsiskolinimą, atsiradusį ne iš šių kotedžų statybos finansavimo.

38.16.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė CK 4.1941 straipsnio 4 dalies ir 4.195 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Tokia teismo išvada, jog ieškovai siekė pasibylinėti, nepagrįsta, nes ieškinius nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė dar 2013 metais.

38.17.                      Kuomet bankas pateikia kreditorių susirinkimui balsuoti ir savo balsų dėka patvirtina tokias turto realizavimo kainas, kurios visiškai neatitinka to paties banko nurodytų turto verčių bankroto bylos UAB „Neto“ inicijavimo metu, ieškovų vertinimu, rodo nesąžiningą banko elgesį. Toks banko elgesys buvo nulemtas būtent fakto, kad antriniu įkeitimu tam pačiam bankui buvo įkeisti visi UAB „Neto“ objektai, kurie buvo įkeisti tam pačiam bankui pagal atskiras kreditavimo sutartis pirminiu įkeitimu. 

38.18.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad hipoteka išregistruotina dėl to, kad banko reikalavimas galėjo būti patenkintas iš kito įkeisto ir skolininkui priklausiusio turto. 

38.19.                      Banko pasiūlyta ir nustatyta pardavimo kaina, buvo nepagrįstai žema, tačiau įkeistas turtas buvo realizuotas už 7 395 871 Lt, t.y. gauta 940 129 Lt mažiau, nei paties Banko balsais buvo patvirtinta turto pardavimo kaina. Banko veiksmai sprendžiant dėl realizavimo kainos ir dalies turto perėmimo kainos nelaikytini sąžiningais ir pripažintini kaip pažeidžiantys svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko interesus. 

38.20.                      Bankas turėjo perimti turtą už kainą, kurią pats pasiūlė ir už kurią kreditorių susirinkime balsavo. Tokiu būdu dabartinis banko reikalavimas turėtų būti daugiau kaip 940 tūkst. Lt mažesnis, o vertinant ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes – banko reikalavimas apskritai turėtų neegzistuoti. Pirmosios instancijos teismo nutartyje neįvertintos aplinkybės dėl kotedžo (duomenys neskelbtini) nepardavimo.

38.21.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Tenkinus reikalavimus dėl hipotekos išregistravimo, tenkintini reikalavimai ir dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. 

38.22.                      Teisė pateikti prieštaravimus iš esmės gali apspręsti notaro sprendimą neišduoti vykdomųjų įrašų. Jei būtų suteikta galimybe pasinaudoti tokia teise, vykdomieji įrašai greičiausiai nebūtų išduoti, kadangi pateikus prieštaravimus iki šiol nėra išduotas vykdomasis įrašas pagal 2013-10-07 pranešimą Nr. 354. 

38.23.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl pirmiausiai išieškojimo iš UAB „Neto“ turto. Ieškovai pateikė neginčijamus įrodymus, kad vykdomųjų įrašų išdavimo metu už tą pačią prievolę buvo įkeistas UAB „Neto“ priklausantis turtas – dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nerealizavus skolininko turto buvo išduodami vykdomieji įrašai dėl išieškojimo pagal tą pačią prievolę iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Šios aplinkybės egzistavo ir vykdomųjų įrašų išdavimo metu, todėl vykdomieji įrašai yra išduoti neteisėtai.

39.       Atsakovė Luminor Bank, AB (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

39.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog hipoteka nėra pasibaigusi CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu. Pažymėtina, jog prievolės atsakovui iki šiol pilnai neįvykdytos. Tai, kad ieškovai yra pilnai atsiskaitę su BUAB „Neto“ pagal tarp šių šalių sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, neturi jokios įtakos hipotekos galiojimui, kadangi ne už ieškovės prievoles BUAB „Neto“ šis turtas yra įkeistas. 

39.2.                      Ieškovai savo reikalavimams pagrįsti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuota bylose, kuriose nekilnojamojo turto pirkėjai – vartotojai reiškė reikalavimus dėl hipotekos išregistravimo, nes jie atsiskaitė su turto pardavėju, kuris, savo ruožtu, turėjo atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, tačiau to nepadarė. Ieškovai negali remtis nurodyta teismų praktika (pvz., LAT 2011-06-08 nutartimi Nr. 3K-3-261/2011), nes nagrinėjama byla ir bylos, kuriose buvo suformuota LAT praktika, skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. LAT išnagrinėtose bylose pirkėjai buvo tinkamai įvykdę savo įsipareigojimus, prisiimtus pirkimo-pardavimo sutartimis. Nagrinėjamoje byloje ieškovai netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal pirkimo-pardavimo sutartis. 

39.3.                      Atsakovas 2008-11-26 Sutikimu įsipareigojo atsisakyti Turto (duomenys neskelbtini), hipotekos kai pirkėjas sumokės 440’000 Lt sumą, bei Turto (duomenys neskelbtini), hipotekos kai pirkėjas sumokės 635’000 Lt sumą į Banko nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, įsipareigojimų Bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-17 ir Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 vykdymui. Tačiau šios Banko sąlygos ieškovės įvykdytos nebuvo. Dėl šių priežasčių ieškovė neturi teisės reikalauti, kad hipoteka minėto turto atžvilgiu būtų užbaigta ir išregistruota. 

39.4.                      Ieškovė, sudarydama su UAB „Neto“ susitarimus dėl Turto (duomenys neskelbtini), bei Turto (duomenys neskelbtini), įsigijimo elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, taip pat ir nesąžiningai hipotekos kreditoriaus Banko atžvilgiu. Ieškovei B. P. buvo žinoma, kad tiek Turtas (duomenys neskelbtini), tiek Turtas (duomenys neskelbtini), yra įkeisti Bankui už UAB „Neto“ prievoles. Ši informacija nurodyta 2008-10-02 Preliminarios kotedžo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. T18B 7.2.1. punkte, be to duomenys apie įkeitimą skelbiami viešuose registruose - Nekilnojamojo turto registre bei Hipotekos registre. Atidus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo, tuo labiau turtą įsigyjantis investiciniais tikslais ir turintis panašaus pobūdžio sandorių sudarymo patirties, privalėjo pasidomėti kokiomis sąlygomis hipotekos kreditorius atsisakys jo planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto įkeitimo dar prieš sumokėdamas visą kainą už įsigyjamą turtą. 

39.5.                      Ieškovei taip pat neabejotinai buvo žinomas ir Banko 2008-11-26 sutikimų turinys. Šie sutikimai yra minimi 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutartyse (1.3.1, 1.4.1 p.). Notarė L. Peštenienė nurodė, jog supažindino ieškovę su Banko sutikimų turiniu. Bankas 2008-11-26 sutikimuose yra aiškiai nurodęs sumas, kurias Bankui turi sumokėti Turto pirkėjas, ieškovė šių sumų Bankui nesumokėjo. 

39.6.                      Ieškovė mokėjimus už turtą atliko pažeisdama preliminariose ir pagrindinėse turto pirkimo – pardavimo sutartyse nustatytą tvarką. 2008-10-02 Preliminarioje kotedžo pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. T18B (3.5.1 punktas) Ieškovei buvo nurodyta mokėjimus už Turtą (duomenys neskelbtini), atlikti į UAB „Neto“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke. Tačiau Ieškovė tik 30‘000 Lt avanso sumą 2008-10-02 pervedė į nurodytą AB DNB banko sumą, o tą pačią dieną 230‘000 Lt sumą dėl neaiškių priežasčių pažeisdama preliminariosios sutarties sąlygas pervedė į UAB „Neto“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Hansabankas“ (naujas pavadinimas – Swedbank, AB) kaip ir 211‘000 Lt sumą 2008-10-09 dieną. 

39.7.                      2008-11-26 Banko sutikimo išdavimo metu Bankas nežinojo, kad ieškovė už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra atsiskaičiusi. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad 2008-11-26 sutikime nurodyta, jog „kreditorius atsisakys hipotekų tik pirkėjui sumokėjus 440.000 Lt sumą į šiame rašte nurodytą sąskaitą“. Taigi Bankas laukė minėtos sumos pervedimo nežinodamas, kad ši suma buvo sumokėta BUAB „Neto“ į kitame banke esančią sąskaitą dar 2008-10-09. Ieškovė elgėsi nerūpestingai ir prisiėmė sau riziką, kad minėta sąlyga nebus įvykdyta ir jos turtas liks įkeistas už UAB „Neto“ prievoles. Taip pat neatsakingai, nerūpestingai ir nesąžiningai ieškovė elgėsi ir sudarydama sutartis dėl Turto (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovė pati prisiėmė riziką, kad nebus įvykdytos Banko sąlygos ir hipoteka ieškovės turto atžvilgiu išliks galioti. 

39.8.                      Ieškovas buvo nerūpestingas ir nesąžiningas sudarant ir vykdant Turto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovui buvo žinoma apie Turto įkeitimą AB DNB bankui už UAB „Neto“ prievoles. 2008-11-26 sutikime Nr. 3.1.-02/1381 dėl Turto pardavimo Bankas nurodė, kad atsisakys Turto hipotekos tik pirkėjui sumokėjus 303’850 Lt sumą į šiame sutikime nurodytą banko sąskaitą. Ieškovas atsiskaitė už įsigytą Turtą pažeisdamas pagrindinėje 2008-11-28 Turto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą tvarką. Ieškovas savo parašu ant 2008-11-28 Pirkimo – pardavimo sutarties patvirtino, kad sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes.

39.9.                      Hipotekos kreditoriaus nustatytos sąlygos, kurioms esant jis atsisakys hipotekos, ieškovams buvo žinomos, ieškovai šių sąlygų nepaisė, todėl jų teisės neturėtų būti ginamos.

39.10.                      Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad kotedžo adresu (duomenys neskelbtini) atveju BUAB „Neto“ galėjo laisvai disponuoti už šį turtą gautomis pajamomis, nes pagal 2007-08-17 susitarimą Nr. K-2300-2007-18/2 BUAB „Neto“ turėjo teisę panaudoti iš turto pardavimo gaunamas pajamas ne didesnei nei 471‘000 Lt sumai darbų finansavimui. 

39.11.                      Priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, ieškovų nesąžiningumas yra akivaizdus. Ieškovų nesąžiningumas konstatuotas būtent sandorių sudarymo ir vykdymo kontekste. Šiuo atveju prezumpcijos taikymui nebūtina ginčyti pačių sandorių. Ieškovė yra BUAB „Neto“ vienintelio akcininko ir vadovo V. P. motina, o ieškovas – V. P. brolis. Esant tokiems artimiems giminystės ryšiams šie asmenys, sudarydami turto pirkimo-pardavimo sandorius, turėjo visas galimybes nustatyti tokias jų sudarymo ir vykdymo sąlygas, kurios būtų išskirtinai palankios tik jiems, o ne hipotekos kreditoriui. 

39.12.                      Banko sutikimuose nėra nurodyta, kad Bankas sutinka su nuosavybės teisės perėjimu ieškovams iki visiško atsiskaitymo su pardavėju ar Banku. Dar daugiau, Sutikimuose yra aiškiai nurodyta, kokiomis sąlygomis Bankas atsisakys hipotekos. 

39.13.                      Ieškovų teiginys, kad tai Bankas gali reikšti pretenzijas notarei, yra visiškai nepagrįstas. Notarę, kuri formino sandorius, pasirinko sandorių šalys, vadinasi, būtent joms buvo suteikta atitinkama paslauga. Jei ši paslauga buvo suteikta netinkamai, pretenzijas paslaugos teikėjui turi reikšti jį pasirinkę asmenys.

39.14.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad CK 6.401 straipsnis nagrinėjamu atveju nėra taikomas. Ieškovės atžvilgiu ši teisės norma nėra taikoma, nes ieškovė 2 kotedžus su žemės sklypų dalimis įsigijo ne savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui, o investiciniais tikslais. Šią aplinkybę ieškovė pripažino procesiniuose dokumentuose: „Nesėkmingai investavusi į vertybinius popierius nusprendžiau pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą“. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino ieškovės vartotoja. 

39.15.                      Ieškovas įsigytame kotedže negyvena (atskirajame skunde nurodytas jo bei jo sutuoktinės A. P. adresas (duomenys neskelbtini)), taigi kotedžą jis pirko taip pat ne šeimos reikmėms.

39.16.                      Ieškovai taip pat negali būti laikomi statybos finansuotojais, kadangi šio turto statybą finansavo Bankas. 

39.17.                      Ieškovas atskirajame skunde be jokio pagrindo nurodo, kad antrinė kotedžo adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka turi būti panaikinta bet kokiu pagrindu, kadangi jis nedavė sutikimo antrinei hipotekai. Ieškovas tokį sutikimą davė pasirašydamas Būsimo būsto pirkimo sutartį. 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 p. yra nurodyta tiek pirminė, tiek antrinė hipoteka, ir ieškovas tokią sutartį pasirašė nereikšdamas jokių pretenzijų pardavėjui. Banko hipotekos yra galiojančios, todėl visi teiginiai dėl hipotekų išregistravimo tuo pagrindu, jog nebuvo ieškovo sutikimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

39.18.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Banko nesąžiningumo įkeičiant turtą. 

39.19.                      Ieškovai nuosavybės teisę į turtą įgijo 2008-11-28. Todėl jie neturi jokios teisės ginčyti iki 2008-11-28 sudaryto hipotekos sandorio, kurio šalimi jie netgi nebuvo. Tokią teisę turi tik sandorio šalys bei asmenys, kurių interesai buvo pažeisti sandorio sudarymo metu, bet ne vėliau. Ieškovės preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos jau po antrinės hipotekos įregistravimo. Ieškovai tokio reikalavimo ieškiniu neformuluoja, o BUAB „Neto“ su antrine hipoteka sutinka. Ieškovai apie antrinės hipotekos egzistavimą žinojo, tam neprieštaravo, tai jiems netrukdė sudaryti 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarčių. 

39.20.                      Tokio teisinio pagrindo hipotekos išregistravimui kaip „kreditoriaus nesąžiningumas įkeičiant turtą“ teisės aktuose nėra, taigi vien tuo pagrindu hipoteka negali būti išregistruota. 

39.21.                      Ieškovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad kotedžai antrine hipoteka yra įkeisti pagal Kreditavimo sutartį, kuri neva visiškai nesusijusi su kotedžų statybos finansavimu. Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes 2007-01-08 kredito linijos sutartimi buvo finansuojamos visos BUAB „Neto“ veiklos, tame tarpe ir kotedžų statyba (tai buvo pagrindinė BUAB „Neto“ veikla).

39.22.                      Ieškovų teiginys, neva tai Banko atstovė pripažino, kad antrinė hipoteka buvo nustatyta dėl nekilnojamojo turto krizės, tokiu būdu perkeliant BUAB „Neto“ nekilnojamojo turto krizės padarinius, neatitinka tikrovės.

39.23.                      Ieškovai nepagrįstai remiasi CK 4.1941 straipsnio 4 dalimi ir 4.195 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina tai, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė aplinkybių, jog Bankas išieškojimą vykdė neekonomiškai, ar kad Bankas praturtėjo skolininko sąskaita. 

39.24.                      Ieškovai nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai jiems reikalingi, kokias aplinkybes jie įrodinės šiais dokumentais. Dėl šių priežasčių jų prašymas dėl įrodymų išreikalavimo buvo atmestas, bet tai jokiu būdu nereiškia Ieškovų interesų pažeidimo. 

39.25.                      Visi ieškovų kaltinimai Bankui dėl sklypų pardavimo už neva tai per mažą kainą nebegali būti pakartotinai nagrinėjami, kadangi kita byla pagal tuos pačius reikalavimus jau išnagrinėta.

39.26.                      Ieškovai nenurodo jokių bankrutuojančios įmonės turto pardavimo pažeidimų, kuriuos atliktų Bankas, nepateikia jokių patikimų įrodymų, kad turto vertė buvo didesnė nei jų pardavimo kaina, todėl ieškovų teiginiai dėl turto pardavimo už neva tai per mažą kainą ir Banko kaltės yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

39.27.                      Ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, kad Bankas privalėjo perimti pirmose varžytynėse neparduotą turtą už varžytynių kainą. Tokios pareigos Bankui nenustato jokie teisės aktai. 

39.28.                      Ieškovai neįrodė aplinkybių, nustatytų CK 4.1941 straipsnyje. Jų teiginiai, neva tai Bankas buvo suinteresuotas įkeistą turtą parduoti už kuo mažesnę kainą, yra ne tik nepagrįsti, nes Bankas kaip tik yra suinteresuotas už įkeistą turtą gauti kuo didesnę kainą, kadangi tik tokiu atveju bus pilnai patenkintas Banko reikalavimas. Tai ypač svarbu turint omeny, jog Ieškovai ginčija savo turimo turto hipoteką, taigi egzistuoja rizika, kad jeigu Bankas kitą įkeistą turtą leis parduoti per pigiai, jo reikalavimo dalis taip ir liks nepatenkinta.

40.       Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

 Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

42.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų B. P. ir M. P. atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį, kuria ieškovų ieškiniai atmesti, paliko nepakeistą. Kolegija padarė išvadą, kad hipotekos kreditoriaus (atsakovo) nustatytos sąlygos, kurioms esant jis atsisakys hipotekos, apeliantams buvo žinomos, apeliantai šių sąlygų nevykdė. Mokėjimo tvarkos nustatymas (sumos dydis, sąskaita, į kurią reikia sumokėti) yra laikytinos sutarties sąlygomis, kurias būtina sutartyse numatyti tam, kad sutarčių vykdymo veiksmų atlikimas būtų aiškus, o vien deklaratyvių teiginių nurodymas nesudaro pagrindo sutartis interpretuoti kitaip, nei jose aiškiai nustatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog apeliantai turėjo pareigą atlikti mokėjimus į nurodytas sąskaitas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sąlyga dėl mokėjimo tvarkos buvo išreikšta ir atsakovo sutikimuose dėl (duomenys neskelbtini). Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovo sutikimų turinys dėl mokėjimo tvarkos nustatymo buvo perkeltas į sutartis, kurių 2.3. punktuose aiškiai buvo nurodyta, jog atitinkamų sumų mokėjimai turi būti atliekami į BUAB „Neto“ specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, AB. Nurodyti mokėjimai į šią sąskaitą nebuvo atlikti. Teismas nustatė, jog apeliantai laikytini pažeidusiais ginčo sutartis, kadangi mokėjimai buvo atlikti akivaizdžiai pažeidžiant mokėjimų tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sandoris buvo sudarytas su šeimos nariu. Apeliantę B. P. laikant ne vartotoja, o investuotoja, ji turėjo prisiimti riziką ir savo išankstinių veiksmų padarinius. Nustatyta, jog apeliantė buvo investavusi įsigydama vertybinių popierių, kurių įsigijimą pati apeliantė yra patvirtinusi kaip investiciją. Be to, apeliantė nurodė, jog nepasisekus investicijai, ji nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą, apeliantė siekė sėkmingo investavimo įsigydama nekilnojamojo turto. Teismas vertino, jog apeliantė įsigijo nekilnojamąjį turtą nepasisekus investicijai į vertybinius popierius, be to, apeliantė įsigijo du kotedžus, nors siekiant tenkinti tik šeimos interesus ir poreikius pakaktų ir vieno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dėl nurodytų aplinkybių negali būti laikytina vartotoja, kadangi iš visų aplinkybių matyti, jog nėra visų vartotojo kvalifikavimui reikalaujamų požymių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 normos. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą pripažinti vykdomuosius įrašus negaliojančiais, kadangi pagrindinis reikalavimas dėl hipotekos išregistravimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų B. P. ir M. P. kasacinį skundą, 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties dalis atmesti ieškovės B. P. ieškinius dėl hipotekos nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), išregistravimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendė, kad vien teismų nustatytų aplinkybių (tai, kad pirkėja B. P. įsigijo du sublokuotus namus, ir tai, kad ji šį turtą įsigijo nepasisekus investicijai į vertybinius popierius) nepakanka konstatuoti, kad B. P. nėra vartotoja ir dėl to jai netaikomos CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatos. Bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, koks buvo B. P. tikslas įsigyti du kotedžus, o kilus abejonių dėl tikslo, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai nepagrįstai neįvertino, kad, kaip minėta, ieškovė B. P. pagal 2008 m. spalio 2 d. sudarytą preliminariąją sutartį buvo sumokėjusi pardavėjai visą įsigyjamo turto kainą ne tik iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau ir iki hipotekos kreditoriaus sutikimo parduoti turtą davimo momento, todėl jai sumokant visą įsigyjamo turto kainą negalėjo būti ir nebuvo žinomos sąlygos, kuriomis bus panaikinta hipoteka, tuo tarpu ir pats hipotekos kreditorius neginčijo pirkimo–pardavimo sandorio, kaip sudaryto be jo sutikimo ar pažeidžiančio jo interesus. Ieškovė, pasirašydama preliminariąją kotedžo pirkimo–pardavimo sutartį, už įsigyjamą turtą įsipareigojo sumokėti pardavėjai UAB „Neto“ 470 000 litų (3.1 punktas), 30 000 litų įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 5 dienas po preliminariosios sutarties sudarymo (3.4.1 punktas), o likusią 440 000 litų sumą – per 30 dienų po pagrindinės sutarties sudarymo dienos, jeigu pirkėja naudojasi banko suteiktu kreditu (paskola) (3.4.2.2 punktas), arba ne vėliau kaip iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos, jeigu pirkėja nesinaudoja kreditu (paskola) (3.4.2.1 punktas). Šioje sutartyje buvo nurodyti du galimi atsiskaitymo būdai – mokėjimo pavedimu į pardavėjos sąskaitą banke arba grynaisiais pinigais į pardavėjos sąskaitą. Pardavėja įsipareigojo panaikinti kotedžo įkeitimą bankui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pirkėjui visiškai sumokėjus nurodytą kainą (sutarties 6.1.4 punktas). UAB „Neto“ 2008 m. lapkričio 25 d. patvirtino, kad pirkėja, ieškovė B. P., visiškai atsiskaitė su pardavėja. Kasacinis teismas pažymėjo, jog jeigu byloje būtų nustatyta, kad B. P. yra vartotoja, kuri atsiskaitymui su pardavėja UAB „Neto“ nesinaudojo kreditu (paskola), tuomet nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ji pažeidė preliminariosios sutarties nuostatas, atsiskaitydama su pardavėja už įsigyjamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasirašydama pagrindinę žemės sklypo ir sublokuoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė jokių papildomų įsipareigojimų neprisiėmė, tuo metu ji jau buvo visiškai atsiskaičiusi už įsigyjamą turtą su pardavėja. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju būtų pagrindas vadovautis kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo praktika dėl hipotekos pasibaigimo pagrindo vartotojui visiškai atsiskaičius su būsimo gyvenamojo namo pardavėju. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo išregistruoti hipoteką žemės sklypui ir sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir panaikinti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš šio turto naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

44.       Apeliantė B. P. 2020 m. vasario 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais grindžia aplinkybę, jog ginčo pirkimo – pardavimo sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

45.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

46.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šie rašytiniai paaiškinimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, apeliantė iš esmės savo rašytiniuose paaiškinimuose pakartoja aplinkybes, susijusias su būtinumu pirkimo – pardavimo sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi ir nurodytas atskirajame skunde, ieškovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius paaiškinimus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų rašytinių paaiškinimų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi

47.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008 m. spalio 2 d. apeliantė B. P. ir UAB „Neto“ sudarė 101,94 kv. m ploto kotedžo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su daline apdaila ir pavėsine, esančio adresu (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T18B (t. I, b. l. 28-34); šios sutarties 3.1. ir 3.2 punktuose nustatyta, jog pagrindinės sutarties kaina lygi 470 000 Lt sumai su PVM, į šią sumą įskaičiuoti visi mokesčiai, pavėsinė automobiliui ir žemės sklypo dalis, ant kurios pastatytas kotedžas (b. t. I, b. l. 28). 2008 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties 3.4.1., 3.4.2., 4.3. punktais apeliantė ir UAB „Neto“ susitarė, kad 30 000 Lt sumos dalį (avansą) apeliantė įsipareigoja sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos, o likusią pagrindinės sutarties dalį, t. y. 440 000 Lt, per 30 kalendorinių dienų nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, o jeigu apeliantė naudotųsi banko suteiktu kreditu (paskola) ir jo nepakaktų, apeliantė įsipareigojo skirtumą sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos ir perduoti pardavėjui pavedimo kopiją su banko spaudu, patvirtinančiu, kad pavedime nurodyta suma sumokėta, tačiau pardavėjas turi teisę nereikalauti šio įsipareigojimo įvykdymo (t. I, b. l. 29). Sutarties 3.5. punkte nurodyta, kad apeliantė gali sumokėti į pardavėjo banko sąskaitą Luminor Bank, AB, (duomenys neskelbtini) arba grynaisiais pinigais į pardavėjo kasą (t. I, b. l. 29). Remiantis šios sutarties 6.1.4. ir. 7.2.1. punktais, apeliantė buvo įspėta, kad įregistravus kotedžą kaip nebaigtą statybą jis įkeistas sklypą finansuojančiam bankui, tačiau pardavėjas įsipareigojo panaikinti įkeitimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apeliantei iki galo sumokėjus 470 000 Lt (t. I, b. l. 30, 31). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2008 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas parduotų daiktų priėmimo–perdavimo aktas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 67).

48.       2008 m. spalio 2 d. pavedimais apeliantė sumokėjo UAB „Neto“ 230 000 Lt sumą į „Swedbank“, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – už kotedžo pirkimą pagal sutartį T18B; 30 000 Lt sumą – į Luminor Bank, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – kotedžo pirkimas pagal sutartį T18B (t. I, b. l. 45, 46); 2008 m. spalio 9 d. pavedimu apeliantė B. P. sumokėjo UAB „Neto“ 211 000 Lt sumą į „Swedbank“, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – už kotedžo pirkimą pagal sutartį T18B (t. I, b. l. 47).

49.       2008 m. lapkričio 28 d. B. P. ir UAB „Neto“ sudarė (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, nebaigto statyti pastato – sublokuoto gyvenamojo namo (baigtumas 76 proc.), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 7-11). Šios sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas turtui registravo hipoteką, apie tai pranešta 2007 m. sausio 26 d., 2007 m. spalio 30 d. ir 2008 m. liepos 18 d. Hipotekos registro pranešimais (b. t. I, b. l. 7). 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas Luminor Bank, AB, raštu Nr. 3.1.-02/1379 sutiko, kad nekilnojamieji daiktai būtų parduoti (t. I, b. l. 162). Nustatyta, jog toks atsakovo (kreditoriaus) sutikimas išreikštas ir pastarosios sutarties 1.3.1 punkte (t. I, b. l. 7). Nekilnojamieji daiktai parduoti už 470 000 Lt, pardavėjo atstovas V. P. patvirtino, kad UAB „Neto“ 470 000 Lt iš apeliantės gavo (t. I, b. l. 8). Sutarties 2.5. punkte nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 102 195 Lt, o gyvenamojo namo – 269 913 Lt (t. I, b. l. 8). Sutarties 4.2, 4.2.1, 4.2.2 punktais remiantis, pardavėjas įspėjo pirkėją apie tai, kad parduodami daiktai yra įkeisti ir hipoteka seka paskui daiktą, kad yra sąlyga pervesti lėšas į specialiąją sąskaitą, skirtą pardavėjo skoloms pagal paskolos sandorius dengti. Sutartyje nurodyta, kad bankas atsisakys hipotekos, kai bus pervesta 440 000 Lt suma, o pardavėjas pareiškė, kad UAB „Neto“ atliks visus būtinus veiksmus, kad hipoteka būtų baigta (t. I, b. l. 8, 9).

50.       2008 m. lapkričio 26 d. Luminor Bank, AB, pranešimais Nr. 3.1.-02/1379, Nr. 3.1.-02/1381 ir Nr. 3.1.-02/1383 nurodė UAB „Neto“ ir notarams, jog neprieštarauja, kad už ne mažesnę kaip 470 000 Lt sumą būtų parduotas įkeistas sublokuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su jam priskirtu žemės sklypu ar žemės sklypo dalimi, ir pranešė, kad 440 000 Lt kainos dalis bus pervesta į UAB „Neto“ specialiąją sąskaitą, skirtą atsiskaityti su banku pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo ir kredito linijos susitarimą, atsisakys hipotekos lakštuose nurodytų hipotekų su sąlyga, kad apeliantė sumokės 440 000 Lt į UAB „Neto“ specialiąją Luminor Bank, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 162).

51.       2013 m. gegužės 31 d. ir 2013 m. spalio 24 d. Centrinės hipotekos įstaigos registro išraše nurodyta, kad sutartinė hipoteka 0,4004 ha žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. sausio 23 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 919 210 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartinė hipoteka sublokuotam gyvenamajam namui 6A1b, baigtumas 30 proc., esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kartu ir kitiems septyniems objektams tuo pačiu adresu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. birželio 27 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 919 210 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartinė hipoteka sublokuotam gyvenamajam namui 3A2b, baigtumas 32 proc., esančiam adresu (duomenys neskelbtini), sutartinė hipoteka sublokuotam gyvenamajam namui 5A2b, baigtumas 32 proc., esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kartu ir kitiems aštuoniems objektams tuo pačiu adresu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. spalio 30 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 793 325 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartinė hipoteka 0,4004 ha žemės sklypui, sublokuotam gyvenamajam namui 3A2b, baigtumas 32 proc., ir kitiems devyniems objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2008 m. liepos 18 d. užtikrinti UAB „Neto“ 1 853 568 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-17, 2007 m. gegužės 3 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/1, 2008 m. sausio 7 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/2, 2008 m. balandžio 18 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/3, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. balandžio 30 d.; sutartinė hipoteka 0,4004 ha žemės sklypo 6/8 dalims, sublokuotam gyvenamajam namui 6A1b, baigtumas 82 proc., plotas 140,32 kv. m ir kitiems šešiems objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2008 m. liepos 18 d. užtikrinti UAB „Neto“ 1 853 568 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-17, 2007 m. gegužės 3 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/1, 2008 m. sausio 7 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/2, 2008 m. balandžio 18 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/3, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. balandžio 30 d.; sutartinė hipoteka 0,2625 ha žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. sausio 26 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 919 210 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d. (t. I, b. l. 75–112; t. VI, b. l. 26–31).

52.       2013 m. rugsėjo 18 d. – 2013 m. spalio 7 d. Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaras Saulius Svaldenis pranešė apeliantams B. P., M. P. ir BUAB „Neto“, kad gautas atsakovo Luminor Bank, AB, prašymas priverstinai išieškoti 1 570 601,75 Lt, 16 232,46 Lt iš įkeisto turto, Hipotekos registro (įkeitimo) identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini), t. y. iš žemės sklypų dalių ir kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. t. II, b. l. 61–198; b. t. III, b. l. 2–15; b. t. VI, b. l. 32). 2014 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu išieškojimą vykdanti antstolė Vida Daugirdienė nustatė, kad apeliantės B. P. įkeisto parduodamo turto – 1/8 dalies 0,2625 ha žemės sklypo ir 140,32 kv. m nebaigto statyti sublokuoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 1135 EKZ_2014 RVI KLAI yra 530 000 Lt (b. t. IV, b. l. 158–159).

53.       Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar 2008 m. lapkričio 28 d. ieškovės B. P. ir UAB „Neto“ sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti pastato – sublokuoto gyvenamojo namo (baigtumas 76 proc.), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

54.       Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi, teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad, sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas – fizinis asmuo – siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Siekiant ginti tokio pirkėjo interesus, užtikrinant, kad jis patenkintų savo poreikį į gyvenamąjį būstą, CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali pirkėjo nuosavybės įgijimo tvarka, besiskirianti nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Ieškovės deklaravimas, kad jie atitinka vartotojų teisinį statusą, sukelia atsakovei pareigą paneigti vartojimo sutarties pobūdį. Nustačius, kad ieškovai nėra vartotojai, jiems negali būti taikoma CK 6.401 straipsnio 5 dalies norma dėl nuosavybės teisės įgijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015). Pažymėta, kad vartojimas nėra preziumuojamas tik dėl pirkėjo statuso, o vartojimo santykius lemia sutarties tikslas, kuris turi būti nustatytas. Kilus abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) bei, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas. Jeigu nustatoma, kad fizinio asmens sudarytos sutarties tikslas taip pat buvo ir jo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos poreikių tenkinimas, tokia sutartis vartojimo sutartimi kvalifikuotina ir tokiam fiziniam asmeniui specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas taikytinas tuo atveju, kai yra pagrindas konstatuoti, jog įsigytos prekės (paslaugos) naudojimas ūkinės komercinės ar profesinės veiklos tikslui buvo visiškai nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

56.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė B. P. 2008 m. lapkričio 28 d. sudarė su UAB „Neto“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nebaigto statyti pastato – sublokuoto gyvenamojo namo (baigtumas 76 proc.), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 7-11) bei 2008 m. lapkričio 28 d. ieškovė su UAB „Neto“ sudarė 1/8 dalies žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), bei nebaigto statyti pastato – sublokuoto gyvenamojo namo (baigtumas 82 proc.), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 12-17). Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė dėl tuo pat metu, t. y. 2008 m. lapkričio 28 d., sudarytų dviejų pirkimo – pardavimo sutarčių, kuriomis ieškovė įsigijo ne vieną gyvenamosios paskirties pastatą – sublokuotą gyvenamąjį namą (kotedžą), tačiau du, esančius adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė įsigijo du kotedžus, nors siekiant tenkinti tik šeimos interesus ir poreikius pakaktų vieno kotedžo visiškai.

57.       Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Šie įrodinėjimo ypatumai taikytini ir sprendžiant turtinius ginčus, kuriuose viena iš šalių yra bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra BUAB „Neto“, t. y. bankrutavusi įmonė, todėl teismas savo iniciatyva būdamas aktyvus bei vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi sprendžia esant būtina surinkti duomenis apie apeliantės turimą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, jog apeliantė B. P. nuosavybės teise nuo 1998 m. spalio 15 d. turi 1/2 pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nuo 2008 m. vasario 15 d. turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą apeliantė nuosavybės teise turėjo jau sudarant ginčo 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovė tiek sudarytoje ginčo 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose (2013 m. birželio 13 d. pateiktame ieškinyje, 2018 m. liepos 9 d. pateiktame atskirajame skunde, 2019 m. sausio 2 d. pateiktame kasaciniame skunde) savo gyvenamosios vietos adresą nurodo būtent (duomenys neskelbtini).

58.       Susipažinus su pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu taip pat nustatyta, jog pati ieškovė laikosi pozicijos, kad ji nesėkmingai investavusi į vertybinius popierius nusprendė pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nurodė, jog dėl šios priežasties ji įsigijo iš UAB „Neto“ du nebaigtus statyti kotedžus (pastatus – sublokuotus gyvenamuosius namus) su atitinkamomis žemės sklypų dalimis, esančius (duomenys neskelbtini), (b. t. I, b. l. 2 – 3). Pagrįstai tikėtina, jog nepasisekus investicijai į vertybinius popierius, apeliantė siekė sėkmingo investavimo įsigydama nekilnojamojo turto.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes, t. y. kad ieškovė teigė, jog įsigijo nekilnojamąjį turtą nepasisekus investicijai į vertybinius popierius, tai, kad ji įsigijo du kotedžus bei tai, jog sudarant ginčo pirkimo – pardavimo sutartis ji jau nuosavybės teise turėjo ne vieną gyvenamąjį būstą, o ginčo pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos ne siekiant patenkinti ieškovės poreikį į gyvenamąjį būstą, konstatuoja, kad ieškovė neatitinka vartotojo požymių ir negali būti laikoma vartotoja. Atskirojo skundo argumentai, jog apeliantė laikytina vartotoja vien dėl to, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas šeimos tikslais ir šeimos poreikių tenkinimu, laikytini nepagrįstais dėl minėtų priežasčių.

60.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dėl nurodytų aplinkybių neatitinka vartotojo požymių ir negali būti laikoma vartotoja. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės atžvilgiu netaikė CK 6.401 normos.

61.       Apeliantė kartu su reikalavimu pripažinti hipoteką pasibaigusia reiškia išvestinį reikalavimą – pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu. Išvestinis reikalavimas – reikalavimas neatsiejamai susijęs su pagrindiniu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu, kadangi, kaip jau konstatuota, pagrindinis reikalavimas (dėl hipotekos išregistravimo) pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pati apeliantė iš esmės pripažįsta, jog tai yra išvestinis reikalavimas.

Dėl procesinės baigties

62.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo išregistruoti hipoteką žemės sklypui ir sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir panaikinti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš šio turto, todėl jos dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

64.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovų atskirasis skundas atmetamas, ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

65.       Atsakovė Luminor Bank, AB (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) prašo priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme (išlaidos už advokato pagalbą).

66.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog priimamu procesiniu sprendimu ieškovų visi pareikšti reikalavimai yra atmesti, sprendžia, kad atsakovės Luminor Bank, AB (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) visos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

67.       Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad sujungti trys ieškiniai, atsakovė Luminor Bank, AB (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą bei atsiliepimą į kasacinį skundą, prašomas priteisti išlaidų dydis yra pagrįstas ir protingas, todėl priteistinas iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 1 512,50 Eur (3 025 Eur (1 452 Eur + 1 573 Eur) / 2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68.       Kasacinis teismas patyrė 31,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), todėl šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 15,89 Eur (31,78 Eur / 2) priteistinos iš ieškovų (apeliantų) B. P. ir M. P. į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovės B. P. ieškiniai dėl hipotekos nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), išregistravimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (juridinio asmens kodas 304870069) lygiomis dalimis po 1 512,50 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 15,89 Eur (penkiolika eurų ir 89 centus) ir iš ieškovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 15,89 Eur (penkiolika eurų ir 89 centus). Šios priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjos                                        Danguolė Martinavičienė

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė