Civilinė byla Nr. 2A-245-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02302-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.14; 3.3.1.18.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Ageras“, I. V., R. J., A. M. ir I. J. dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB, BUAB arba bendrovė) „Gora“ patikslintame ieškinyje prašė pripažinti ieškovės BUAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliktus atsakovei UAB „Ageras“ 437 614,00 Eur mokėjimus negaliojančiais bei pažeidžiančiais BUAB „Gora“ kreditorių interesus nuo jų atlikimo momento bei priteisti ieškovei iš atsakovės 437 614,00 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų R. J., I. J., A. M. ir I. V. 437 614,00 Eur nuostolius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė I. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog akcininkė nebuvo ir nevykdė UAB „Gora“ vadovės pareigų; nepriėmė sprendimų (nurodymų) dėl ginčijamų mokėjimų UAB „Ageras“ ir jų neatliko. Taip pat nėra civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir 437 614,00 Eur nuostolių ir nėra atsakovės kaltės.
3. Atsakovas I. J. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra atsakingas už galimai padarytus nuostolius dėl sandorių (ginčijamų mokėjimų UAB „Ageras“), nes I. J. buvo ne UAB „Gora“ vadovas, o darbuotojas – ėjo statybų direktoriaus pareigas. Aplinkybės, kad I. J. disponuoja transporto priemonėmis ir kai kuriose sąskaitose buvo nurodytas atsakovo telefono numeris, neįrodo civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Atsakovas A. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Sutiko, jog tam tikrais laikotarpiais laikinai ėjo UAB „Gora“ vadovo pareigas, 2014 m. lapkričio 7 d. raštą pasirašė kaip UAB „Gora“ direktoriaus pavaduotojas. Ginčijamų mokėjimų metu A. M. buvo ne UAB „Gora“ vadovas, o darbuotojas – ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. UAB „Gora“ vadovas buvo R. J., kurio nurodymu atsakovas pasirašė minėtą raštą. Iš naujai atidarytos bendrovės sąskaitos KB Klaipėdos kredito unija A. M. mokėjimo pavedimų UAB „Ageras“ nevykdė (neteisėtų veiksmų neatliko).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovės BUAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovei BUAB „Ageras“ atliktus mokėjimus 437 614 Eur sumai negaliojančiais; priteisė iš atsakovės ieškovei 437 614,00 Eur ir nuo šios priteistos sumos 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. vasario 18 d.; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
6. Teismo vertinimu, ieškovė pareiškė 875 228,00 Eur reikalavimą atsakovams, nes prašė priteisti iš atsakovės BUAB „Ageras“ nepagrįstai pervestą 437 614,00 Eur sumą ir tokią pat sumą (437 614,00 Eur) ieškovė prašo priteisti iš solidarių atsakovų R. J., I. J., A. M. ir I. V..
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje lėšų mokėjimai atsakovei UAB „Ageras“ ginčijami šiais teisiniais pagrindais: actio Pauliana ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvų CK 6.9301 straipsnį, taip pat CK 1.82 straipsniu.
8. Ieškovės bankroto administratorė, išdėsčiusi reikalavimus 25 puslapiuose, nenurodė kokių konkrečiai BUAB „Gora“ kreditorių teisės minėtu laikotarpiu buvo pažeistos bei apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie įsipareigojimus kreditoriams bei jų teisių pažeidimą. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana tenkinimo sąlygų ir CK 6.9301 straipsnio pažeidimo, šios bylos kontekste vertino du rodiklius: a) UAB „Gora“ pradelstus įsipareigojimus, egzistavusius ginčijamų mokėjimų vykdymo metu ir b) UAB „Gora“ resursus, turėtus nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Dėl pirmenybės suteikimo kitam kreditoriui, kaip kreditorių teisių pažeidimo sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų buvimo
9. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. Nr. 2014048078; 2014 m. rugsėjo 17 d. Nr. 2014048829; 2014 m. spalio 2 d. Nr. 2014051703; 2014 m. spalio 8 d. Nr. 2014052816; 2014 m. spalio 10 d. Nr. 2014053014; 2014 m. spalio 20 d. Nr. 2014054672; 2014 m. spalio 21 d. Nr. 2014055169; 2014 m. spalio 24 d. Nr. 2014055328; 2014 m. spalio 27 d. Nr. 2014055381; 2014 m. lapkričio 14 d. Nr. 2014058933; 2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 2014059498 ir 2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 2014059518 turto arešto aktais buvo areštuotas iš viso 265 675,43 Eur vertės BUAB „Gora“ turtas. Kreditorė UAB „Perdanga“ 2014 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“. Teismas konstatavo, jog ginčijami pavedimai (mokėjimai) UAB „Ageras“ atlikti galiojant turto areštui ir esant teismui pateiktam ieškinio pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“.
10. Pagal UAB „Gora“ 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą, bendrovės turto vertė buvo 1 166 146,00 Eur (4 026 460,00 Lt). 2014 m. lapkričio 5 d. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma sudarė 888 173,07 Eur (3 066 684,00 Lt); UAB „Gora“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Swedbank AB, likutis 2014 m. spalio 27 d. buvo 160,32 Eur (553,56 Lt ); sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, sąskaitos likutis buvo 29 445,78 Eur (101 670,40 Lt); kasos knygoje pinigų likutis sudarė 2,83 Eur (9,78 Lt). 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „Gora“ kreditorių pradelsti reikalavimai sudarė 75 564,44 Eur (260 908,77 Lt); UAB „Ageras“ nebuvo UAB „Gora“ kreditorė ir debitorė. Byloje nėra ginčo, jog ginčijami mokėjimai buvo įvykdyti iš BUAB „Gora“ dviejų banko sąskaitų (KB Klaipėdos kredito unija ir AB Šiaulių bankas). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad faktiškai nemoki UAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pervesdama atsakovei UAB „Ageras“ iš viso 437 614,16 Eur sumą, suteikė pirmenybę atsakovei UAB „Ageras“, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, kuriems atsiskaitymo terminai buvo suėję. Teismas konstatavo, jog ginčijami 437 614,16 Eur mokėjimai UAB „Ageras“ pažeidė CK 6.9301 straipsnio 3, 4, 5 punktuose nustatytą eiliškumą. Todėl ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais bei pažeidžiančiais BUAB „Gora“ kreditorių interesus nuo pat jų atlikimo momento pripažino pagrįstu ir tenkintino, priteisė iš atsakovės ieškovei 437 614 Eur.
Dėl likusios ieškinio dalies
11. Teismas nustatė, jog ieškovė atsakovo R. J. neteisėtus veiksmus grindžia šiomis aplinkybėmis: a) 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į užsakovę Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – SAM), prašydama už bendrovės atliktus rangos darbus priklausančias lėšas pervesti į UAB „Vilungė“ banko sąskaitą, tačiau SAM atsisakė šiuos veiksmus atlikti; b) neįvykdė įsiteisėjusios teismo nutarties reikalavimų dėl BUAB „Gora“ turto bei dokumentų perdavimo teismo paskirtam bankroto administratoriui, nesudarė bankrutuojančios bendrovės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ieškovė atsakovo A. M. neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, kad 2014 m. lapkričio 7 d. rašte, žinodamas ir suprasdamas bendrovės finansines problemas bei siekdamas apeiti taikomus suvaržymus, nurodė SAM pasikeitusius ieškovės sąskaitos rekvizitus bei prašė visas lėšas pervesti į sąskaitą, atidarytą KB Klaipėdos kredito unija. Ieškovė atsakovo I. J. neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, jog pastarasis disponuoja (naudojasi) bendrovės transporto priemonėmis ir kai kuriose PVM sąskaitose faktūrose būdavo nurodomas I. J. telefono numeris. Taip pat ieškovė atsakovės UAB „Gora“ akcininkės I. V. veiksmus grindžia šiomis aplinkybėmis: a) bendrovei esant faktiškai nemokiai neinicijavo akcininko sprendimo, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) nustatytų pareigų; b) akcininkė pažeidė bendrovės kreditorių teises, nesirūpino ieškovės turtu, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti, elgėsi nesąžiningai, nederino savo teisių ir pareigų, nesiėmė priemonių, kad nekiltų grėsmė kreditorių interesams, nevykdė bendrosios pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Dėl tokio I. V. neveikimo bendrovės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės lėšų, pervestų UAB „Ageras“; akcininkės elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą.
12. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovai visi kartu tarpusavyje suderintais valiniais veiksmais, būdami tarpusavyje susiję, siekė, jog bendrovė negautų pajamų už atliktus rangos darbus objekte Vilniuje, Parko g.15, tačiau teismas sprendė, jog nėra faktinio priežastinio ryšio tarp BUAB „Gora“ nurodytų atsakovų veiksmų ir 437 614,00 Eur nuostolių. Teismo vertinimu, atsakovų specifiniai veiksmai nelėmė nuostolių, todėl atsakovų fizinių asmenų civilinės atsakomybės sąlygų visuma nagrinėjamoje dalyje neįrodyta ir jiems solidariai pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės Eurobankrotas, UAB, prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Dėl pareikštų reikalavimų
13.1. BUAB „Gora“ prašo teismo priteisti nuostolius bendrovei iš atsakovės UAB „Ageras“ bei iš solidarių atsakovų R. J., A. M., I. J., bei I. V., dėl jų bendrais suderintais veiksmais padarytos žalos BUAB „Gora“ kreditoriams. Ieškinio reikalavimas solidariems atsakovams pareikštas todėl, jog atsakovė UAB „Ageras“ bankrutavo ir realiai nesugebės neteisėtai gautus pinigus grąžinti BUAB „Gora“.
Dėl I. V. veiksmų
13.2. Skundžiamajame sprendime nėra jokios argumentacijos dėl atsakovės (vienintelės bendrovės akcininkės) I. V. civilinės deliktinės atsakomybės pagrindų, susijusių su jos priimtu sprendimu atidaryti naują sąskaitą KB Klaipėdos kredito unija. Apeliantė įrodinėja, kad sąskaita KB Klaipėdos kredito unija buvo atidaryta turint vienintelį tikslą – apeiti UAB „Gora“ banko sąskaitoms taikytus areštus gauti iš užsakovės gauti bendrovei priklausančias lėšas už atliktus statybos rangos darbus; taip pat apeinant kreditorius lėšos sumokėtos BUAB „Ageras“. Atsakovės I. V. veiksmai (naujos banko sąskaitos atidarymas) yra priežastiniame ryšyje su bendrovės kreditoriams padaryta žala. Jeigu I. V. nebūtų priėmusi tokio sprendimo, UAB „Gora“ priklausančios lėšos būtų patekusios į UAB „Gora“ areštuotas banko sąskaitas ir būtų nukreiptos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. I. V. ginčijo savo parašą sprendime dėl sąskaitos atidarymo, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Gora“ vienintelio akcininko 2014 m. spalio 20 d. sprendime atidaryti banko sąskaitą ir įgalioti juridinio asmens atstovą pasirašė I. V.. Atsakovei buvo žinomas visų UAB „Gora“ areštuotų sąskaitų faktas ir įsipareigojimai kreditoriams. Tokie duomenys yra nurodyti UAB „Gora“ 2014 m. rugsėjo mėn. restruktūrizavimo plano metmenyse (30 ieškinio priedas), kuriuos ji patvirtino vienintelio įmonės akcininko sprendimu (29 ieškinio priedas).
13.3. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi priimtas UAB „Gora“ direktoriaus R. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Gora“. Restruktūrizavimo metmenys sudaryti pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. finansinius duomenis, t. y. bendrovei esant nemokiai. UAB „Gora“ restruktūrizavimo proceso teisinis pagrindas buvo bendrovės faktinio vadovo I. J. sesers ir vienintelės akcininkės I. V. 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas patvirtinti UAB „Gora“ metmenis ir įpareigoti direktorių kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gora“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismų buvo konstatuota, jog restruktūrizavimo siekianti bendrovė buvo faktiškai nemoki nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.
Dėl R. J. veiksmų
13.4. Buvęs bendrovės vadovas R. J. neįvykdė įsiteisėjusios teismo nutarties įpareigojimo dėl bendrovės turto, dokumentų perdavimo bankroto administratorei Eurobankrotas, UAB. Taip pat R. J. nesudarė BUAB UAB „Gora“ balanso nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovas 2015 m. liepos 17 d. pareiškime bankroto administratorei nurodė, kad jis negali perduoti turto, nes: a) turtą valdo buvęs statybos vadovas ir akcininkės I. V. brolis, buvęs faktinis bendrovės vadovas I. J.; b) bankinių prisijungimo generatorių neturi, nes jie buvo pas UAB „Gora“ komercijos direktorę M. J. (buvusi A.), atsakovo I. J. sutuoktinę; c) bendrovės dokumentai yra pas j apskaitą vedusią UAB „OGSB Sprendimai“. Be to, pagal UAB „Gora“ 2014 m. gruodžio 31 d. direktoriaus nurodymą buvo nurašytos sunaudotos 894 026,11 Lt vertės statybinės medžiagos į neleidžiamas sąnaudas, kurios galimai ir buvo sunaudotos Vilniuje, Parko g.15 rangos objektui.
Dėl UAB „Gora“ nemokumo momento
13.5. UAB „Gora“ 2013 m. balanso duomenimis, turto vertė sudarė 3 373 051 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 2 720 816 Lt. Pagal UAB „Gora“ 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenis, per tris mėnesius turto vertė padidėjo iki 4 026 460 Lt sumos, taip pat padidėjo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nuo 2 717 830 Lt iki 5 872 666 Lt. UAB „Gora“ 2014 m. veikė nuostolingai, 2014 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis turėjo 3 024 237 Lt nuostolių. UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto kreditorių sąrašo duomenis, pradelsti įsiskolinimai darbuotojams sudarė 434 969 Lt, kitiems kreditoriams 6 091 218 Lt, tačiau 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse įsiskolinimas darbuotojams nurodytas 569 953 Lt. Taip pat pagal kreditorių sąrašo duomenis, skola valstybės biudžetui sudarė 33 613,61 Lt, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 64 492,65 Lt. Pagal viešai skelbiamą informaciją, UAB „Gora“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. kovo mėn. sudarė 8 599,37 Eur. Taigi 2015 m. kovo mėn. apeliantės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė ne mažiau kaip 6 526 187,71 Lt ir 2 499 727 Lt viršijo bendrovės balanse nurodytą turto vertę.
Dėl padarytų nuostolių BUAB „Gora“ kreditoriams atsakovų R. J. ir A. M. bendrais nesąžiningais veiksmais
13.6. UAB „Gora“ vadovas R. J. 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į užsakovę SAM, prašydamas lėšas už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį pervesti į UAB „Vilungė“ banko sąskaitą; šio prašymo pateikimo metu turto areštas aktų registre įregistruoti UAB „Gora“ banko sąskaitų areštai. Taigi toks prašymas pažeidė statybos rangos sutarties nuostatas, pagal kurias į UAB „Gora“ (pagrindinės partnerės) sąskaitą turėjo būti pervedami pinigai už tinkamai atliktus statybos rangos darbus. Dėl neteisėto pagrindinės partnerės pakeitimo, SAM 2014 m. lapkričio 11 d. raštu atsisakė pervesti lėšas į UAB „Vilungė“ banko sąskaitą bei nurodė, jog lėšos gali būti pervedamos tik UAB „Gora“ sąskaitą. Kadangi UAB „Gora“ banko sąskaitos buvo areštuotos, buvo atidaryta nauja banko sąskaita KB Klaipėdos kredito unija.
13.7. A. M., žinodamas apie blogą bendrovės finansinę padėtį ir taikytus areštus, 2014 m. lapkričio 7 d. raštu kreipėsi į SAM, nurodęs, jog pasikeitė bendrovės sąskaitos rekvizitai bei prašė SAM pervesti lėšas už atliktus statybos rangos darbus į jo nurodytą (naują) banko sąskaitą. Tokiu būdu siekta išvengti arešto ir užsakovės SAM gautinoms lėšoms. SAM iki 2014 m. gruodžio 30 d. pervedė 1 474 404,95 Lt į UAB „Gora“ sąskaitą (atsiskaitė už darbus), atidarytą KB Klaipėdos kredito unija ir pinigai iš karto buvo pervesti atsakovei UAB „Ageras“. Dėl to buvo pažeisti BUAB „Gora“ kreditorių tesės ir interesai.
Dėl akcininkės veiksmais (neveikimu) padarytos žalos bendrovės kreditoriams atlyginimo
13.8. Byloje pareikštas ieškinys dėl BUAB „Gora“ akcininkės I. V. veiksmų (neveikimo) (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), nes ji: a) neatliko bendrovės įstatuose nustatytų pareigų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl neišsaugotas bendrovės turtas bei neperduotas bankroto administratorei; b) nevykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“; c) pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes nesirūpino bendrovės turtu (ginčo lėšomis). Toks akcininkės elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi.
Dėl UAB „Ageras“ veiksmų
13.9. Apeliantė šioje byloje įrodinėja, kad: a) UAB „Ageras“ rangos darbų objekte duomenys neskelbtini, nevykdė, todėl neturėjo teisinio pagrindo gauti iš BUAB „Gora“ lėšas už rangos darbus, kurių įmonė neatliko; b) pinigų UAB „Ageras“ pervedimo metu visas apeliantės turtas (ir piniginės lėšos) buvo areštuotas ir Klaipėdos apygardos teisme buvo pareikštas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“, taip pat UAB „Gora“ turėjo aukštesnės eilės kreditorių, dėl to atsiskaitymas išskirtinai tik su viena kreditore UAB „Ageras“ pažeidė kitų tos pačios eilės kreditorių interesus. Ieškinio suma atsakovei UAB „Ageras“ atitinka jos neteisėtai padarytų pavedimų sumą 1 510 994,21 Lt (437 614,00 Eur).
13.10. Atsakovei gaunant atsiskaitymą buvo nesilaikyta paritas creditorum principo, užtikrinančio, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, jis privalo visus savo kreditorius traktuoti vienodai (juo labiau esant pradėtai bankroto procedūrai). Šiuo atveju UAB „Ageras“ gavo lėšas iš faktiškai nemokios bendrovės, o faktas, jog nutartis iškelti bankroto bylą apeliantei priimta jau po ginčo pavedimų atlikimo, nepaneigia galimybės taikyti actio Pauliana institutą, nes: 1) pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Ginčo pavedimų atlikimo metu UAB „Gora“ faktiškai buvo nemoki. Ginčo pavedimai yra sandoris, realiai sukėlęs teisines pasekmes, nes būtent jų pagrindu buvo sumažintas UAB „Gora“ turtas, o vienam iš kreditorių (atsakovei UAB „Ageras“) nepagrįstai suteikta pirmumo teisė, sumenkinant kitų apeliantės kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. UAB „Gora“, žinodama apie savo nemokumą, ginčijamu sandoriu atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių, nepagrįstai suteikė būtent UAB „Ageras“ pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Tokie veiksmai suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Apie tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu apeliantė buvo nemoki ir nesugebėjo atsiskaityti su visais kreditoriais UAB „Ageras“ žinojo, nes teisme jau buvo pareikštas ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Gora“. Taigi apeliantė nesąžiningai ir nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio įvykdė mokėjimus nesąžiningai atsakovei.
Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu
13.11. Pinigų pervedimai UAB „Ageras“ buvo atlikti laikotarpiu, kai Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1685-730/2014 buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones visam UAB „Gora“ turtui bei Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 buvo sustabdęs išieškojimus iš UAB „Gora“ turto ir piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pavedimų atlikimo metu turto areštų aktų registre buvo įregistruotas ir galiojo ieškovo turto areštas, yra laikoma, jog turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnis) Todėl vertintina, kad atsakovė pinigus gavo niekinio sandorio pagrindu ir dėl to ginčo pavedimai turi būti pripažinti nesukeliančiais teisinių padarinių, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniai (CK 1.80 straipsnis).
13.12. Taip pat apeliantė įrodinėja, jog UAB „Ageras“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlikti pinigų pervedimai pažeidė CK 6.9301 straipsnį, nes jų pervedimo metu, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., UAB „Gora“ buvo nemoki, turėjo aukštesnės eilės kreditorių (buvo skolinga darbuotojams, valstybės ir savivaldybės biudžetams). Ginčijamais mokėjimais buvo suteiktas prioritetas atsakovei (trečios eilės kreditorei) prieš kitus, taip pat aukštesnės eilės kreditorius, pažeidžiant jų interesus.
Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį
13.13. Įvykdyti pervedimai buvo nenaudingi BUAB „Gora“, nes bendrovė negavo pajamų už atliktus statybos rangos darbus bei rangos objekte turėjo darbo užmokesčio, medžiagų įsigijimo išlaidas. Dėl to ginčijami pavedimai turi būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys bendrovės veiklos tikslams ir iškreipiantys sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (jeigu sutartiniai santykiai UAB „Ageras“ byloje bus įrodyti), dėl ko viena sutarties šalis (apeliantė) turėjo nepagrįstų turtinių praradimų.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Ageras“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo partneriai“, prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. V. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
15.1. ABĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 2013 m. finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta ir nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų registrui. 2014 finansiniai metai dar nebuvo pasibaigę, todėl nurodyta prievolė nebuvo atsiradusi. Įstatymas neįpareigojo atsakovės tvirtinti 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų iki 2015 m. balandžio mėn. pabaigos. Atitinkamai atsakovė negalėjo tvirtinti 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, nes prasidėjo teisiniai ginčai ir bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
15.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto 2014 m. lapkričio 3 d. atsakovės sprendimo pradėti UAB „Gora“ restruktūrizavimo procesą, kuriuo neva buvo nepagrįstai tęsiama nemokios bendrovės veikla. Pirma, bendrovei priklausantį turtą sudarė ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, kurio dydis nustatomas tik sudarius praėjusių finansinių metų finansines ataskaitas, t. y. iki kitų metų balandžio 30 d. Bendrovės finansinei ataskaitai sudaryti dar nebuvo suėję terminai, todėl nei bendrovės vadovas, nei akcininkė, negalėjo sužinoti aplinkybės, kad UAB „Gora“ kapitalas sumažėjo. Be to, vadovaujantis ABĮ 38 straipsnio 3 dalimi ne akcininkė, o bendrovės vadovas 2014 m. lapkričio mėn. sužinojęs apie susidariusią padėtį, privalėjo iki 2015 m. vasario mėn. sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Klausimas dėl susidariusios padėties ištaisymo turėjo būti išspręstas ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Nei bendrovės akcininkė, nei vadovas nepažeidė jiems ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų. Antra, vienintelė apeliantės akcininkė, gavusi iš vadovo žodinę informaciją ir atsižvelgusi į jo rekomendacijas, kad bendrovė turi laikinį finansinių sunkumų ir bendrovės mokumą dar galima atkurti, 2014 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įstatymas ir bendrovės įstatai tokią teisę akcininkei suteikė. Trečia, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-216-730/2017 konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadas, jog 2012, 2013 metais UAB „Gora“ buvo nemoki. Tai leidžia teigti, kad bendrovė veikė tinkamai ir prievolės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nėra.
15.3. Naujos banko sąskaitos atidarymo organizavimą, sutarčių pasirašymą ir pinigų pervedimą atliko atsakovas (vadovas) R. J.. Vadovauti bendrovei, priimti su verslo plėtimu bei kitus su bendrovės veikla susijusius klausimus ir yra samdomas profesionalus vadovas, kuris privalėjo veikti bendrovės ir akcininkės naudai. Laikytina, kad tarp atsakovės I. V. kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pagal vadovo pateiktą informaciją, ir apeliantės nemokumo, nėra priežastinio ryšio.
15.4. Iš bendrovės įstatų matyti, kad pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą buvo numatyta ne atsakovei, o bendrovės vadovui (Įstatų 13, 14 punktai). Įstatų 49 punktas nustato, jog visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ir pravedamas ABĮ nustatyta tvarka. ABĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. ABĮ 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai bendrovėje valdyba nesudaryta, arba yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, arba šio Įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo. Taigi, sužinojęs apie bendrovės padėtį, prievolę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą turėjo bendrovės vadovas. Atsakovė nei pagal ABĮ, nei pagal bendrovės įstatų nuostatas, tokios pareigos neturėjo.
15.5. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog akcininkė nevykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“. I. V. priklausė 100 proc. bendrovės akcijų. Atsakovė nedalyvavo bendrovės valdyme. Nors apeliantė nurodė, kad faktinis bendrovės vadovas buvo atsakovės brolis I. J., tačiau jokių įrodymų nepateikė. Atsakovo R. J. atsiliepime pažymėta, kad atsakovė nedalyvavo bendrovės valdyme ir realizavo tik savo kaip akcininkės teises ir pareigas; atsakovė apie UAB „Gora“ ištikusius sunkumus nežinojo, apie juos informuota nebuvo; sprendimą atidaryti sąskaitą pasirašė su kitais dokumentais, todėl galėjo neužfiksuoti, kad šis sprendimas turi kažkokią ypatingą reikšmę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė
. Dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančių Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis)
17. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BUAB „Gora“ bankroto administratorės reikalavimo pripažinti negaliojančiais ginčijamus mokėjimus UAB „Ageras“ kaip prieštaraujančius Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis).
18. Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau tekste – ir TAARĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto perdavimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).
19. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Visi turto arešto duomenys, įrašyti į viešąjį registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, o su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Taigi laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu jis yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4, 5 straipsniai).
20. ĮBĮ, redakcijos galiojusios iki 2020 m sausio 1 d., 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Šiuo atveju ginčijami BUAB „Gora“ mokėjimai atsakovei BUAB „Ageras“ atlikti 2014-11-12–2014-12-31 metų laikotarpiu, t. y. iki 2015 m. birželio 18 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gora“ ir iki 2017 m. vasario 16 d., kai įsiteisėjo 2017 m. vasario 8 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ageras“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-559-855/2020 (buvęs Nr. eB2-2254-562/2017) BUAB „Ageras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2019 m. rugpjūčio 29 d. teisėjos rezoliucija BUAB „Ageras“ likvidavimo terminas pratęstas vieneriems metams (iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.).
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo mokėjimai (pavedimai) vykdyti esant 2014-09-12–2014-11-19 laikotarpiu įregistruotiems UAB „Gora“ turto arešto aktams (numeriai: 2014048078, 2014048829, 2014051703, 2014052816, 2014053014, 2014054672, 2014055169, 2014055328, 2014055381, 2014058933, 2014059498 ir 2014059518), pagal kuriuos areštuoto turto mastas sudarė iš viso 265 675,43 Eur.
22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-37-730/2020 (buvęs Nr. B2-1685-730/2014) 2014 m. lapkričio 3 d. buvo gautas pareiškėjos (kreditorės) UAB „Perdanga“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“. Šioje byloje 2014 m. lapkričio 4 d. teismo nutartimi visų UAB „Gora“ kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovei UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos) bei sustabdyti išieškojimai vykdymo procese. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „Gora“, areštuoti UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdytos visos pas antstolius esančios vykdomosios bylos, kuriose iš UAB „Gora“ vykdomas išieškojimas, iki įsiteisės nutartis iškelti UAB „Gora“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Tą pačią dieną, kurią Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjos (kreditorės) UAB „Perdanga“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Gora“ vienintelės akcininkės 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu nuspręsta inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo bylą bei UAB „Gora“ direktorius R. J. įpareigotas pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. lapkričio 11 d. civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 buvo gautas UAB „Gora“ vadovo R. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šioje byloje 2014 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti UAB „Gora“ turto bei pinigų išieškojimai iš bendrovės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas UAB „Gora“ turtas ir lėšos, taip pat esantys pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Gora“ lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis palikta nepakeista.
23. Taigi ginčo mokėjimai pradėti vykdyti nuo 2014 m. lapkričio 14 d., kai: a) Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-37-730/2020 (buvęs Nr. B2-1685-730/2014) 2014 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjos (kreditorės) UAB „Perdanga“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“; b) UAB „Gora“ vienintelės akcininkės 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu nuspręsta inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo bylą; c) Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 2014 m. lapkričio 11 d. gautas UAB „Gora“ vadovo R. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; d) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. B2-37-730/2020 ir Nr. B2-1704-479/2014 visų UAB „Gora“ kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pradėjo galioti (ir galiojo ginčo mokėjimų atlikimo metu) laikinosios apsaugos priemonės.
24. Bylos duomenimis, SAM (užsakovė) ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonių grupė, kurią sudarė UAB „Gora“, UAB „Vilungė“ ir viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ buvo sudariusios 2014 m. liepos 23 d. statybos rangos sutartį Nr.6.28-4/2014/S-285 dėl VšĮ RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ pastatų Vilniuje, Parko g. 15 stogų rekonstravimo: pastatų 4D1p, 5D1p, 15F2p (1f1p) stogų dangos keitimo ir pastatų 4D1p, 5D1p, 6D1p, 7D1p, 9D2p, 10D2p stogų perdangos šiltinimo darbų atlikimo; sutarties kaina 1 485 435,26 Lt, įskaitant PVM (toliau – ir 2014 m. liepos 23 d. statybos rangos sutartis). Pagal šią sutartį UAB „Gora“ 2014 m. atliko darbų ir išrašė sąskaitų faktūrų iš viso 1 474 404,95 Lt (427 017,19 Eur) sumai. Užsakovė SAM sutartinius įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 23 d. sutartį įvykdė iki 2014 m. gruodžio 30 d., t. y. kai Lietuvos Respublikos finansų ministerija pervedė į UAB „Gora“ KB Klaipėdos kredito unija sąskaitą iš viso 1 474 404,95 Lt (427 017,19 Eur) (2014 m. lapkričio 26 d. 409 081,71 Lt + 2014 m. gruodžio 30 d. 1 065 323,24 Lt).
25. BUAB „Gora“ bankroto administratorė įrodinėja, jog 2014-11-12–2014-12-31 laikotarpiu: a) iš BUAB „Gora“ sąskaitos, esančios KB Klaipėdos kredito unija pervesta atsakovei BUAB „Ageras“ 1 410 994,21 Lt (408 652,17 Eur); b) iš BUAB „Gora“ sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas pervesta atsakovei BUAB „Ageras“ 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur); iš viso 437 614,16 Eur (1 510 994,21 Lt).
26. Iš Turto arešto aktų registro išrašo duomenų galima identifikuoti BUAB „Gora“ turtą, kuriam ginčo mokėjimų (pavedimų) vykdymo metu buvo taikomi areštai. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar dėl įregistruotų areštų ginčijamų mokėjimų vykdymo laikotarpiu BUAB „Gora“ turėjo teisę / neturėjo teisės disponuoti BUAB „Gora“ KB Klaipėdos kredito unija ir AB Šiaulių bankas sąskaitose buvusiomis lėšomis (437 614,16 Eur mokėjimo dalyku).
Dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančių juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis)
27. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BUAB „Gora“ reikalavimo pripažinti negaliojančiais ginčijamus mokėjimus UAB „Ageras“ kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).
29. Taigi sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019.
30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu susijusios CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).
31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi atsakovai, žinodami, jog BUAB „Gora“ veikė nuostolingai ir buvo nemoki, neinicijavo bankroto; esant kreditoriaus pareikštam ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo, akcininkė priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo bei esant įregistruotiems BUAB „Gora“ turto areštams, akcininkė priėmė sprendimą dėl naujos bendrovės banko sąskaitos atidarymo; vadovas ir jo pavaduotojas ėmėsi veiksmų dėl lėšų pervedimo į naują bendrovės banko sąskaitą bei lėšų pervedimo; atsakovai nesirūpino bendrovės turtu ir nesiekė apsaugoti kreditorių interesus, nes iš bendrovės bankų sąskaitų trečiajam asmeniui UAB „Ageras“ (kuri nebuvo apeliantės kreditorė ir nebuvo 2014 m. liepos 23 d. statybos rangos sutarties šalimi; UAB „Gora“ ir UAB „Ageras“ 2014 m. spalio 1 d. fiksuotos kainos rangos sutartis Nr. 2014/10/1 nepasirašyta įgaliotų įmonių atstovų) sumokėjo (pervedė) didelę pinigų sumą. Apeliantė turėjo nepagrįstų turtinių praradimų, o BUAB „Ageras“ lėšas gavo be teisinio pagrindo.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turi būti nustatinėtina, ar ginčijami mokėjimai: a) atitiko ekonominę verslo logiką ir nebuvo akivaizdžiai žalingi BUAB „Gora“; b) buvo įvykdyti pažeidžiant / nepažeidžiant juridinio asmens valdymo organų kompetenciją. Ginčijami mokėjimai vertintini visame juridinio asmens vykdytos veiklos kontekste. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019).
Dėl atsakovų R. J., I. J., A. M. ir I. V. solidarios atsakomybės
33. Kaip jau aukščiau buvo minėta, BUAB „Gora“ bankroto administratorė (ieškovė) pasirinko kelis teisių gynimo būdus: 1) išieškoti bankrutavusiai bendrovei ir jos kreditoriams padarytus nuostolius iš atsakovės BUAB „Ageras“, tačiau, atsižvelgusi į tai, jog atsakovė bankrutavo ir nėra jokių realių galimybių lėšas atgauti, BUAB „Gora“ pareiškė reikalavimą solidariems atsakovams dėl neapdairaus, nerūpestingo elgesio bei nesąžiningų veiksmų be teisėto pagrindo naudojantis bei disponuojant bendrovei priklausiusiu turtu (lėšomis) (CK 2.50 straipsnio 3 dalis; CK 2.87 straipsnio 7 dalis; CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
35. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).
36. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), UAB „Gora“ buvo įregistruota 2005 m. gegužės 24 d.; bendrovės akcininkai: 2011-08-26–2012-02-24 laikotarpiu UAB „Dravinta“, 2012-02-24–2013-06-05 laikotarpiu R. J., 2009-11-27–2013-06-05 laikotarpiu I. V.. UAB „Gora“ direktorių pareigas ėjo: 2011-08-26–2012-02-24 laikotarpiu I. G., 2012-02-24–2015-07-02 R. J. (paskyrimo (išrinkimo) data 2012 m. vasario 21 d., įgaliojimų pabaigos data 2015 m. birželio 18 d.).
37. Atsakovas I. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ėjo UAB „Gora“ statybų direktoriaus pareigas. Atsakovas R. J. 2015 m. liepos 17 d. pareiškime teigia, jog BUAB „Gora“ faktinis vadovas buvo I. J. (akcininkės I. V. brolis); viešai buvo skelbiama, kad UAB „Gora“ faktinis vadovas atsakovas I. J., kuris valdė bendrovės vandens ir kelių transporto priemones. Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį teigia, jog atitinkamais laikotarpiais laikinai pavadavo UAB „Gora“ vadovą (ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas), tačiau pats jokių sprendimų, susijusių su bendrovė valdymu nepriėmė, vykdė vadovo nurodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą I. V. teigia, jog nedalyvavo BUAB „Gora“ valdyme, o realizavo savo kaip akcininkės teises; nežinojo apie bendrovės blogą finansinę padėtį; byloje nėra jokių įrodymų, kad faktinis bendrovės vadovas buvo jos brolis I. J.; sprendimą dėl naujos banko sąskaitos atidarymo pasirašė kartu su kitais jai pateiktas dokumentais (neužfiksavo šio sprendimo esmės), o sprendimą dėl UAB „Gora“ restruktūrizavimo priėmė įtikinta vadovo R. J..
38. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
39. Akcininkai pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CK 2.50 straipsnio 2 dalyje, neatsako pagal bendrovės prievoles. Tačiau ribotos atsakomybės išlyga yra suteikta tik akcininkams, kurie išlieka pasyvūs investuotojai. Draudimas akcininkų susirinkimui perimti valdymo funkciją yra įtvirtintas ABĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio akcininkų susirinkimo kompetenciją, 2 dalyje, nustatančioje, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus ABĮ ar bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal ABĮ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą dėl dviejų priežasčių. Pirma, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, jei akcininkas piktnaudžiauja ribota atsakomybe, pažeisdamas bendrąją sąžiningumo pareigą, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Antrasis atvejis, kada akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, yra tas, kai jis savo veiksmais atsisako pasyvaus investuotojo statuso ir perima valdymo funkciją. Šiuo atveju akcininkui taikomos vadovui numatytos pareigos ir jis atsako CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).
40. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar BUAB „Gora“ akcininkei I. V., direktoriui R. J., direktoriaus pavaduotojui A. M. ir statybos darbų direktoriui I. J. taikytina solidarioji civilinė deliktinė atsakomybė už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą – nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“ esant faktiškai nemokiai (kai 2014 m. lapkričio 3 d. jau buvo pareikštas vienos iš kreditorių ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo) (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
41. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
42. Teismas, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
43. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl kiekvieno iš vadovų sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.
44. Vadovo atsakomybė įmonei galima CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą ir vadovo atsakomybė bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Akcininkų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu už bankroto bylos neinicijavimą laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto (faktiškai, iš tikrųjų) vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį; jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).
45. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kurie atsakovai buvo UAB „Gora“ de jure (teisiškai) arba de facto (faktiškai) vadovai bei kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko. Taip pat nepasisakė dėl akcininkei taikomos / netaikomos vadovui numatytos pareigos (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
46. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
47. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove I. V., jog buvusiam vadovui ir akcininkei nekyla civilinė deliktinė atsakomybė už 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registrui, nes bendrovės 2014 m. finansinei ataskaitai sudaryti nebuvo suėję terminai (iki 2015 m. balandžio 30 d. pabaigos turėjo būti sudaryti / patvirtinti / pateikti Juridinių asmenų registrui 2014 m. finansiniai dokumentai), o 2015 m. kovo 30 d. UAB „Gora“ bankrutavo.
48. UAB „Gora“ 2011 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudarė 29 341 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 19 148 Lt. UAB „Gora“. 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinys sudarytas, patvirtintas bei Juridinių asmenų registrui pateiktas 2012 m. vasario 15 d.; pasirašė direktorė I. M.. 2012 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudarė 587 889 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 499 257 Lt. 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys sudarytas 2012 m. gruodžio 31 d., patvirtintas 2013 m. balandžio 30 d. bei Juridinių asmenų registrui pateiktas 2013 m. gegužės 31 d.; pasirašė direktorius R. J. ir apskaitą tvarkantis įgaliotas asmuo S. O.. UAB „Gora“ 2013 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudarė 3 373 051 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 2 720 816 Lt. 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinys sudarytas 2013 m. gruodžio 31 d., patvirtintas 2014 m. kovo 14 d. bei Juridinių asmenų registrui pateiktas 2014 m. kovo 16 d.; pasirašė direktorius R. J. ir apskaitą tvarkantis įgaliotas asmuo S. O.. Iš nustatytų aplinkybių galima konstatuoti, jog UAB „Gora“ 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenys buvo žinomi atsakovui (direktoriui) R. J. nuo 2013 m. gruodžio 31 d. (nuo finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo datos) ir atsakovei (akcininkei) I. V. nuo 2014 m. kovo 14 d. (nuo finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo datos).
49. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje (įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d.), kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gora“, konstatuota, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai (3 066 684 Lt) sudarė daugiau nei pusę viso turto vertės (4 026 460 Lt) (t. y. UAB „Gora“ nemoki jau buvo nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.). Taigi, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso sudarymo ir patvirtinimo vadovas ir akcininkė žinojo (turėjo žinoti) apie UAB „Gora“ faktinio nemokumo būseną jau nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.
50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „Gora“ turėjo 129 kreditorius, iš kurių 31 kreditoriui buvo suėję atsiskaitymo terminai (pradelsta daugiau kaip 180 dienų); iš viso 75 564,44 Eur (260 908,77 Lt) pradelstų reikalavimų. UAB „Ageras“ nebuvo UAB „Gora“ nei kreditorių nei debitorių sąraše. Apeliaciniame skunde bankroto administratorė nurodo, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo: 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė sudarė 3 373 051 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 2 720 816 Lt; 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „Gora“ turto vertė sudarė 4 026 460 Lt sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 5 872 666 Lt; 2015 m. kovo mėn. apeliantės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė ne mažiau kaip 6 526 187,71 Lt ir 2 499 727 Lt suma viršijo bendrovės balanse nurodytą turto vertę.
51. Pirmosios instancijos teismas nenustatė UAB „Gora“ nemokumo momento bei nepasisakė dėl aplinkybių, nuo kada atsakovai sužinojo apie bendrovės nemokumą. Taip pat teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kuriam atsakovui (vadovui) kilo pareiga 2015 m. kovo 30 d. įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu sudaryti bendrovės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2015 m. birželio 18 d.) ir perduoti bankroto administratorei BUAB „Gora“ turtą ir dokumentus (ar ši pareiga įvykdyta / iš dalies įvykdyta / neįvykdyta).
52. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „Gora“, buvo nustatyta, kad UAB „Gora“ valdymo organai (administracijos vadovas) privalo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 30 d., todėl BUAB „Gora“ buvęs vadovas turėjo pareigą iki 2015 m. balandžio 10 d. perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
53. Atsakovas R. J. atsiliepime į ieškinį teigia, jog bendrovės turtą valdė buvęs bendrovės statybos vadovas I. J. (akcininkės I. V. brolis), bankinių prisijungimų generatorių turėjo UAB „Gora“ komercijos direktorė M. J. (buvusi A., atsakovo I. J. sutuoktinė), kiti bendrovės dokumentai yra pas apskaitą vedusią UAB „OGSB Sprendimai“. Pasak bankroto administratorės, atsakovas I. J. disponavo bendrovės vandens ir kelių transporto priemonėmis. Atsiliepime į apeliacinį skundą administratorė nurodo, jog šiuo metu BUAB „Gora“ dokumentai yra paimti vykdomam ikiteisminiam tyrimui.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatinėtinos aplinkybės kieno žinioje – vadovo R. J., statybos vadovo I. J. ar kitų atsakovų – buvo BUAB „Gora“ turtas ir dokumentai, t. y. kuriam iš jų (ar bendrai) kilo pareiga perduoti bankroto administratorei UAB „Gora“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus. BUAB „Gora“ bankroto administratorė turi detalizuoti (pateikti sąrašą) koks turtas ir kokie dokumentai (kurie nėra paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir apskaitą vedusi UAB „OGSB Sprendimai“ neturi bei negali pateikti) yra neperduoti. Laikomasi bendros taisyklės, kad faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavę skirtingi vadovai, padarę žalos laiku neinicijuodami bankroto bylos, nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų atsako tik už savo vadovavimo laikotarpiu atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Taigi bendrovės vadovas, vėlavęs iškelti bankroto bylą, atlygina tik tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su jo neteisėtais veiksmais ir atsirado per jo vadovavimo laikotarpį. Tačiau ši taisyklė turi išimčių – tais atvejais, kai dėl vadovų kaltės, dėl to, jog jie netinkamai tvarkė finansinius bendrovės dokumentus, neteikė Juridinių asmenų registrui kasmetinių finansinės atskaitomybės ataskaitų, tinkamai neperdavė administratoriui bendrovės dokumentų, negalima nustatyti, kurie kreditorių reikalavimai atsirado ar padidėjo kurio iš vadovų valdymo laikotarpiu, jų visų solidarioji atsakomybė preziumuojama – tai solidariosios atsakomybės esant alternatyvioms žalos atsiradimo priežastims atvejis, nurodytas CK 6.279 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
55. Taip pat byloje nėra nustatyta, ar yra / nėra priežastinis ryšys yra tarp UAB „Gora“ nemokumo arba nemokios padėties esminio pabloginimo (negautų 437 614,16 Eur pajamų) ir atsakovų bendrų veiksmų, nes 1) atsakovai: akcininkė I. V., vadovas R. J., vadovo pavaduotojas A. M. ir statybų darbų vadovas I. J., žinodami apie blogą bendrovės finansinę padėtį (nemokumą) ir aplinkybę, kad vienas iš kreditorių kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“, laiku neinicijavo nemokiai bendrovei bankroto bylos; atsakovė (akcininkė) I. V. 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu inicijavo bendrovei restruktūrizavimo bylą ir atsakovas (vadovas) R. J. įvykdė akcininkės įpareigojimą – pateikė teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Gora“; 2) atsakovai: akcininkė I. V., vadovas R. J. ir vadovo pavaduotojas A. M., žinodami apie bendrovės blogą finansinę padėtį (nemokumą) ir apie įregistruotus UAB „Gora“ turto areštus: a) atsakovas (vadovas) R. J. kreipėsi į SAM pervesti lėšas už bendrovės atliktus statybos rangos darbus į UAB „Vilungė“ banko sąskaitą bei kreipėsi į KB Klaipėdos kredito unija su 2014 m. spalio 20 d. prašymu dėl naujos bendrovės sąskaitos atidarymo, b) atsakovė (akcininkė) I. V. priėmė 2014 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. AS14/10/20 atdaryti banko sąskaitą ir įgaliojo juridinio asmens atstovą naują sąskaitą atidaryti, c) atsakovas (vadovo pavaduotojas) A. M. pateikė SAM raštą apie pasikeitusius UAB „Gora“ sąskaitos rekvizitus bei nurodė lėšas pervesti į naują bendrovės sąskaitą, esančią KB Klaipėdos kredito unija; šių veiksmų pasekmė – bendrovei priklausiusios lėšos gautos į naujai atidarytą sąskaitą, iš kurios buvo pervestos UAB „Ageras“; 3) BUAB „Gora“ mokėjimų (pervedimų) UAB „Ageras“ metu (2014-11-12–2014-12-31 laikotarpiu) atsakovams: akcininkei I. V., vadovui R. J., vadovo pavaduotojui A. M. ir statybų vadovui I. J. buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie teisme iškeltą bylą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“ ir 2014 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, – dėl kurių buvo / nebuvo sumažintos kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimu iš UAB „Ageras“ sumokėtų 437 614,16 Eur. Be to, bankroto administratorė nurodo, kad pagal UAB „Gora“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. nurodymą buvo nurašytos 894 026,11 Lt (258 927,86 Eur) vertės statybinės medžiagos į neleidžiamas sąnaudas, t. y. ir šia suma buvo sumažinta BUAB „Gora“ turto masė.
Dėl bylos procesinės baigties
56. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais ginčijamus mokėjimus BUAB „Ageras“ CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindu kaip prieštaraujančius Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms ir juridinio asmens teisnumui bei priteisti solidariai iš atsakovų R. J., I. J., A. M., I. V. 437 614,00 Eur nuostolius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis dėl netenkintų ieškinio reikalavimų panaikinama ir grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 dalis).
57. Byloje turi būti atsakyta į šiuos klausimus: 1) ar ginčijamų mokėjimų atsakovei BUAB „Ageras“ vykdymo metu BUAB „Gora“ turėjo teisę / neturėjo teisės disponuoti BUAB „Gora“ KB Klaipėdos kredito unija ir AB Šiaulių bankas sąskaitose buvusiomis lėšomis (ginčo mokėjimų dalyku); 2) ar ginčijami mokėjimai atitiko ekonominę verslo logiką ir nebuvo akivaizdžiai žalingi BUAB „Gora“, taip pat, ar buvo įvykdyti pažeidžiant / nepažeidžiant juridinio asmens valdymo organų kompetenciją; 3) kurie atsakovai buvo UAB „Gora“ de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai) vadovai bei kokius neteisėtus veiksmus atliko ir, ar akcininkei taikomos / netaikomos vadovui numatytos pareigos; 4) nuo kokios datos UAB „Gora“ nemoki (nemokumo momentas) ir kurie atsakovai bei nuo kokios datos sužinojo apie bendrovės nemokumą (sužinojimo apie nemokumą momentas); 5) ar atsakovams taikytina solidarioji civilinė deliktinė atsakomybė už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą – už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“ esant nemokiai; 6) kuris (-ie) atsakovas (-ai) turėjo ir valdė BUAB „Gora“ turtą bei dokumentus ir kam kilo pareiga perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; 8) ar yra / nėra priežastinis ryšys tarp UAB „Gora“ nemokumo arba nemokios padėties esminio pabloginimo (dėl negautų 437 614,16 Eur pajamų bei 2014 m. gruodžio 31 d. nurašytų 258 927,86 Eur statybinių medžiagų) ir atsakovų veiksmų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų priteisti solidariai iš atsakovų R. J., I. J., A. M., I. V. 437 614,00 Eur nuostolius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo panaikinti ir perduoti ieškinio reikalavimus – pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įvykdytus 437 614,00 Eur mokėjimus atsakovei UAB „Ageras“ kaip prieštaraujančius Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis) ir juridinio asmens teisnumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnis) bei priteisti solidariai iš atsakovų R. J., I. J., A. M., I. V. 437 614,00 Eur nuostolius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas