Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-393-125-2013].doc
Bylos nr.: 2A-393-125/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutuojanti UAB "Čiukuras" 140925894 Ieškovas
Adv. Sigitas Čepas ieškovo atstovas
advokatas Tomas Juodis trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių rūšys:
Piniginės prievolės
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Ranga:
Vartojimo ranga

Pranešėjas Bronius Valius                                                  Civilinė byla Nr. 2A-393-125/2013

Teisėja Regina Bertašienė                                                  (Proceso Nr. 2-06-3-00220-2012-0)

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 52.2;

                                        114.4 (S)

                                                                                           


vytis2
                                                                                           

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2013 m. kovo 8 d.

Klaipėda

 

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Čiukuras“ ieškinį atsakovei I. A., trečiajam asmeniui S. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimo,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 14 921,84 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007-05-18 šalys sudarė numatomų statybos darbų rangos sutartį Nr. 07-06/01, pagal ją ieškovė įsipareigojo atlikti buto, adresu (duomenys neskelbtini), apdailos ir santechnikos darbus. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai. Kadangi atsakovė gyvena užsienyje, priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau butu atsakovė naudojasi, todėl laikytina, kad atlikti darbai faktiškai perimti. Atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti pagal jai išrašytą 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija CIU Nr. 0000620 22 452,71 Lt, 2007-06-28 PVM sąskaitą faktūrą serija CIU Nr. 0000635 28 814,47 Lt, 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija CIU Nr. 0000871 12 124,18 Lt, 2008-03-20 PVM sąskaitą faktūrą serija CIU Nr. 0000875 2 430,48 Lt. Atsakovė visos 65 821,84 Lt sumos nesumokėjo, į siųstus raginimus nereagavo ir liko skolinga 14 921,84 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei bankrutuojančiai UAB „Čiukuras“ iš atsakovės I. A. priteisė 10 604,26 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-01-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei I. A. iš ieškovės bankrutuojančios UAB „Čiukuras“ priteisė 870 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės I. A. į valstybės biudžetą priteisė 338,77 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino. Sumažino 2012-01-11 nutartimi taikytų ir 2012-04-17 nutartimi keistų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir paliko galioti atsakovės I. A. turto areštą už 10 604,26 Lt iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kokių darbų pagal sutartį ieškovė yra nepadariusi. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė teismui nepagrindė nurodytų aplinkybių, jos argumentas dėl darbų neatlikimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Laikytina, kad ieškovė atliko visus darbus pagal šalių sudarytą sutartį. Atsakovė nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, dėl kieno kaltės šie trūkumai atsirado. Duomenų, kad trūkumai nebuvo ištaisyti, ar duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl atsiradusių darbų trūkumų būtų galima mažinti atlygį už darbą, atsakovė teismui nepateikė. Todėl šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors ieškovė ir praleido sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, tačiau atliktus darbus atsakovė faktiškai priėmė ir jais naudojasi, todėl pastarosios argumentai, kuriais neigiama pareiga apmokėti priimtus kokybiškai atliktus darbus jų atlikimo termino aspektu, yra nepagrįsti ir dėl to atmestini. Abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo–perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovė neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nors darbų priėmimas–perdavimas pagal CK 6.644 str. 1 d. ir 6.662 str. nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovė rangovės darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 str.) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Įstatymas numato, kad užsakovė privalo sumokėti rangovei sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (CK 6.655 str. 1 d.). Todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei už buto vidaus apdailos atlikimą sulygtą kainą. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 50 900 Lt. Ginčo dėl sumokėtos pinigų sumos nėra. Darbų kaina ar jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nustatomi rangos sutartyje (CK 6.653 str. 1 d.). Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 str. 2 d.). Pagal sutarties 2.1 p. sulygta darbų kaina – 61 504,26 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jai turėjo sumokėti 65 821,84 Lt, t. y. 4 317,58 Lt daugiau nei numatyta sutartyje. Tačiau ieškovė teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad ji atliko sutartyje nenustatytus darbus, dėl to atsirado papildomos išlaidos. Be to, sutarties 2.3 p. numatyta, kad visais atvejais, atsiradus nenumatytiems darbams, įforminamas papildomas šalių susitarimas. Ieškovė teismui tokio šalių susitarimo nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 4 317,58 Lt yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovei kyla pareiga atsiskaityti tik už darbus, kurie numatyti sutartyje. Atsakovė sumokėjo 50 900 Lt, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 10 604,26 Lt skola.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš jos, atsakovės, į valstybės biudžetą, priteisti iš ieškovės jos, atsakovės, naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsakovė nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai ieškovės įrodinėjimo naštą perkeldamas jai, atsakovei, bei netinkamai taikė vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, numatančias darbų atlikimą, priėmimą, sutarties nutraukimą, kainos sumažinimą bei apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus. Pasak atsakovės, CK 6.676 str. 2 d. numato, kad atsakovės pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus atsiranda tik po to, kai ieškovė tuos darbus atlieka ir juos perduoda atsakovei, o atsakovė juos priima, sutarties 4.2 p. numatyta, kad atsakovė atsiskaito per 10 dienų pagal atliktų darbų priėmimo aktą, pasirašytą sutarties 6 p. numatyta tvarka. Tai, atsakovės nuomone, reiškia, kad, visų pirma, turi būti nustatoma, kad darbai atlikti, o po to – kad jie perduoti užsakovui. Būtent rangovo pareiga yra įrodyti darbų atlikimo faktą ir jų perdavimą užsakovui. Teismas šiuo atveju pažeidė įrodinėjimo taisykles ir įrodinėjimo naštą dėl neatliktų darbų perkėlė jai, atsakovei. Ieškovė nepateikė jokio darbų atlikimo ir jų perdavimo akto, jokių įrodymų, kad visus sutartyje numatytus darbus atliko. Pagal CK 6.680 str., kai darbai neatlikti ar atlikti netinkamai, vartotojas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal CK 6.334 str. 1 d. 2 p. tokiu atveju vartotojas turi teisę vienašališkai sumažinti darbų kainą tiek, kiek šie darbai neatlikti ar atlikti netinkamai. Vartotojui pasinaudojus šia teise, rangovo pareiga yra įrodyti, kad jis visus darbus atliko ir juos atliko tinkamai arba kad kaina sumažinta per daug. Ieškovė šioje byloje tokių aplinkybių net neįrodinėjo. Teismo išvada, kad visi darbai buvo atlikti, nes atsakovė daiktu naudojasi pagal paskirtį, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, jiems prieštarauja. Ji, atsakovė, bylos nagrinėjimo metu buvo nurodžiusi, kad šiame bute nei ji, nei kas nors kitas negyvena, nes butas dėl neatliktų ir netinkamai atliktų darbų yra netinkamas normaliai gyventi. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, ieškovė nurodytų aplinkybių nepaneigė ir net nebandė to padaryti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ji neatliktus darbus būtų atlikusi, o trūkumus būtų ištaisiusi. Tai, atsakovės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ji nepradėjo naudotis daiktu pagal paskirtį ir kad darbai nebuvo atlikti ir priimti.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjant bylą nekilo ginčas dėl darbų atlikimo fakto, t. y. atsakovė pripažino darbų atlikimo faktą, tačiau ginčijo darbų atlikimo tinkamumą. Tai, kad darbai buvo faktiškai atlikti, patvirtina ir teismui pateikti susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų apie darbų atlikimą, yra nepagrįstas. Teismas teisingai sprendė, kad termino įvykdyti sutartį praleidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nutraukusi 2007-05-18 sutartį. Ieškovės teigimu, šioje byloje kilo ginčas dėl faktiškai atliktų darbų trūkumų. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad darbų trūkumai tebeegzistuoja ar kad išvis yra darbų trūkumai, kad ji faktiškai būtų sumažinusi darbų kainą, kodėl ji tariamus trūkumus vertina būtent nesumokėta 10 604,26 Lt suma. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad statybos darbai faktiškai buvo atlikti, atsakovė nuolat dalimis mokėjo už darbus, byloje nėra įrodymų apie tai, kad darbų trūkumai šiuo metu egzistuoja, kodėl tariami trūkumai atsakovės įvertinti būtent 10 604,26 Lt suma, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kokių darbų pagal sutartį ieškovė yra nepadariusi, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir dėl to buvo pagrindas mažinti atlygį už darbą, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei už buto vidaus apdailos atlikimą sulygtą kainą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvacija. Pati apeliantė klaidingai interpretuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių reglamentuojančias nuostatas, daro subjektyvias, nepagrįstas išvadas.

Atsakovei paaiškintina, kad pagal CPK 178 str. įtvirtintą nuostatą šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, priešingai, nei atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, būtent ji, atsikirsdama į ieškinį, privalėjo įrodyti savo teiginius, kad ieškovė pagal sutartį neatliko visų darbų, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl to ji nutraukė sutartį su ieškove, sumokėdama tik už realiai atliktus darbus. To atsakovė nepadarė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-05-18 šalys sudarė numatomų statybos darbų rangos sutartį Nr. 07-06/01, pagal ją ieškovė įsipareigojo atlikti buto, adresu (duomenys neskelbtini), apdailos ir santechnikos darbus. Šios sutarties 2.1 p. numatyta, kad sutarties darbų kaina yra 61 504,26 Lt, ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą, atsakovė už darbus pagal sutartį ieškovei mokėjo dalimis laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2010 m. sausio mėn. ir sumokėjo iš viso 50 900 Lt, to neginčija ir pati atsakovė. Iš pateiktų susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenų matyti, kad atsakovė buvo nepatenkinta buto grindimis, tapetais ir durimis, tačiau teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra duomenų, kad tariami trūkumai, susiję su grindimis, tapetais ir durimis, atsirado dėl ieškovės kaltės. Atsakovė, teigdama, kad ne visi darbai buvo atlikti ir darbai buvo atlikti su trūkumais, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad liko nebaigtų buto apdailos ir santechnikos darbų pagal sutartį, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, nekokybiškai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad, kaip nurodo atsakovė, ji būtų nutraukusi 2007-05-18 sutartį, faktiškai sumažinusi darbų kainą, kodėl ji tariamus atliktų darbų trūkumus vertina būtent ieškovei nesumokėta 10 604,26 Lt suma. Įvertinęs bylos duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atliktus darbus atsakovė faktiškai priėmė ir jais naudojasi, todėl pastarosios argumentai, kuriais neigiama pareiga apmokėti priimtus kokybiškai atliktus darbus, yra nepagrįsti ir dėl to atmestini. Abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo–perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovė neturi pareigos jų apmokėti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.), taip pat nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Bronius Valius

 

Teisėjai                                                                                                              Žydrūnas Bertašius

 

                                                                                                                          Aušra Maškevičienė

 

                                                                                                          


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.676 str. Darbų kaina ir apmokėjimas
  • CK6 6.680 str. Užsakovo teisės, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą
  • CK6 6.334 str. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas