Civilinė byla Nr. e2S-1383-513/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07534-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui C. N. (C. N.) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. Š. ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 9 d. iki vaiko pilnametystės, paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui 5 455 Eur įsiskolinimą, pavesti ieškovei tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovas yra užsienio valstybėje – Rumunijoje –gyvenantis asmuo, nemokantis lietuvių kalbos, o ieškovė pateikė tik ieškinio vertimą į rumunų klabą, tačiau nepateikė ieškinio priedų vertimų į rumunų ar kitą atsakovui suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnis).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

4.       Ieškovė J. Š. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Nurodo, jog CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Apeliantės teigimu, lingvistiškai ir gramatiškai aiškinant šią teisės normą, akivaizdu, kad joje įtvirtintas reikalavimas pateikti procesinių dokumentų vertimus, tačiau nenustatytas privalomas reikalavimas pateikti procesinių dokumentų priedų vertimus.

6.       Mano, kad šioje situacijoje ieškinio trūkumų nustatymas ir įpareigojimas pateikti procesinio dokumento priedų vertimus per 7 dienas nėra tinkamiausias procesinis veiksmas, kuris užtikrintų efektyvų bylos nagrinėjimo procesą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškinys reiškiamas nepilnamečio vaiko prioritetiniais interesais dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pažymi, kad vertimo išlaidos turėtų būti apmokėtos iš valstybės biudžeto, o nesant garantijos, jog atsakovui pavyks įteikti dokumentus Rumunijoje, priedų vertimas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje būtų prasmingas tik įteikus atsakovui procesinį dokumentą – ieškinį, o teismas gali nuspręsti ieškinį priimti ir be ieškinio priedų vertimų.    

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ieškinio priedų vertimus į rumunų kalbą, kad procesinius dokumentus būtų galima įteikti atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Atskirajame skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismuas nepagrįstai nustatė terminą pateikti ieškinio priedų vertimus, nes CPK 113 straipsnio 3 dalis nenumato, kad į šaliai suprantamą kalbą turi būti išversti ir procesinių dokumentų priedai. Mano, kad ieškinio priedus galima išversti ir pasirengimo nagrinėti civilinę bylą stadijoje. Su atskirojo skundo argumentais nesutiktina.

10.       Kiekvienas dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11.       CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Taigi matyti, jog įstatymas aiškiai, konkrečiai ir griežtai nurodo, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui teikiami valstybine kalba, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie nemoka valstybinės kalbos, pateikiami procesinių dokumentų vertimai. Priešingai, nei teigia apeliantė, sisteminis aptariamos normos aiškinimas suponuoja išvadą, jog įstatyme procesiniais dokumentais laikomi ir procesinių dokumentų priedai, todėl įtvirtinti procesiniams dokumentams keliami kalbos reikalavimai yra taikomi ir jų priedams. Taigi pareiga išversti procesinius dokumentus apima ir pareigą išversti jų priedus, nes dalyvaujantiems byloje asmenims procesiniai dokumentai įteikiami kartu su jų priedais, išskyrus CPK 113 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai teismas leidžia nepateikti procesinių dokumentų priedų dalyvaujantiems asmenims. Procesinių dokumentų priedų vertimų nepateikimas į adresatui suprantamą kalbą sąlygotų šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimus, atsakovas negalėtų tinkamai atsikirsti į pareikštą ieškinį ir tokiu būdu nebūtų įgyvendintas rungtyniškumo principas.

12.       Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, ir pateikė ieškinio vertimą į rumunų kalbą. Atsakovas, greičiausiai, yra Rumunijos pilietis, gyvena Rumunijoje. Procesinių dokumentų įteikimą Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Rumunijoje, be CPK normų, reglamentuoja ir 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Pagal nurodyto Reglamento 8 straipsnio 1 dalį, gaunančioji agentūra, naudodama Reglamento II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai, jeigu jis nėra parengtas kalba, kurią supranta adresatas, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Taigi ieškovė privalo pateikti teismui ir ieškinio priedų vertimus į rumunų ar kitą atsakovui suprantamą kalbą.

13.       Pažymėtina, jog ieškovė, nors ir argumentuodama proceso operatyvumu ir ekonomiškumu, siūlo neoperatyvų ir neekonomišką būdą, t. y. vieną kartą įteikti atsakovui ieškinį be priedų, o įsitikinus, kad atsakovui ieškinys įteiktas, antrą kartą vėl taikyti procesinių dokumentų įteikimo Rumunijoje procedūrą ir atskirai bandyti įteikti ieškinio priedus.

14.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                            Irma Čuchraj